TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 22 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2010/75/ES – Integruota taršos prevencija ir kontrolė – 10 straipsnis – I priedo 6.4 punkto a papunktis – Skerdyklų, kurių skerdenos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas – Sąvokos „skerdena“ ir „gamybos pajėgumas per dieną“ – Leidimo neturinti skerdykla – Atsižvelgimas į faktinę gamybą“
Byloje C‑311/22
dėl Højesteret (Aukščiausiasis Teismas, Danija) 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. gegužės 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Anklagemyndigheden
prieš
PO,
Moesgaard Meat 2012 A/S
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Prechal, teisėjai F. Biltgen, N. Wahl, J. Passer (pranešėjas) ir M. L. Arastey Sahún,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. kovo 9 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– PO ir Moesgaard Meat 2012 A/S, atstovaujamų advokater K. Cronwald Jensen ir M. Honoré,
– Danijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jespersen ir J. F. Kronborg ir C. Maertens,
– Europos Komisijos, atstovaujamos C. Valero ir C. Vang,
susipažinęs su 2023 m. birželio 29 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010, p. 17) I priedo 6.4 punkto a papunkčio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Anklagemyndigheden (prokuroras, Danija) ginčą su Moesgaard Meat 2012 A/S (toliau – Moesgaard Meat) ir šios bendrovės direktoriumi PO dėl pastarųjų atžvilgiu pradėto persekiojimo už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. eksploatavo skerdyklą be aplinkosaugos leidimo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2010/75
3 Direktyvos 2010/75 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„Siekiant pagal principą „teršėjas moka“ ir taršos prevencijos principą išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ir, kiek įmanoma, pašalinti, būtina sukurti pagrindinių pramoninės veiklos rūšių bendrąją kontrolės sistemą, teikiant pirmenybę taršos šaltinio valdymui, užtikrinant apdairų gamtos išteklių naudojimą ir atsižvelgiant, kai reikia, į vietos, kurioje vykdoma pramoninė veikla, ekonominę padėtį ir konkrečias vietos ypatybes.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas“ nurodyta:
„Šia direktyva nustatomos taisyklės, reglamentuojančios integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę.
Ja taip pat nustatomos taisyklės, skirtos užkirsti kelią į orą, vandenį ir žemę išmetamiems teršalams, arba, jei tai yra neįmanoma, mažinti jų kiekį ir užkirsti kelią atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio.“
5 Minėtos direktyvos 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nurodyta:
„Ši direktyva taikoma pramoninei veiklai, sukeliančiai taršą, ir nurodytai II–VI skyriuose.“
6 Tos pačios direktyvos 3 straipsnis „Terminų apibrėžtys“ suformuluotas taip:
„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
3. įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede arba VII priedo 1 dalyje išvardytos veiklos rūšys ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai susijusi su tuose prieduose išvardytų rūšių veikla ir gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą;
<…>“
7 Direktyvos 2010/75 4 straipsnio „Pareiga turėti leidimą“ 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad nė vienas įrenginys, kurą deginantis įrenginys, atliekų deginimo įrenginys arba bendro atliekų deginimo įrenginys nebūtų eksploatuojamas be leidimo.
<…>“
8 Šios direktyvos II skyriuje „I priede išvardytoms veiklų rūšims taikomos nuostatos“ esančiame 10 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:
„Šis skyrius taikomas veiklai, kurios rūšys išvardytos I priede ir, kai taikoma, kurią vykdant pasiekiamos tame priede nustatytos pajėgumo ribos.“
9 Šios direktyvos I priede „10 straipsnyje nurodytų veiklos rūšių kategorijos“ numatyta:
„Toliau nurodytos ribos nurodo gamybos pajėgumus arba našumą. Jei tame pačiame įrenginyje vykdomos kelios veiklos rūšys, minimos tame pačiame veiklos aprašyme, kuriame nurodyta riba, tokių veiklos rūšių pajėgumai sudedami. <…>
<…>
6. Kitos veiklos rūšys
<…>
6.4. a) Skerdyklų, kurių skerdenos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas;
<…>
<…>“
10 Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktis yra suformuluotas panašiai kaip ir anksčiau galiojusių bei Direktyva 2010/75 pakeistų direktyvų, t. y. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 80) ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 24, 2008, p. 8), I priedo 6.4 punkto a papunktis.
