Byla T‑111/08
MasterCard, Inc. ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Įmonių asociacijos sprendimas – Debeto kortelių, atidėto debeto mokėjimo kortelių ir kredito kortelių aptarnavimo paslaugų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Atsarginiai daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai – EB 81 straipsnio 1 ir 3 dalys – Pagalbinių apribojimų sąvoka – Objektyvaus būtinumo nebuvimas – Konkurenciją ribojantis poveikis – Individualios išimties suteikimo sąlygos – Teisė į gynybą – Taisomoji priemonė – Periodinė bauda – Motyvavimas – Proporcingumas“
Sprendimo santrauka
1. Procesas – Ieškinys – Atsiliepimas į ieškinį – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Dokumentai, pridėti prie ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį – Priimtinumas – Sąlygos
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas, 46 straipsnio 1 dalies b punktas ir 47 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlyga, laikoma pagalbiniu apribojimu – Pagalbinio apribojimo sąvoka – Apimtis – Su pagrindinės operacijos įgyvendinimu tiesiogiai susijęs ir būtinas apribojimas – Objektyvumas ir proporcingumas
(EB 81 straipsnio 1 ir 3 dalys)
3. Konkurencija – Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Karteliai – Rinkos apibrėžimas – Dalykas – Kartelio įtakos konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių vertinimas – Prieštaravimų pasekmės
(EB 81 ir 82 straipsniai)
5. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Įrodinėjimo pareiga
(EB 81 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
6. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Prekių gamybos ir platinimo tobulinimas arba technikos ir ekonomikos pažangos skatinimas
(EB 81 straipsnio 3 dalis)
7. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Sudėtingas ekonominis vertinimas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(EB 81 straipsnio 3 dalis)
8. Konkurencija – Karteliai – Įmonių asociacijų sprendimai – Sąvoka
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
9. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys
(EB 81 straipsnio 1 dalis, Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)
10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Teisė susipažinti su byla – Pažeidimas – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, kurie galėtų būti naudingi įmonės gynybai
1. Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų nebuvimo, kurie pagal pirmiau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje.
Be to, Sąjungos teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją.
Toks Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimas taikytinas ir dubliko, kuris pagal to paties reglamento 47 straipsnio 1 dalį turi papildyti ieškinį, priimtinumo sąlygoms.
Nors, atsižvelgiant į teisėtumo prezumpciją, kuri taikoma Europos Sąjungos institucijų priimtiems aktams, ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį tikslai yra skirtingi, todėl jiems taikomi skirtingi reikalavimai, vis dėlto, kalbant apie galimybę daryti nuorodas į prie atsiliepimo į ieškinį pridėtus rašytinius dokumentus, reikia laikytis to paties požiūrio kaip ir ieškinio atveju, nes Procedūros reglamento 46 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai.
Į priedus gali būti atsižvelgta tik tiek, kiek jie pagrindžia arba papildo pagrindus arba argumentus, aiškiai šalių nurodytus pateiktuose rašytiniuose pareiškimuose, ir tik tais atvejais, kai galima tiksliai nustatyti, kurios konkrečiai iš juose nurodytų aplinkybių pagrindžia arba papildo šiuos pagrindus arba argumentus.
(žr. 68–71 punktus)
2. Pagalbinio apribojimo sąvoka Sąjungos konkurencijos teisėje apima bet kokį su pagrindinės operacijos įgyvendinimu tiesiogiai susijusį ir būtiną apribojimą.
Su pagrindinės operacijos įgyvendinimu tiesiogiai susijusiu apribojimu reikia laikyti bet kokį apribojimą, kuris reikalingas šiai operacijai įgyvendinti ir su ja aiškiai susijęs.
Sąlygą, susijusią su apribojimo būtinumu, reikia patikrinti dviem aspektais. Reikia nustatyti, pirma, ar apribojimas yra objektyviai būtinas pagrindinei operacijai įgyvendinti ir, antra, ar jis yra jai proporcingas.
