EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. kovo 2 d.
Byla F‑3/15
Jürgen Frieberger
ir
Benjamin Vallin
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Pareigūnų tarnybos nuostatų reforma – Reglamentas Nr. 1023/2013 – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnis – Pensinio amžiaus pailginimas – Įmokų į Sąjungos pensijų sistemą grąžinimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 26 straipsnis – Pensijos teisių vertės nustatymas iš naujo“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo J. Frieberger ir B. Vallin prašo panaikinti 2014 m. kovo 13 ir 26 d. Europos Komisijos sprendimus atmesti jų atitinkamai 2013 m. gruodžio 9 ir 17 d. prašymus, pirma, sugrąžinti dalį įmokų į Europos Sąjungos pensijų sistemą, kurios buvo išskaičiuotos iš jų darbo užmokesčio, ir, antra, iš naujo nustatyti į Sąjungos pensijų sistemą perkeltų pensijos teisių vertę. Jie taip pat prašo prireikus panaikinti 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimus atmesti jų 2014 m. birželio 11 ir 23 d. skundus dėl anksčiau minėtų 2014 m. kovo 13 ir 26 d. sprendimų.
Sprendimas: Panaikinti 2014 m. kovo 26 d. Europos Komisijos sprendimą atmesti 2013 m. gruodžio 17 d. J. Frieberger prašymą iš naujo apskaičiuoti į Europos Sąjungos sistemą perkeltų jo pensijos teisių vertę. Nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio, kurį B. Vallin pareiškė dėl 2014 m. kovo 13 d. Europos Komisijos sprendimo, kuriuo tariamai buvo atmestas prašymas iš naujo apskaičiuoti į Europos Sąjungos pensijų sistemą perkeltų pensijos teisių vertę. Atmesti likusią ieškinio dalį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas
Santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Prašymas panaikinti asmens nenaudai priimtą individualų aktą – Sąjungos teismo kompetencijos rezoliucinėje sprendimų dalyje konstatuoti visuotinai taikomos nuostatos neteisėtumą nebuvimas
(SESV 263 straipsnis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Sprendimas dėl atmetimo – Administracijos pareigos pakeisti pradinio akto motyvus nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)
3. Pareigūnai – Pensijos – Pensijų sistemos finansavimas – Sąjungos pensijų sistemos aktuarinės pusiausvyros palaikymo tvarka – Pareigūnų įmokų nustatymas – Aktuarinis apskaičiavimas, kuriuo atsižvelgiama į pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 10 straipsnį nustatytus demografinius pokyčius, darbo užmokesčio didėjimą ir palūkanų normas – Teisėtumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 83 ir 83a straipsniai, XI priedas, XII priedo 10 straipsnis ir XIII priedo 22 straipsnis)
4. Institucijų aktai – Preambulė – Privalomoji teisinė galia – Nebuvimas
5. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje – Galimybė atskirai remtis per procedūrą dėl Reglamento Nr. 1023/2013 nuostatos neteisėtumu pagrįsto prieštaravimo – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnis)
6. Pareigūnai – Pensijos – Teisės į pensiją, įgytos iki tarnybos Sąjungoje pradžios – Perkėlimas į Sąjungos sistemą – Pensijų draudimo stažo padidinimas – Papildomų pensinių teisių vertės nustatymas iš naujo – Antras vertės nustatymas iš naujo, įvykus 2014 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų reformai, po pirmo vertės nustatymo, įvykus 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų reformai – Leistinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnis ir 26 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1023/2013)
1. Nagrinėdamas prašymą panaikinti individualų asmens nenaudai priimtą aktą Sąjungos teismas yra iš tiesų kompetentingas papildomai pripažinti visuotinai taikomą nuostatą, kuria pagrįstas ginčijamas aktas, neteisėta, tačiau jis neturi kompetencijos daryti tokių išvadų savo sprendimų rezoliucinėje dalyje.
(žr. 31 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. spalio 21 d. Sprendimo Ramaekers-Jørgensen / Komisija, F‑74/08, EU:F:2009:142, 37 punktas.
2. Kai išnagrinėjusi pareigūno skundą kompetentinga paskyrimų tarnyba mano, kad skunde nurodyto pradinio akto motyvai yra pagrįsti ir pakankami, kad būtų atsakyta į skunde pareikštus kaltinimus, ji neturi priežasties nukrypti nuo šių motyvų ir pakeisti juos naujais. Taigi tokiu atveju ji gali atmesti skundą ir sprendime dėl atmetimo pasiremti tais pačiais pradiniame akte nurodytais motyvais, ir jos dėl to nebus galima kaltinti pažeidus pareigą motyvuoti ar gero administravimo principą.
