BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. lapkričio 12 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo LOVOL paraiška – Ankstesni žodinis ir vaizdinis Bendrijos prekių ženklai ir nacionaliniai vaizdiniai prekių ženklai VOLVO – Santykinis atmetimo pagrindas – Nesąžiningas naudojimasis ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis“
Byloje T‑524/11
Volvo Trademark Holding AB, įsteigta Geteborge (Švedija), atstovaujama advokato M. Treis,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą P. Geroulakos,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Hebei Aulion Heavy Industries Co., Ltd, įsteigta Zhangjiakou (Kinija), atstovaujama advokato A. Alejos Cutuli,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2011 m. liepos 19 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1870/2010‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Volvo Trademark Holding AB ir Hebei Aulion Heavy Industries Co., Ltd,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis, teisėjai O. Czúcz (pranešėjas) ir A. Popescu,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. rugsėjo 30 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. sausio 31 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. sausio 20 d.,
susipažinęs su dubliku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. gegužės 29 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies tripliku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. rugpjūčio 10 d.,
atsižvelgęs į 2014 m. kovo 27 d. nutartį sujungti bylas T‑524/11 ir T‑525/11, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis,
įvykus 2014 m. balandžio 2 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2006 m. balandžio 20 d. įstojusi į bylą šalis Hebei Aulion Heavy Industries Co., Ltd., remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7 ir 12 klasių ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:
– 7 klasė: „Derliaus nuėmimo mašinos; žemės ūkio mašinos, kelio volai; ekskavatoriai; krautuvai; buldozeriai; betono maišytuvai (mašinos); kranai; grūdų kuliamosios; ryžių persodinimo mašinos,
– 12 klasė: „Automobiliai; pervežimui skirtos transporto priemonės žemės ūkio reikmėms; motociklai; strėliniai kranai (mašinos); mažalitražiai automobiliai; dviračiai; elektrinės transporto priemonės; antžeminių transporto priemonių varikliai; automobiliniai šakiniai krautuvai; betono maišymo sunkvežimiai; traktoriai“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. rugsėjo 25 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 39/2006.
5 2006 m. gruodžio 21 d. ieškovė Volvo Trademark Holding AB, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos visoms šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:
– žodiniu Bendrijos prekių ženklu VOLVO, kuris įregistruotas 2005 m. birželio 20 d. (Nr. 2 361 087) ir skirtas prie 1–9, 11, 12, 14, 16–18, 20–22, 24–28 ir 33–42 klasių priskiriamoms prekėms ir paslaugoms žymėti,
– vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu, kurio paraiška pateikta 2001 m. rugpjūčio 30 d. ir kuris skirtas prie 1–4, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 18, 25, 28, 35–41 klasių priskiriamoms prekėms ir paslaugoms žymėti; jis atrodo taip:
– nacionaliniu vaizdiniu prekių ženklu, kuris įregistruotas Jungtinėje Karalystėje (Nr. 747 361) ir kuris skirtas prie 12 klasės priskiriamoms prekėms žymėti; jis atrodo taip:
– nacionaliniu vaizdiniu prekių ženklu, kuris įregistruotas Jungtinėje Karalystėje (Nr. 1 408 143) ir kuris skirtas prie 7 klasės priskiriamoms prekėms žymėti; jis atrodo taip:
7 Protestas buvo grindžiamas motyvais, nurodytais Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 8 straipsnio 5 dalis).
8 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Protestų skyrius atmetė visą protestą, remdamasis tuo, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, nebuvo pakankamai panašūs atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus.
9 2010 m. rugsėjo 27 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 2074/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
10 2011 m. liepos 19 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Pirmoji apeliacinė taryba paliko galioti Protestų skyriaus sprendimą ir atmetė ieškovės pateiktą apeliaciją. Ji nusprendė, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis buvo ypač aukštas, be kita ko, dėl atitinkamų prekių kainos ir dėl jų itin techninio pobūdžio. Be to, ji nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skyrėsi. Taigi, negalėjo egzistuoti galimybė supainioti žymenis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Be to, nors ir pripažino, kad tuo atveju, kai taikoma minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalis, minimalus panašumo laipsnis gali būti dar mažesnis, vis dėlto, ji nusprendė, kad žymenys skyrėsi, taigi, panašumo sąlyga netenkinama.
