Byla C‑547/14
Philip Morris Brands SARL ir kt.
prieš
Secretary of State for Health
(High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Direktyva 2014/40/ES – 7 straipsnis, 18 straipsnis ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalys – 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalies a, c ir g punktai, 13 straipsnis ir 14 straipsnis – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Galiojimas – Teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis – Proporcingumo principas – Subsidiarumo principas – Sąjungos pagrindinės teisės – Saviraiškos laisvė – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 11 straipsnis“
Santrauka – 2016 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo jurisdikcija – Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba – Nacionalinio teismo vertinimas
(SESV 267 straipsnis)
2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Prašymas išaiškinti visuotinai taikomą Sąjungos aktą, dėl kurio nesiimta nacionalinių taikymo priemonių – Ieškinio priimtinumas nacionaliniame teisme – Įtraukimas
(SESV 267 straipsnis)
3. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Prašymas, kuriame visiškai nenurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės ir neišdėstytos kreipimąsi į Teisingumo Teismą pateisinančios priežastys – Nepriimtinumas
(SESV 267 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punktas)
4. Teisės aktų derinimas – SESV 114 straipsnis – Taikymo sritis – Draudimas pateikti rinkai tam tikrus gaminius – Įtraukimas
(SESV 114 straipsnis)
5. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – ESV sutartį atitinkantis antrinės teisės aiškinimas
6. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Laisvas tabako gaminių judėjimas – Valstybių narių galimybė priimti taisykles dėl nesuderintų pakuočių aspektų – Suderinamumas su SESV 114 straipsniu
(SESV 114 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 24 straipsnio 1 ir 2 dalys)
7. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Laisvas tabako gaminių judėjimas – Valstybių narių galimybė uždrausti tam tikrus gaminius siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą – Suderinamumas su SESV 114 straipsniu
(SESV 114 straipsnio 4–10 dalys; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 7 straipsnis ir 24 straipsnio 1 ir 3 dalys)
8. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Ženklinimas ir pakuotės – Pareiga pritaikyti prie valstybės narės, kurioje prekiaujama, kalbos ir reglamentavimo ypatumų – Suderinamumas su SESV 114 straipsniu
(SESV 114 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 II antraštinės dalies II skyrius)
9. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Priemonės, kurių galima imtis reglamentuojant sudedamąsias dalis – Draudimas pateikti rinkai būdingo kvapo ar skonio tabako gaminius – Suderinamumas su SESV 114 straipsniu
(SESV 114 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 15 konstatuojamoji dalis ir 7 straipsnis)
10. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Tarpvalstybinė nuotolinė prekyba – Valstybių narių galimybę ją uždrausti – Bendrų taisyklių šį prekybos būdą leidžiančioms valstybėms narėms taikymas – Suderinamumas su SESV 114 straipsniu
(SESV 114 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 18 straipsnis)
11. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Ženklinimas ir pakuotės – Draudimas ant etikečių ir pakuočių pateikti pirkimą skatinančią informaciją – Pagrindinis tikslas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 27 konstatuojamoji dalis, 1 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalis)
12. Pagrindinės teisės – Saviraiškos laisvė – Įtvirtinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje – Vienoda reikšmė ir apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis ir 52 straipsnio 3 dalis)
13. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Ženklinimas ir pakuotės – Draudimas ant etikečių ir pakuočių pateikti pirkimą skatinančią informaciją – Teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 5 straipsnio 4 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalis)
14. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Apimtis – Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(ESS 5 straipsnio 4 dalis)
15. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Priemonės, kurių galima imtis reglamentuojant sudedamąsias dalis – Draudimas pateikti rinkai būdingo kvapo ar skonio tabako gaminius – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 5 straipsnio 4 dalis; SESV 9 straipsnis, 114 straipsnio 3 dalis ir 168 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 7 straipsnis)
16. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Ženklinimas ir pakuotės – Su įspėjimais apie galimą žalą sveikatai ir vienetinių pakelių forma susiję reikalavimai – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 5 straipsnio 4 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 25 ir 28 konstatuojamosios dalys ir 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalies g punktas ir 14 straipsnis)
17. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Ženklinimas ir pakuotės – Su įspėjimų apie galimą žalą sveikatai dydžiu susiję reikalavimai – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 5 straipsnio 4 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktai)
18. Europos Sąjungos teisė – Principai – Subsidiarumo principas – Teisminė kontrolė – Apimtis
(ESS 5 straipsnio 3 dalis; prie ES ir ESV sutarčių pridėto Protokolo Nr. 2 5 straipsnis)
19. Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40 – Priemonės, kurių galima imtis reglamentuojant sudedamąsias dalis – Draudimas pateikti rinkai būdingo kvapo ar skonio tabako gaminius – Subsidiarumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 5 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40 1 ir 7 straipsniai)
20. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes
(SESV 296 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 31, 32 punktus)
2. Negalima pagrįstai tvirtinti, jog nacionaliniam teismui paduotas skundas, kuriuo siekiama, kad būtų atlikta valstybės narės ketinimo ir (arba) pareigos į nacionalinę teisę perkelti direktyvą teisėtumo kontrolė ir kurį nagrinėjant pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl tos direktyvos galiojimo, yra būdas apeiti ESV sutartyje įtvirtintą teisių gynimo priemonių sistemą. Iš tiesų privačių asmenų galimybė ginčyti visuotinai taikomo Sąjungos akto galiojimą nacionaliniuose teismuose nesiejama su sąlyga, kad minėtas aktas būtų iš tikrųjų įgyvendintas pagal nacionalinę teisę nustatytomis taikymo priemonėmis. Šiuo aspektu pakanka, kad nacionalinis teismas nagrinėtų realų ginčą, kuriame netiesiogiai kyla tokio akto galiojimo klausimas.
(žr. 34, 35 punktus)
3. Vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia, kuri turi vyrauti procese dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, būtina, kad nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų aiškias priežastis, dėl kurių mano, kad atsakymas į jo klausimus dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ir galiojimo yra reikalingas sprendžiant ginčą. Todėl svarbu, kad nacionalinis teismas visų pirma nurodytų konkrečias priežastis, paskatinusias jį iškelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų galiojimo, ir pateiktų negaliojimo motyvus, į kuriuos, jo manymu, būtų galima atitinkamai atsižvelgti. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punkte. Be to, informacija, pateikta sprendimuose dėl prašymų priimti prejudiciniu sprendimus, turi ne tik sudaryti galimybę Teisingumo Teismui pateikti tinkamus atsakymus, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti savo pastabas pagal Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį.
Iš to matyti, pirma, kad gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas nagrinėja Sąjungos akto ar tam tikrų jo nuostatų galiojimą atsižvelgdamas į sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktus negaliojimo motyvus. Antra, tai, kad visiškai nenurodytos konkrečios priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą kelti klausimą dėl to akto ar tų nuostatų galiojimo, lemia su jų galiojimu susijusių klausimų nepriimtinumą.
(žr. 47–50 punktus)
4. Kai egzistuoja prekybos kliūčių arba yra tikėtina, kad jų atsiras ateityje dėl to, kad valstybės narės dėl tam tikro gaminio ar tam tikros gaminių rūšies ėmėsi ar imasi skirtingų priemonių, kuriomis gali būti užtikrintas skirtingas apsaugos lygis ir dėl to trukdoma laisvam gaminio ar gaminių judėjimui Sąjungoje, SESV 114 straipsnis Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikia teisę veikti nustatant tinkamas priemones, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį ir ESV sutartyje paminėtus ar teismo praktikoje suformuluotus teisės principus, ypač proporcingumo principą.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad SESV 114 straipsnyje pateiktu žodžių junginiu „priemonės <...> įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms <...> suderinti“ Sutarties autoriai norėjo Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikti diskreciją, atsižvelgiant į derintinos srities bendrą kontekstą ir ypatingas aplinkybes, parinkti derinimo techniką, kuri būtų tinkamiausia norimam rezultatui pasiekti, ypač srityse, kurioms būdingi kompleksiniai techniniai ypatumai. Atsižvelgiant į aplinkybes, šios priemonės gali apimti reikalavimą visoms valstybėms narėms leisti prekiauti atitinkamu (-ais) gaminiu (-iais), nustatyti tokiai pareigai suteikti leidimą tam tikras sąlygas ar net laikinai arba visiškai uždrausti prekybą tam tikru (-ais) gaminiu (-iais).