Kalbant apie apribojimo objektyvaus būtinumo patikrinimą, reikia priminti, kad kadangi negali būti pripažintas protingumo taisyklės egzistavimas, objektyvaus būtinumo sąlyga negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog turi būti pasveriamos konkurenciją skatinančios ir ją ribojančios susitarimo pasekmės. Tokia analizė iš tiesų gali būti atlikta tik konkrečiai pagal EB 81 straipsnio 3 dalį. Todėl apribojimo objektyvaus būtinumo, palyginti su pagrindine operacija, patikrinimas gali būti tik santykinai abstraktus. Reikia ne patikrinti, ar, atsižvelgiant į konkurencinę situaciją atitinkamoje rinkoje, apribojimas yra būtinas pagrindinės operacijos komercinei sėkmei, o nustatyti, ar dėl pagrindinės operacijos ypatumų apribojimas įgyvendinant šią operaciją yra būtinas. Jeigu, nesant apribojimo, pagrindinė operacija pasirodytų esanti sunkiai įgyvendinama ar išvis negalėtų būti įgyvendinta, apribojimas galėtų būti laikomas objektyviai būtinu jai įgyvendinti.
Kalbant apie apribojimo proporcingumo pagrindinės operacijos įgyvendinimui tyrimą, reikia patikrinti, ar jo trukmė ir taikymo sritis dalyko ir vietos atžvilgiu neviršija to, kas būtina šiai operacijai įgyvendinti. Jei apribojimo trukmė ir taikymo sritis viršija tai, kas būtina šiai operacijai įgyvendinti, jį reikia įvertinti atskirai pagal EB 81 straipsnio 3 dalį.
Galiausiai reikia pažymėti: kadangi susitarimo pagalbinio pobūdžio vertinimas pagrindinės operacijos atžvilgiu reiškia sudėtingą ekonominiu požiūriu vertinimą, kurį turi atlikti Komisija, teisminė šio įvertinimo kontrolė apsiriboja klausimu, ar buvo laikytasi procesinių taisyklių, ar jis pakankamai motyvuotas, ar faktai atitinka tikrovę, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.
(žr. 77–82 punktus)
3. Vertinant, ar susitarimui taikomas EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, susitarimo antikonkurencinis tikslas ir poveikis yra ne kumuliacinės, o alternatyvios sąlygos. Alternatyvus šios sąlygos pobūdis, kurį parodo jungtukas „ar“, reiškia, jog pirmiausia reikia įvertinti patį susitarimo tikslą atsižvelgiant į ekonominį kontekstą, kuriam esant jis turi būti taikomas. Vis dėlto, jei susitarimo turinio analizė neleidžia nustatyti pakankamo žalos lygio konkurencijai, reikia nagrinėti jo poveikį ir, kad jis būtų uždraustas, įrodyti, jog konkurencija iš tikrųjų buvo smarkiai trikdoma, ribojama arba iškraipoma. Nebūtina nagrinėti sprendimo poveikio, jei įrodytas jo antikonkurencinis tikslas.
(žr. 139 punktą)
4. Nagrinėjamos rinkos apibrėžimas atlieka nevienodą vaidmenį, nelygu, ar taikomas EB 81 straipsnis, ar EB 82 straipsnis. Taikant EB 82 straipsnį tinkamas nagrinėjamos rinkos apibrėžimas yra būtina ir išankstinė sąlyga sprendžiant dėl tariamai antikonkurencinio elgesio, nes prieš nustatant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvimą reikia nustatyti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje buvimą, o tam reikia, kad ši rinka iš anksto būtų apibrėžta. Taikant EB 81 straipsnį nagrinėjamą rinką reikia apibrėžti būtent tam, kad būtų nustatyta, ar ginčijami susitarimas, įmonių asociacijų sprendimas ar suderinti veiksmai gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir ar tikslas arba poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje. Tai priežastis, dėl kurios, taikant EB 81 straipsnio 1 dalį, prieštaravimai dėl Komisijos pateikto rinkos apibrėžimo negali būti pripažinti savarankiškais prieštaravimų, susijusių su poveikiu prekybai tarp valstybių narių ir konkurencijos ribojimu, atžvilgiu. Prieštaravimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo yra nepagrįsti, jeigu Komisija, remdamasi ginčijamame sprendime nurodytais dokumentais, priėjo prie teisingos išvados, kad nagrinėjamas susitarimas iškreipė konkurenciją ir galėjo reikšmingai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
(žr. 171 punktą)
5. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnyje, įmonei ar įmonių asociacijai, pretenduojančiai pasinaudoti EB 81 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tenka pareiga įrodyti, kad šios minėto straipsnio dalies sąlygos įvykdytos. Todėl asmuo, norintis pasinaudoti EB 81 straipsnio 3 dalimi, šių sąlygų buvimą turi įrodyti pateikdamas įtikinamus argumentus ir įrodymus.
