TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 22 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Institucinė teisė – Europos piliečių iniciatyva – Reglamentas (EB) Nr. 211/2011 – Pasiūlytos piliečių iniciatyvos registravimas – 4 straipsnio 2 dalies b punktas – Pasiūlyta piliečių iniciatyva, kuri akivaizdžiai nėra nepatenkanti į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis – Įrodinėjimo pareiga – Komisijos teisė atlikti dalinę registraciją“
Byloje C‑54/22 P
dėl 2022 m. sausio 27 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Rumunija, atstovaujama L.‑E. Baţagoi, M. Chicu, E. Gane ir L. Liţu,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Komisijai, atstovaujamai H. Croce ir C. Urraca Caviedes,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Vengrijai, atstovaujamai M. Z. Fehér ir K. Szíjjártó,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė O. Spineanu-Matei, teisėjai S. Rodin (pranešėjas) ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas N. Emiliou,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2023 m. spalio 5 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Rumunija prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Rumunija / Komisija (T‑495/19, EU:T:2021:781; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2019 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimo (ES) 2019/721 dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“ (OL L 122, 2019, p. 55; toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.
Teisinis pagrindas
2 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011, p. 1) 1, 2, 4 ir 10 konstatuojamosiose dalyse buvo nustatyta:
„(1) [ES] sutartimi numatant Europos piliečių iniciatyvą [toliau – EPI] sustiprinama [Europos] Sąjungos pilietybė ir dar labiau sutvirtinamas demokratinis Sąjungos veikimas, inter alia, kiekvienam piliečiui suteikiant teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Taikant šią procedūrą, piliečiai gali tiesiogiai kreiptis į [Europos] Komisiją prašydami ir ragindami, kad ji pateiktų pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto, kuriuo siekiama įgyvendinti Sutartis, ir ši galimybė panaši į Europos Parlamentui pagal [SESV] 225 straipsnį ir [Europos Sąjungos] Tarybai pagal [SESV] 241 straipsnį suteiktą teisę.
(2) Šios procedūros ir sąlygos, kurias reikia taikyti siekiant įgyvendinti [EPI], turėtų būti aiškios, paprastos, lengvos taikyti ir turėtų atitikti [EPI] pobūdį, kad būtų skatinamas piliečių dalyvavimas, o Sąjunga būtų prieinamesnė. Jos taip pat turėtų padėti pasiekti deramą teisių ir pareigų pusiausvyrą.
<…>
(4) Piliečių pageidavimu Komisija turėtų suteikti piliečiams informacijos ir neoficialių patarimų, susijusių su [EPI], ypač dėl registravimo reikalavimų.
<…>
(10) Siekiant užtikrinti pasiūlytų [EPI] suderinamumą ir skaidrumą bei išvengti padėties, kai parašai renkami dėl siūlomos [EPI], kuri neatitinka šiame reglamente nustatytų sąlygų, turėtų būti privaloma, prieš pradedant iš piliečių rinkti reikalingus pritarimo pareiškimus, tokias iniciatyvas užregistruoti tam skirtoje Komisijos interneto svetainėje. Visas siūlomas [EPI], kurios atitinka šiame Reglamente nustatytas sąlygas, turėtų registruoti Komisija. Komisija turėtų registruoti pranešimus, laikydamasi bendrų gero administravimo principų.“
3 Reglamento Nr. 211/2011 1 straipsnyje buvo nustatyta:
„Šiuo reglamentu nustatomos [EPI] procedūros ir sąlygos, kaip numatyta [ESS] 11 straipsnyje ir SESV 24 straipsnyje.“
4 Šio reglamento 2 straipsnyje buvo nustatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) [EPI] – Komisijai pagal šį reglamentą pateikta iniciatyva, kurioje Komisija raginama neviršydama savo įgaliojimų pateikti pasiūlymą dėl tų klausimų, dėl kurių, piliečių nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, ir kuriai pritarė bent milijonas reikalavimus atitinkančių pasirašiusiųjų, kurie yra bent iš ketvirtadalio visų valstybių narių;
<…>
3) organizatoriai – fiziniai asmenys, sudarantys piliečių komitetą, kuris rengia piliečių iniciatyvą ir ją pateikia Komisijai.“
5 Šio reglamento 4 straipsnio 1–3 dalyse buvo numatyta:
„1. Prieš pradėdami iš pasirašiusiųjų rinkti pritarimo pasiūlytai [EPI] pareiškimus, organizatoriai turi ją užregistruoti Komisijoje ir pateikti II priede nurodytą informaciją, visų pirma apie pasiūlytos [EPI] objektą.
