Byla T‑360/09
E.ON Ruhrgas AG ir
E.ON AG
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Vokietijos ir Prancūzijos gamtinių dujų rinkos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Rinkos pasidalijimas – Pažeidimo trukmė – Baudos“
Sprendimo santrauka
1. Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlyga, laikoma pagalbiniu ribojimu – Pagalbinio ribojimo sąvoka – Apimtis – Ribojimas, tiesiogiai susijęs su pagrindine operacija ir būtinas jai įgyvendinti – Objektyvumas ir proporcingumas – Sudėtingi ekonominiai vertinimai – Teisminė kontrolė – Ribos – Kvalifikavimo pasekmės
(EB 81 straipsnio 1 ir 3 dalys)
2. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Įmonės pripažinimas potencialia konkurente – Kriterijai – Esminis elementas – Įmonės galimybės patekti į atitinkamą rinką – Rinka, kurioje egzistuoja teisinė ar „de facto“ monopolija – Poveikis
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją – Nebūtinas kriterijus – Komisijos ar Sąjungos teismo atsižvelgimas į tokį siekį – Leistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Karteliai – Žala konkurencijai – Susitarimas, kuriuo siekiama riboti konkurenciją – Kelių teisėtų tikslų siekimas – Poveikio nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
6. Karteliai – Poveikis prekybai tarp valstybių narių – Vertinimo kriterijai – Susitarimai ar veiksmai rinkoje, kurioje nėra jokios potencialios konkurencijos
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo naštos apimtis
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Teisminė kontrolė – Ribos
(EB 81, 82 ir 230 straipsniai)
9. Karteliai – Įmonės dalyvavimas imantis antikonkurencinės iniciatyvos – Įmonės nebylaus pritarimo ir viešo neatsiribojimo pakankamumas pripažinti jos atsakomybę
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas dėl antikonkurencinio susitarimo sudarymo – Rašytiniais įrodymais grindžiamas sprendimas – Įmonių, ginčijančių pažeidimą, įrodinėjimo pareiga
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
11. Karteliai – Draudimas – Oficialiai nutrauktų kartelių besitęsiantis poveikis – EB 81 straipsnio taikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio principas – Komisijos sprendimų praktika – Konsultacinis pobūdis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
13. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai visiškai priklausančių dukterinių bendrovių atžvilgiu prezumpcija – Holdingo bendrovei priklausanti dukterinė bendrovė – Aplinkybė, kurios nepakanka prezumpcijai paneigti
(EB 81 ir 82 straipsniai)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija – Poveikis
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 62–70 punktus)
2. EB 81 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į šiame tekste numatytas sąlygas, susijusias su poveikiu prekybai tarp valstybių narių ir poveikiu konkurencijai, taikoma tik sektoriuose, kurie atverti konkurencijai. Nagrinėjant konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje remiamasi ne tik esama konkurencija tarp nagrinėjamoje rinkoje jau veikiančių įmonių, bet ir potencialia konkurencija.
Šiuo klausimu, kalbant apie nacionalinę rinką, pasižyminčią teritorinėmis de facto monopolijomis, aplinkybė, kad šioje rinkoje nėra teisinės monopolijos, neturi reikšmės. Iš tikrųjų, norėdama nustatyti, ar rinkoje egzistuoja potenciali konkurencija, Komisija turi išnagrinėti atitinkamų įmonių realias ir konkrečias galimybes konkuruoti tarpusavyje arba tai, ar naujas konkurentas gali įeiti į šią rinką ir konkuruoti su veikiančiomis įmonėmis. Komisija tai turi išnagrinėti remdamasi objektyviu šių galimybių pagrindu, todėl aplinkybė, kad tokių galimybių nėra dėl monopolijos, išplaukiančios tiesiogiai iš nacionalinės teisės aktų arba netiesiogiai iš faktinės situacijos, susidarančios dėl šių aktų įgyvendinimo, turi mažai reikšmės.
Be to, visiškai teorinės bendrovės galimybės patekti į rinką nepakanka įrodyti potencialios konkurencijos egzistavimą.
(žr. 84, 85, 102, 105, 106 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 141 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 142 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 143 punktą)
6. EB 81 straipsnio 1 dalis taikoma tik susitarimams, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
Poveikis Bendrijos vidaus prekybai paprastai daromas, kai veikia keli veiksniai, kurie, nagrinėjami atskirai, nebūtinai yra lemiami. Norint nustatyti, ar kartelis daro didelį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, jį reikia nagrinėti atsižvelgiant į jo ekonominį ir teisinį kontekstą. Šiuo klausimu nėra labai svarbu, ar kartelio poveikis prekybai yra nepalankus, neutralus arba palankus. Konkurencijos apribojimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kai jis prekybos srautus gali nukreipti kita linkme, nei jie paprastai būtų nukreipti.
