Byla T‑286/09 RENV
Intel Corporation Inc.
prieš
Europos Komisiją
2022 m. sausio 26 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Mikroprocesorių rinka – Sprendimas, kuriu konstatuojamas SESV 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas – Lojalumo nuolaida – „Nepaslėpti“ apribojimai – Piktnaudžiavimo kvalifikavimas – Tokio pat produktyvaus konkurento analizė – Bendra strategija – Vienas ir tęstinis pažeidimas“
1. Teismo procesas – Bendrajam Teismui privalomas Teisingumo Teismo sprendimas – Sąlygos – Bylos grąžinimas išnagrinėjus apeliacinį skundą – Teisingumo Teismo apeliaciniame procese galutinai išspręsti teisės klausimai – „Res judicata“ galia – Apimtis
(Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antra pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 215 straipsnis)
(žr. 78–86 punktus)
2. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Pagrindas, grindžiamas aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui – Nauja teisinė aplinkybė – Taikymas procedūrai po bylos grąžinimo išnagrinėjus apeliacinį skundą – Teisingumo Teismo sprendimas grąžinti bylą – Netaikymas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 2 dalis ir 217 straipsnis)
(žr. 105–111 punktus)
3. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Antikonkurencinio poveikio prezumpcija – Priešingas įrodymas – Komisijos pareiga išanalizuoti tokių nuolaidų galimybes riboti konkurenciją ir daryti išstūmimo poveikį – Vertinimo kriterijai – Taikymas tokio pat produktyvaus konkurento analizei
(SESV 102 straipsnis; EEE susitarimo 54 straipsnis)
(žr. 116–122, 124–126, 133, 144–149, 492, 494, 499 ir 507–521 punktus)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Teisminė kontrolė – Teisėtumo kontrolė – Išsamus visų reikšmingų elementų tikrinimas – Dalykas ir apimtis
(SESV 102 ir 263 straipsniai)
(žr. 150 punktą)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Reikalaujamas Komisijos turimų įrodymų tikslumo lygis – Įrodymų visetas – Teisminė kontrolė – Apimtis – Sprendimas, keliantis teismui abejonių – Nekaltumo prezumpcijos principo paisymas
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
(žr. 160–166, 210–256, 307–310, 319, 320, 335, 346–350, 371–373, 387–390 ir 455–457 punktus)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Sprendimas, grindžiamas įrodymais, kurių pakanka pažeidimui konstatuoti – Įmonių, ginčijančių pažeidimą, įrodinėjimo pareiga
(SESV 102 straipsnis; EEE susitarimo 54 straipsnis)
(žr. 164–166 punktus)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Įrodinėjimo priemonė – Kainų politikos galimybė riboti konkurenciją ir daryti išstūmimo poveikį – Kliento vidinės prognozės – Priimtinumas – Sąlygos
(SESV 102 straipsnis; EEE susitarimo 54 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
(žr. 189–193 punktus)
8. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Galimybė riboti konkurenciją ir išstūmimo poveikis – Tokio pat produktyvaus konkurento analizė – Vertinimo kriterijai
(SESV 102 straipsnis; EEE susitarimo 54 straipsnis)
(žr. 263–271, 276, 282–287, 410, 411 ir 433–440 punktus)
9. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Mokėjimai už išimtinumą – Galimybė riboti konkurenciją ir daryti išstūmimo iš rinkos poveikį – Tokio pat produktyvaus konkurento analizė – Vertinimo kriterijai
(SESV 102 straipsnis; EEE susitarimo 54 straipsnis)
(žr. 470–482 punktus)
10. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas vienas ir tęstinis konkurencijos taisyklių pažeidimas, panaikinimas iš dalies – Poveikis paskirtos bendros baudos vertinimui
(SESV 102 ir 263 straipsniai; EEE susitarimo 54 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
(žr. 522–531 punktus)
Santrauka
Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo Intel skirta 1,06 mlrd. EUR bauda
Komisijos atlikta analizė yra neišsami ir ja remiantis neįmanoma pakankamai teisiškai įrodyti, kad ginčijamos nuolaidos turėjo ar galėjo turėti antikonkurencinį poveikį
2009 m. gegužės 13 d. sprendimu(1) Europos Komisija skyrė 1,06 mlrd. EUR baudą mikroprocesorių gamintojai Intel už tai, kad nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi x86(2) procesorių pasaulinėje rinkoje(3) ir įgyvendino strategiją, kuria buvo siekiama pašalinti konkurentus iš rinkos.
