Byla C‑195/14

Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband e.V.

prieš

Teekanne GmbH & Co. KG

(Bundesgerichtshof pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2000/13/EB – Maisto produktų ženklinimas ir pateikimas – 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas – Ženklinimas, galintis suklaidinti pirkėją dėl maisto produkto sudėties – Komponentų sąrašas – Užrašo „vanilės ir aviečių nuotykis“ ir aviečių bei vanilės žiedų atvaizdavimas ant vaisinės arbatos, kurioje šių komponentų nėra, pakuotės“

Santrauka – 2015 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

Teisės aktų derinimas – Maisto produktų ženklinimas, pateikimas ir reklama – Direktyva 2000/13 – Draudimas naudoti ženklinimą, galintį suklaidinti pirkėją – Ženklinimas, kuriuo, naudojant atitinkamo maisto komponento išvaizdą, aprašymą ar vaizdinę medžiagą, daroma užuomina, kad maisto produkto sudėtyje jis yra – Tokio komponento nebuvimas, matomas tik iš ant minėto produkto pakuotės esančio komponentų sąrašo – Nepriimtinumas – Nacionalinio teismo vertinimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Direktyvos 2000/13 dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 596/2009, 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama maisto produktų ženklinimu ir jo būdais, naudojant atitinkamo komponento išvaizdą, aprašymą ar vaizdinę medžiagą, daryti užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras komponentas, nors iš tikrųjų tame maisto produkte to komponento nėra, ir tai galima matyti tik iš ant minėto produkto pakuotės esančio komponentų sąrašo.

Esant tam tikroms situacijoms komponentų sąrašo, net jeigu jis tikslus ir išsamus, gali nepakakti siekiant pakankamai ištaisyti vartotojo klaidingą arba dviprasmišką įspūdį, kurį jis susidaro dėl maisto produkto savybių iš kitų šio produkto ženklinimo elementų.

Nacionalinis teismas turi atlikti visų skirtingų atitinkamo maisto produkto ženklinimo elementų tyrimą, kad nustatytų, ar vidutinis, gerai informuotas ir atidus bei apdairus vartotojas gali būti suklaidintas. Atlikdamas šį tyrimą nacionalinis teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vartojamas frazes ir paveiksliukus, taip pat į įvairių ant minėto produkto pakuotės esančių elementų pateikimo vietą, dydį, spalvą, šriftą, kalbą, sintaksę ir skyrybą.

(žr. 40, 42–44 punktus ir rezoliucinę dalį)