Kiti reikšmingi Sąjungos teisės aktai
– Reglamentas Nr. 3220/84
11 1984 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3220/84, nustatantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę (OL L 301, 1984, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 6 t., p. 126), įsigaliojęs 1985 m. sausio 1 d., buvo dėl kiaulių skerdenų klasifikavimo skalių nuo 2009 m. sausio 1 d. panaikintas 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (OL L 299, 2007, p. 1). Šio Reglamento Nr. 3220/84, iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3513/93 (OL L 320, 1993, p. 5) (toliau – Reglamentas Nr. 3220/84), 1 straipsnyje buvo numatyta:
„1. Šiame reglamente nustatoma kiaulių, išskyrus naudotas veislei, skerdenų Bendrijos klasifikavimo skalė.
2. 1 dalyje minimą skalę visos skerdyklos naudoja skerdenoms klasifikuoti, kad augintojams būtų teisingai užmokėta remiantis jų į skerdyklą pristatytų kiaulių svoriu ir sudėtimi.
<…>“
12 Šio reglamento 2 straipsnyje buvo nustatyta:
„1. Šiame reglamente „kiaulių skerdena“ – tai paskerstas ir nukraujintas kiaulės kūnas, išdarinėtas, visas ar perkirstas per vidurį, be liežuvio, šerių, kanopų ir lyties organų, vidaus riebalų, inkstų ir diafragmos.
Kiaulėms, paskerstoms savo teritorijoje, valstybės narės gali numatyti kitokį kiaulių skerdenų pateikimą, jei patenkinama viena iš šių sąlygų:
– jei įprasta prekybinė praktika jų teritorijoje skiriasi nuo standartinio pateikimo, apibrėžto pirmojoje pastraipoje,
– jei tai pateisina techniniai reikalavimai,
– jei kiaulių skerdenos nulupamos vienodu būdu.
2. Šiame reglamente svoris – tai atvėsintos skerdenos, pateiktos, kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje, svoris.
Skerdenos sveriamos iškart po kiaulės paskerdimo praėjus ne daugiau kaip 45 minučių. Atvėsintos skerdenos svoris apskaičiuojamas gautiems duomenims taikant konversijos koeficientą.
Jei konkrečioje skerdykloje paprastai negalima užtikrinti, kad bus laikomasi 45 minučių laikotarpio, atitinkamai koreguojamas antroje pastraipoje minimas konversijos koeficientas.
<…>“
– Reglamentas Nr. 1234/2007
13 2007 m. lapkričio 23 d. įsigaliojęs Reglamentas Nr. 1234/2007, kiek tai susiję su kiaulienos sektoriumi, nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671). Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies q punkto, šiame reglamente buvo nustatytas bendras jo I priede nurodytų sektorių, įskaitant kiaulienos sektorių, produktų rinkų organizavimas.
14 Minėto reglamento 8 straipsnio „Referencinės kainos“ 1 dalyje buvo nurodyta:
„6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams, kuriems taikomos intervencinės priemonės, nustatomos šios referencinės kainos:
<…>
f) kiaulienos sektoriuje kiaulių standartinės kokybės, apibrėžtos pagal masę ir raumeningumą, laikantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės, numatytos 42 straipsnio 1 dalies b punkte, skerdenų kaina nustatoma 1509,39 EUR už toną taip:
i) nuo 60 kg iki mažesnės kaip 120 kg masės skerdenos: E klasė, kaip nustatyta V priedo B dalies II punkte;
ii) 120–180 kg masės skerdenos: R klasė, kaip nustatyta V priedo B dalies II punkte.“
15 To paties reglamento V priede buvo nustatyta:
„<…>
B. Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalė
I. Apibrėžtis
„Skerdena“ – paskerstos kiaulės kūnas, nuleidus iš jo kraują, išdarinėjus, visas ar perkirstas vertikaliai ties viduriu.
<…>
III. Pateikimas
Skerdenos pateikiamos be liežuvio, šerių, kanopų, lytinių organų, vidaus riebalų, inkstų ir diafragmos.
Valstybėms narėms gali būti leidžiama numatyti skirtingą kiaulių, paskerstų jų teritorijoje, skerdenų pateikimą, jei yra tenkinama viena iš šių sąlygų:
1) jeigu įprasta prekybinė praktika jų teritorijoje skiriasi nuo standartinio pateikimo, apibrėžto pirmoje pastraipoje;
2) jei tai pateisinama techniniais reikalavimais;
3) jeigu skerdenos nulupamos vienodu būdu.
<…>“
– Reglamentas Nr. 1308/2013
16 Reglamente Nr. 1308/2013 yra, pirma, 7 straipsnio 1 dalies f punktas ir, antra, 20 straipsnio t punktas ir IV priedas, kurie suformuluoti panašiai kaip Reglamento Nr. 1234/2007 atitinkamai 8 straipsnio 1 dalies f punktas ir V priedas; šios nuostatos pateiktos šio sprendimo 14 ir 15 punktuose.
