TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 25 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 50 straipsnis – Principas ne bis in idem – Baudžiamasis persekiojimas in rem – Prokuroro nutarimas nutraukti bylą – Leistinumas vykdyti paskesnį baudžiamąjį persekiojimą in personam dėl tų pačių veikų – Sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima laikyti, jog dėl asmens buvo priimtas galutinis nuosprendis – Išsamaus tyrimo reikalavimas – Galimo liudytojo apklausos neatlikimas – Atitinkamo asmens kaip „įtariamojo“ neišklausymas“
Byloje C‑58/22
dėl Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas, Rumunija) 2022 m. sausio 13 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2022 m. sausio 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš
NR
dalyvaujant
Parchetul de pe lângă Curtea de Apel Craiova,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai T. von Danwitz, P. G. Xuereb (pranešėjas), A. Kumin ir I. Ziemele,
generalinis advokatas N. Emiliou,
posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. kovo 22 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane, A. Rotăreanu ir A. Wellman,
– Europos Komisijos, atstovaujamos I. Rogalski ir M. Wasmeier,
susipažinęs su 2023 m. birželio 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnio, siejamo su 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimu 2006/928/EB, nustatančiu bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006, p. 56), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą NR dėl pasyviosios korupcijos.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
3 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje „Teisė nebūti du kartus teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą“ nustatyta:
„1. Niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.
2. Ankstesnės dalies nuostatos nedraudžia atnaujinti bylos proceso pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla nauji ar naujai paaiškėję faktai, ar nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai.
<…>“
Sąjungos teisė
Sprendimas 2006/928
4 Sprendimas 2006/928 buvo priimtas Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d. aplinkybėmis.
5 Šio sprendimo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta:
„Kiekvienais metais iki kovo 31 d., o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2007 m. kovo 31 d., Rumunija pateiks Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą siekiant priede nurodytų orientacinių tikslų.“
6 Minėto sprendimo priede numatyta:
„1 straipsnyje minėti orientaciniai tikslai, kurių turi siekti Rumunija:
1. Užtikrinti skaidresnį ir veiksmingesnį teisminį procesą, didinant Aukštesniosios magistratų tarybos gebėjimus ir atskaitomybę. Teikti ataskaitas ir stebėti naujųjų Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų poveikį.
2. Kaip numatyta, įsteigti Integralumo agentūrą, kuri būtų atsakinga už turto, interesų nesuderinamumo ir galimų interesų konfliktų tikrinimą, taip pat už privalomųjų sprendimų priėmimą, kurių pagrindu būtų imamasi atgrasančių sankcijų.
3. Remiantis iki šiol padaryta pažanga toliau profesionaliai atlikti nešališkus tyrimus dėl aukštų pareigūnų kaltinimų korupcija.
4. Imtis tolesnių priemonių užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja, ypač vietos valdžios institucijose.“
Pamatinis sprendimas 2003/568/TVR
7 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (OL L 192, 2003, p. 54; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 182) 2 straipsnio „Aktyvioji ir pasyvioji korupcija privačiame sektoriuje“ 1 dalies b punkte nustatyta:
„Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad toliau nurodyta darbo veikloje padaryta tyčinė veikla būtų laikoma baudžiamuoju nusikaltimu:
<…>
b) prašymas ar priėmimas, tiesiogiai arba per tarpininkus, kokio nors nepagrįsto atlygio, arba priėmimas pažado dėl tokio atlygio sau pačiam ar bet kuriam trečiajam asmeniui, einant bet kurias pareigas vadovaujant ar dirbant privataus sektoriaus įmonėje, kad būtų atliktas arba neatliktas koks nors veiksmas nusižengiant savo pareigoms.“
8 To paties pamatinio sprendimo 4 straipsnyje „Bausmės ir kitos sankcijos“ nurodyta:
1. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad už 2 ir 3 straipsniuose nurodytą veiklą, būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis baudžiamosiomis sankcijomis.
2. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą veiklą, būtų baudžiama laisvės atėmimu bent nuo vienerių iki trejų metų.
