BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. liepos 4 d.

Byla T‑644/11 P

Eugène Emile Marie Kimman

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – 2009 m. vertinimo procedūra – Ieškinio ir skundo suderinamumo taisyklė – Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalis – Ad hoc grupės išvada – Iškraipymas – Pareiga motyvuoti – Akivaizdi vertinimo klaida“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Kimman / Komisija (F‑74/10) panaikinimo.

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimą Kimman / Komisija (F‑74/10), pirma, kiek juo priimtinais pripažinti antrasis ieškinio pagrindas, šešios pirmos trečiojo ieškinio pagrindo dalys ir ketvirtasis ieškinio pagrindas, išskyrus ieškovo pirmojoje instancijoje pateiktą kaltinimą, kad neatsižvelgta į ieškovo darbą, atliktą institucijos interesais, ir, antra, kiek juo Europos Komisijai, be jos pačios bylinėjimosi išlaidų, nurodoma padengti ketvirtadalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šiuo procesu. Atmesti pagrindinį apeliacinį skundą. Atmesti Eugène Emile Marie Kimman Tarnautojų teisme pareikštą ieškinį. Priteisti iš E. E. M. Kimman padengti visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pirmąja instancija ir su pagrindiniu apeliaciniu skundu. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio suderinamumas – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Pagrindai ir argumentai, nenurodyti skunde, bet glaudžiai su juo susiję – Priimtinumas – Turinio arba formos teisėtumo pagrindas – Sąlyga, kurios nepakanka priimtinumui pripažinti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio suderinamumas – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Veiksmingos teisminės apsaugos ir teisinio saugumo principų laikymasis – Platus dalyko ir pagrindo sąvokų aiškinimas – Reikalavimo teisinio pagrindimo pakeitimas – Sąlyga, kurios nepakanka ginčo pagrindo naujumui pripažinti

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio suderinamumas – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Pagrindai ir argumentai, kurių nėra skunde, skirti atsakyme į skundą pateiktų motyvų pagrįstumui užginčyti – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pareigos atsakyti į šalių pagrindus ir reikalavimus pažeidimas – Tarnautojų teismo klaidingai atliktas pirmojoje instancijoje pateikto nepriimtinumo pagrindo esmės vertinimas – Pagrįstas apeliacinis skundas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)

5.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Našta – Atsižvelgimas į teisingumo reikalavimus – Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš laimėjusios šalies – Netaikymas nurodyto, bet neįrodyto pažeidimo atveju – Ribos – Išankstinio šalių konsultavimosi pareiga – Nebuvimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 ir 88 straipsniai)

1.      Pareigūnų ieškiniuose Sąjungos teisme pateikti reikalavimai gali apimti tik skunde nurodytuosius, paremtus tais pačiais pagrindais, tačiau šie reikalavimai Sąjungos teisme gali būti išdėstyti išsamiau, pateikiant pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su juo susiję.

Šiuo atžvilgiu vertindamas, ar reikalavimai grindžiami tuo pačiu pagrindu, kuriuo grindžiami skunde išdėstyti reikalavimai, Sąjungos teismas neturėtų remtis vienintele aplinkybe, kad pagrindu siekiama užginčyti skundžiamo akto turinio arba alternatyviai – formos teisėtumą.

Be kita ko, aplinkybė, kad ieškinyje ir skunde nurodytais pagrindais siekiama užginčyti akto turinio arba alternatyviai – formos teisėtumą, pati savaime neįrodo, kad šiuos pagrindus galima laikyti tarpusavyje glaudžiai susijusiais. Atsižvelgiant į tikslų nagrinėjamų reikalavimų dalyką, turinio ir formos teisėtumo sąvokos yra per daug plačios ir abstrakčios, kad užtikrintų, jog toks ryšys gali egzistuoti tarp pagrindų, priskirtinų tik prie vienos arba tik prie kitos iš šių sąvokų.

(žr. 45, 50 ir 54 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Moschonaki, T‑476/11 P, 73, 75 ir 79 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.