17 Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1308/2013 10 straipsnio pirmos pastraipos, Sąjungos skerdenų klasifikavimo skalė pagal šio reglamento IV priedo B punktą taikoma – kiaulienos sektoriuje – kiaulių skerdenoms, išskyrus veisimui naudotas kiaules.
Danijos teisė
Aplinkos apsaugos įstatymas
18 Pagrindinei bylai taikomos redakcijos 2006 m. gruodžio 22 d. miljøbeskyttelsesloven (Aplinkos apsaugos įstatymas; toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Įmonės, įrenginiai ar įranga, įtraukti į 35 straipsnyje nurodytą sąrašą (į sąrašą įtrauktos įmonės), negali būti įsteigtos ar pradėti veikti tol, kol neišduotas atitinkamas leidimas. Į sąrašą įtrauktos įmonės statyba ar eksploatavimas taip pat negali būti išplėsti ar pakeisti – ypač kiek tai susiję su atliekų susidarymu, – jeigu padidėja tarša, kol nesuteiktas leidimas dėl išplėtimo ar pakeitimo.“
19 Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Už aplinką ir maistą atsakingas ministras sudaro ypač teršiančių įmonių, įrenginių ir įrangos, kuriems taikomas 33 straipsnyje numatytas reikalavimas gauti leidimą, sąrašą.“
20 Minėto įstatymo 110 straipsnyje nurodyta:
„1. Išskyrus atvejus, kai didesnė bausmė yra pagrįsta pagal kitus teisės aktus, skiriama bauda bet kuriam asmeniui, kuris:
<…>
6) įsteigia įmonę, pradeda jos veiklą arba ją eksploatuoja, neturėdamas 33 straipsnyje numatyto leidimo;
<…>
2. Bausmė gali būti padidinta iki laisvės atėmimo iki dvejų metų, jeigu pažeidimas padarytas tyčia arba dėl didelio neatsargumo ir jeigu dėl pažeidimo:
1) buvo padaryta žala aplinkai arba kilo jos rizika arba
2) pats suinteresuotasis asmuo arba kiti asmenys gavo ar siekė ekonominės naudos, įskaitant lėšų sutaupymą.
<…>
4. Bendrovei ar kitam juridiniam asmeniui gali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 5 skyriaus nuostatas.“
Nutarimas dėl į sąrašą įtrauktoms įmonėms suteikiamų leidimų
21 2012 m. gruodžio 20 d. bekendtgørelse Nr. 1454 om godkendelse af listevirksomhed (Nutarimas Nr. 1454 dėl į sąrašą įtrauktoms įmonėms suteikiamų leidimų) 3 straipsnyje buvo numatyta:
„1. Į sąrašą įtraukta įmonė negali būti įsteigta ar pradėti veikti tol, kol neišduotas atitinkamas leidimas, numatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.
2. Į sąrašą įtrauktos įmonės statyba ar eksploatavimas negali būti išplėsti ar pakeisti – ypač kiek tai susiję su atliekų susidarymu – jeigu padidėja tarša, kol nesuteiktas leidimas dėl išplėtimo ar pakeitimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį.
<…>
5. Jeigu 1 arba 2 priede yra nustatyta minimali riba, nuo kurios privaloma gauti leidimą, įmonė negali vykdyti išplėtimo ar pakeitimo, dėl kurio ši riba būtų viršyta, kol įmonei neišduotas leidimas dėl visos veiklos.“
22 Šio nutarimo 1 priede yra pateiktas veiklos rūšių, kurioms reikia leidimo, sąrašas; jame, be kita ko, nurodyta:
„<…>
6.4.
a) Skerdyklų, kurių skerdenos arba papjautų paukščių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas; <…>
<…>“
23 2014 m. ir vėliau minėtas nutarimas buvo keičiamas naujomis versijomis, iš esmės nekeičiant šio sprendimo 21 ir 22 punktuose cituojamų nuostatų turinio.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
24 2014–2016 m. Moesgaard Meat eksploatavo kiaulių skerdyklą neturėdama leidimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymą.
25 2017 m. liepos 19 d. kaltinamuoju aktu Moesgaard Meat ir jos direktorius PO buvo patraukti atsakomybėn už šio įstatymo, siejamo su Nutarimu dėl į sąrašą įtrauktoms įmonėms suteikiamų leidimų (veikoms, dėl kurių pateikti kaltinimai, taikytina redakcija), pažeidimą, motyvuojant tuo, kad per pirmesniame punkte nurodytą laikotarpį Moesgaard Meat, neturėdama reikiamo aplinkosaugos leidimo, eksploatavo skerdimo įmonę, kurios kiaulių skerdenų gamyba viršijo 50 tonų per dieną ir sukėlė žalos aplinkai riziką.
