Byla T‑24/11
Bank Refah Kargaran
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Sprendimas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas per tą laiką panaikintas ginčijamas sprendimas – Naujų reikalavimų priimtinumas – Ribos – Hipotetiniai dar nepriimti aktai
2. Teismo procesas – Aktai, kuriais vykstant procesui panaikinami ir pakeičiami skundžiami aktai – Prašymas patikslinti reikalavimus dėl panaikinimo, pateiktas vykstant procesui – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnis)
3. Europos Sąjungos teisė – Pagrindinės teisės – Taikymo asmenims sritis – Juridiniai asmenys, kurie yra trečiųjų valstybių institucijos – Įtraukimas – Trečiosios valstybės atsakomybė už pagrindinių teisių paisymą jos teritorijoje – Poveikio nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti motyvus suinteresuotajam asmeniui – Ribos – Sąjungos ir valstybių narių saugumas arba jų tarptautiniai santykiai – Vienintelis motyvas, kuriame aiškiai nenurodyta, kokią su neteisėtomis banko operacijomis susijusią veiklą vykdė ieškovas – Pareigos motyvuoti pažeidimas
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 24 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalis, Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalis)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Padariniai – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Ribojamosios priemonės Iranui – Dviejų aktų, kuriose nustatytos identiškos ribojamosios priemonės, panaikinimas skirtingu metu – Grėsmė, kad bus rimtai pažeistas teisinis saugumas – Pirmojo iš šių aktų padarinių palikimas galioti, kol įsigalios antrojo akto panaikinimas
(SESV 264 straipsnio antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirma pastraipa ir 60 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP II priedas; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 IX priedas)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Padariniai – Reglamento ir sprendimo, kuriuose nustatytos ribojamosios priemonės Iranui, panaikinimas iš dalies – Reglamento panaikinimo įsigaliojimas pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui arba atmetus apeliacinį skundą – Šio termino taikymas sprendimo panaikinimo įsigaliojimui
(SESV 264 straipsnio antra pastraipa ir 280 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirma pastraipa ir 60 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP II priedas; Tarybos reglamento Nr. 961/2010 VIII priedas; Reglamentas Nr. 1245/2011 ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priedas)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 31, 32 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 47, 49 punktus)
3. Nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, nei Sutartyse nenumatytos nuostatos, pagal kurias juridiniams asmenims, kurie yra valstybių institucijos, netaikoma pagrindinių teisių apsauga. Europos žmogaus teisių konvencijos 34 straipsnis yra procesinė nuostata, kuri netaikytina procesams Sąjungos teisme; šia nuostata siekiama išvengti, kad valstybė, šios konvencijos šalis, kartu būtų ieškovė ir atsakovė šiame teisme. Be to, aplinkybė, jog valstybė užtikrina pagrindinių teisų paisymą savo teritorijoje, yra nesvarbi, kalbant apie teisių, kuriomis juridiniai asmenys, kurie yra šios valstybės institucijos, gali naudotis trečiųjų valstybių teritorijoje, apimtį. Galiausiai nei aplinkybė, kad valstybei priklauso didžioji dalis juridinio asmens kapitalo, nei aplinkybė, kad šio asmens teikiamos banko paslaugos yra būtinos valstybės ekonomikai veikti, joms nesuteikia viešosios paslaugos statuso ir nereiškia, kad tas juridinis asmuo dalyvauja vykdant viešosios valdžios funkcijas.
(žr. 57, 59, 61, 65 punktus)
4. Taryba privalo supažindinti subjektą, kuriam skirtos ribojamosios priemonės, su specifinėmis ir konkrečiomis priežastimis, dėl kurių mano, kad šių priemonių reikėjo imtis, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja imperatyvūs Sąjungos ar jos valstybių narių saugumo arba su jų tarptautiniais santykiais susiję pagrindai. Nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą.
Tokiomis aplinkybėmis vienintelis motyvas, kuriuo remiantis ieškovas buvo įtrauktas į branduolinių ginklų platinimo veikloje dalyvaujančių subjektų sąrašą ir dėl to buvo įšaldytos jo lėšos ir ekonominiai ištekliai, t. y. kad jis perėmė kito juridinio asmens, kuris jau įtrauktas į tokį sąrašą ir kuriam jau taikomos ribojamosios priemonės, su banko operacijomis susijusią veiklą, yra nepakankamai tikslus, nes jame nepaaiškinama, kas yra su banko operacijomis susijusi veikla, kokią su šio banko operacijomis susijusią veiklą perėmė ieškovas ir kokių trečiųjų asmenų naudai buvo atliekamos šios operacijos.
(žr. 72, 73, 77, 80 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 86, 89, 90 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 87, 88 punktus)