3. Kiekviena valstybė narė pagal savo konstitucines normas ir principus imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad, jei fizinis asmuo ryšium su tam tikra darbo veikla buvo nuteistas už 2 straipsnyje nurodytą veiklą, tam asmeniui gali, prireikus bent tais atvejais, kai jis bendrovėje dirbo vadovaujamą darbą pagal atitinkamą darbo veiklą, būtų [būti] laikinai uždrausta verstis šia konkrečia ar lygiaverte darbo veikla einant panašias pareigas, jei nustatyti faktai leidžia manyti, kad gali būti piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi arba pareigomis aktyviosios ar pasyviosios korupcijos būdu.“
Rumunijos teisė
Baudžiamasis kodeksas
9 Cod penal (Baudžiamasis kodeksas) 207 straipsnio „Šantažas“ 1 dalyje numatyta:
„Asmens vertimas ką nors duoti, daryti, nedaryti ar kentėti, siekiant nepagrįstai įgyti naudos <…> sau ar kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.“
10 Šio kodekso 289 straipsnyje „Pasyvioji korupcija“ nustatyta:
1. Kai valstybės tarnautojas tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauja ar gauna sau ar kitam asmeniui pinigų ar kitos naudos, kuri jam nepriklauso, arba sutinka su pažadu suteikti tokią naudą, kiek tai susiję su jo pareigoms priskiriamo veiksmo atlikimu, neatlikimu, pagreitinimu ar delsimu atlikti šioms pareigoms prieštaraujantį veiksmą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų ir draudimu dirbti valstybės tarnyboje arba užsiimti profesija ar veikla, kurią atlikdamas minėtas tarnautojas padarė tokią veiką.
<…>“
11 Minėto kodekso 308 straipsnis „Kitų asmenų padaryti korupcijos ir tarnybiniai nusižengimai“ suformuluotas taip:
1. 289–292, 295, 297–300 ir 304 straipsnių nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojais, taip pat pagal analogiją taikomos veiksmams, atliktiems asmenų, kurie nuolat arba laikinai už atlyginimą ar be jo 175 straipsnio 2 dalyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens labui vykdo pareigas.
<…>“
Baudžiamojo proceso kodeksas
12 Cod de procedură penală (Baudžiamojo proceso kodeksas) 6 straipsnyje „Ne bis in idem“ nustatyta:
„Niekas negali būti persekiojamas ar teisiamas už nusikalstamą veiką, jei dėl tos pačios veikos, nors ir pagal kitą teisinį kvalifikavimą, jau yra priimtas galutinis teismo nuosprendis.“
13 Šio kodekso 335 straipsnyje „Tyrimo tęsimas atnaujinus baudžiamąjį procesą“ nustatyta:
„1. Jei vėliau nustatoma, kad aplinkybė, kuria buvo grindžiamas sprendimas nutraukti bylą, neegzistuoja, aukštesnės pakopos prokuroras panaikina prokuroro nutarimą ir nurodo atnaujinti baudžiamąjį persekiojimą. 317 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.
2. Paaiškėjus naujiems faktams ar aplinkybėms, rodančioms, kad aplinkybė, kuria buvo grindžiamas sprendimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, išnyko, prokuroras panaikina nutarimą ir nurodo atnaujinti baudžiamąjį persekiojimą.
<…>
4. Baudžiamasis persekiojimas atnaujinamas, jei ikiteisminio tyrimo teisėjas tam pritaria per tris dienas, antraip jis negalioja. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, iškvietus į posėdį įtariamąjį ar kaltinamąjį ir dalyvaujant prokurorui, motyvuota nutartimi uždarame posėdyje sprendžia dėl nutarimo atnaujinti baudžiamąjį persekiojimą teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad oficialiai iškviesti asmenys nedalyvauja, nėra kliūtis nagrinėti prašymą dėl patvirtinimo.
41. Nagrinėdamas prašymą dėl patvirtinimo ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina nutarimo atnaujinti baudžiamąjį persekiojimą teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis baudžiamojo tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais ir įrodymais bei visais pateiktais naujais dokumentais. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra galutinis.
<…>“
Įstatymas Nr. 78/2000
14 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2000 m. gegužės 8 d. Legea Nr. 78/2000 pentru prevenirea, descoperirea și sancționarea faptelor de corupție (Įstatymas Nr. 78/2000 dėl korupcinių veikų prevencijos, tyrimo ir sankcijų už jas) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 219, 2000 m. gegužės 18 d.) 6 straipsnyje numatyta:
„Už pasyviosios korupcijos (Baudžiamojo kodekso 289 straipsnis), aktyviosios korupcijos (Baudžiamojo kodekso 290 straipsnis), prekybos poveikiu (Baudžiamojo kodekso 291 straipsnis) ir aktyviosios prekybos poveikiu (Baudžiamojo kodekso 292 straipsnis) nusikaltimus baudžiama pagal atitinkamas teisės normas. Baudžiamojo kodekso 308 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
15 GL, HS, JK, MT ir PB (toliau – skundų pateikėjai pagrindinėje byloje) yra kooperatinės bendrovės BX darbuotojai. 2014 m. vasario 12 d. šios bendrovės visuotinio narių susirinkimo sprendimu šios bendrovės pirmininkė NR buvo atleista iš pareigų.
16 Dėl šio sprendimo NR pareiškė ieškinį dėl panaikinimo, jame jai atstovavo advokatas, kuriam ji įsipareigojo sumokėti 4 400 EUR „sėkmės mokestį“. Kadangi šis ieškinys buvo patenkintas, NR buvo grąžinta į šios bendrovės vadovės pareigas.