Komisijos teigimu, šiam piktnaudžiavimui buvo būdingi dvejopo pobūdžio komerciniai veiksmai, kuriuos Intel vykdė prekybos partnerių atžvilgiu, t. y. nepaslėpti ribojimai ir sąlyginės nuolaidos. Konkrečiai kalbant apie pastarąsias, pažymėtina, kad Intel suteikė nuolaidas keturiems strateginiams kompiuterinės įrangos gamintojams (Dell, Lenovo, Hewlett-Packard (HP) ir NEC) su sąlyga, kad šie iš jos pirks visus arba beveik visus jiems reikalingus x86 procesorius. Be to, Intel vykdė mokėjimus Europos mikroelektronikos įrenginių platintojai (Media-Saturn-Holding) su sąlyga, kad ši pardavinės kompiuterius išimtinai su Intel x86 procesoriais. Šios nuolaidos ir mokėjimai (toliau – ginčijamos nuolaidos) užtikrino keturių įrangos gamintojų ir Media-Saturn lojalumą ir taip gerokai sumažino Intel konkurentų gebėjimą konkuruoti dėl jų gaminamų x86 procesorių pranašumų. Taigi dėl Intel antikonkurencinio elgesio sumažėjo pasiūla vartotojams ir paskatos diegti inovacijas.
2014 m. birželio 12 d. sprendimu(4) Bendrasis Teismas atmetė visą Intel ieškinį, pareikštą dėl Komisijos sprendimo. 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu(5), priimtu išnagrinėjus Intel apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas panaikino pradinį sprendimą ir grąžino bylą Bendrajam Teismui.
Grįsdama apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo Intel konkrečiai priekaištavo tam teismui, kad šis padarė teisės klaidą, nes ginčijamos nuolaidos nebuvo išnagrinėtos atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas, kaip ir Komisija, rėmėsi prielaida, jog dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteiktos nuolaidos už lojalumą dėl savo pobūdžio galėtų riboti konkurenciją, taigi nebuvo būtina analizuoti visų bylos aplinkybių ar juo labiau taikyti AEC kriterijaus (anglų k. žinomo kaip „as efficient competitor test“(6)). Vis dėlto Komisija priimtame sprendime išsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad tiek pat produktyvus konkurentas turėjo taikyti nekonkurencingas kainas, taigi ginčijamos nuolaidos galėjo išstumti tokį konkurentą iš rinkos. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad AEC kriterijus vaidino svarbų vaidmenį Komisijai vertinant, ar nagrinėjamais veiksmais buvo įmanoma išstumti konkurentus, taigi Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti visus Intel argumentus dėl šio kriterijaus ir tai, kaip Komisija jį taikė. Kadangi Bendrasis Teismas neatliko tokios analizės, Teisingumo Teismas panaikino pradinį sprendimą ir grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad šis, atsižvelgdamas į Intel pateiktus argumentus, išnagrinėtų galimybę ginčijamomis nuolaidomis riboti konkurenciją.
2022 m. sausio 26 d. sprendimu Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs jam grąžintą bylą, iš dalies panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek ginčijamos nuolaidos jame kvalifikuotos kaip piktnaudžiavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, ir Intel skirta bauda už visus jos veiksmus, kvalifikuotus kaip piktnaudžiavimas.
Bendrojo Teismo vertinimas
Bendrasis Teismas visų pirma patikslino ginčo apimtį grąžinus bylą. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad pradinio sprendimo panaikinimas buvo pagrįstas tik viena klaida, susijusia su tuo, kad pradiniame sprendime nebuvo atsižvelgta į Intel argumentus, kuriais buvo siekiama užginčyti Komisijos taikytą AEC kriterijų. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, kad į atliekamą analizę gali perkelti visus argumentus, kuriuose nėra Teisingumo Teismo nustatytos klaidos. Šiuo atveju, viena vertus, tai būtų pradinio sprendimo išvados dėl nepaslėptų ribojimų ir jų neteisėtumo pagal SESV 102 straipsnį. Bendrojo Teismo nuomone, Teisingumo Teismas iš esmės nepanaikino ginčijamame sprendime nustatyto skirtumo tarp tokius ribojimus lemiančių veiksmų ir kitų Intel veiksmų, kuriems vieninteliams taikomas aptariamas AEC kriterijus. Kita vertus, Bendrasis Teismas perkėlė pradiniame sprendime pateiktas išvadas, kad ginčijamame sprendime Komisija įrodė ginčijamų nuolaidų egzistavimą.