Šalių reikalavimai
11 Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– atmesti prekių ženklo LOVOL registracijos paraišką,
– priteisti iš įstojusios į bylą šalies šiame procese ir vykstant procedūrai VRDT patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12 Per teismo posėdį ieškovė pareiškė, kad atsisako savo trečiojo reikalavimo.
13 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
14 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– palikti galioti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.
16 Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta:
„<...> ankstesnio prekių ženklo, kaip apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį Bendrijos prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą [Europos Sąjungoje] arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui.“
17 Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padaroma dėl tam tikro ankstesnio ir vėlesnio prekių ženklų panašumo laipsnio, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė šiuos du prekių ženklus susieja, t. y. nustato tarp jų ryšį, nors jų ir nesupainioja (2009 m. kovo 12 d. Sprendimo Antartica / VRDT, C‑320/07 P, EU:C:2009:146, 43 punktas; 2012 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Bimbo / VRDT – Grupo Bimbo (GRUPO BIMBO), T‑357/11, EU:T:2012:696, 29 punktas; pagal analogiją taip pat žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, Rink., EU:C:2008:655, 30 punktą).
18 Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis taikoma, kai tenkinamos trys sąlygos: pirma, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, turi būti tapatūs arba panašūs; antra, ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, turi turėti gerą vardą ir, trečia, turi egzistuoti pavojus, kad dėl neteisėto prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo bus nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems bus pakenkta. Šios trys sąlygos yra kumuliacinės, todėl nesant nors vienos iš jų minėta teisės nuostata netaikoma (2011 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo El Jirari Bouzekri / VRDT – Nike International (NC NICKOL), T‑207/09, EU:T:2011:537, 29 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. gegužės 25 d. Sprendimo Spa Monopole / VRDT – Spa‑Finders Travel Arrangements (SPA‑FINDERS), T‑67/04, Rink. EU:T:2005:179, 30 punktą ir 2007 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Gateway / VRDT – Fujitsu Siemens Computers (ACTIVY Media Gateway), T‑434/05, EU:T:2007:359, 57 punktą).
19 Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nusprendė, kad reikšminga teritorija apima visą Sąjungą ir kad atitinkamą visuomenę sudaro ir plačioji visuomenė, ir specialių žinių turinti visuomenė, kurią domina profesionalūs sunkvežimiai ir mašinos. Dėl prekių pobūdžio ir jų kainos visuomenės pastabumo lygis renkantis prekes yra aukštas. Šių išvadų ieškovė neginčija.
20 Tačiau ieškovė nesutinka su Apeliacinės tarybos tvirtinimu, kad paraiškos įregistruoti prekių ženklą LOVOL negalima buvo atmesti remiantis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, nes žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skyrėsi, todėl nebuvo tenkinama viena iš kumuliacinių minėto straipsnio taikymo sąlygų.
Dėl žymenų panašumo
21 Teismo praktikoje numatyta, kad kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant nagrinėjamų prekių ženklų panašumą, sutampa su kriterijais, taikomais tuo atveju, kai pagal Reglamento Nr. 207/2008 8 straipsnio 1 dalies b punktą prašomą prekių ženklą atsisakoma įregistruoti dėl galimybės supainioti ir, remiantis to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalimi, dėl kenkimo ankstesnio prekių ženklo geram vardui (šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo NC NICKOL, EU:T:2011:537, 31 punktas). Abiem šiais atvejais, kuriais galima atsisakyti įregistruoti prašomą prekių ženklą, žymenų panašumo sąlyga reiškia, kad konkrečiai turi būti vizualaus, fonetinio ar konceptualaus panašumo elementų, kad atitinkamos visuomenės požiūriu nagrinėjami prekių ženklai būtų tapatūs bent iš dalies vienu ar keliais svarbiais aspektais (šio sprendimo 18 punkte minėtų sprendimų ACTIVY Media Gateway, EU:T:2007:359, 35 punktas ir NC NICKOL, EU:T:2011:537, 31 punktas; pagal analogiją taip pat žr. 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Adidas‑Salomon ir Adidas Benelux, C‑408/01, Rink., EU:C:2003:582, 28 ir 30 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
22 Vizualaus, fonetinio ar konceptualaus nagrinėjamų prekių ženklų panašumo vertinimas turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink., EU:C:1997:528, 23 punktas; 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Laboratorios RTB / VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink., EU:T:2003:199, 39 punktas ir 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Simonds Farsons Cisk / VRDT – Spa Monopole (KINJI by SPA), T‑3/04, Rink., EU:T:2005:418, 38 punktas).