2.      Ieškinio ir skundo suderinamumo taisyklės įgyvendinimas ir Sąjungos teismo vykdoma jo kontrolė turi užtikrinti tuo pat metu visišką, pirma, veiksmingos teisminės apsaugos principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, laikymąsi, kad suinteresuotasis asmuo galėtų veiksmingai užginčyti jam nepalankų paskyrimų tarnybos sprendimą, ir, antra, teisinio saugumo principo laikymąsi, kad minėta tarnyba nuo pat skundo pateikimo žinotų, kodėl suinteresuotasis asmuo kritikuoja ginčijamą sprendimą. Taigi, nors skundo ir ieškinio dalyko ir ginčo pagrindo nekintamumas būtinas siekiant draugiškai išspręsti ginčą, informuojant paskyrimų tarnybą nuo pat skundo pateikimo apie suinteresuotojo asmens reiškiamą kritiką šių sąvokų aiškinimas nesumažintų suinteresuotojo asmens galimybių veiksmingai ginčyti jam nepalankų sprendimą. Tai priežastis, dėl kurios ginčo dalyko, kuris atitinka suinteresuotojo asmens reikalavimus, sąvoka, kaip ir ginčo pagrindo, kuris atitinka teisinį ir faktinį tokių reikalavimų pagrindą, sąvoka, neturi būti aiškinamos siaurai.

Tokiomis aplinkybėmis vien pasikeitusio reikalavimo teisinio pagrindo nepakanka, kad reikalavimo pagrindas būtų laikomas nauju. Taigi keli teisiniai pagrindimai gali paremti vieną ir tą patį reikalavimą, kaip ir vieną ir tą patį pagrindą. Kitaip tariant, aplinkybė, kad ieškinyje remiamasi konkrečios nuostatos pažeidimu, kuris nebuvo nurodytas skunde, nebūtinai reiškia, kad dėl to buvo pakeistas ginčo pagrindas. Iš tikrųjų reikia atsižvelgti į minėto pagrindo esmę, o ne tik į jo teisinių pagrindimų formuluotę, nes Sąjungos teismas turi patikrinti, ar šie pagrindimai glaudžiai susiję ir ar jie iš esmės susiję su tais pačiais reikalavimais.

(žr. 57–60 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Komisija / Moschonaki 82–85 punktai.

3.      Pareigūno ieškinio atveju, kai pareiškėjas apie jam nepalankaus akto motyvus sužino iš atsakymo į jo skundą arba kai minėto atsakymo motyvais keičiami arba iš esmės papildomi minėtame akte pateikti motyvai, visos priemonės, pirmą kartą pateiktos ieškinio nagrinėjimo etape, kuriomis siekiama užginčyti atsakyme į skundą išdėstytų motyvų pagrįstumą, turi būti laikomos priimtinomis. Iš tikrųjų tokiomis aplinkybėmis suinteresuotasis asmuo negalėtų tiksliai ir galutinai sužinoti jam nepalankų aktą pagrindžiančių motyvų.

(žr. 61 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Komisija / Moschonaki 86 punktas.

4.      Kadangi Tarnautojų teismas nenusprendė dėl vienos dalies nepriimtinumo pagrindo ir suklydo dėl tikslios argumento, susijusio su aptariamo pagrindo esme, reikšmės, turi būti panaikinta ta skundžiamo sprendimo dalis, kurioje padaryta ši klaida.

(žr. 85 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1994 m. birželio 29 d. Sprendimo Klinke / Teisingumo Teismas, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 20 punktas.

5.      Vadovaujantis Tarnautojų teismo procedūros reglamento 88 straipsniu, šaliai, net jeigu ji laimėjo bylą, gali būti nurodyta padengti visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio netgi prieš pradedant procesą. Kadangi minėtas 88 straipsnis yra to paties reglamento 87 straipsnyje numatytos taisyklės, pagal kurią kiekviena pralaimėjusi šalis padengia bylinėjimosi išlaidas, išimtis, nurodymas laimėjusiai šaliai padengti savo pačios ir dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų remiantis nurodytu, bet neįrodytu pažeidimu, nelaikytinas pagrįstu.

Be kita ko, minėtu 88 straipsniu nesukuriama jokia išankstinio šalių konsultavimosi apie tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pareiga.

(žr. 94, 95 ir 97 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. gegužės 11 d. Nutarties Barthel ir kt. / Teisingumo Teismas, F‑59/10, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.