17 2015 m. balandžio 30 d. įvyko kooperatinės bendrovės BX susirinkimo posėdis, jame dalyvavo NR, skundų pateikėjai pagrindinėje byloje ir kiti šios bendrovės valdybos nariai, t. y. AX, BD, CH, FX ir LM. Per šį posėdį vykusias diskusijas vienas iš šių skundų pateikėjų įrašė garso įrašą.
18 Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, teigimu, per minėtą posėdį NR paprašė skundų pateikėjų pagrindinėje byloje, kiek jie buvo sprendimo atleisti ją iš minėtos bendrovės vadovės pareigų iniciatoriai, sumokėti šio sprendimo 16 punkte nurodytą honorarų sumą „mainais į atkurtą gerą klimatą ir bendradarbiavimą darbo vietoje“, nes priešingu atveju bus nutrauktos jų darbo sutartys. Kadangi jos prašymas nebuvo patenkintas, NR priėmė ir pasirašė sprendimus nutraukti šias sutartis.
19 GL, HS, JK, MT ir PB pateikė du skundus dėl NR nusikalstamos veikos (pirmąjį – 2015 m. birželio 8 d., o antrąjį – 2015 m. birželio 26 d.) atitinkamai Inspectoratul de Poliție al Județului Olt (Olto departamento policijos inspekcija, Rumunija) ir Direcția Națională Anticorupție – Serviciul Teritorial Craiova (Nacionalinės kovos su korupcija valdybos Krajovos teritorinė tarnyba, Rumunija) dėl šantažo, piktnaudžiavimo tarnyba ir pasyviosios korupcijos atitinkamai pagal Baudžiamojo kodekso 207, 297 ir 289 straipsnius, siejamus su šio kodekso 308 straipsniu.
20 Pirma, Olto departamento policijos inspekcijai pateiktas skundas 2016 m. vasario 5 d. buvo įregistruotas Parchet de pe lângă Tribunalul Olt (prokuratūra prie Olto apygardos teismo, Rumunija) numeriu 47/P/2016.
21 Antra, Nacionalinės kovos su korupcija valdybos Krajovos teritorinei tarnybai pateiktas skundas buvo perduotas Parchet de pe lângă Judecătoria Slatina (prokuratūra prie Slatinos pirmosios instancijos teismo, Rumunija), motyvuojant tuo, kad šiame skunde buvo duomenų apie šantažą, priskiriamą šios prokuratūros dalykinei kompetencijai. Šis skundas buvo užregistruotas minėtos prokuratūros 2016 m. vasario 11 d. numeriu 673/P/2016.
Dėl veiksmų, kurių imtasi byloje 673/P/2016
22 2016 m. kovo 14 d. nutarimu Parchet de pe lângă Judecătoria Slatina (prokuratūra prie Slatinos pirmosios instancijos teismo) pagal Baudžiamojo kodekso 207 straipsnį pradėjo baudžiamąjį persekiojimą in rem dėl šantažo nusikaltimo.
23 Apklaususi NR ir skundų pateikėjus pagrindinėje byloje, tyrimą atliekanti policijos įstaiga parengė ataskaitą, joje pasiūlė nutraukti bylą 673/P/2016. Šios įstaigos teigimu, kadangi šio sprendimo 16 punkte nurodytos honorarų sumos NR reikalavo ne savo, o advokato naudai, reikia konstatuoti, kad ji nepadarė jokio šantažo nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 207 straipsnį.
24 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi bylą 673/P/2016 tiriantis prokuroras, remdamasis pirmesniame punkte minėta ataskaita, priėmė nutarimą nutraukti šią bylą (toliau – nagrinėjamas nutarimas nutraukti bylą).
25 Skundų pateikėjai pagrindinėje byloje šio nutarimo neginčijo.
26 2016 m. spalio 21 d. nutartimi Parchet de pe lângă Judecătoria Slatina (prokuratūra prie Slatinos pirmosios instancijos teismo) vyriausiasis prokuroras panaikino nagrinėjamą nutarimą nutraukti bylą ir nurodė atnaujinti NR baudžiamąjį persekiojimą dėl šantažo nusikaltimo. Šio prokuroro teigimu, kadangi dėl tos pačios faktinės situacijos buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas byloje 47/P/2016 ir šio tyrimo stadija buvo pažengusi, dėl gero teisingumo vykdymo byla 673/P/2016 turėjo būti perduota Parchet de pe lângă Tribunalul Olt (prokuratūra prie Olto apygardos teismo), kad ji būtų prijungta prie bylos 47/P/2016.
27 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi Judecătoria Slatina (Slatinos pirmosios instancijos teismas, Rumunija) ikiteisminio tyrimo teisėjų kolegija, gavusi prašymą patvirtinti šį atnaujinimą, jį atmetė, motyvuodama tuo, kad minėto vyriausiojo prokuroro nurodytas pateisinimas neatitinka baudžiamojo proceso atnaujinimo kriterijų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 335 straipsnyje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nagrinėjamas nutarimas nutraukti bylą tapo galutinis.