23 Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 17 punkte nurodytą teismo praktiką, reikia išnagrinėti, ar prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra pakankamai panašūs, kad suinteresuotoji visuomenė šiuos du prekių ženklus imtų sieti, t. y. nustatytų tarp jų ryšį, nors jų ir nesupainiotų.
– Dėl vizualaus palyginimo
24 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba prašomą įregistruoti prekių ženklą visų pirma palygino su žodiniu prekių ženklu VOLVO ir ankstesniuose vaizdiniuose prekių ženkluose esančiu žodiniu elementu. Ji padarė išvadą, kad sutapo keturios iš penkių žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, esančios raidės, tačiau pažymėjo, kad jos išdėstytos kita tvarka. Be to, žymenys prasideda skirtingomis raidėmis, atitinkamai „v“ ir „l“, ir pirmuoju skiemeniu, atitinkamai „vol“ ir „lo“. Taip pat mažai tikėtina, kad vidutinis vartotojas išskaidys atitinkamus prekių ženklų skiemenis tam, kad sudarytų anagramą, ir taip „lovol“ susies su „volvo“. Apeliacinė taryba taip pat pripažino, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo grafiniai elementai yra bendriniai ir nėra diferenciacijos elementas, kuris dominuotų arba turėtų įtakos tam, kaip vartotojas mato žymenis. Be to, ankstesnių prekių ženklų žodinis elementas pavaizduotas baltomis raidėmis juodame fone, o ginčijamas prekių ženklas sudarytas iš juodų raidžių. Tuo remdamasi Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai skiriasi.
25 Dėstydama savo argumentus ieškovė prekių ženklo LOVOL žodinį elementą tik palygina su žodiniu prekių ženklu VOLVO. Ji teigia, kad abu šie žymenys sudaryti iš penkių raidžių ir raidžių „v“, „o“ ir „l“ panašių kombinacijų. Kadangi didžiosios raidės „V“ ir „L“ yra kampuotos, jų geometrinė struktūra panaši. Prekių ženkluose vartojama tokia pati balsių seka, būtent „o“ ir „o“, ir panaši priebalsių seka, t. y. viename prekių ženkle „v“, „l“ ir „v“, o kitame „l“, „v“ ir „l“. Galiausiai abiejuose prekių ženkluose vartojami skiemenys „vol“ ir „vo“ arba jie parašyti atvirkščiai.
26 Pirmiausia pabrėžtina, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, pradžia skiriasi, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas prasideda raide „l“, o pirmoji prekių ženklo VOLVO raidė yra „v“. Teismo praktikoje nustatyta, kad paprastai vartotojas dėmesį labiau atkreipia į žodžių pradžią (pagal analogiją žr. 2004 m. kovo 17 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – González Cabello (MUNDICOR), T‑183/02 ir T‑184/02, Rink., EU:T:2004:79, 81 punktą).
27 Antra, dėl ieškovės argumento, kad prekių ženklo LOVOL pirmasis skiemuo yra skiemens „vol“ inversija, pabrėžtina, kad ieškovė nenurodo jokios Sąjungos kalbos, pagal kurios taisykles prekių ženklas LOVOL būtų skaidomas į skiemenis „lov“ ir „ol“. Pagal anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, lenkų, nyderlandų ir vengrų kalbų taisykles žodį „lovol“ reikėtų skaidyti į skiemenis „lo“ ir „vol“. Net darant prielaidą, kad pagal kurią nors iš Sąjungos kalbų pirmasis skiemuo būtų „lov“, reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, kad vidutinis vartotojas galėtų išskirti trumpą jokios reikšmės neturintį žodį ir pirmąjį jo skiemenį skaityti iš kito galo.