<…>
2. Per du mėnesius nuo II priede nurodytos informacijos gavimo dienos Komisija registruoja pasiūlytą [EPI], suteikdama jai unikalų numerį, ir išsiunčia patvirtinimą organizatoriams, jei laikomasi šių sąlygų:
<…>
b) nėra taip, kad pasiūlyta piliečių iniciatyva akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;
<…>
3. Komisija atsisako registruoti iniciatyvą, jei neįvykdytos 2 dalyje nurodytos sąlygos.
Jei Komisija atsisako registruoti pasiūlytą [EPI], praneša organizatoriams apie tokio atsisakymo priežastis ir apie visas galimas teismines ir neteismines teisės gynimo priemones, kurių jie gali imtis.“
6 Šio reglamento II priede, susijusiame su informacija, kurią reikia pateikti registruojant pasiūlytą EPI, buvo reikalaujama pateikti visą registracijai būtiną informaciją: jos pavadinimą, dalyką, iniciatyvos, dėl kurios Komisija raginama imtis veiksmų, tikslų aprašą ir Sutarčių nuostatas, kurias organizatoriai laiko svarbiomis pasiūlytai iniciatyvai. Šiame priede taip pat buvo numatyta, kad organizatoriai gali pateikti daugiau informacijos apie pasiūlytos piliečių iniciatyvos objektą, tikslus ir priežastis.
7 Reglamentas Nr. 211/2011 nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (OL L 130, 2019, p. 55).
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
8 Skundžiamame sprendime nurodytas ginčo aplinkybes galima glaustai išdėstyti taip, kaip nurodoma toliau.
9 2013 m. birželio 18 d. Komisijai buvo pateiktas pasiūlymas dėl piliečių iniciatyvos „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“ (toliau – aptariama pasiūlyta EPI).
10 2013 m. liepos 25 d. Sprendimu C(2013) 4975 final Komisija atmetė prašymą užregistruoti aptariamą pasiūlytą EPI, motyvuodama tuo, kad EPI akivaizdžiai nepatenka į jos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą.
11 2016 m. gegužės 10 d. Sprendimu Izsák ir Dabis / Komisija (T‑529/13, EU:T:2016:282) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl to Komisijos sprendimo panaikinimo.
12 Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimu Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177), panaikino šį Bendrojo Teismo sprendimą ir priimdamas galutinį sprendimą panaikino Sprendimą C(2013) 4975 final.
13 Konkrečiai kalbant, to sprendimo 61 ir 62 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad siekiant įvertinti, ar tenkinama Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta užregistravimo sąlyga, klausimas, ar priemonė, pasiūlyta teikiant EPI, patenka į Komisijos įgaliojimus teikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, iš pirmo žvilgsnio yra ne fakto ar įrodymų vertinimo klausimas, bet iš esmės atitinkamų Sutarčių nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimas. Todėl šiame etape ši institucija turi patikrinti ne tai, ar visos nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos arba ar motyvai, kuriais grindžiamas pasiūlymas ir siūlomos priemonės, yra pakankami, o išnagrinėti, ar, objektyviai vertinant, tokios priemonės, vertinamos abstrakčiai, galėtų būti priimtos remiantis Sutartimis.
14 2019 m. balandžio 30 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo aptariama pasiūlyta EPI, kaip ji apibūdinta to sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje, buvo užregistruota.
15 Ginčijamo sprendimo 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse Komisija, remdamasi organizatorių pateikta informacijos, nurodė aptariamos pasiūlytos EPI dalyką ir tikslus.