Dėl veiksmų, kurių imtasi byloje 47/P/2016
28 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Parchet de pe lângă Tribunalul Olt (prokuratūra prie Olto apygardos teismo) pradėjo NR baudžiamąjį persekiojimą, kurio medžiagą 2017 m. sausio 31 d. kaltinamuoju aktu perdavė Tribunalul Olt (Olto apygardos teismas, Rumunija), kad šis priimtų nuosprendį dėl pasyviosios korupcijos nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 289 straipsnį, siejamą su šio kodekso 308 straipsnio 1 dalimi ir Įstatymo Nr. 78/2000 6 straipsniu.
29 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi Tribunalul Olt (Olto apygardos teismas) ikiteisminio tyrimo kolegija konstatavo, kad kreipimasis į tą teismą buvo teisėtas ir nurodė pradėti baudžiamąjį procesą dėl NR. Dėl pastarosios argumentų, susijusių su tariamu ne bis in idem principo pažeidimu, grindžiamų tuo, kad dėl tų pačių veikų jau buvo iškelta baudžiamoji byla 673/P/2016 ir kad toje byloje buvo priimtas galutinis sprendimas, ši ikiteisminio tyrimo kolegija iš esmės nusprendė, kad ne bis in idem principo taikymas nepatenka į ikiteisminio tyrimo kolegijos kompetenciją, todėl kaltinimai, susiję su tariamu šio principo pažeidimu, gali būti nagrinėjami tik nagrinėjant atitinkamą bylą iš esmės.
30 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu Tribunalul Olt (Olto apygardos teismas) atmetė kaip nepagrįstus NR argumentus, susijusius su tariamu ne bis in idem principo pažeidimu, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamas nutarimas nutraukti bylą negalėjo būti laikomas galutiniu sprendimu, lemiančiu šio principo taikymą, nes prieš priimant šį nutarimą bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos.
31 Be to, Tribunalul Olt (Olto apygardos teismas) nusprendė, kad byloje 673/P/2016, kiek baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas in rem, remiantis tariamu įrodymų, kad asmuo padarė šantažo nusikaltimą, kuriuo kaltinamas, nebuvimu, NR baudžiamoji atsakomybė nebuvo nagrinėjama. Taigi byloje 47/P/2016 pradėtas NR baudžiamasis persekiojimas in personam nebuvo baudžiamojo persekiojimo pakartojimas, todėl principas ne bis in idem nebuvo taikomas.
32 Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir manydamas, kad iš toje byloje pateiktų įrodymų aiškiai matyti, jog NR prašė skundų pateikėjų pagrindinėje byloje sumokėti šio sprendimo 16 punkte nurodytą honorarų sumą, Tribunalul Olt (Olto apygardos teismas) skyrė jai vienų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas vieniems metams ir keturiems mėnesiams, ir papildomą bausmę, kurios vykdymo laikotarpiu uždraudė eiti pareigas valstybės tarnyboje ir vykdyti profesinę veiklą ar veiklą, kurią vykdydama ji padarė inkriminuojamas veikas.
33 2020 m. spalio 20 d. sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1207/2020 Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) patenkino NR apeliacinį skundą dėl šio sprendimo 30 punkte nurodyto nuosprendžio. Šis teismas nusprendė, kad buvo pažeistas ne bis in idem principas, nes sprendimas pradėti baudžiamąjį persekiojimą byloje 47/P/2016 buvo susijęs su tuo pačiu asmeniu ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos ir byloje 673/P/2016. Be to, skundai, dėl kurių buvo iškeltos šios dvi bylos, buvo tapataus turinio, o surinkti įrodymai – panašūs; byla 673/P/2016 buvo galutinai užbaigta, nes nagrinėjamas nutarimas nutraukti bylą tapo galutinis, kai Judecătoria Slatina (Slatinos pirmosios instancijos teismas) ikiteisminio tyrimo kolegija atmetė prašymą patvirtinti baudžiamojo persekiojimo atnaujinimą. Todėl Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) panaikino šį nuosprendį ir nurodė nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, pradėtą byloje 47/P/2016.
34 Parchet de pe lângă Curtea de Apel Craiova (prokuratūra prie Krajovos apeliacinio teismo) dėl šio Sprendimo Nr. 1207/2020 pateikė kasacinį skundą Înalta Curte de Casație şi Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija).
35 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu baudžiamojoje byloje šis teismas patenkino kasacinį skundą, panaikino minėtą sprendimą ir grąžino bylą Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) nagrinėti iš naujo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad jis padarė klaidingą išvadą dėl ne bis in idem principo taikytinumo, taigi ir dėl baudžiamojo persekiojimo nutraukimo byloje 47/P/2016. Înalta Curte de Casație ąi Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas), konstatavęs, kad nagrinėjamu nutarimu byla, kurioje nagrinėtas skundų pateikėjų pagrindinėje byloje skundas dėl NR šantažo nusikaltimo, buvo nutraukta, nusprendė: kadangi prieš priimant šį nutarimą byloje 673/P/2016 nebuvo atlikta jokio vertinimo iš esmės ir jis nebuvo tinkamai motyvuotas, jis negali būti laikomas pagrindu nutraukti persekiojimą.