26 Remiantis šiuo kaltinamuoju aktu, Moesgaard Meat vidutinė dienos skerdenų produkcija kiekvieną mėnesį 2014 m. sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu svyravo nuo 53 488 kg skerdenų 2014 m. sausio mėn. iki 92 334 kg skerdenų 2016 m. rugsėjo mėn., o bendras produkcijos perteklius per visą minėtą laikotarpį buvo 17,3 mln. kg.
27 Šios vidutinės dienos produkcijos apskaičiavimas buvo grindžiamas produkcijos kiekiais, kuriuos Moesgaard Meat deklaravo kompetentingai institucijai pagal bekendtgørelse om produktionsafgift ved slagtning og eksport af svin (Nutarimas dėl gamybos mokesčio už kiaulių skerdimą ir eksportą), kuriame numatyta, kad blankai turi būti užpildyti nurodant „skerdimo svorį“. Be to, atliekant šį skaičiavimą buvo atsižvelgta tik į „skerdimo dienas“ ir neatsižvelgta į dienas, kai skerdyklos veiklą sudarė tik gyvulių priėmimas, jų įvedimas į aptvarus ir paruošimas skersti arba paskerstų gyvulių apdorojimas, be kita ko, pašalinant gyvulio galvą ir kaklą, kai jis atšaldomas ir paruošiamas surinkti.
28 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Retten i Holstebro (Holstebro miesto teismas, Danija) pripažino Moesgaard Meat ir PO kaltais dėl inkriminuojamų veikų.
29 Dėl šio sprendimo jie pateikė apeliacinį skundą Vestre Landsret (Vakarų regiono apeliacinis teismas, Danija), o šis tą sprendimą patvirtino 2019 m. liepos 4 d. sprendimu.
30 Højesteret (Aukščiausiasis Teismas, Danija), kuriam PO ir Moesgaard Meat apskundė tą sprendimą, kyla klausimas dėl to, kaip prokuroras ir žemesnių instancijų teismai aiškino sąvokas „skerdenos gamyba“, „per dieną“ ir „pajėgumas“, esančias Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktyje ir pakartotas taikytinuose Danijos teisės aktuose. Šiuo atžvilgiu Højesteret (Aukščiausiasis Teismas) pažymi, kad, kaltinamųjų teigimu, priešingai, nei nusprendė minėti žemesnių instancijų teismai, „skerdena“ yra nukraujintas ir atšaldytas kūnas be galvos ir kad apskaičiuojant Moesgaard Meat pajėgumą taip pat reikia atsižvelgti į savaitgaliais vykusį gyvulių išdarinėjimą. Be to, jie teigia, kad įrenginio „pajėgumas“ gali būti mažesnis nei jo faktinė produkcija, kai, pavyzdžiui, ji buvo pasiekta nepaisant gamybą ribojančių fizinių, techninių ar teisinių suvaržymų, o taip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, kai faktinė produkcija, į kurią atsižvelgė prokuroras, buvo pasiekta naudojant neteisėtai įrengtus šaldymo konteinerius.
31 Šiomis aplinkybėmis Højesteret (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Direktyvos 2010/75] I priedo 6.4 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad „skerdenos gamyba“ apima skerdimo procesą, kuris prasideda, kai gyvulys išvedamas iš aptvaro, apsvaiginamas ir nužudomas, o baigiasi, kai jis supjaustomas į didelius standartinius gabalus, taigi skerdžiamo gyvulio svoris apskaičiuojamas prieš tai, kai pašalinamas kaklas ir galva, organai ir viduriai, o gal „skerdenos gamyba“ reiškia kiaulių skerdenos gamybą po to, kai pašalinami organai ir viduriai bei atskiriamas kaklas ir galva, ir po kraujo nuleidimo bei atšaldymo, taigi skerdžiamo gyvulio svoris turi būti apskaičiuojamas tik šiame etape?
2. Ar [Direktyvos 2010/75] I priedo 6.4 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad nustatant gamybos dienas, kurios įskaitomos į pajėgumą „per dieną“, turi būti įskaitomos tik tos dienos, kai skerdžiamos kiaulės apsvaiginamos, nužudomos ir nedelsiant supjaustomos, o gal turi būti įskaitomos dienos, kai skerdžiamos kiaulės apdorojamos, įskaitant gyvulio paruošimą skerdimui, paskersto gyvulio atšaldymą ir jo galvos bei kaklo pašalinimą?