(žr. 62–64 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 70 punktą)
6. Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 24 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės gali toliau taikyti ar nustatyti naujus reikalavimus dėl tabako gaminių pakuočių aspektų, kurie šia direktyva nėra suderinti.
Šiuo klausimu pažymėtina, jog tiesa, kad leidžiant valstybėms narėms toliau taikyti ar nustatyti naujus reikalavimus dėl pakuočių aspektų, kurie nebuvo suderinti Direktyva 2014/40, pagal jos minėtą 24 straipsnio 2 dalį nėra garantuojama, kad gaminiai, kurių pakuotės atitinka šios direktyvos reikalavimus, gali laisvai judėti vidaus rinkoje. Tačiau ši aplinkybė yra neišvengiama suderinimo metodo, kurį pasirinko Sąjungos teisės aktų leidėjas, pasekmė. Šis teisės aktų leidėjas turi diskreciją, be kita ko, kiek tai susiję su galimybe imtis suderinimo veiksmų tik etapais ir reikalauti tik laipsniškai panaikinti valstybių narių vienašales priemones. Dalinio suderinimo priemonė tabako gaminių ženklinimo ir pakuočių srityje, kaip antai Direktyva 2014/40 įgyvendinta priemonė, yra naudinga vidaus rinkos veikimui, nes pašalina nors ir ne visas, tačiau bent kai kurias prekybos kliūtis. Tokiomis aplinkybėmis šios direktyvos 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis prisidedama įgyvendinant tikslą pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas, taigi jos atitinka SESV 114 straipsnį
(žr. 79–82 ir 84 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
7. Tiesa, kad pagal Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 24 straipsnio 3 dalį leidžiant valstybėms narėms uždrausti tam tikros kategorijos tabako ir susijusius gaminius, net jeigu jie atitinka toje direktyvoje nustatytus reikalavimus, minėta nuostata gali būti apribotas laisvas gaminių judėjimas. Vis dėlto ši nuostata susijusi su aspektu, dėl kurio nebuvo imtasi Direktyva 2014/40 nustatytų suderinimo priemonių, todėl jam neturi būti taikomos SESV 114 straipsnio 4–10 dalyse numatytos taisyklės dėl nacionalinių nuostatų, kuriomis nukrypstama nuo suderinimo priemonės, priėmimo.
Be to, negalima pagrįstai tvirtinti, jog egzistuoja Direktyvos 2014/40 24 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio neatitiktis dėl to, kad, pirma, pastarojoje nuostatoje numatytu būdingo kvapo ar skonio draudimu siekiama pašalinti valstybių narių nacionalinės teisės aktų skirtumus, nors, antra, 24 straipsnio 3 dalis palengvina tokių skirtumų atsiradimą. Iš tiesų visiškai viena kitai neprieštaraudamos šios nuostatos viena kitą papildo. Šiuo klausimu pažymėtina, jog pagal 7 straipsnį uždraudžiant būdingo kvapo ar skonio tabako gaminius juo siekiama pašalinti šioje srityje esamus valstybių narių teisės aktų skirtumus tam, kad, be kita ko, būtų užtikrintas laisvas tabako gaminių judėjimas apskritai. Pagal minėtos direktyvos 24 straipsnio 1 dalį šie gaminiai, jeigu jie, be kita ko, atitinka minėtą 7 straipsnį, gali laisvai judėti vidaus rinkoje tol, kol tabako gaminių kategorija, prie kurios jie priskiriami, nėra, kaip matyti iš tos direktyvos 24 straipsnio 3 dalies, uždraudžiama valstybėje narėje, kurioje jais prekiaujama.