Savo ruožtu, Komisija turi tinkamai išnagrinėti šiuos argumentus ir įrodymus, t. y. nustatyti, ar jie patvirtina, jog yra tenkinamos EB 81 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos. Tam tikrais atvejais šie argumentai ir įrodymai gali būti tokio pobūdžio, kad Komisija privalo pateikti tam tikrą paaiškinimą arba pagrindimą, kurio nepateikus leidžiama daryti išvadą, kad asmuo, norintis pasinaudoti EB 81 straipsnio 3 dalimi, įvykdė savo įrodinėjimo pareigą. Tokiais atvejais Komisija turi paneigti šiuos argumentus ir įrodymus.
(žr. 196 ir 197 punktus)
6. Kiekvienam įmonių asociacijos susitarimui, kuris tiek dėl savo poveikio, tiek dėl savo tikslo riboja konkurenciją, iš esmės gali būti taikoma išimtis pagal EB 81 straipsnio 3 dalį.
Šios nuostatos taikymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų, kurios yra būtinos ir kartu pakankamos. Pirma, reikia, kad susitarimas ar įmonių asociacijų sprendimų kategorija padėtų tobulinti atitinkamų prekių gamybą ar platinimą arba skatintų technikos ir ekonomikos pažangą, antra, sudarytų sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, trečia, atitinkamoms įmonėms nenustatytų jokių nebūtinų apribojimų ir, ketvirta, nesuteiktų tokioms įmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų daliai.
Pagal EB 81 straipsnio 3 dalyje nustatytą pirmąją sąlygą susitarimai, kuriems gali būti taikoma išimtis, turi „[padėti] tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą“. Tobulinimas neturi būti siejamas su bet kokia partnerių gauta nauda iš susitarimo dėl jų vykdomos gamybos ar paskirstymo veiklos. Šis tobulinimas, be kita ko, turi suteikti pastebimos objektyvios naudos, galinčios kompensuoti susitarimo daromą neigiamą poveikį konkurencijai.
Pastebima objektyvi nauda pagal EB 81 straipsnio 3 dalies pirmąją sąlygą gali atsirasti ne tik nagrinėjamoje rinkoje, bet ir bet kurioje kitoje rinkoje, kurioje nagrinėjamas susitarimas gali daryti teigiamą poveikį, ar net visoms paslaugoms, kurių kokybė ir veiksmingumas gali pagerėti dėl minėto susitarimo.
(žr. 199, 200, 206, 228 punktus)
7. Nagrinėdamas prašymą panaikinti sprendimą, susijusį su EB 81 straipsnio 3 dalies taikymu, teismas, susidūręs su sudėtingu ekonominiu vertinimu, esmės atžvilgiu apsiriboja tik faktinių aplinkybių tikslumo, akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes nebuvimo ir remiantis jomis atlikto teisinio vertinimo tikslumo kontrole.
Vis dėlto jis turi patikrinti ne tik tai, ar pateiki įrodymai yra tikslūs, patikimi ir nuoseklūs, bet ir tai, ar juose yra visa svarbi informacija, į kurią reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti išvadas, padarytas jais remiantis. Tačiau jis neturėtų sprendimo, kurio teisėtumą prašoma patikrinti, ekonominio pobūdžio vertinimo, atlikto jį priėmusios institucijos, pakeisti savo vertinimu.