36 Atliekant šią peržiūrą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kaip tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, reikia aiškinti ne bis in idem principą, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 50 straipsnį. Jis patikslina, kad, kaip ir byloje, kurioje priimtas 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimas Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393), nagrinėjamu atveju Chartijos 50 straipsnis taikytinas, nes pagrindinėje byloje nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiama įgyvendinti Sprendimo 2006/928 priede nurodytus orientacinius tikslus, konkrečiai kalbant, pirmąjį iš šių tikslų.
37 Tokiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [Chartijos] 50 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas, siejamas su Rumunijos įsipareigojimais laikytis Sprendim[o] [2006/928] [priede] nustatytų orientacinių tikslų, turi būti aiškinamas taip, kad nutarimu nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, kurį prokuratūra priima surinkusi esminius įrodymus atitinkamoje byloje, užkertamas kelias vėl patraukti baudžiamojon atsakomybėn tą patį asmenį už tą pačią veiką, nors ir remiantis kitu teisiniu kvalifikavimu, nes tas nutarimas yra galutinis, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad aplinkybė, kuria grindžiamas nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, neegzistuoja, arba kai paaiškėja nauji faktai ar aplinkybės, rodantys, jog aplinkybė, kuria grindžiamas nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, nebeegzistuoja?“
Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
38 Rumunijos vyriausybė mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes šiuo atveju Chartijos 50 straipsnis netaikytinas, nes nėra įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų, šios vyriausybės teigimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klaidingai rėmėsi Sprendimo 2006/928 priede nurodytais orientaciniais tikslais ir 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 et C‑397/19, EU:C:2021:393) 158, 159 ir 172 punktais, kad būtų pateisintas Chartijos taikytinumas, nors šie orientaciniai tikslai buvo apibrėžti dėl trūkumų, kuriuos Komisija „konstatavo“ prieš Rumunijai įstojant į Sąjungą, be kita ko, kiek tai susiję su teisingumo ir kovos su korupcija sritimis. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant, be kita ko, į 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendime TSN ir AKT (C‑609/17 ir C‑610/17, EU:C:2019:981, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) suformuotą jurisprudenciją, reikia konstatuoti, kad su ne bis in idem principo apsauga susijęs aspektas nepatenka į Chartijos taikymo sritį, todėl pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija negali būti vertinama atsižvelgiant į Chartijos nuostatas, visų pirma į jos 50 straipsnį.
39 Dėl šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytų Rumunijos vyriausybės argumentų, kurie iš tikrųjų susiję su Teisingumo Teismo jurisdikcija priimti sprendimą, reikia priminti, kad iš ESS 19 straipsnio 3 dalies b punkto ir SESV 267 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo arba dėl Sąjungos institucijų aktų galiojimo.
40 Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, yra apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę; šioje nuostatoje patvirtinama Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali peržengti šių atvejų ribų. Vis dėlto, kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti dėl jos sprendimo ir Chartijos nuostatos, kuriomis remiamasi, per se negali pagrįsti šios jurisdikcijos (2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Volkswagen Group Italia ir Volkswagen Aktiengesellschaft, C‑27/22, EU:C:2023:663, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
41 Nagrinėjamu atveju iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos matyti, kad į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą kreiptasi dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl šio sprendimo 30 punkte minėto 2018 m. lapkričio 19 d. Tribunalul Olt (Olto apygardos teismas) nuosprendžio, kuriuo NR nuteista už pasyviąją korupciją pagal Baudžiamojo kodekso 289 straipsnį, siejamą su šio kodekso 308 straipsnio 1 dalimi ir Įstatymo Nr. 78/2000 6 straipsniu, peržiūros. Kaip per teismo posėdį patvirtino Rumunijos vyriausybė, šiomis nacionalinės teisės nuostatomis užtikrinamas Pamatinio sprendimo 2003/568, būtent jo 2 ir 4 straipsnių, perkėlimas į Rumunijos teisės sistemą.
42 Tokiomis aplinkybėmis ir net nesant reikalo priimti sprendimo dėl galimos Sprendimo 2006/928 priede nurodytų orientacinių tikslų svarbos nagrinėjamu atveju Sąjungos teisės įgyvendinimo sąlyga, kaip ji suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, yra įvykdyta. Vadinasi, Chartija taikytina pagrindinėje byloje.
