TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS
2008 m. birželio 24 d.
Byla F‑15/05
Carlos Andres ir kt.
prieš
Europos centrinį banką (ECB)
„Viešoji tarnyba – ECB personalas – Darbo užmokestis – ECB personalo komiteto konsultacija – Darbo užmokesčio metinio patikslinimo apskaičiavimo metodas – Bendrijos teismo sprendimo vykdymas – Galiojimas atgaline data“
Dalykas: Pagal prie EB sutarties pridėto Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. Andres ir kiti aštuoni ieškovai prašo, pirma, panaikinti jų 2004 m. liepos mėn. atlyginimo lapelius tiek, kiek juose nurodytas padidintas darbo užmokestis, nustatytas taikant tariamai neteisėtą darbo užmokesčio metinio patikslinimo metodą, ir kiek šis padidinimas netaikomas atgaline data 2001, 2002 ir 2003 m., ir, antra, atlyginti nuostolius.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Europos centrinio banko tarnautojai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Konsultacija
(Europos centrinio banko sprendimo 3/2004 4 straipsnio 4 dalis; Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 ir 46 straipsniai)
2. Pareigūnai – Europos centrinio banko tarnautojai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Konsultacija
(Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 ir 46 straipsniai)
3. Pareigūnai – Ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti vykdymo priemones
(EB 233 straipsnis)
1. Iš Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 46 straipsnio matyti, kad su Personalo komitetu iš anksto turi būti konsultuojamasi, kai keičiamos šios įdarbinimo sąlygos ir personalui taikomos taisyklės arba visais kitais jam priskiriamais klausimais, taip pat susijusiais su darbo užmokesčiu. Remiantis būtent šiuo straipsniu Susitarimo protokole dėl banko vykdomosios valdybos ir personalo komiteto santykių sukonkretinama Personalo komiteto teisė, kad bus klausiama jo nuomonės, ir numatoma procedūra, kurios turi būti laikomasi ir kuri prasideda banko įsipareigojimu jam pateikti išsamią informaciją. Kadangi darbuotojų teisė į informaciją ir konsultaciją yra bendrasis darbo teisės principas, pagal jį reikia aiškinti Susitarimo protokolo nuostatas.
Banko pareigos pateikti informaciją Personalo komitetui apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Taigi, kalbant apie trečiųjų asmenų pateiktus duomenis, reikalingus bendram metiniam banko personalo darbo užmokesčio patikslinimui ir susijusius su centriniuose nacionaliniuose bankuose, Europos Bendrijų institucijose ir tam tikrose tarptautinėse organizacijose dirbančių asmenų darbo užmokesčio padidinimo procentais bei darbuotojų skaičiumi, bankas gali remtis rengėjo taisykle, įtvirtinta Sprendimo 3/2004 dėl galimybės visuomenei susipažinti su jo dokumentais 4 straipsnio 4 dalyje, ir atsisakyti juos pateikti visiems Personalo komiteto nariams. Bankas įgyvendina savo pareigą informuoti, jei suteikia galimybę susipažinti su duomenimis Personalo komiteto tinkamai įgaliotiems atstovams, laikydamasis šio komiteto pasiūlymo.
(žr. 58–60, 64, 65, 67 ir 68 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Dunnett ir kt. prieš ECB, T‑192/99, Rink. p. II‑813, 105 punktas.
2. Per konsultacijos su Personalo komitetu dėl Europos centrinio banko personalo darbo užmokesčio bendro metinio patikslinimo procedūrą nepadaromas pažeidimas, jei, siekiant konsultuotis, rengiami ad hoc susirinkimai su tinkamai įgaliotais komiteto atstovais, o ne su visu Personalo komitetu, su sąlyga, kad Personalo komitetas informuojamas apie šių susirinkimų rezultatus ir jo bei banko santykiai grindžiami dideliu tarpusavio pasitikėjimu bei atviru bendravimu, kuriais galima paaiškinti neformalų tam tikrų susirinkimų pobūdį.
(žr. 77–81 punktus)
3. Jeigu kyla ypatingų sunkumų vykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo, susijusi institucija gali priimti sprendimą, galintį teisingai kompensuoti nuostolius, kurių suinteresuotieji asmenys patyrė dėl panaikinto sprendimo. Taip susiklosčius aplinkybėms, administracija gali pradėti su jais bendradarbiauti siekdama susitarimo, kuris jiems suteiktų teisingą kompensaciją už neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie nukentėjo.
Kalbant apie sprendimo, kuriuo pripažinta neteisėta Europos centrinio banko personalo tam tikrų metų darbo užmokesčio patikslinimo procedūra dėl to, kad nebuvo reguliarių ir tinkamų konsultacijų su Personalo komitetu, vykdymą, reikia nurodyti, jog pagrįsta ir teisinga išeitimi pripažintinas kompromisas, kuriuo siekiama: pirma, išplėsti konsultacijas dėl kitų metų, kuriais taip pat nebuvo konsultuojamasi, ir, antra, darbo užmokesčio padidinimą, kuris yra šių konsultacijų rezultatas, taikyti visam personalui, o ne tik ieškovams, nepaisant konkrečių sunkumų nustatytą padidinimą taikyti atgaline data.
(žr. 121 ir 132–136 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. birželio 26 d. Sprendimo De Nil ir Impens prieš Tarybą, T‑91/95, Rink. VT p. I‑A‑327 ir II‑959, 34 punktas; 1997 m. liepos 10 d. Sprendimo Apostolidis ir kt. prieš Komisiją, T‑81/96, Rink. VT p. I‑A‑207 ir II‑607, 42 punktas; 2000 m. gegužės 10 d. Sprendimo Simon prieš Komisiją, T‑177/97, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑319, 23 punktas.