Language of document : ECLI:EU:T:2014:251

Byla T‑198/12

Vokietijos Federacinė Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Teisės aktų derinimas – Direktyva 2009/48/EB – Žaislų sauga – Nitrozoaminų, nitrojunginių, švino, bario, arseno, stibio ir gyvsidabrio ribinės vertės žaisluose – Komisijos sprendimas nepatvirtinti visų nuo šių ribinių verčių nukrypstančių nacionalinės teisės nuostatų palikimo galioti – Patvirtinimas su laiko apribojimu – Nacionalinėmis priemonėmis užtikrinamo aukštesnio žmonių sveikatos apsaugos lygio įrodymas“

Santrauka – 2014 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybių narių ieškinys – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo nepatvirtinti visų esamų ir nukrypstančių nacionalinės teisės nuostatų palikimo galioti – Priimtinumas nenustatant reikalavimo pagrįsti suinteresuotumą pareikšti ieškinį

(SESV 263 straipsnis)

2.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Su ankstesniais sprendimais suderinamas sprendimas – Būtinybė aiškiai motyvuoti tik viršijus ankstesnėje praktikoje nubrėžtas ribas – Per SESV 114 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą priimtas sprendimas – Apimtis

(SESV 114 straipsnio 4 dalis ir 296 straipsnio antra pastraipa)

3.      Teisės aktų derinimas – SESV 114 straipsnis – Nukrypstančių nacionalinių nuostatų patvirtinimo procedūra – Prašymas palikti galioti esamas nacionalines nuostatas – Galimybė prašančiajai valstybei narei savo prašymą grįsti rizikos visuomenės sveikatai vertinimu, skirtingu, nei laikėsi Sąjungos teisės aktų leidėjas – Pareiga nustatyti aukštesnį visuomenės sveikatos apsaugos lygį negu Sąjungos suderinimo priemonė – Pareiga laikytis proporcingumo principo

(SESV 114 straipsnio 4 ir 6 dalys)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 37, 38 punktus)

2.      Nors Komisijos sprendimas, priimamas vadovaujantis nusistovėjusia sprendimų priėmimo praktika, gali būti motyvuojamas glaustai, t. y. darant nuorodą į tokią praktiką, tuo atveju, kai sprendimas juntamai peržengia ankstesniais sprendimais nubrėžtas ribas, Komisija privalo aiškiai išplėtoti savo argumentus. Kalbant apie sprendimą, priimtą per SESV 114 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą, Komisijos pareiga pakankamai motyvuoti sprendimą dar svarbesnė, nes minėtai procedūrai netaikomas rungimosi principas.

Šiuo aspektu teisės akto motyvai turi būti logiški, be tarpusavio prieštaravimų, kurie trukdytų gerai suprasti šio akto priėmimo priežastis. Iš tiesų sprendimo motyvuose esantis prieštaringumas yra SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos pareigos pažeidimas, galintis turėti įtakos aptariamo teisės akto galiojimui, jei būtų įrodyta, kad dėl tokio prieštaringumo teisės akto adresatas negali suvokti visų ar dalies tikrųjų sprendimo motyvų ir kad dėl tos priežasties visa akto rezoliucinė dalis ar jos dalis neturi teisinio pagrindo.

(žr. 47–50 punktus)

3.      Valstybė narė prašymą palikti galioti jos esamas nacionalinės teisės nuostatas gali grįsti rizikos visuomenės sveikatai vertinimu, skirtingu nuo vertinimo, kurio laikėsi Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatydamas suderinimo priemonę, nuo kurios šiomis nacionalinės teisės nuostatomis nukrypstama. Šiuo tikslu prašančioji valstybė narė turi įrodyti, kad minėtomis nacionalinės teisės nuostatomis užtikrinamas aukštesnis visuomenės sveikatos apsaugos lygis negu Sąjungos suderinimo priemone ir kad jomis neviršijama tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Be to, nors siekdama pagrįsti nacionalinės teisės nuostatų palikimą galioti prašančioji valstybė narė gali teisėtai atlikti skirtingus pavojaus visuomenės sveikatai vertinimus, kurie nebūtinai turi būti pagrįsti skirtingais ar naujais mokslo duomenimis, ji turi įrodyti, kaip Komisija klaidingai įvertino jai jau pateiktus įrodymus ir kaip dėl šių įrodymų Sąjungos teismas turi pateikti kitokį aiškinimą.

(žr. 70, 92, 100 punktus)