16 Remiantis šiomis konstatuojamosiomis dalimis, ta iniciatyva siekta, kad Sąjunga, vykdydama sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį skirtų regionams, kurie dėl jiems būdingų etninių, kultūrinių, religinių ar kalbinių ypatybių skiriasi nuo gretimų regionų. Kalbant apie tokius regionus, aprėpiančius geografines vietoves, kuriose nėra administracinę kompetenciją turinčių struktūrų, pažymėtina, kad reikia užkirsti kelią bet kokiam jų ekonominės plėtros atotrūkiui arba atsilikimui, palyginti su gretimais regionais, užtikrinti paramą ekonominei plėtrai ir išlaikyti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sąlygas taip, kad dėl to nepakistų šių regionų ypatybės. Todėl šiems regionams turėtų būti suteiktos tokios pačios galimybės pasinaudoti įvairiais Sąjungos fondais ir užtikrintas jų ypatybių išsaugojimas, taip pat tinkama ekonominė plėtra tam, kad Sąjungos vystymasis būtų tvarus ir būtų išsaugota jos kultūrų įvairovė.
17 Ginčijamo sprendimo 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad, siekiant paskatinti Sąjungos piliečius naudotis EPI mechanizmu ir galiausiai šitaip dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, EPI teikimo procedūros ir sąlygos turėtų būti aiškios, paprastos, patogios ir atitikti EPI pobūdį.
18 Ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:
„Remiantis [SESV] 177 straipsniu, gali būti priimami Sutartims įgyvendinti reikalingi Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, galinti apimti ir fondų grupavimą.“
19 Ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog nėra taip, kad aptariama pasiūlyta EPI, kiek ja „siekiama, kad Komisija pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, akivaizdžiai nepatektų į jos įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą.
20 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nustatyta:
1. Pasiūlyta [aptariama EPI] užregistruojama.
2. Pritarimo šiai pasiūlytai [EPI] pareiškimai gali būti renkami remiantis tuo, kad ja siūloma Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.“
Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
21 2019 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Rumunijos ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
22 2019 m. spalio 8 d. pateiktu aktu Vengrija pateikė prašymą įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
23 Grįsdama savo ieškinį Rumunija nurodė du pagrindus: pirmasis buvo grindžiamas Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu, o antrasis – SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimu.
24 Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pirmiausia pripažino ieškinį priimtinu ir nusprendė, kad ginčijamas sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
25 Toliau jis nusprendė, kad tame sprendime Komisija pateikė pakankamai motyvų, pateisinančių aptariamos pasiūlytos EPI registravimą.
26 Galiausiai Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisija nepadarė jokios teisės klaidos, kai registravimo etape nusprendė, kad aptariama pasiūlyta EPI nėra akivaizdžiai nepatenkanti į jos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis.
27 Dėl šios priežasties jis atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
Apeliacinės bylos šalių reikalavimai
28 Rumunija Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą ir ginčijamą sprendimus,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
29 Komisija ir Vengrija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Rumunijos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
30 Grįsdama savo apeliacinį skundą Rumunija nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkto, siejamo su SESV 5 straipsnio 2 dalimi, pažeidimu. Šį pagrindą sudaro dvi dalys, iš kurių kiekviena susijusi su klaidingu šios nuostatos aiškinimu, kiek tai susiję su Komisijos turima diskrecija nustatant, ar pasiūlyta EPI turi būti užregistruota.
Dėl vienintelio pagrindo pirmos dalies
Šalių argumentai
31 Savo vienintelio pagrindo pirmoje dalyje, kurią sudaro du priekaištai, Rumunija teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino vieną iš sąlygų, kurias turi atitikti prašymas dėl EPI, kad Komisija jį užregistruotų, t. y. Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą sąlygą. Skundžiamo sprendimo 105 ir 106 punktuose Bendrasis Teismas esą neatsižvelgė į kriterijus, kuriais remdamasi Komisija turi vertinti, ar pasiūlyta EPI atitinka šią sąlygą.
32 Pateikdama pirmąjį priekaištą Rumunija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis skundžiamo sprendimo 105 punkte klaidingai nusprendė, jog Komisija gali atsisakyti registruoti pasiūlytą EPI tik tuo atveju, jeigu atlikdama vertinimą pagal šią nuostatą ji prieina prie išvados, kad nėra jokios tikimybės, kad jos pagrindu ji galės pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis.