Be to, kartelio galimo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, t. y. jo potencialaus poveikio, pakanka, kad būtų taikomas EB 81 straipsnis, ir nereikia įrodyti faktinio neigiamo poveikio prekybai. Tačiau būtina, kad potencialus kartelio poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai būtų reikšmingas, t. y. jis negali būti tik nežymus.
Iš tiesų visoje vienos valstybės narės teritorijoje veikiantis kartelis vien dėl savo pobūdžio sustiprina valstybės rinkos atskyrimą ir taip trukdo Sutartimi siekiamai ekonominei skvarbai.
Kalbant apie nacionalines rinkas, pasižyminčias teisine ar de facto monopolija, jei Komisija neįrodo potencialios konkurencijos egzistavimo tokiose rinkose, ji negali nuspręsti, kad su šiomis rinkomis susiję susitarimai ar veiksmai gali daryti didelį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.
(žr. 151–155 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 169, 170, 173–175, 247 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 171, 172 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 176, 177 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 234, 252 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 251 punktą)
12. Ankstesnė Komisijos sprendimų praktika savaime nėra teisinis pagrindas nustatant baudas konkurencijos srityje, nes toks pagrindas išimtinai apibrėžtas Reglamente Nr. 1/2003 ir Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse. Sprendimai, susiję su kitomis bylomis, yra tik papildomas galimo diskriminacijos buvimo požymis, nes mažai tikėtina, kad bylų aplinkybės, kaip antai rinkos, prekės, įmonės ir atitinkami laikotarpiai, bus tapačios.
Vis dėlto vienodo požiūrio principo, pagal kurį draudžiama panašias situacijas vertinti skirtingai, o skirtingas situacijas – panašiai, nebent toks vertinimas yra objektyviai pateisinamas, turi paisyti tiek Komisija, skirdama įmonei baudą už konkurencijos taisyklių pažeidimą, tiek visos institucijos, vykdydamos bet kokią savo veiklą.
Iš to matyti, kad ankstesni Komisijos sprendimai tinkami nagrinėjant vienodo požiūrio principo laikymąsi tik tuomet, kai yra įrodyta, kad faktiniai bylų duomenys, susiję su šiais kitais sprendimais, pavyzdžiui, rinkos, prekės, valstybės, įmonės ir atitinkami laikotarpiai, yra panašūs į esančius nagrinėjamoje byloje.
(žr. 260–262 punktus)
13. Tuo ypatingu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % jos dukterinės bendrovės, padariusios Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą, akcijų, viena vertus, ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, tam, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės komercinei politikai. Todėl Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.
Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į visus reikšmingus duomenis apie ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius, kurie sieja šią dukterinę bendrovę su patronuojančia bendrove ir kurie gali skirtis, nelygu konkretus atvejis.
Visų pirma reikia vertinti ne tik duomenis, susijusius su dukterinės bendrovės komercine politika stricto sensu, pavyzdžiui, su platinimo arba kainų strategija. Konkrečiai kalbant, vien parodymo, kad šiuos specifinius savo komercinės politikos aspektus kontroliuoja dukterinė bendrovė, šiuo atžvilgiu negaudama nurodymų, nepakanka pripažinti dukterinės bendrovės savarankiškumą. A fortiori tai, ar patronuojanti bendrovė kišosi į einamuosius savo dukterinės bendrovės reikalus, nėra svarbu.
Vien aplinkybės, kad patronuojanti bendrovė yra holdingo bendrovė, nesikišanti į savo dukterinės bendrovės valdymo veiklą, nepakanka norint paneigti jos lemiamą įtaką minėtai dukterinei bendrovei. Bendrovių grupės atveju holdingas yra bendrovė, kurios paskirtis – sujungti įvairiose bendrovėse turimas akcijas, o funkcija – užtikrinti valdymo vientisumą.
(žr. 277–280, 283 punktus)
14. Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija pagal EB 229 straipsnį leidžia šiam teismui be paprasčiausios sankcijos teisėtumo kontrolės, leidžiančios tik atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą aktą, pakeisti Komisijos vertinimą savu ir dėl to – ginčijamą aktą, net jo nepanaikinus, visų pirma atsižvelgus į visas faktines aplinkybes pakeičiant skirtą baudą, kai jam yra pateikiamas nagrinėti jos dydžio klausimas.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, kai priima sprendimus remdamasis neribota jurisdikcija, nėra saistomas nei Komisijos skaičiavimų, nei gairių, tačiau turi pats atlikti vertinimą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes.
(žr. 300, 301 punktus)