28 Pirmiausia pabrėžtina, kad ieškovė neturi pagrindo šiuo klausimu remtis 2009 m. birželio 11 d. Sprendimu Hedgefund Intelligence / VRDT – Hedge Invest (InvestHedge) (T‑67/08, EU:T:2009:198) ir 2010 m. birželio 25 d. Sprendimu MIP Metro / VRDT – CBT Comunicación Multimedia (Metromeet) (T‑407/08, Rink., EU:T:2010:256).
29 Sprendime InvestHedge Bendrasis Teismas nagrinėjo vaizdinių prekių ženklų „InvestHedge“ ir HEDGE INVEST, iš kurių kiekviename buvo vartojami žodiniai elementai „invest“ ir „hedge“, panašumo klausimą. Jis nusprendė, kad kiekvienas iš nagrinėtų žymenų buvo sudarytas iš dviejų tapačių aiškiai galimų nustatyti elementų, nes ankstesniame prekių ženkle tarp šių elementų buvo paliktas tarpas, o prašytame įregistruoti prekių ženkle juos buvo galima aiškiai išskirti dėl vartojamų didžiųjų raidžių „I“ ir „H“. Dėl tokio išdėstymo minėtus žymenis galima buvo iš karto suskaidyti į dvi atskiras dalis, būtent „invest“ ir „hedge“; abiejuose žymenyse jos buvo tapačios. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, kad paprasčiausias prekių ženklo elementų sukeitimas vietomis negali suteikti pagrindo daryti išvadą, jog nėra vizualaus panašumo (šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo InvestHedge, EU:T:2009:198, 35 punktas).
30 Sprendime Metromeet Bendrasis Teismas nagrinėjo prekių ženklų „meeting metro“ ir „Metromeet“ panašumo klausimą. Jis padarė išvadą, kad prašytą įregistruoti prekių ženklą sudaro du elementai, būtent „metro“ ir „meet“, kurie ankstesniame žodiniame prekių ženkle buvo sukeisti vietomis (žodį „meeting“ atitinkama visuomenė nesunkiai galėjo suprasti kaip žodžio „meet“ gerundijų). Jis priminė, kad paprasčiausias prekių ženklo elementų sukeitimas vietomis negali suteikti pagrindo daryti išvadą, jog nėra vizualaus panašumo (šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo Metromeet, EU:T:2010:256, 37 ir 38 punktai).
31 Tačiau nagrinėjamu atveju, kitaip nei dviejose bylose, kuriose priimti šio sprendimo 28 punkte minėti sprendimai InvestHedge (EU:T:2009:198) ir Metromeet (EU:T:2010:256), žymenys VOLVO ir LOVOL nėra sudaryti iš žodžių, kurie turėtų skirtingas reikšmes ir kuriuos suprastų atitinkama visuomenė. Be to, remiantis raidžių išdėstymu prašomame įregistruoti prekių ženkle LOVOL, negalima daryti išvados, kad vidutinis vartotojas minėtą prekių ženklą skaidys ir matys du atskirus skiemenis. Taip pat pabrėžtina, kad net jeigu vidutinis vartotojas minėtą prekių ženklą taip išskirtų, nėra jokio pagrindo manyti, kad nesilaikydamas įprastos tvarkos, kuria skaitoma lotynų kalbos abėcėlė, tris pirmąsias raides „l“, „o“ ir „v“ jis skaitys atvirkštine tvarka, t. y. kaip „vol“.
32 Iš to matyti, kad šio sprendimo 28 punkte minėtais sprendimais InvestHedge (EU:T:2009:198) ir Metromeet (EU:T:2010:256) grindžiamus ieškovės argumentus reikia atmesti dėl to, kad šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės aiškiai skiriasi nuo bylose, kuriose priimti nurodyti sprendimai, nagrinėtų faktinių aplinkybių.
33 Trečia, pabrėžtina, kad net greitai skaitydamas abu žymenis vidutinis vartotojas nematys tarp jų jokios sąsajos, nes skiriasi ir pirma, ir paskutinė žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, vartojamos raidės; be to, prašomame įregistruoti prekių ženkle du kartus vartojama raidė „l“, o prekių ženkle VOLVO du kartus vartojama raidė „v“.
34 Ketvirta, iš tiesų žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, vartojamas raidžių „vol“ junginys. Vis dėlto ankstesniame žodiniame prekių ženkle šios trys raidės yra pradžioje, o prašomame įregistruoti prekių ženkle jos yra pabaigoje.
