Byla T‑66/14
(ištraukų skelbimas)
John Arnold Bredenkamp ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
ir
Europos Komisiją
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Lėšų įšaldymas – Deliktinė atsakomybė“
Santrauka – 2016 m. liepos 21 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Teisė į nuosavybę – Įtraukimas
(SESV 340 straipsnio 2 pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis)
2. Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Reglamentas, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės trečiajai šaliai – Kai kurių privačių asmenų ar subjektų, susijusių su šios šalies vadovais ar jų kontroliuojamų, lėšų įšaldymo priemonės – Pakankamas ryšys tarp asmenų ir subjektų ir minėtos šalies režimo – Kartu aiškinami EB 60 ir 301 straipsniai – Leistinumas
(EB 60 ir 301 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 314/2004 6 straipsnis)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės – Kai kurių privačių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas, atsižvelgiant į situaciją trečiojoje šalyje – Teisė būti išklausytam prieš priimant tokias priemones – Nebuvimas – Išimtis – Priemonių, iš pradžių priimtų tam tikram laikotarpiui, galiojimo pratęsimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas ir 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 314/2004 6 straipsnis)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės –Tam tikrų asmenų, subjektų ir organizacijų lėšų įšaldymas atsižvelgiant į padėtį trečiojoje šalyje – Teisė susipažinti su dokumentais – Ribos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas ir 47 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 314/2004)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 17, 24, 26 punktus)
2. Atsižvelgiant į EB 60 ir 301 straipsnių formuluotę, būtent juose esančias sąvokas „trečiųjų šalių atžvilgiu“ ir „su viena ar keletu trečiųjų šalių“, šiose nuostatose numatytas priemonių prieš trečiąsias šalis priėmimas, o ši sąvoka gali apimti tokios šalies vadovus ir su šiais vadovais susijusius arba tiesiogiai ar netiesiogiai jų kontroliuojamus privačius asmenis ir organizacijas. Taigi negalima atmesti galimybės, kad ribojamosios priemonės gali būti taikomos kai kurių įmonių vadovams remiantis EB 60 ir 301 straipsniais, jei įrodyta, kad jie susiję su atitinkamos trečiosios šalies vadovais.
Atsižvelgiant į ribojamosiomis priemonėmis siekiamą tikslą, t. y. užkirsti kelią bet kokiam paramos teikimui atitinkamai vyriausybei, „susijusio“ asmens sąvoka turi apimti ir asmenis, vykdančius tokią veiklą, kaip antai finansinės ir kitokios rūšies paramos režimui, įskaitant per savo bendroves, teikimas. Taigi galimybė priimti ribojamąsias priemones visiems juridiniams asmenims, priklausantiems su atitinkamos valstybės vadovais susijusiam fiziniam asmeniui, yra tų priemonių veiksmingumo sąlyga. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų pavadinimai į sąrašus, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės, buvo įtraukti dėl to, kad jie priklauso taip pat į minėtą sąrašą įtrauktam fiziniam asmeniui, šis įtraukimas tinkamai pagrįstas EB 60 ir 301 straipsniais.
(žr. 31, 35–37 punktus)
3. Atsižvelgiant į tai, kad lėšų įšaldymo priemonė turi būti netikėta, dėl teisės būti išklausytam, kurios turi būti paisoma ribojamųjų priemonių srityje, nereikalaujama, kad Sąjungos institucijos prieš pirmą kartą įtraukdamos atitinkamą asmenį ar subjektą į sąrašą, kuriame nustatytos ribojamosios priemonės, praneštų tam asmeniui ar subjektui apie įtraukimo motyvus, ir Taryba savo iniciatyva neprivalo išklausyti šio asmens ar subjekto. Tačiau jeigu Taryba pirmą kartą įšaldė lėšas terminuotam laikotarpiui, iš esmės prieš pratęsdama šios priemonės taikymą ji turi suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims būti išklausytiems. Tam, kad būtų veiksmingi, aktai dėl tokios priemonės taikymo pratęsimo nebūtinai turi būti netikėti. Tačiau teisė būti išklausytam prieš priimant aktus, kuriais ir toliau taikomos ribojamosios priemonės asmenims, kuriems šios priemonės jau taikomos, leidžia teigti, kad Taryba turi naujų įrodymų dėl šių asmenų.
(žr. 48, 49, 51 punktus)
4. Nors tiesa, kad jeigu perduota pakankamai tiksli informacija, leidžianti į sąrašą, pagal kurį taikomos ribojamosios priemonės, įtrauktam asmeniui veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl atitinkamų institucijų prieš jį pateiktų įrodymų, teisės į gynybą paisymas nereiškia, kad joms atsiranda pareiga savo iniciatyva leisti susipažinti su jo bylos dokumentais, vis dėlto suinteresuotojo asmens prašymu tos institucijos turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone.
(žr. 50 punktą)