43 Taigi Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į pateiktą klausimą.
Dėl prejudicinio klausimo
44 Visų pirma primintina, kad iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Juan, C‑164/22, EU:C:2023:684, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
45 Atsižvelgiant į prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytus motyvus, siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą, reikia konstatuoti, kad savo klausimu šis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 50 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas turi būti aiškinamas taip, kad asmuo gali būti laikomas galutinai išteisintu, kaip tai suprantama pagal šį 50 straipsnį, kai prokuratūra priima nutarimą nutraukti bylą, neišnagrinėjusi šio asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisinės padėties.
46 Chartijos 50 straipsnyje numatyta, kad „niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą“. Taigi pagal ne bis in idem principą draudžiamas kumuliacinis persekiojimas ir baudžiamojo pobūdžio sankcijų taikymas, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį, už tą pačią veiką ir tam pačiam asmeniui (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
47 Šio principo taikymui taikomos dvi sąlygos: pirma, turi būti priimtas ankstesnis galutinis sprendimas (bis sąlyga) ir, antra, ankstesnis sprendimas ir vėlesnis persekiojimas ar sprendimai turi būti susiję su tomis pačiomis veikomis (idem sąlyga) (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 28 punktas).
Dėl „bis“ sąlygos
48 Dėl „bis“ sąlygos pažymėtina, jog tam, kad asmuo dėl jam inkriminuojamų veikų būtų „galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 50 straipsnį, pirmiausia svarbu, kad baudžiamasis persekiojimas būtų galutinai nutrauktas pagal nacionalinę teisę. Iš tiesų sprendimas, kuriuo galutinai nenutraukiamas baudžiamasis persekiojimas nacionaliniu lygmeniu, iš principo negali būti procesinė kliūtis pradėti ar tęsti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių veikų (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 29 d. Sprendimo Kossowski, C‑486/14, EU:C:2016:483, 34 ir 35 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).
49 Be to, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog aplinkybė, kad sprendimą priėmė prokuratūra, nėra lemiama vertinant, ar šiuo sprendimu galutinai užbaigiamas baudžiamasis persekiojimas. Iš tikrųjų Chartijos 50 straipsnį taip pat galima taikyti sprendimams, kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje, kaip antai prokuratūra, ir kuriais valstybėje narėje galutinai užbaigiamas baudžiamasis persekiojimas, net jei šie sprendimai priimami nedalyvaujant teismui ir ne teismo sprendimo forma (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 29 d. Sprendimo Kossowski, C‑486/14, EU:C:2016:483, 38 ir 39 punktus bei nurodytą jurisprudenciją).
50 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 25 ir 27 punktų, pirma, skundų pateikėjai pagrindinėje byloje nepasinaudojo Rumunijos teisėje numatytomis teisių gynimo priemonėmis, kad užginčytų nagrinėjamą nutarimą nutraukti bylą, ir, antra, 2016 m. lapkričio 21 d. Judecătoria Slatina (Slatina pirmosios instancijos teismas) ikiteisminio tyrimo kolegijos nutartimi prašymas patvirtinti NR baudžiamojo persekiojimo už šantažą atnaujinimą, kurį atlikti įpareigojo Parchet de pe lângă Judecătoria Slatina (prokuratūra prie Slatinos pirmosios instancijos teismo) vyriausiasis prokuroras, buvo atmestas.
51 Taigi atrodo, kad baudžiamasis persekiojimas buvo galutinai nutrauktas ir kad nagrinėjamas nutarimas nutraukti bylą tapo galutinis, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
52 Antra, siekdamas nustatyti, ar NR gali būti laikoma galutinai išteisinta nagrinėjamu nutarimu nutraukti bylą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įsitikinti, kad ji buvo priimta išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne vien dėl procedūrinių priežasčių. Iš tiesų, kaip savo išvados 100 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, sąlyga, susijusi su bylos 673/P/2016 vertinimu iš esmės, gali būti laikoma įvykdyta šiuo nutarimu tik tiek, kiek jame pateiktas vertinimas dėl inkriminuojamo nusikaltimo materialinių elementų, kaip antai, be kita ko, NR, kaip įtariamo šį nusikaltimą padariusio asmens, baudžiamosios atsakomybės analizė.
53 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tam, kad asmuo dėl jam inkriminuojamų veikų būtų „galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 50 straipsnį, reikia įsitikinti, kad šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus atitinkamą bylą iš esmės (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Bezirkshauptmannschaft Feldkirch, C‑55/22, EU:C:2023:670, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Tokį aiškinimą patvirtina, pirma, šio 50 straipsnio formuluotė, nes šioje nuostatoje vartojamos sąvokos „pripažinimas kaltu“ ir „išteisinimas“ neabejotinai reiškia, kad buvo išnagrinėta atitinkamo asmens baudžiamoji atsakomybė ir šiuo klausimu priimtas sprendimas (2021 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AB ir kt. (Amnestijos atšaukimas), C‑203/20, EU:C:2021:1016, 57 punktas).