35 Penkta, ieškovė negali pagrįstai remtis jokiu argumentu, grindžiamu didžiųjų raidžių „L“ ir „V“ panašumu. Iš tikrųjų manoma, kad vidutinis vartotojas instinktyviai atskirs lotynų abėcėlės raides ir nagrinėjamu atveju suvoks su šiomis raidėmis susijusius skirtumus dar ir dėl to, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra palyginti trumpi.
36 Be to, pabrėžtina, kad dėl ankstesniuose vaizdiniuose prekių ženkluose naudojamų vaizdinių elementų šie prekių ženklai dar labiau skiriasi nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo ir kad bet kuriuo atveju ieškovė nesiremia jokiu argumentu, kuris būtų susijęs su minėtais prekių ženklų skirtumais, kai jie lyginami vizualiai.
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad vien dėl to, jog žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, vartojamos raidės „v“, „l“ ir „o “ ir kad juose vartojamas raidžių „vol“ junginys, atitinkama visuomenė minėtų žymenų vizualiai nesusies. Taigi, nėra vizualaus panašumo, į kurį galima būtų atsižvelgti taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.
38 Todėl reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadai, kad nagrinėjami žymenys vizualiai skiriasi.
– Dėl fonetinio palyginimo
39 Kiek tai susiję su fonetiniu žymenų palyginimu, Apeliacinė taryba nusprendė, kad vien tai, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, sudaryti iš vienodo skiemenų skaičiaus, neturi jokios ypatingos reikšmės. O atsižvelgiant į tai, kad du skiemenys, iš kurių sudaryti prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, skamba kitaip, šie prekių ženklai fonetiškai skiriasi.
40 Ieškovė mano, kad prekių ženklai VOLVO ir LOVOL fonetiškai yra panašūs. Ji teigia, kad skaitant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, išsiskiria labai panašūs skiemenys „vol“, „vo“ ir „lov“. Abiejuose žymenyse pakartojama balsė „o“ ir, skaitant žymenį, ji dominuoja; be to, žymenyse vartojami duslieji priebalsiai „l“ ir „v“, kurie tariami minkštai.
41 Pabrėžtina, kad ieškovė neturi pagrindo teigti, jog abu prekių ženklai sudaryti tik iš skiemenų „vol“, „vo“ ir „lov“; reikia atsižvelgti į tai, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra ne LOVVOL, bet LOVOL. Be to, primintina, kad ieškovė nemini jokios Sąjungos kalbos, kurioje žodis LOVOL būtų skaidomas į skiemenis „lov“ ir „ol“. Atvirkščiai, pagal šio sprendimo 27 punkte nurodytų kalbų gramatikos taisykles reikia suprasti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas sudarytas iš skiemenų „lo“ ir „vol“.
42 Taip pat reikia pakartoti, kad, kaip numatyta šio sprendimo 26 punkte minėtoje teismo praktikoje, paprastai vartotojas dėmesį labiau atkreipia į žodžių pradžią. Tačiau pirmieji žymenų, dėl kurių kilo ginčas, garsai skiriasi.
43 Iš tiesų abiejuose žymenyse vartojamos tos pačios balsės, kurios daugelyje Sąjungos kalbų tariamos vienodai. Vis dėlto, priešingai, nei tvirtina ieškovė, raidžių „l“ ir „v“ tarimas aiškiai skiriasi: „l“ yra alveolinis priebalsis, o „v“ – lūpinis- dantinis.
44 Be to, žodiniame elemente „volvo“ paeiliui eina priebalsiai „l“ ir „v“, kurie tariami subtiliai sujungiami, o žodyje „lovol“ balsiai ir priebalsiai išdėstyti pakaitomis, todėl jis tariamas švelniau. Taigi, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tarimo ritmas skiriasi.
45 Konstatuotina, kad vien dėl to, jog žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, vartojamos raidės „v“, „l“ ir „o “ ir kad juose vartojamas raidžių „vol“ junginys, atitinkama visuomenė minėtų žymenų fonetiškai nesusies. Taigi, nėra fonetinio panašumo, į kurį galima būtų atsižvelgti taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.
46 Todėl reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadai, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai skiriasi, todėl šiuo atžvilgiu negalima taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies.