(žr. 201 ir 202 punktus)
8. EB 81 straipsnis taikomas asociacijoms tiek, kiek jų pačių ar joms priklausančių įmonių veikla siekiama padaryti tokį poveikį, kuris nurodytas toje nuostatoje.
Sąvokos „susitarimas“, „įmonių asociacijų sprendimai“ ir „suderinti veiksmai“ subjektyviu požiūriu apima tokio paties pobūdžio susitarimus ir skiriasi tik savo intensyvumu ir pasireiškimo formomis.
Konkrečiai dėl „įmonių asociacijų sprendimų“ sąvokos pažymėtina, kad ja siekiama neleisti įmonėms išvengti konkurencijos taisyklių taikymo vien tik dėl formos, kuria jos koordinuoja savo veiklą rinkoje. Kad būtų užtikrintas šio principo veiksmingumas, EB 81 straipsnio 1 dalyje numatytos ne tik tiesioginės elgesio koordinavimo tarp įmonių priemonės (susitarimai ir suderinti veiksmai), bet ir institucinės bendradarbiavimo formos, t. y. situacijos, kai ūkio subjektai veikia per kolektyvinę struktūrą ar bendrą organą.
Interesų bendrumas ar bendras interesas yra reikšmingas rodiklis vertinant, ar yra įmonių asociacijos sprendimas, kaip jis suprantamas pagal EB 81 straipsnio 1 dalį.
(žr. 241–243, 251 punktus)
9. Užtikrinant teisę į gynybą būtina, kad suinteresuotajai įmonei per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodomų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo ir dėl Komisijos dokumentų, kuriais grindžiamas jos teiginys dėl Sutarties pažeidimo.
Šis principas įgyvendinamas Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalimi, nes joje nustatyta, kad šalims siunčiamas pranešimas apie kaltinimus, kuriame turi būti aiškiai išdėstyti pagrindiniai argumentai, kuriais Komisija remiasi toje procedūros stadijoje, kad suinteresuotieji asmenys galėtų veiksmingai susipažinti su informacija apie veiksmus, kuriais Komisija juos kaltina, ir tinkamai apsiginti prieš Komisijai priimant galutinį sprendimą. Šio reikalavimo laikomasi, kai minėtame sprendime suinteresuotieji asmenys nekaltinami pranešime apie kaltinimus nenurodytais pažeidimais ir jame pateikiami tik tie faktai, dėl kurių suinteresuotieji asmenys galėjo pasiaiškinti.
Vis dėlto ta informacija gali būti pateikta glaustai, o galutinis sprendimas nebūtinai turi visiškai atitikti pranešimą apie kaltinimus, nes tas pranešimas yra parengiamasis dokumentas, kuriame išdėstytas faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimas yra tik laikinas. Taigi leidžiama papildyti pranešimą apie kaltinimus atsižvelgiant į šalių, iš kurių argumentų matyti, kad jos galėjo veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą, atsakymą. Per administracinę procedūrą Komisija taip pat gali pakeisti ir papildyti faktinius bei teisinius argumentus suformuluotiems kaltinimams pagrįsti.
Taigi papildomą pranešimą apie kaltinimus atsiųsti suinteresuotiesiems asmenims yra būtina tik tuo atveju, kai dėl patikrinimo rezultatų Komisija turi apkaltinti įmones naujais veiksmais arba gerokai pakeisti konstatuotų pažeidimų įrodymus.
(žr. 265–268 punktus)
10. Teisė į gynybą pažeista, kai egzistuoja galimybė, jog dėl Komisijos padaryto pažeidimo jos vykdytos administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Įmonė ieškovė įrodo, kad toks pažeidimas padarytas, jei pateikia pakankamai įrodymų ne dėl to, kad Komisijos sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, o dėl to, kad ji būtų galėjusi geriau apsiginti, jei nebūtų buvę pažeidimo, pavyzdžiui, dėl to, jog gynybai ji būtų galėjusi panaudoti dokumentus, su kuriais per administracinę procedūrą jai nebuvo leista susipažinti.
(žr. 269 punktą)