55 Antra, toks aiškinimas atitinka teisėtą tikslą išvengti nusikalstamą veiką padariusių asmenų nebaudžiamumo; o šis tikslas atitinka laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, numatytas ESS 3 straipsnio 2 dalyje, kontekstą (2021 m. gruodžio 16 d. Sprendimo AB ir kt. (Amnestijos atšaukimas), C‑203/20, EU:C:2021:1016, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
56 Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją išvadą, kad buvo atliktas bylos esmės, visų pirma atitinkamo asmens kaltės ar nekaltumo, vertinimas, gali patvirtinti proceso eiga šioje byloje. Taigi, kai baudžiamasis tyrimas pradėtas pareiškus kaltinimą atitinkamam asmeniui, apklausus nukentėjusįjį, kompetentingai institucijai surinkus ir ištyrus įrodymus ir remiantis jais priėmus pagrįstą sprendimą, tokios aplinkybės gali lemti išvadą, kad bylos esmė buvo įvertinta (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimo Mihalache prieš Rumuniją, CE:ECHR:2019:0708JUD005401210, 98 punktą).
57 Tam, kad tokį bylos nagrinėjimą iš esmės būtų galima laikyti atliktu institucijos, kuri turi priimti sprendimą, ši institucija turi išnagrinėti arba įvertinti prie bylos medžiagos pridėtus įrodymus ir atitinkamo asmens dalyvavimą atliekant vieną ar visus veiksmus, dėl kurių buvo kreiptasi į tyrimo įstaigas, kad nustatytų, ar buvo įrodyta šio asmens „baudžiamoji“ atsakomybė (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimo Mihalache prieš Rumuniją, CE:ECHR:2019:0708JUD005401210, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
58 Iš šios Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad, kai kompetentinga institucija sankciją skyrė dėl atitinkamam asmeniui inkriminuojamų veiksmų, galima pagrįstai manyti, kad ši institucija pirmiausia įvertino bylos aplinkybes ir atitinkamo asmens elgesio neteisėtumą (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 23 d. Sprendimo Dual Prod, C‑412/21, EU:C:2023:234, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
59 Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad valstybės narės teisminių institucijų sprendimas, kuriuo kaltinamasis buvo galutinai išteisintas nesant pakankamai įrodymų, turi būti laikomas pagrįstu atitinkamos bylos vertinimu iš esmės (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Van Straaten, C‑150/05, EU:C:2006:614, 60 ir 61 punktus).
60 Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad nutartis neperduoti bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl įrodymų nepakankamumo, priimta atlikus tyrimą, per kurį surinkta ir ištirta įvairių įrodymų, turi būti priimta išnagrinėjus bylą iš esmės, jeigu tai yra galutinis sprendimas dėl šių įrodymų nepakankamumo ir juo užkertamas kelias atnaujinti bylą remiantis tų pačių faktinių aplinkybių visetu (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 5 d. Sprendimo M, C‑398/12, EU:C:2014:1057, 17 ir 30 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).
61 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip savo išvados 64 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, Teisingumo Teismas patikslino, jog tuo atveju, kai sprendimas grindžiamas trūkstamais ar nepakankamais įrodymais, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šis sprendimas grindžiamas atitinkamos bylos vertinimu iš esmės, dar reikia, kad prieš priimant tą sprendimą būtų atliktas išsamus tyrimas.
62 Iš tiesų, nesant tokio išsamaus tyrimo, per kurį surenkami ir nagrinėjami įvairūs esami įrodymai, negali būti laikoma, kad prieš priimant sprendimą, kuriuo nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas, buvo atliktas atitinkamos bylos nagrinėjimas iš esmės. Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad tai, jog nebuvo apklaustas nukentėjusysis ir galimas liudytojas, yra požymis, kad tokio išsamaus tyrimo nebuvo atlikta (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 29 d. Sprendimo Kossowski, C‑486/14, EU:C:2016:483, 48, 53 ir 54 punktus).
63 Nagrinėjamu atveju iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos matyti, kad priimdamas nagrinėjamą nutarimą nutraukti bylą prokuroras rėmėsi prie jo pridėta policijos įstaigos parengta ataskaita, kurioje buvo pateikti NR ir skundų pateikėjų pagrindinėje byloje apklausos duomenys, taip pat, be kita ko, kompaktinis diskas, kuriame buvo įrašytas 2015 m. balandžio 30 d. kooperatinės bendrovės BX visuotinio susirinkimo garso įrašas. Šios aplinkybės rodo, kad atliekant tyrimą buvo surinktos ir išnagrinėtos įvairios įrodinėjimo priemonės ir jos įvertintos iš esmės. Vis dėlto AX, BD, CH, FX ir LM, kurie taip pat dalyvavo šiame susirinkime, neišklausymas gali būti požymis, kad NR, kaip baudžiamosios teisės požiūriu atsakingos už inkriminuojamą nusikaltimą sudarančias veikas, teisinė padėtis nebuvo išnagrinėta.