33 Iš 2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) 61 ir 62 punktų matyti, kad siekdama įvertinti, ar laikytasi šioje nuostatoje numatytos registravimo sąlygos, Komisija turi tik išnagrinėti, ar, objektyviai vertinant, tokios priemonės, vertinamos abstrakčiai, galėtų būti priimtos remiantis Sutartimis. Be to, pagal šią jurisprudenciją atlikdama šį nagrinėjimą Komisija turi atsižvelgti į pasiūlytos EPI dalyką ir tikslus, išplaukiančius iš organizatorių pateiktos privalomos ir prireikus papildomos informacijos, nurodytos Reglamento Nr. 211/2011 II priede. Vadinasi, atlikdama vertinimą pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą Komisija turi ribotą diskreciją, todėl ši analizė turi būti atliekama atsižvelgiant tik į EPI pasiūlyme organizatorių nurodytus dalyką, tikslus ir Sutarčių nuostatas.
34 Rumunijos teigimu, skundžiamo sprendimo 105 punkte Bendrasis Teismas nepaisė šio vertinimo apimties, taigi ir Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkto, siejamo su šio reglamento II priedu, kai netiesiogiai įpareigojo Komisiją išnagrinėti pasiūlytą EPI atsižvelgiant į visas Sutarčių nuostatas, įskaitant tas, kurių organizatoriai savo pateiktoje informacijoje aiškiai nenurodė. Vis dėlto toks nagrinėjimas nėra paprastas pasiūlytos EPI nagrinėjimas in abstracto, be to, sukelia painiavą tarp skirtingų EPI etapų.
35 Pateikdama antrąjį priekaištą Rumunija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad skundžiamo sprendimo 106 punkte jis nusprendė, kad net kai Komisijai kyla didelių abejonių, ar pasiūlyta EPI patenka į jos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis, ji privalo registruoti tą pasiūlymą, kad institucijose būtų galima pradėti politines diskusijas.
36 Šiuo atžvilgiu 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Puppinck ir kt. / Komisija (C‑418/18 P, EU:C:2019:1113), kuriuo šiomis aplinkybėmis rėmėsi Bendrasis Teismas, neturi reikšmės, nes byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, Teisingumo Teismas turėjo priimti sprendimą dėl registracijos pasekmių ir, be kita ko, dėl to, ar Komisija privalėjo pasiūlyti priemones, kurias apėmė toje byloje nagrinėta EPI.
37 Bet kuriuo atveju dėl tokio skundžiamo sprendimo 106 punkte Bendrojo Teismo pateikto aiškinimo, įregistravus pasiūlytą EPI, gali būti pradėtos diskusijų dėl siūlomų aktų, kurie iš tikrųjų nepriklauso Sąjungos kompetencijai. Dėl tokio aiškinimo, pagal kurį praktiškai bet koks Sąjungos kompetencijos srities laikymosi nagrinėjimas būtų perkeltas į vėlesnį Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnyje numatytą etapą, registravimo etapas taptų neveiksmingas.
38 Komisija ir Vengrija mano, kad vienintelio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą. Ši dalis, Komisijos nuomone, bet kuriuo atveju yra neveiksminga.
Teisingumo Teismo vertinimas
39 Visų pirma dėl pasiūlytos EPI registravimo procesą reglamentuojančių principų reikia priminti, kad Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog Komisija registruoja pasiūlytą EPI, jei nėra taip, kad ši „akivaizdžiai nepatenka į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis“.
40 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, atsižvelgiant į EPI siekiamus tikslus, nurodytus Reglamento Nr. 211/2011 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse, t. y. skatinti piliečių dalyvavimą ir daryti Sąjungą prieinamesnę, Komisija, gavusi pasiūlytą EPI, šią registravimo sąlygą turi aiškinti ir taikyti taip, kad būtų užtikrintas lengvas EPI įgyvendinimas (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Anagnostakis / Komisija, C‑589/15 P, EU:C:2017:663, 49 punktą ir 2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák et Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 53 punktą ir 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, C‑899/19 P, EU:C:2022:41, 44 punktą).
41 Taigi tik tuo atveju, jei pasiūlyta EPI, atsižvelgiant į jos dalyką ir tikslus, nustatytus remiantis privalomai arba prireikus papildomai pagal Reglamento Nr. 211/2011 II priedą organizatorių pateikta informacija, akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis, ji turėtų teisę atsisakyti registruoti tokią pasiūlytą EPI pagal minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą (2017 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Anagnostakis / Komisija, C‑589/15 P, EU:C:2017:663, 50 punktas ir 2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 54 punktas).