3. Ar [Direktyvos 2010/75] I priedo 6.4 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad skerdyklos „pajėgumas“ turi būti apskaičiuojamas kaip didžiausia gamybos apimtis per dieną (24 valandas), atsižvelgiant į skerdykloje realiai taikomus fizinius, techninius ar teisinius ribojimus, bet ji negali būti mažesnė nei faktinė gamybos apimtis, o gal skerdyklos „pajėgumas“ gali būti mažesnis nei faktinė gamyba, pavyzdžiui, kai ji pasiekta nesilaikant fizinių, techninių ar teisinių gamybos apribojimų, į kuriuos atsižvelgta vertinant skerdyklos „pajėgumą“?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
32 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad apskaičiuojant skerdyklos vykdomos kiaulių skerdenų gamybos pajėgumą reikia atsižvelgti į gyvulių svorį iš karto po skerdimo ar į jų svorį po nukraujinimo, organų ir vidurių, taip pat galvos ir kaklo pašalinimo ir atšaldymo.
33 Iš kartu aiškinamų Direktyvos 2010/75 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 3 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio ir I priedo 6.4 punkto a papunkčio matyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenka ir pagal ją turėti leidimą privalo bet kuris įrenginys, kuriame vykdoma „[s]kerdyklų, kurių skerdenos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavim[o]“ veikla.
34 Pagal suformuotą jurisprudenciją tiek iš reikalavimo vienodai taikyti Sąjungos teisę, tiek iš lygybės principo matyti, kad tuo atveju, kai Sąjungos teisės nuostatoje nedaroma aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, kuri leistų nustatyti jos prasmę ir apimtį, šioje nuostatoje vartojami terminai visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai. Be to, terminų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta prasme, atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jie vartojami, ir teisės aktų, kuriuose jie yra, tikslus (2022 m. spalio 13 d. Sprendimo Gemeinde Bodman-Ludwigshafen, C‑256/21, EU:C:2022:786, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktyje esanti „skerdenos“ sąvoka šioje direktyvoje neapibrėžta ir joje nėra aiškios nuorodos į nacionalinę teisę šios sąvokos prasmei ir apimčiai nustatyti.
36 Kalbant apie minėtos nuostatos kontekstą, vis dėlto reikia pažymėti, kad sąvoka „skerdena“ yra apibrėžta kituose Sąjungos teisės aktuose, reikšminguose skerdyklos vykdomai kiaulių skerdenų gamybos veiklai, visų pirma Reglamente Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras produktų, priklausančių, be kita ko, kiaulienos sektoriui, rinkų organizavimas. Šio reglamento IV priedo B punkte yra numatytos taisyklės, taikomos Sąjungoje naudojamai kiaulienos sektoriaus skerdenų klasifikavimo skalei, registruojant kainas ir taikant intervencijos mechanizmus šiame sektoriuje.
37 Pagal šį IV priedą sąvoka „skerdena“, kiek tai susiję su kiaulėmis, reiškia visą ar ties viduriu padalytą paskerstos kiaulės kūną, nukraujintą ir išskrostą. Be to, iš skerdenų pateikimo taisyklių, išdėstytų šiame IV priede, matyti, kad kiaulėms turi būti pašalintas liežuvis, šeriai, nagai, lyties organai, vidaus riebalai, inkstai ir diafragma.
38 Taip pat svarbu pažymėti, kad iš esmės identiškos apibrėžtys ir standartinio pateikimo taisyklės, taikomos kiaulių skerdenoms bendro rinkų organizavimo srityje, jau galiojo, kai buvo priimta Direktyva 96/61, kuria pirmą kartą nustatyta pareiga gauti leidimą eksploatuoti skerdyklas, šiuo metu kylanti iš Direktyvos 2010/75, taip pat kai buvo priimtos direktyvos 2008/1 ir 2010/75.
39 Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 10 punkto, direktyvų 96/61 ir 2008/1 I priedo 6.4 punkto a papunktis buvo suformuluotas panašiai kaip ir Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktis.
40 Šio sprendimo 38 punkte nurodytos apibrėžtys ir standartinio pateikimo taisyklės pirmiausia buvo numatytos Reglamento Nr. 3220/84 2 straipsnio 1 dalyje, o vėliau – Reglamento Nr. 1234/2007 V priede.
41 Iš Reglamento Nr. 1308/2013 ir pirmesniame punkte minėtų reglamentų, visų pirma iš Reglamento Nr. 1308/2013 7 straipsnio 1 dalies f punkto, Reglamento Nr. 1234/2007 8 straipsnio 1 dalies f punkto ir Reglamento Nr. 3220/84 2 straipsnio 2 dalies, matyti, kad juose nustatytas skerdenų svoris, pradedant Reglamentu Nr. 3220/84, yra referencinis kriterijus, šių normų taikymo tikslais apskaičiuojant referencines kainas.