64 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įsitikinti, kad prieš priimant nagrinėjamą nutarimą nutraukti bylą buvo atliktas bylos 673/P/2016 vertinimas iš esmės ir kad jis buvo priimtas remiantis ne vien procedūriniais motyvais.
Dėl „idem“ sąlygos
65 Dėl „idem“ sąlygos pažymėtina, kad iš paties Chartijos 50 straipsnio teksto matyti, jog pagal jį draudžiama persekioti tą patį asmenį arba skirti jam baudžiamąsias sankcijas daugiau nei vieną kartą už tą pačią nusikalstamą veiką (2023 m. kovo 23 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft Bamberg (Išlyga dėl „ne bis in idem“ principo), C‑365/21, EU:C:2023:236, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
66 „Galutinis išteisinimas ar pripažinimas kaltu“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 50 straipsnį, suponuoja ankstesnį atitinkamo asmens baudžiamąjį persekiojimą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra patikslinęs, kad ne bis in idem principas taikomas tik asmenims, kurių teismo procesas yra galutinis valstybėje narėje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo AY (Arešto orderis – liudytojas), C‑268/17, EU:C:2018:602, 43 ir 44 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
67 Be to, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją vertinant, ar padaryta ta pati nusikalstama veika, kaip tai suprantama pagal Chartijos 50 straipsnį, reikšmingas kriterijus yra materialinis veikų tapatumas, suprantamas kaip konkrečių neatskiriamai tarpusavyje susijusių aplinkybių, dėl kurių atitinkamas asmuo galutinai išteisinamas arba nuteisiamas, visumos buvimas. Taigi pagal šį straipsnį draudžiama pasibaigus keliems šiuo tikslu vykdytiems procesams už tas pačias veikas skirti kelias bausmes (2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
68 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad tai, kaip pagal nacionalinę teisę teisiškai kvalifikuojama veika, ir tai, koks teisinis interesas yra saugomas, neturi reikšmės siekiant konstatuoti tą pačią nusikalstamą veiką, nes pagal Chartijos 50 straipsnį teikiamos apsaugos apimtis įvairiose valstybėse narėse negali skirtis (2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
69 Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad nors byloje 47/P/2016 prieš NR buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas in personam dėl pasyviosios korupcijos, byloje 673/P/2016 baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas in rem už šantažo nusikaltimą.
70 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 68 punkte primintą jurisprudenciją, kadangi nustatyta, jog šios dvi bylos buvo susijusios su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, aplinkybė, kad minėtose bylose baudžiamasis procesas buvo susijęs su skirtingais nusikaltimais, neturi reikšmės vertinant tos pačios „nusikalstamos veikos“, kaip ji suprantama pagal Chartijos 50 straipsnį, buvimą.
71 Vis dėlto aplinkybė, kad baudžiamasis procesas byloje 673/P/2016, dėl kurios priimtas nagrinėjamas nutarimas nutraukti bylą, buvo pradėtas in rem, negali būti laikoma nereikšminga atliekant šį vertinimą, nes iš Rumunijos vyriausybės per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, kad byloje 673/P/2016 NR formaliai neįgijo įtariamosios statuso ir buvo apklausta tik kaip liudytoja.
72 Taigi atrodo, kad ši vyriausybė nurodo sąlygą, susijusią su asmens tapatybe, kurios, remiantis prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, nekvestionavo nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nei Înalta Curte de Casație şi Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas) 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendime baudžiamojoje byloje.
73 Šiuo klausimu, kaip savo išvados 94 ir 95 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas ir kaip matyti iš šio sprendimo 54, 56 ir 57 punktuose nurodytos jurisprudencijos, gali būti laikoma, kad asmuo „galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu“, tik jeigu iš priimto sprendimo aiškiai matyti, kad per iki šio sprendimo atliktą tyrimą, neatsižvelgiant į tai, ar šis tyrimas pagal nacionalinę teisę buvo pradėtas in rem ar in personam, jo, kaip asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisinė padėtis buvo išnagrinėta, o prokuratūrai priėmus nutarimą nutraukti bylą, ji nebuvo nustatyta.
74 Jei taip nebūtų, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėjamas nutarimas nutraukti bylą negalėtų būti kliūtis pradėti naują NR baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių veikų.
75 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Chartijos 50 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas turi būti aiškinamas taip, kad asmuo negali būti laikomas galutinai išteisintu, kaip tai suprantama pagal šį 50 straipsnį, kai prokuratūra priima nutarimą nutraukti bylą, neišnagrinėjusi šio asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisinės padėties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas
turi būti aiškinamas taip:
asmuo negali būti laikomas galutinai išteisintu, kaip tai suprantama pagal šį 50 straipsnį, kai prokuratūra priima nutarimą nutraukti bylą, neišnagrinėjusi šio asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisinės padėties.
Parašai.