Iš tiesų susiklosčius konkrečiai situacijai, kai keletas suinteresuotųjų asmenų pateikia taip pat išdėstytus skundus, paskyrimų tarnybai negali būti priekaištaujama, kad ji atsakė standartizuotai. Atvirkščiai, tai yra suderinama su gero administravimo principu ir taip užtikrinamas skundus pateikusių asmenų vienodas vertinimas.
(žr. 39 ir 41 punktus)
Nuoroda:
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Faita / EESRK, T‑619/13 P, EU:T:2014:1057, 32 punktas.
3. Pareigūnų tarnybos nuostatų 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią pareigūnai padengia trečdalį pensijų sistemos finansavimo sąnaudų, turi būti siejama su Pareigūnų tarnybos nuostatų 83a straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, kuriose nustatyta šios sistemos pusiausvyra ir reikalaujama patikrinti šią pusiausvyrą remiantis kiekvienais metais atnaujinamu penkerių metų laikotarpio aktuariniu įvertinimu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedą, kuriame įtvirtintos Pareigūnų tarnybos nuostatų 83a straipsnio įgyvendinimo nuostatos. Šiomis aplinkybėmis pensijų sistemos pusiausvyra aktuariniu aspektu pagal Pareigūnų nuostatų XII priedą pasiekta, jei kiekvienais metais dirbančiųjų pareigūnų mokamų įmokų lygis leidžia finansuoti trečdalį būsimos tais pačiais metais pareigūnų įgytų teisių sumos. Taigi teisės aktų leidėjo pasirinktas aktuarinis metodas pagrįstas ilgalaikiu pensijų sistemos finansavimu. Šiuo tikslu teisės aktų leidėjas atsižvelgė į tam tikras aktuarines prielaidas.
Darytina išvada, kad pareigūnų įmokas, lygias trečdaliui šiai pensijų sistemai finansuoti būtinos sumos, reikia vertinti atsižvelgiant į minėtą ilgalaikę aktuarinę perspektyvą ir vertinimo klaidos negali būti atmestos.
Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 83a straipsnio 3 dalies taip pat matyti, kad pensijų sistemos aktuarinė pusiausvyra užtikrinama dviem elementais: pensiniu amžiumi ir pareigūnų įmokos į šią sistemą dydžiu. Iš tiesų įmokomis į pensijų sistemą prisidedama užtikrinant jos pusiausvyra, nes šiomis įmokomis ši sistema finansuojama tiesiogiai, tačiau ilginant teisės aktais nustatytą pensinį amžių pasiekiamas toks pats rezultatas, nes dėl to pensijos iš šios sistemos iš esmės pradedamos mokėti vėliau.
Vis dėlto šio argumento nepakanka padaryti išvadai, kad dėl tiesioginio kompensacinio mechanizmo pailginus teisės aktuose nustatytą pensinį amžių turi būti būtinai sumažintas pareigūnų praeityje mokėtų įmokų dydis.
Iš tiesų, konkrečiai kalbant, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 1 straipsnį pareigūnų įmokos į pensijų sistemą nustatomos remiantis penkerių metų laikotarpio aktuariniu įvertinimu, kuris patikslinamas kiekvienais metais; abu šie veiksmai numatyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 83a straipsnio 3 ir 4 dalyse. Šis aktuarinis įvertinimas ir jo kasmetinis patikslinimas pagrįsti tam tikru skaičiumi parametrų, nustatytų Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priede.
Pirmasis pareigūnų įmokos apskaičiavimo parametras – tai „demografiniai pokyčiai“, kaip antai paminėti Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 1 straipsnio 2 dalyje. Patys šie pokyčiai nustatomi remiantis pensijų sistemos dalyvių populiacijos stebėjimu, kaip tai matyti iš to paties priedo 9 straipsnio. Konkrečiai kalbant, pagal šį straipsnį demografiniai pokyčiai nustatomi remiantis šios populiacijos struktūra ir vidutiniu amžiumi, kada asmuo išeina į pensiją. Pati populiacijos struktūra turi būti vertinama atsižvelgiant į mirtingumo lentelę, gyvenimo trukmę, invalidumo lygį ir populiacijos pasiskirstymą pagal lytį. Dėl vidutinio amžiaus, kada asmuo išeina į pensiją, pažymėtina, kad jis skiriasi nuo teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus ir atsižvelgimas į jį paaiškinamas tuo, jog juo remiantis galima tiksliau nustatyti tikrąją pensijų naštą, nei remiantis pastaruoju.