(žr. 87, 90, 93, 94 punktus)
8. Negalima ginčyti Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo II antraštinės dalies II skyriaus nuostatų galiojimo remiantis tuo, kad jomis neprisidedama šalinant laisvo gaminių judėjimo kliūtis, nes pagal kai kurias iš šių nuostatų bet kuriuo atveju reikalaujama, kad gamintojai kiekvienai valstybei narei gamintų skirtingas pakuotes.
Nors iš tiesų pagal kai kurias iš minėtų nuostatų reikalaujama, kad tam tikri tabako gaminių ženklinimo ir pakuočių aspektai būtų pritaikyti, be kita ko, pagal valstybės narės, kurioje prekiaujama, valstybinę (-es) kalbą (-as) ar mokesčių teisės aktus, šia direktyva suderinami kiti šių gaminių ženklinimo ir pakuočių aspektai, kaip antai vienetinių pakelių forma, minimalus cigarečių skaičius viename vienetiniame pakelyje, įspėjimų apie galimą žalą sveikatai dydis ir jų kombinuotas pobūdis. Šiomis priemonėmis prisidedama šalinant prekybos kliūtis, nes jomis sudaromos sąlygos atitinkamoms įmonėms sumažinti sąnaudas vykdant masto ekonomiją.
(žr. 102, 103 punktus)
9. Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 7 straipsnyje numatytas draudimas pateikti rinkai būdingo kvapo ar skonio tabako gaminius – ar tai būtų mentolis, ar kita kvapioji medžiaga – galėjo būti teisėtai priimtas remiantis SESV 114 straipsniu.
Iš tiesų, viena vertus, iš Direktyvos 2014/40 15 konstatuojamosios dalies matyti, kad priimant šią direktyvą labai skyrėsi valstybių narių teisės aktai: kai kurios valstybės narės buvo sudariusios skirtingus leidžiamų ar draudžiamų kvapiųjų medžiagų sąrašus, o kitos nebuvo priėmusios konkrečių teisės aktų šiuo klausimu. Be to, atrodo tikėtina, kad, nesant Sąjungos lygiu nustatytų priemonių, nacionaliniu lygiu būtų buvusios įgyvendintos skirtingos būdingo kvapo ar skonio, įskaitant mentolį, tabako gaminiams taikomos sistemos. Kita vertus, kadangi tabako gaminių rinka yra rinka, kur valstybių narių tarpusavio prekyba sudaro palyginti didelę dalį, nacionalinės taisyklės dėl sąlygų, kurias turi atitikti šie gaminiai, visų pirma taisyklės, susijusios su jų sudėtimi, nesant suderinimo Sąjungos lygiu, savaime gali sudaryti laisvo prekių judėjimo kliūčių. Taigi šalinant nacionalinės teisės aktų skirtumus, kiek tai susiję su tabako gaminių sudėtimi, arba užkertant kelią nevienodai šių teisės aktų raidai, taip pat Sąjungos mastu uždraudžiant tam tikrus priedus, siekiama sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam atitinkamų gaminių vidaus rinkos veikimui.
(žr. 117, 118, 123, 125 punktus)
10. Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 18 straipsnis, kuriame, viena vertus, numatyta, kad valstybės narės gali uždrausti tarpvalstybinį nuotolinį tabako gaminių pardavimą vartotojams, ir, kita vertus, nustatytos įvairios bendros taisyklės valstybėms narėms, kuriose leidžiamas toks prekybos būdas, galėjo būti teisėtai priimtas remiantis SESV 114 straipsniu.
Iš tiesų šia nuostata siekiama užkirsti kelią Direktyvoje 2014/40 nustatytų atitikties taisyklių apėjimui, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį. Į remiantis SESV 114 straipsniu priimtą Sąjungos aktą gali būti įtraukta nuostatų, skirtų išvengti reikalavimų, kuriais siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas, apėjimui. Be to, SESV 114 straipsnyje Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiama diskrecija, visų pirma kiek tai susiję su galimybe imtis suderinimo veiksmų tik etapais ir reikalauti tik laipsniškai panaikinti valstybių narių nustatytas vienašales priemones. Taigi, paisydamas šios diskrecijos, teisės aktų leidėjas galėjo pagrįstai imtis suderinimo veiksmų dėl tam tikrų tarpvalstybinės prekybos tabako gaminiais aspektų, kitus aspektus palikdamas valstybių narių vertinimui.