42 Be to, iš Reglamento Nr. 3220/84 2 straipsnio 2 dalies, kuri galiojo kai buvo priimta pirmoji direktyva, kurioje nustatyta pareiga turėti leidimą eksploatuoti skerdyklas, kurių gamybos pajėgumas didesnis nei 50 tonų skerdenų per dieną, t. y. Direktyva 96/61, matyti, kad, kalbant apie paskerstų kiaulių skerdenų svėrimą, tai buvo svoris skerdenos, atitinkančios šiame reglamente numatytą standartinį pateikimą, nors tam tikromis sąlygomis valstybėms narėms galėjo būti leidžiama numatyti kitokį pateikimą.
43 Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kokiu aiškumo ir tikslumo laipsniu yra apibrėžta iš šių aktų kylanti „skerdenos“ sąvoka, reikia konstatuoti, kad priimdamas Direktyvą 2010/75 ir jos pirmtakes Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė remtis būtent šia „skerdenos“ sąvoka, nors visuomenės sveikatos srities Sąjungos teisės aktuose yra kitų šios sąvokos apibrėžčių.
44 Darytina išvada, kad apskaičiuojant Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktyje nurodytą skerdyklos vykdomos kiaulių skerdenų gamybos pajėgumą reikia atsižvelgti ne į gyvulių svorį iš karto po skerdimo, bet į jų svorį po šių operacijų: nukraujinimo ir išdarinėjimo bei liežuvio, šerių, kanopų, lyties organų, vidaus riebalų, inkstų ir diafragmos pašalinimo.
45 Tokį aiškinimą taip pat patvirtina tai, kad „skerdenos“ sąvoka Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktyje yra vartojama kartu su žodžiu „gamyba“ („skerdenos gamyba“), atsižvelgiant į šio I priedo įvadinio teksto pirmą sakinį – „[t]oliau [šiame priede] nurodytos ribos nurodo gamybos pajėgumus arba našumą“. Iš tiesų sąvoka „gamyba“, taikoma gyvulių skerdenoms, a priori yra labiau suderinama su procesu, po kurio iš gyvulio gautas mėsos produktas pirmą kartą apdorojamas ar įpakuojamas, kad ateityje būtų galima juo prekiauti, o ne su atskiru veiksmu, kaip antai paskerdimu, kai gyvas gyvulys tiesiog paverčiamas negyvu.
46 Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunkčio aiškinimo, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1308/2013 pateiktą kiaulių skerdenų apibrėžtį ir standartinio pateikimo taisykles, nepaneigia tai, kad kai kuriose šios direktyvos kalbinėse versijose pažodžiui nedaroma nuorodos į šiame reglamente apibrėžtą sąvoką.
47 Viena vertus, minėtos direktyvos versijose bulgarų („трупно месо“), vengrų („vágott súly“) ir švedų („slaktvikt“) kalbomis vartojamos sąvokos, t. y. „skerdenos mėsa“ pirmojoje ir „skerdenos svoris“ kitose, yra konceptualiai labai panašios į Reglamento Nr. 1308/2013 versijose šiomis trimis kalbomis vartojamas sąvokas („кланичен труп“, „hasított test“ ir „slaktkropp“), t. y. „skerdimo skerdena“ pirmojoje ir „skerdena“ kitose.
48 Kita vertus, aplinkybė, kad Direktyvos 2010/75 versijose olandų („geslachte dieren“), čekų („kapacita porážky“), slovakų („kapacita zabitia“) ir slovėnų („zmogljivostjo zakola“) kalbomis vartojamose sąvokose, t. y. „paskersti gyvuliai“ pirmojoje ir „skerdimo pajėgumas“ kitose, nėra termino „skerdena“, nedraudžia aiškinimo, kuriuo atsižvelgiama į šį terminą, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente.
49 Kalbant apie aplinkybę, kad Reglamentu Nr. 1308/2013 siekiama kitokių tikslų nei Direktyva 2010/75, pažymėtina, kad vien jos nepakaktų to paties termino, vartojamo dviejuose su tuo pačiu sektoriumi susijusiuose teisės aktuose, skirtingam aiškinimui pateisinti.
50 Nors Direktyvos 2010/75 tikslas, remiantis jos 1 straipsniu, yra integruotai užkirsti kelią taršai, kurią sukelia pramoninė veikla, ir tą taršą sumažinti, niekas neleidžia manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas šiuo atveju viršijo didelės diskrecijos, jam pripažįstamos, kai jo veiksmai yra susiję su politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio pasirinkimais ir kai jis turi atlikti sudėtingus vertinimus, ribas, remdamasis gyvulių skerdenų, kaip jos apibrėžtos vėlesniuose reglamentuose Nr. 3220/84, 1234/2007 ir 1308/2013, svoriu skerdyklų gamybos pajėgumo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktį, apskaičiavimo tikslais.