Antrasis pareigūnų įmokos apskaičiavimo parametras – tai kiekvieno iš jų bazinio darbo užmokesčio pokyčiai iki „prognozuojamo pensinio amžiaus“ (Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 4 ir 6 straipsniai). Taigi šis parametras reiškia, kad reikia įvertinti, koks bus ateityje aktyvios tarnybos pareigūno darbo užmokestis atsižvelgiant į numatomą bazinį darbo užmokestį išėjimo į pensiją metu (Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa). Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip ir į teisės aktuose nustatytą pensinį amžių, į galimybę pasilikti tarnyboje sulaukus šio amžiaus arba nutraukti tarnybą jo nesulaukus taip pat atsižvelgiama; tai netiesiogiai patvirtinama Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 6 straipsnio 4 dalyje. Darytina išvada, kad tikrai „prognozuojamas pensinis amžius“, į kurį atsižvelgiama, yra suvestinė vertė.
Trečiasis pareigūnų įmokos apskaičiavimo parametras matyti iš palūkanų normos, įvertintos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 10 straipsnį, o ketvirtasis parametras pagal to paties priedo 11 straipsnį matyti iš „pareigūnų darbo užmokesčių skalių metinio pokyčio“, kuris atitinka specifinių rodiklių, numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priede, vidurkį per 30 metų.
Taigi matyti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas pensinis amžius, kuris pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio redakciją, įtvirtintą Reglamentu Nr. 1023/2013, nustatomas remiantis kiekvieno pareigūno amžiumi 2014 m. gegužės 1 d., yra elementas, kuriam daro įtaką įvairių parametrų (palūkanų normos, mirtingumo, darbo užmokesčio didėjimo ir taip toliau) būsimų verčių vertinimas nustatant Sąjungos pensijų sistemos aktuarinę pusiausvyrą ir todėl nustatant kiekvieno pareigūno įmoką, kurią jis turi mokėti į šią sistemą, kad būtų užtikrintas šios pusiausvyros trečdalis.
Taigi pareigūnų įmokos į Sąjungos pensijų sistemą gali kisti nepriklausomai nuo Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyto pensinio amžiaus.
Galiausiai Sąjungos pensijų sistema yra sutvarkyta remiantis solidarumo principu ir nėra numatyta, kad pareigūno gaunama pensija tiksliai atitiktų jo įmokas į šią sistemą. Darytina išvada, kad kiekvieno pareigūno įmokos nesukuria kiekvienam iš jų einamuoju laiku įgytos asmeninės teisės į konkretų atlygį pensijos forma ir į galimo perviršio grąžinimą.
(žr. 45–54, 56 ir 73 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli / Komisija, T‑135/05, EU:T:2006:366, 134 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Wils / Parlamentas, F‑105/05, EU:F:2007:128, 85 ir 86 punktai.
4. Visuotinai taikomo akto preambulės tikslas – jį motyvuoti, paprastai nurodant, pirma, jo priėmimą lėmusią bendrą situaciją ir, antra, juo siekiamus bendrus tikslus. Todėl tokio akto preambulė neturi privalomosios teisinės galios ir ja negali būti remiamasi nei nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų, nei a fortiori siekiant pagrįsti jo neteisėtumą.
(žr. 69 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Nilsson ir kt., C‑162/97, EU:C:1998:554, 54 punktas.
5. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnyje „Darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje“ numatyta, kad darbuotojams turi būti įvairiais lygiais garantuota informacija ir konsultacijos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų bei praktikos nustatytais atvejais ir sąlygomis. Taigi iš jo teksto aiškiai matyti, jog tam, kad šis straipsnis būtų visiškai veiksmingas, jį turi sukonkretinti Sąjungos teisės arba nacionalinės teisės normos.
Šiuo klausimu suinteresuotieji asmenys negali paremti Reglamento Nr. 1023/2013 1 straipsnio 73 dalies g punkto neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo išimtinai Chartijos 27 straipsniu, nenurodydami jokios kitos Sąjungos teisės nuostatos, kuria jis papildomas.
(žr. 87 ir 88 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2014 m. sausio 15 d. Sprendimo Association de médiation sociale, C‑176/12, EU:C:2014:2, 44 ir 45 punktai.
6. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 26 straipsnio 5 dalį niekas nedraudžia, kad po pirmo papildomų pensijos teisių vertės nustatymo iš naujo įvykus 2004 m. reformai pareigūno pensijos teisių vertė būtų vėl nustatoma iš naujo atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio pakeitimus, padarytus Reglamentu Nr. 1023/2013, kuriame vėl buvo pailgintas Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytas pensinis amžius.
(žr. 97 punktą)