(žr. 128, 130, 131, 134, 135 punktus)
11. Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama vienetinių pakelių ir išorinės pakuotės etiketėje, taip pat ant pačių tabako gaminių nurodyti toje nuostatoje numatytą informaciją, net jeigu jos turinys yra teisingas.
Iš tiesų, kaip nustatyta Direktyvos 2014/40 27 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie žodžiai ar žodžių junginiai, kaip antai „mažai dervų“, „lengvos“, „labai lengvos“, „natūralus“, „ekologiškas“, „be priedų“, „bekvapis“, „plonos“, ir kiti elementai ar požymiai gali klaidinti vartotojus, ypač jaunimą, jeigu jie sudaro įspūdį, kad tie gaminiai yra mažiau kenksmingi ar turi teigiamą poveikį. Šis aiškinimas atitinka minėta direktyva siekiamą tikslą, kuris, remiantis jos 1 straipsniu, yra sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį. Siekiant tokio aukšto sveikatos apsaugos lygio reikia, kad tabako gaminių vartotojai, kurie sudaro itin pažeidžiamą vartotojų kategoriją dėl nikotino sukeliamos priklausomybės, nebebūtų skatinami vartoti šių produktų pateikiant informaciją, net jeigu jos turinys būtų teisingas, kurią jie gali suprasti kaip sumažinančią su jų įpročiais susijusią riziką arba priskiriančią minėtiems gaminiams teigiamą poveikį.
(žr. 142–145 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 147 punktą)
13. Draudimu vienetinių pakelių ir išorinės pakuotės etiketėje ir ant paties tabako gaminio nurodyti Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 13 straipsnio 1 dalyje numatytus elementus ir požymius nepažeidžiamas nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis, nei proporcingumo principas.
Iš tiesų šis draudimas, žinoma, yra kišimasis į verslininko saviraiškos ir informacijos laisvę, garantuojamą minėtu 11 straipsniu. Vis dėlto šios laisvės esmė nekeičiama Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalimi, nes pagal šią nuostatą tikrai neuždraudžiama pateikti visą informaciją apie gaminį, bet tik aiškiai apibrėžtoje srityje reglamentuojamas šių gaminių ženklinimas uždraudžiant nurodyti tik tam tikrus elementus ir požymius. Be to, nustatytas kišimasis atitinka Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą, t. y. sveikatos apsaugą. Kadangi neginčijama, kad tabako vartojimas ir tabako dūmų poveikis yra mirčių, ligų ir neįgalumo priežastys, minėto 13 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu prisidedama siekiant minėto tikslo, nes šiuo draudimu siekiama užkirsti kelią skatinimui pirkti tabako gaminius ir raginimui juos vartoti.
Be to, Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalyje numatytu draudimu, pirma, galima apsaugoti vartotojus nuo su rūkymu susijusios rizikos ir, antra, neviršijama tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti. Iš tiesų, pirma, vartotojų apsauga nėra pakankamai užtikrinama privalomais įspėjimais apie galimą žalą sveikatai, kuriuose minima su rūkymu susijusi rizika, nes žinojimas apie šią riziką, priešingai, gali sumažėti dėl teiginių, kuriais remiantis galima manyti, kad atitinkamas gaminys yra mažiau kenksmingas ar yra naudingas tam tikrais aspektais. Antra, kitos mažiau varžančios priemonės, kaip antai šios direktyvos 13 straipsnyje nurodytų elementų ir požymių vartojimo reglamentavimas, nebūtų tokios pat veiksmingos, kad būtų užtikrinta vartotojų sveikatos apsauga, nes šiame 13 straipsnyje nurodyti elementai ir požymiai savaime gali skatinti rūkymą. Negalima pritarti tam, kad šie elementai ir požymiai būtų nurodyti siekiant aiškiai ir tiksliai informuoti vartotojus, nes jie labiau skirti pasinaudoti tabako gaminių vartotojų pažeidžiamumu; šie vartotojai dėl priklausomybės nikotinui ypač jautriai reaguoja į bet kokį elementą, kuris sudaro įspūdį, jog yra koks nors su rūkymu susijęs teigiamas poveikis, kad pateisintų ar sumažintų su savo įpročiais susijusią riziką.