42 Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad siekdama įvertinti, ar laikytasi registravimo sąlygos, numatytos Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte, Komisija turi apsiriboti tyrimu, ar, objektyviai vertinant, pasiūlytoje EPI nurodytos priemonės, vertinamos abstrakčiai, galėtų būti priimtos remiantis Sutartimis (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, C‑899/19 P, EU:C:2022:41, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
43 Vadinasi, jeigu užbaigus pirminę analizę, atliktą atsižvelgiant į privalomai arba prireikus papildomai organizatorių pateiktą informaciją, nenustatoma, kad pasiūlyta EPI akivaizdžiai nepatenka į šių Komisijos įgaliojimų sritį, ši institucija turi registruoti šią iniciatyvą, jei įvykdytos kitos Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos (2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, C‑899/19 P, EU:C:2022:41, 47 punktas).
44 Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia išnagrinėti Rumunijos vienintelio pagrindo pirmą dalį, kurioje ji iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis klaidingai aiškino Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą, kai skundžiamo sprendimo 105 ir 106 punktuose apibrėžė Komisijos turimos diskrecijos nustatant, ar pasiūlyta EPI turi būti užregistruota, apimtį.
45 Šios dalies pirmasis priekaištas pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 105 punkto, kuriame Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisija gali atsisakyti registruoti pasiūlytą EPI tik tuo atveju, jeigu atlikdama vertinimą pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą ji prieina prie išvados, kad nėra jokios tikimybės, kad ji galės pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis.
46 Ši valstybė narė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis nusprendė, jog atlikdama šį vertinimą Komisija gali atsisakyti registruoti pasiūlytą EPI tik tuo atveju, jeigu daro išvadą, kad „nėra jokios tikimybės“, jog šios iniciatyvos pagrindu ji gali pateikti tokį pasiūlymą dėl teisės akto.
47 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šiame punkte yra padaryta išvada remiantis to sprendimo 100–104 punktais, kurių Rumunija šiame apeliaciniame skunde nekritikuoja. Taigi šiame išvadą formuluojančiame punkte Bendrasis Teismas norėjo tik apibendrinti Teisingumo Teismo jurisprudenciją ir reikšmingų Reglamento Nr. 211/2011 nuostatų, kurias jis priminė tuose 100–104 punktuose, taikymo sritį, atsižvelgdamas į vertinimą, kurį Komisija turi atlikti pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą.
48 Nors skundžiamo sprendimo 105 punkte Bendrasis Teismas vartojo kitus žodžius ar formuluotes nei 100–104 punktuose, vis dėlto remiantis šio 105 punkto tekstu negalima daryti išvados, kad Bendrasis Teismas jame suformulavo pasiūlytos EPI registravimo kriterijų, kuris prieštarautų to sprendimo 100–104 punktuose išdėstytiems elementams ir šio sprendimo 39–43 punktuose primintiems kriterijams.
49 Konkrečiai kalbant, priešingai, nei teigia Rumunija, skundžiamo sprendimo 105 punkto negalima aiškinti taip, kad jame Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija privalo išnagrinėti, ar jai pateikta pasiūlyta EPI gali būti grindžiama kuria nors iš Sutarčių nuostatų, įskaitant tas, kurių organizatoriai aiškiai nenurodė.
50 Bet kuriuo atveju iš skundžiamo sprendimo 110 punkto, kuris šiame apeliaciniame skunde nekritikuojamas, matyti, kad šiuo atveju SESV 177 straipsnis, kurį ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo kaip galimą Sąjungos teisės aktų, kurie galėtų būti priimti įgyvendinant ginčijamą EPI, teisinį pagrindą, yra paminėtas tarp organizatorių aptariamos EPI pasiūlyme nurodytų nuostatų. Taigi, Komisija nepagrindė šio pasiūlymo registravimo pagal kitą sutarties nuostatą nei tos, kurios buvo paminėtos tame pasiūlyme.