51 Galiausiai, kaip pažymėjo generalinė advokatė išvados 66 ir 67 punktuose, iš Europos Komisijos pagal Direktyvos 96/61 16 straipsnio 2 dalį parengto informacinio dokumento dėl geriausių skerdykloms prieinamų technologijų matyti, kad nuo pat šios direktyvos įsigaliojimo atitinkamas ekonomikos sektorius ir ypač jo dalyviai, kuriems tenka pareiga turėti reikalaujamą išankstinį leidimą, už kurios nesilaikymą numatytos galimos sankcijos, vadovavosi principu, kad skerdenos turi būti suprantamos kaip apdirbti gyvulių kūnai, iš kurių pašalintos didelės dalys.
52 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad apskaičiuojant skerdyklos vykdomos kiaulių skerdenų gamybos pajėgumą reikia atsižvelgti į paskerstų, nukraujintų ir išdarinėtų kiaulių svorį be liežuvio, šerių, kanopų, lyties organų, vidaus riebalų, inkstų ir diafragmos.
Dėl antrojo ir trečiojo klausimų
53 Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai skerdyklos, kuri veikia be šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujamo leidimo, vykdomos skerdenų gamybos pajėgumas per dieną yra apskaičiuojamas remiantis faktiniu šios skerdyklos produkcijos kiekiu per mėnesį:
– į šį skaičiavimą turi būti įtrauktos ne tik dienos, kai gyvuliai skerdžiami, bet ir dienos, kai atliekami kiti skerdenų gamybos etapai, ir
– ar reikia atsižvelgti į fizinius, techninius ir teisinius ribojimus, galinčius varžyti šios skerdyklos gamybos pajėgumą, todėl jis gali būti mažesnis nei faktinė gamyba, ypač jei ji pasiekta nesilaikant šių ribojimų.
54 Remiantis įprasta reikšme, skerdyklos „gamybos pajėgumas“ reiškia skerdenų kiekį, kurį skerdykla gali pagaminti.
55 Taigi iš principo skerdyklos pajėgumo vertinimas, siekiant nustatyti, ar ji turi turėti leidimą, turi būti atliekamas ex ante, atsižvelgiant į jos turimos eksploatacinės įrangos pajėgumą. Šiomis aplinkybėmis, kaip pažymėjo generalinė advokatė išvados 28 ir 29 punktuose, remdamasi 2007 m. balandžio 1 d. Komisijos gairėmis dėl pajėgumo aiškinimo ir nustatymo pagal Direktyvą 96/61 (Guidance on Interpretation and Determination of Capacity under the IPPC Directive), kurios, nors ir nėra privalomos, gali padėti paaiškinti bendrą šios direktyvos, taigi ir Direktyvos 2010/75, struktūrą (pagal analogiją žr. 2021 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Apollo Tyres (Hungary), C‑575/20, EU:C:2021:1024, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), reikia atsižvelgti į reikšmingus fizinius, techninius ir teisinius apribojimus, taip pat į įrenginio dalies arba jo gamybos etapo, labiausiai ribojančio bendrą atitinkamos skerdyklos pajėgumą, pajėgumą. Iš tiesų, jei nebūtų atsižvelgiama į šiuos ribojimus, taip apibrėžtas įrenginio pajėgumas neatitiktų to, ką, laikantis nagrinėjamai veiklai taikytinų teisės normų, praktiškai galima įgyvendinti.
56 Vis dėlto, kai tokio leidimo neturinčios skerdyklos gamybos duomenys rodo, kad ji pagamina skerdenų kiekį, kuris viršija Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktyje nurodytą kiekį, vien dėl šios aplinkybės turi būti daroma išvada, kad tos skerdyklos gamybos pajėgumas yra bent jau lygus šiam kiekiui, taigi nagrinėjama gamyba buvo vykdoma pažeidžiant iš šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies kylančią pareigą turėti leidimą.
57 Šiomis aplinkybėmis negalima pritarti PO ir Moesgaard Meat rašytinėse pastabose ginamiems argumentams, kad apskaičiuojant atitinkamos skerdyklos gamybos pajėgumus negalima atsižvelgti į Moesgaard Meat pasiektą faktinį skerdenų gamybos lygį, kai jis pasiektas nesilaikant reikalavimų, kylančių iš nagrinėjamai veiklai taikytinų teisės normų, šiuo atveju neteisėtai įrengus šaldymo konteinerius.