Tai patikslinęs Bendrasis Teismas pradėjo, pirma, nagrinėti reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą ir pateikė Teisingumo Teismo nustatytą metodą, skirtą įvertinti, ar taikant nuolaidų sistemą galima riboti konkurenciją. Šiuo klausimu jis priminė, kad nors dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės nustatyta išimtinių nuolaidų sistema gali būti kvalifikuojama kaip ribojanti konkurenciją, nes, atsižvelgiant į jos pobūdį, gali būti preziumuojamas jos ribojamasis poveikis konkurencijai, šiuo atveju tai yra tik paprasta prielaida, kuri bet kuriuo atveju negali atleisti Komisijos nuo to sistemos antikonkurencinio poveikio tyrimo. Taigi tuo atveju, jei dominuojančią padėtį užimanti įmonė per administracinę procedūrą pateikia įrodymų, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir, konkrečiai kalbant, sukelti jai prikišamų išstūmimo iš rinkos padarinių, Komisija turi išanalizuoti, ar taikoma nuolaidų sistema gali išstumti konkurentus. Vykdydama tokią analizę Komisija ne tik turi išnagrinėti, viena vertus, įmonės dominuojančios padėties dydį atitinkamoje rinkoje ir, kita vertus, kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi ginčijami veiksmai, taip pat nagrinėjamų nuolaidų suteikimo sąlygas ir tvarką, jų trukmę ir dydį, bet ir įvertinti, ar galėjo egzistuoti strategija, kuria siekta išstumti bent jau tokius pat produktyvius konkurentus. Be to, kadangi Komisija taikė AEC kriterijų, tai yra vienas iš veiksnių, į kuriuos ji turi atsižvelgti vertindama, ar nuolaidų sistema gali riboti konkurenciją.
Antra, Bendrasis Teismas visų pirma patikrino, ar Komisijos atliktas ginčijamų nuolaidų galimybės riboti konkurenciją vertinimas yra pagrįstas taip apibrėžtu metodu. Šiuo klausimu jis iš pradžių pažymėjo, kad ginčijamame sprendime Komisija padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad AEC kriterijus, kurį ji vis dėlto taikė, nebuvo būtinas, kad būtų galima įrodyti ginčijamų Intel nuolaidų piktnaudžiaujamąjį pobūdį. Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad negali sutikti su šia išvada. Kadangi sprendime dėl apeliacinio skundo nurodyta, kad AEC kriterijus vaidino svarbų vaidmenį Komisijai vertinant galimybę nagrinėjamomis nuolaidomis daryti išstūmimo poveikį, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti Intel pateiktus argumentus dėl šio kriterijaus.
Trečia, atsižvelgdamas į tai, kad galimybės ginčijamomis nuolaidomis riboti konkurenciją analizė yra konkurencijos teisės pažeidimo, šiuo atveju piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, egzistavimo įrodymo dalis, Bendrasis Teismas priminė taisykles, susijusias su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir reikalaujamu įrodymų lygiu. Taigi pagal nekaltumo prezumpcijos principą, kuris taip pat taikomas šioje srityje, reikalaujama, kad Komisija nustatytų tokio pažeidimo buvimą, prireikus pasinaudojusi tikslių ir nuoseklių įrodymų visetu, kad šiuo klausimu nekiltų jokių abejonių. Kai Komisija tvirtina, kad nustatytas faktines aplinkybes galima paaiškinti tik antikonkurenciniu elgesiu, nagrinėjamo pažeidimo buvimas turi būti laikomas nepakankamai įrodytu, jei atitinkamoms įmonėms pavyksta pateikti kitą įtikinamą faktinių aplinkybių paaiškinimą. Ir atvirkščiai, kai Komisija remiasi įrodymais, iš esmės galinčiais įrodyti pažeidimo buvimą, atitinkamos įmonės turi įrodyti, kad jų įrodomosios galios nepakanka.