(žr. 148, 151, 152, 158–160, 162 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 165, 166, 185 punktus)
15. Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 7 straipsnyje numatytu draudimu pateikti rinkai būdingo kvapo ar skonio, kaip antai mentolio, tabako gaminius nepažeidžiamas proporcingumo principas.
Iš tiesų šiuo draudimu gali būti sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, taip pat jis yra tinkamas siekiant užtikrinti aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį. Tam tikros kvapiosios medžiagos yra ypač patrauklios jaunimui ir jomis skatinama pradėti vartoti tabaką. Šiuo klausimu pažymėtina, jog negalima pritarti teiginiui, kad jaunimas neturi potraukio mentoliui ir jį naudojant nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos pradėti vartoti tabaką, nes minėto draudimo tinkamumas sveikatos apsaugos tikslui pasiekti negali būti paneigtas tik dėl konkrečios kvapiosios medžiagos. Be to, Direktyva 2014/40 siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį visiems vartotojams, todėl jos tinkamumas šiam tikslui pasiekti negali būti vertinamas atsižvelgiant tik į vieną vartotojų kategoriją.
Be to, reikia konstatuoti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas užtikrino, kad būdingo kvapo ar skonio tabako gaminių pateikimo rinkai draudimo neigiamos ekonominės ir socialinės pasekmės būtų sumažintos. Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjas suderino minėto draudimo ekonomines pasekmes su imperatyviu reikalavimu, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnio antru sakiniu ir SESV 9 straipsniu, 114 straipsnio 3 dalimi ir 168 straipsnio 1 dalimi, užtikrinti aukštą lygio žmonių sveikatos apsaugą, kiek tai susiję su gaminiu, pasižyminčiu kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai savybėmis. Taigi neatrodo, kad Direktyvos 2014/40 7 straipsnyje numatytas draudimas yra akivaizdžiai neproporcingas.
(žr. 172–174, 176, 187, 190 punktus)
16. Negalima pritarti tam, kad Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 8 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies g punkte ir 14 straipsnyje numatyti reikalavimai yra akivaizdžiai neproporcingi ar akivaizdžiai viršija tai, kas būtina siekiant tikslo pagerinti tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimo sąlygas, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį.
Iš tiesų, viena vertus, šios nuostatos, kurios apima įvairias taisykles dėl tabako gaminių ženklinimo ir pakuočių, esančias minėtos direktyvos II antraštinės dalies II skyriuje, prisidedama gerinant tabako gaminių vidaus rinkos veikimo sąlygas šalinant valstybių narių teisės aktų skirtumus atitinkamoje srityje. Kita vertus, minėtais reikalavimais prisidedama įgyvendinant tikslą užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Iš tiesų naujoviškomis, nematytomis ar originaliomis formomis gali būti prisidedama išlaikant ar didinant gaminio patrauklumą ir skatinant jo vartojimą. Be to, kai kurios pakuočių formos gali trukdyti matyti įspėjimus apie galimą žalą sveikatai, todėl ir sumažinti jų veiksmingumą, kaip matyti iš Direktyvos 2014/40 25 ir 28 konstatuojamųjų dalių. Šiuo klausimu pažymėtina, jog švelnesnis reikalavimas, kad įspėjimai apie galimą žalą sveikatai būtų gerai matomi ir neiškraipyti dėl pakelio formos, nebūtų skirtas valstybių narių teisės aktų skirtumams tabako gaminių ženklinimo ir pakuočių srityje pašalinti, taigi ir nebūtų tinkamas įgyvendinant tikslą pagerinti vidaus rinkos veikimą.
Be to, nors tiesa, kad minėtais reikalavimais dėl jų pobūdžio gali būti tam tikru mastu padidintas tabako gaminių panašumas, jie susiję tik su tam tikrais šių produktų ženklinimo ir pakuočių aspektais, todėl palieka pakankamai galimybių diferencijuoti šiuos produktus.