– Dėl konceptualaus palyginimo
47 Ieškovė pritaria Apeliacinei tarybai dėl to, kad nagrinėjami žymenys nė vienoje iš Sąjungos kalbų neturi jokios reikšmės, todėl jų negalima lyginti konceptualiai.
48 Vis dėlto ieškovė teigia, kad susidūrusį su „išrastu prekių ženklu“ LOVOL vartotoją suintriguos toks naujas automobilių prekių ženklas dar ir dėl to, kad automobilių gamintojų skaičius gana ribotas. Todėl vartotojui kils klausimas, ar šis naujas automobilių prekių ženklas yra kaip nors susijęs su labai senu ir itin gerą vardą turinčiu automobilių prekių ženklu, ir taip jį susies su prekių ženklu VOLVO.
49 Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovė nesiremia jokiu teismo praktikoje suformuotu principu.
50 Be to, ji nepateikė įrodymų, skirtų patvirtinti, kad vartotojas, kuris, pirkdamas nagrinėjamas prekes, yra itin dėmesingas, naują prekių ženklą instinktyviai sies su egzistuojančiu prekių ženklu tuo atveju, kai susidurs su jokios reikšmės neturinčiu „išrastu prekių ženklu“.
51 Vis dėlto ieškovė teigia, kad žymenis LOVOL ir VOLVO vartotojas gali susieti dėl žmogaus smegenyse esančio „vizualaus žodyno“, kuris susiformuoja mokantis skaityti. Šiuo klausimu ji remiasi 2011 m. lapkričio 14 d. paskelbtu moksliniu straipsniu „Patyrę skaitytojai remiasi smegenyse esančiu „vizualiu žodynu“ norėdami atpažinti žodžius“.
52 VRDT teigia, kad į šį prie dubliko pridėtą mokslinį straipsnį Bendrasis Teismas negali atsižvelgti, nes toks straipsnis pateiktas per vėlai.
53 Bendrasis Teismas mano, kad netinka nagrinėti įrodymo, kurį sudaro nurodytas straipsnis, priimtinumo klausimą, nes bet kuriuo atveju jis nepatvirtina ieškovės teiginio. Iš tiesų šio straipsnio autoriai pabrėžia, kad net jeigu kelios dviejų žodžių raidės sutampa, dėl skirtingų likusių raidžių skaitant šiuos žodžius žmogaus smegenyse suaktyvėja skirtingi neuronai. Pavyzdžiui, patyręs skaitytojas anglų kalbos žodžius „hair“ ir „hare“ skirs taip pat, kaip ir žodžius „hair“ ir „soup“, nors žodžiai „hair“ ir „hare“ tariami taip pat.
54 Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju konceptualus palyginimas negalimas. Be to, ieškovė neįrodė, kad dėl to, kaip nagrinėjami žymenys suvokiami konceptualiai, jie būtų susieti taip, kaip nurodyta šio sprendimo 17 punkte minėtoje teismo praktikoje. Taigi, šiuos argumentus reikia atmesti.
55 Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir ypač atsižvelgiant į šio sprendimo 37 ir 45 punktuose padarytas išvadas reikia pažymėti, kad vien dėl to, jog žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, vartojamos raidės „v“, „l“ ir „o“ ir kad juose vartojamas raidžių „vol“ junginys, suinteresuotoji visuomenė minėtų žymenų nesusies ir nenustatys tarp jų ryšio. Taigi, nurodytas raidžių sutapimas negali būti laikomas panašumu, kuriuo remiantis galima būtų taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.
56 Todėl ginčijamo sprendimo dalį, kurioje Apeliacinė taryba, pritaikiusi Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, padarė išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi, reikia palikti galioti.
Dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo
57 Primintina, kad pagal šio sprendimo 18 punkte minėtą teismo praktiką tuo atveju, jeigu netenkinama bent viena iš trijų kumuliacinių sąlygų, nėra galimybės taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.
58 Nagrinėjamu atveju žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi. Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, jog nebuvo galimybės atsisakyti įregistruoti prašomą prekių ženklą remiantis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi.
59 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti vienintelį ieškovės pateikto ieškinio pagrindą, todėl atmestinas ir visas ieškinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Volvo Trademark Holding AB bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. lapkričio 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.