58 Kaip matyti iš Direktyvos 2010/75 1 straipsnio, siejamo su 2 konstatuojamąja dalimi, šia direktyva siekiama užkirsti kelią pagrindinės pramoninės veiklos sukeliamai taršai, ją sumažinti ir kiek įmanoma pašalinti. Todėl tiek, kiek būtent faktinė gamyba yra taršos, kurios minėta direktyva siekiama išvengti, ją sumažinti ir pašalinti, šaltinis, skerdykla, kurioje faktinė skerdenų gamyba viršija tos pačios direktyvos I priedo 6.4 punkto a papunktyje numatytą ribą, bet kuriuo atveju turi būti laikoma tokią pramoninę veiklą vykdančiu įrenginiu, taigi turinčiu pareigą turėti pagal šią direktyvą išduotą leidimą, neatsižvelgiant į tai, ar šis gamybos lygis pasiektas teisėtai, ar neteisėtai.
59 Be to, aplinkybę, kad tam tikru laikotarpiu pagamintas kiekis viršijo Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktyje nurodytą kiekį, o atitinkamos skerdyklos turima eksploatacinė įranga ar nagrinėjamai veiklai taikomi fiziniai, techniniai ir teisiniai ribojimai nepakito, iš esmės reikia laikyti rodančia, kad bent jau toks pajėgumas egzistavo ir kitais šios skerdyklos veiklos laikotarpiais, kai atitinkamais atvejais, pavyzdžiui, dėl sumažėjusios esamos paklausos, minėtos skerdyklos gamybos pajėgumas nebuvo visiškai išnaudojamas, taigi jos pagamintas kiekis buvo mažesnis už nurodytąjį 6.4 punkto a papunktyje.
60 Galiausiai tuo atveju, jei trūksta duomenų apie faktinę atitinkamos skerdyklos skerdenų gamybos apimtį per dieną ir jei skerdenų gamybos pajėgumas per dieną nebuvo tinkamai įvertintas ex ante, siekiant nustatyti, ar būtinas pagal Direktyvą 2010/75 reikalaujamas leidimas, kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte, bet yra nustatomas remiantis vidutiniais gamybos apimties per dieną duomenimis, apskaičiuojamais pagal faktinį šios skerdyklos gamybos apimtį per mėnesį, tai neišvengiamai reiškia, kad apskaičiuojant vidutinę gamybos apimtį per dieną reikia atsižvelgti ne tik į „skerdimo dienas“, bet ir į dienas, kai atliekami kiti skerdenų gamybos etapai, t. y. nurodytieji šio sprendimo 44 punkte ir iki jų einantys etapai.
61 Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į šeštadienius ir sekmadienius, kai, remiantis PO ir Moesgaard Meat teiginiais, kuriuos jie turi pagrįsti, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – patikrinti, pagrindinėje byloje nagrinėjamą skerdyklos veiklą sudarė gyvulių priėmimas, jų įvedimas į aptvarus ir paruošimas skersti, taip pat šio sprendimo 52 punkte nurodytų operacijų po paskerdimo užbaigimas.
62 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad kai skerdyklos, kuri veikia neturėdama šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujamo leidimo, vykdomos skerdenų gamybos pajėgumas per dieną yra apskaičiuojamas remiantis faktine šios skerdyklos gamybos apimtimi per mėnesį, į šį skaičiavimą turi būti įtrauktos ne tik dienos, kai gyvuliai skerdžiami, bet ir dienos, kai atliekami kiti skerdenų gamybos etapai. Vis dėlto šiomis aplinkybėmis nereikia atsižvelgti į galimus fizinius, techninius ar teisinius apribojimus, galinčius mažinti skerdyklos gamybos pajėgumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) I priedo 6.4 punkto a papunktis
turi būti aiškinamas taip:
apskaičiuojant skerdyklos vykdomos kiaulių skerdenų gamybos pajėgumą reikia atsižvelgti į paskerstų, nukraujintų ir išdarinėtų kiaulių svorį be liežuvio, šerių, kanopų, lyties organų, vidaus riebalų, inkstų ir diafragmos.
2. Direktyvos 2010/75 I priedo 6.4 punkto a papunktis
turi būti aiškinamas taip:
kai skerdyklos, kuri veikia neturėdama šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujamo leidimo, vykdomos skerdenų gamybos pajėgumas per dieną yra apskaičiuojamas remiantis faktine šios skerdyklos gamybos apimtimi per mėnesį, į šį skaičiavimą turi būti įtrauktos ne tik dienos, kai gyvuliai skerdžiami, bet ir dienos, kai atliekami kiti skerdenų gamybos etapai. Vis dėlto šiomis aplinkybėmis nereikia atsižvelgti į galimus fizinius, techninius ar teisinius apribojimus, galinčius mažinti skerdyklos gamybos pajėgumą.
Parašai.