51 Darytina išvada, kad priekaištas dėl skundžiamo sprendimo 105 punkto turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
52 Antrasis priekaištas susijęs su skundžiamo sprendimo 106 punktu, kuriame Bendrasis Teismas iš esmės nurodė: kadangi EPI mechanizmo konkreti pridėtinė vertė yra ne rezultato tikrumas, o ja Sąjungos piliečiams sukuriamos galimybės inicijuoti politinius debatus Sąjungos institucijose, Komisija, net ir tuo atveju, kai jai kyla didelių abejonių dėl to, ar siūloma EPI patenka į jos atitinkamus įgaliojimus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą, privalo registruoti tą pasiūlymą, kad institucijose būtų galima pradėti politines diskusijas, kurios inicijuojamos užregistravus EPI.
53 Šį priekaištą reikia pripažinti neveiksmingu, nes iš šio punkto aiškiai matyti, kad juo siekiama tik patvirtinti to sprendimo 105 punkte Bendrojo Teismo padarytą išvadą, todėl 106 punkte nurodyti motyvai yra tik papildomi 105 punkte nurodytų motyvų, kuriuos Rumunija, kaip matyti iš šio sprendimo 47–51 punktų, nesėkmingai kritikavo pateikdama pirmąjį priekaištą, atžvilgiu (pagal analogiją žr. 2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Troszczynski / Parlamentas, C‑12/19 P, EU:C:2020:725, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vienintelio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies neveiksmingą.
Dėl vienintelio pagrindo antros dalies
Šalių argumentai
55 Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroje dalyje Rumunija iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad skundžiamo sprendimo 116 punkte nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas, Komisija gali „skaidyti“, „kvalifikuoti“ ar net iš dalies registruoti aptariamą pasiūlytą EPI, kad būtų užtikrinta galimybė laisvai ja naudotis, jeigu ji tenkina jai nustatytą pareigą motyvuoti ir jeigu to pasiūlymo turinys nėra iškraipytas.
56 Taigi, Bendrasis Teismas, vartodamas bendrines sąvokas, kaip ir Komisija, atsisakė atsižvelgdamas į visą organizatorių pateiktą informaciją nagrinėti, ar aptariama pasiūlyta EPI gali būti įregistruota. Rumunijos teigimu, atsižvelgus į visą pateiktą informaciją neišvengiamai turėtų būti padaryta išvada, kad SESV 174–178 straipsniais grindžiami veiksmai neleido pasiekti konkrečių aptariamos pasiūlytos EPI tikslų, nepažeidžiant ESS 5 straipsnio 2 dalies. Skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo nagrinėti teisiniai pagrindai esą neturi jokios reikšmės atsižvelgiant į realų aptariamos pasiūlytos EPI tikslą būtent dėl to, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalį, nes nenagrinėjo, ar reikia atsižvelgti į visą organizatorių pateiktą informaciją, ir taip nesilaikė Teisingumo Teismo jurisprudencijos.
57 Bet kuriuo atveju vien bendro pobūdžio argumentu, susijusiu su būtinybe užtikrinti galimybę laisvai naudotis EPI, negalima pagrįsti pasiūlytos EPI, kuri neatitinka visų Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, registravimo.
58 Komisija ir Vengrija teigia, kad vienintelio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Teisingumo Teismo vertinimas
59 Rumunijos nurodyto vienintelio pagrindo antra dalis susijusi su skundžiamo sprendimo 116 punktu, kuriame Bendrajame Teisme nurodė:
„<…> Komisijos sprendimas įregistruoti ginčijamą pasiūlytą EPI „remiantis tuo, kad [šia iniciatyva] siūloma [pačiai] Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, ir jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, neprieštarauja Reglamentui Nr. 211/2011, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas <…>, nes kaip jau buvo pažymėta, minėtą reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą sąlygą dėl registravimo Komisija turi aiškinti ir taikyti taip, kad būtų galima lengvai naudotis EPI. Taigi Komisija gali, jei reikia, „skaidyti“, „kvalifikuoti“ ar net iš dalies registruoti aptariamą pasiūlytą EPI, kad būtų užtikrinta galimybė laisvai ja naudotis, jeigu ta EPI tenkina jai nustatytą pareigą motyvuoti ir jeigu to pasiūlymo turinys neiškraipytas. Iš tiesų, šitaip Komisija, užuot atsisakiusi registruoti pasiūlytą EPI, gali ją registruoti kvalifikuotai, kad būtų išsaugotas Reglamentu Nr. 211/2011 siekiamas tikslas. <…>“
60 Rumunija iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis pažeidė Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nes nusprendė, kad Komisija turėjo teisę „skaidyti“, „kvalifikuoti“ ar net „iš dalies registruoti“ aptariamą pasiūlytą EPI, taigi ir ją užregistruoti, taip suteikdama jai ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje apibūdintą ir šio sprendimo 20 punkte primintą apimtį.