(žr. 192, 193, 195, 197–200 punktus)
17. Neatrodo, kad priimdamas Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktus Sąjungos teisės aktų leidėjas akivaizdžiai viršijo tai, kas tinkama ir būtina siekiant tikslo pagerinti tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimo sąlygas, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį.
Direktyvos 2014/40 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, dėl kurių pateiktas trečiojo klausimo c punktas, iš esmės numatyta, kad ant kiekvieno vienetinio pakelio ir išorinės pakuotės turi būti pateikiami kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai, kurie turi būti sudaryti iš vieno iš tekstinių įspėjimų, nurodytų šios direktyvos I priede, ir atitinkamos spalvotos nuotraukos, pateiktos jos II priede, turintys padengti kiekvieno vienetinio pakelio priekinio ir užpakalinio paviršiaus 65 % išorės ploto. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog ši 65 % dalis neatrodo akivaizdžiai netinkama siekiant nurodyto tikslo, nes didesni įspėjimai apie galimą žalą sveikatai su paveikslėliais, tikėtina, bus labiau pastebimi ir jais bus geriau pranešta apie riziką sveikatai, bus sukeltas didesnis emocinis poveikis ir padidinta tabako vartotojų motyvacija nustoti arba mažiau vartoti tabaką. Labiau tikėtina, kad tokie įspėjimai išliks veiksmingi ilgą laiką; jie yra ypač veiksmingi pranešant apie riziką sveikatai menką išsilavinimą turintiems asmenims, vaikams ir jaunimui.
Be to, kalbant apie plotą, pagal Direktyvos 2014/40 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktus skirtą kombinuotiems įspėjimams apie galimą žalą sveikatai, pažymėtina, jog Sąjungos teisės aktų leidėjo negalima kaltinti tuo, kad veikė savavališkai, kai pasirinko 65 % dalį plotui, skirtam minėtiems įspėjimams, nes šis pasirinkimas pagrįstas kriterijais, kylančiais iš Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos rekomendacijų, ir buvo atliktas paisant plačios šio teisės aktų leidėjo turimos diskrecijos. Dėl šios priemonės būtinumo ir jos pasekmių gamintojų gebėjimui pateikti vartotojams informaciją apie atitinkamą gaminį konstatuotina, kad, viena vertus, atsižvelgiant į šiems įspėjimams skirtą dalį, lieka pakankamai ploto šios rūšies informacijai ant vienetinių pakelių ir, kita vertus, taip nustatyti apribojimai turi būti suderinti su imperatyviu reikalavimu užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį srityje, pasižyminčioje atitinkamo produkto toksiškumu ir jo poveikiu priklausomybės aspektu.
(žr. 202, 204–206, 208–211 punktus)
18. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 215, 218 punktus)
19. Direktyvos 2014/40 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo 7 straipsnyje numatytu draudimu pateikti rinkai būdingo kvapo ar skonio, kaip antai mentolio, tabako gaminius nepažeidžiamas subsidiarumo principas.
Iš tiesų, net darant prielaidą, kad antroji Direktyva 2014/40 siekiamo dvejopo tikslo dalis, t. y. užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, galėtų būti geriau pasiekta valstybių narių lygmeniu, šio tikslo siekimas tokiu lygmeniu galėtų paremti ar net lemti situacijas, kai vienos valstybės narės leistų būdingo kvapo ar skonio tabako gaminių pateikimą rinkai, o kitos tai draustų, taip veikdamos visiškai priešingai pirmajam šios direktyvos tikslui – pagerinti tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimą. Darytina išvada, kad Direktyvoje 2014/40 numatytų dviejų tikslų tarpusavio priklausomybė reiškia, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo teisėtai manyti, kad jo veiksmai turi apimti būdingo kvapo ar skonio tabako gaminių pateikimo Sąjungos rinkai tvarkos nustatymą ir kad dėl šios tarpusavio priklausomybės šis dvejopas tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygmeniu.
(žr. 220–222 punktus)
20. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 225 punktą)