Ketvirta, atsižvelgdamas būtent į šias taisykles Bendrasis Teismas išnagrinėjo argumentus dėl klaidų, kurias neva padarė Komisija, taikydama AEC kriterijų. Šiuo klausimu jis nusprendė, kad Komisija nepakankamai teisiškai įrodė, jog kiekviena iš ginčijamų nuolaidų gali daryti išstūmimo poveikį, atsižvelgiant į Intel pateiktus argumentus dėl Komisijos atlikto reikšmingų AEC analizės kriterijų vertinimo.
Visų pirma, kalbant apie AEC kriterijaus taikymą Dell, Bendrasis Teismas nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis vertindama „ginčijamą dalį“(7) Komisija galėjo pagrįstai remtis duomenimis, kuriuos žino kiti, nei dominuojanti bendrovė, ūkio subjektai. Vis dėlto išnagrinėjęs šiuo klausimu Intel pateiktus įrodymus Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad jie gali sukelti teismui abejonių dėl šio vertinimo rezultato, taigi nusprendė, kad aplinkybės, kuriomis rėmėsi Komisija, buvo nepakankamos padaryti išvadą, kad bendrovei Dell suteiktos nuolaidos per tiriamąjį laikotarpį galėjo daryti išstūmimo poveikį. Antra, Bendrojo Teismo teigimu, tas pats pasakytina ir apie bendrovei HP suteiktų nuolaidų analizę, nes, be kita ko, neįrodyta, kad nustatytas išstūmimo poveikis buvo daromas visu pažeidimo laikotarpiu. Trečia, dėl skirtingomis sąlygomis grupės NEC bendrovėms suteiktų nuolaidų pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nustatė dvi Komisijos analizės klaidas, iš kurių viena turi įtakos sąlyginių nuolaidų vertei, o kita yra susijusi su nepakankamai pagrįsta vieną ketvirtį galiojančių rezultatų ekstrapoliacija visam pažeidimo laikotarpiui. Ketvirta, Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, ar bendrovei Lenovo suteiktos nuolaidos galėjo sukelti išstūmimo poveikį, nes Komisija padarė klaidų, kai kiekybiškai vertino nagrinėjamą atlygį natūra. Penkta, Bendrasis Teismas padarė tokias pačias išvadas dėl AEC kriterijaus taikymo Media-Saturn ir nusprendė, be kita ko, kad Komisija visiškai nepaaiškino priežasčių, dėl kurių, siekdama išanalizuoti bendrovei NEC suteiktas nuolaidas, tam platintojui skirtų mokėjimų analizėje gautus vieno ketvirčio rezultatus ekstrapoliavo visam pažeidimo laikotarpiui.
Penkta, Bendrasis Teismas patikrino, ar ginčijamame sprendime buvo tinkamai atsižvelgta į visus kriterijus, leidžiančius nustatyti, ar kainų nustatymo veikla gali turėti išstūmimo poveikį pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Šiuo klausimu jis konstatavo, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo kriterijaus, susijusio su tuo, kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi ginčijami veiksmai, taip pat neatliko teisingos nuolaidų trukmės analizės.
Taigi iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos atlikta analizė yra neišsami ir bet kuriuo atveju neleidžia pakankamai teisiškai įrodyti, kad ginčijamomis nuolaidomis buvo galima daryti antikonkurencinį poveikį, todėl Bendrasis Teismas panaikino sprendimą tiek, kiek jame šie veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.
Galiausiai dėl tokio dalinio ginčijamo sprendimo panaikinimo poveikio baudos, kurią Komisija skyrė bendrovei Intel, dydžiui pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nemanė galintis nustatyti baudos, susijusios tik su nepaslėptais ribojimais, dydį. Taigi jis visiškai panaikino ginčijamo sprendimo straipsnį, kuriuo Intel už nustatytą pažeidimą buvo skirta 1,06 mlrd. EUR bauda.