61 Siekiant išnagrinėti šį priekaištą, pirmiausia reikia konstatuoti, kaip tai padarė generalinis advokatas savo išvados 63–68 punktuose, kad skundžiamo sprendimo 116 punkte vartojamais žodžių junginiais „skaidyti“, „kvalifikuoti“ ar „iš dalies registruoti“ Bendrasis Teismas norėjo nurodyti vieną ir tą pačią sąvoką, t. y. dalinį pasiūlytos EPI įregistravimą, apimantį ne visą iš pradžių organizatorių pateiktą pasiūlytą EPI, kurios apimtis buvo ribota atsižvelgiant tiek į joje pateiktus pasiūlymus dėl konkrečių teisės aktų, tiek, kaip šiuo atveju, į teisės aktų, kuriuos siūloma priimti, identifikavimą arba apskritai į tai, kaip apibrėžtas pasiūlytos EPI dalykas.
62 Toliau reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte nėra aiškiai numatyta tokia Komisijos galimybė iš dalies užregistruoti pasiūlytą EPI.
63 Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Sambre & Biesme ir Commune de Farciennes, C‑383/21 ir C‑384/21, EU:C:2022:1022, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
64 Kaip priminta šio sprendimo 40 punkte, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą registravimo sąlygą, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 211/2011 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodytus EPI siekiamus tikslus, pavyzdžiui, skatinti piliečių dalyvavimą ir daryti Sąjungą prieinamesnę, Komisija, gavusi pasiūlytą EPI, turi aiškinti ir taikyti taip, kad būtų užtikrintas lengvas EPI įgyvendinimas.
65 Kaip savo išvados 80–94 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, šie tikslai patvirtina tokį šios nuostatos aiškinimą, pagal kurį Komisija turi turėti galimybę iš dalies registruoti pasiūlytą EPI.
66 Kaip Bendrasis Teismas teisingai nusprendė skundžiamo sprendimo 116 punkte, jeigu Komisijai nebūtų suteikta tokia galimybė, iš esmės reikėtų atsisakyti registruoti visą pasiūlytą EPI, net jei tik dalis šios pasiūlytos EPI akivaizdžiai nepatektų į šios institucijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą. Taigi dėl to, kad, organizatoriai, pavyzdžiui, padarė nedidelę klaidą dėl šių įgaliojimų apimties, reikėtų atmesti visą jų pasiūlytą EPI, o tai akivaizdžiai pakenktų tikslui užtikrinti lengvą EPI įgyvendinimą.
67 Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 116 punkte nusprendė, kad ginčijamame sprendime Komisija galėjo iš dalies registruoti aptariamą pasiūlytą EPI, apibrėždama jos apimtį pagal to sprendimo 1 straipsnio 2 dalies formuluotę.
68 Galiausiai dėl priekaišto, kad Bendrasis Teismas, kaip ir Komisija, neišnagrinėjo aptariamos pasiūlytos EPI įregistravimo, atsižvelgdamas į visą organizatorių pateiktą informaciją, pakanka konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 116 punkte, kuris vienintelis kritikuojamas šioje priekaišto dalyje, Bendrasis Teismas nusprendė tik dėl aptariamos pasiūlytos EPI dalinio įregistravimo atitikties Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktui, o ne dėl to, ar, atsižvelgiant į organizatorių pateiktą informaciją, šis Komisijos prireikus perkvalifikuotas pasiūlymas akivaizdžiai nepatenka į šios institucijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto.
69 Vadinasi, vienintelio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
70 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vienintelį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies neveiksmingą ir iš dalies nepagrįstą, todėl reikia atmesti visą šį apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
72 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
73 Kadangi Rumunija pralaimėjo bylą, o Komisija reikalavo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, Rumunija turi padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
74 Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis dalyvauja apeliaciniame procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
75 Kadangi Vengrija dalyvavo procese Teisingumo Teisme, šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Rumunija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Vengrija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.