Byla T‑576/11
Schenker Customs Agency BV
prieš
Europos Komisiją
„Muitų sąjunga – Importo muitų išieškojimas a posteriori – Iš Taivano kilusio glifosato importas – Muitinės tarpininko pateiktas prašymas atsisakyti išieškoti importo muitus – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 239 straipsnis – Teisingumo išlyga – Ypatingos padėties buvimas – Prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija – Klaidingi prekių kilmės sertifikatai – Akivaizdaus aplaidumo sąvoka – Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakymas išieškoti muitus pripažįstamas nepagrįstu“
Santrauka – 2015 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnyje ir įgyvendinimo reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnyje įtvirtinta teisingumo išlyga – Išimtis – Griežtas aiškinimas
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnis)
2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnis – Ypatingos padėties buvimas – Sąvoka – Komisijos diskrecija – Apimtis – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnis)
3. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnyje įtvirtinta teisingumo išlyga – Apimtis – Komisijos kompetencija – Ribos – Materialinės muitų teisės taikymas – Išimtinė nacionalinių valdžios institucijų kompetencija
(SESV 267 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 ir 243 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnis)
4. Muitų sąjunga – Skolos muitinei atsiradimas ir išieškojimas – Nacionalinės muitinės pateiktas reikalavimas sumokėti antidempingo muitus – Teisinis pobūdis – Pranešimas apie šios institucijos atsižvelgimą „a posteriori“ į esamą skolą muitinei
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 201 straipsnio 2 ir 3 dalys)
5. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnyje ir įgyvendinimo reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnyje įtvirtinta teisingumo išlyga – Ypatinga padėtis – Sąvoka – Apmokestinamojo asmens pasitikėjimas kilmės sertifikatų, kurie, kaip paaiškėja, yra netikri, padirbti ar negaliojantys, tikrumu – Pasitikėjimas dėl to, jog valstybės narės muitinė iš pradžių priėmė sertifikatus – Netaikymas
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnis)
6. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Ypatingos padėties buvimas – Sąvoka – Komisijos kontrolės dėl tinkamo antidempingo reglamento taikymo neatlikimas – Įtraukimas – Neatlikimo nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis ir Tarybos reglamentas Nr. 368/98)
7. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnyje ir įgyvendinimo reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnyje įtvirtinta teisingumo išlyga – Ypatinga padėtis – Sąvoka – Nacionalinės muitinės veiksmų trūkumas – Įtraukimas – Trūkumo nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnis)
8. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai– Importo muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Aplinkybės, kuriomis suinteresuoto asmens veiksmuose nematyti „apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių“ – Akivaizdaus aplaidumo sąvoka – Griežtas aiškinimas – Kriterijai – Tarifinio reglamentavimo sudėtingumas – Nebuvimas – Muitinės tarpininko profesinė patirtis – Importuotojo rūpestingumas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 5 ir 239 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 199 straipsnis, 905 straipsnio 3 dalis ir 37 priedas)
9. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas atmesti prašymą grąžinti arba sumažinti importo muitus
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 44 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 45, 46 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 49–51, 55, 57, 58 punktus)
4. Nacionalinės muitinės importuotojams ir jų tiesioginiams ar netiesioginiams atstovams pateiki reikalavimai sumokėti antidempingo muitus už importą iš trečiųjų šalių yra tik pranešimas apie šios institucijos atsižvelgimą a posteriori į esamą skolą muitinei, kuri pagal Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio muitinės kodeksą, 201 straipsnio 2 dalį atsirado priėmus suinteresuoto asmens pateiktas deklaracijas. Be to, pagal minėto reglamento 201 straipsnio 3 dalį muitinės tarpininkas, veikiantis kaip netiesioginis importuotojo atstovas, yra atsakingas už visos skolos sumokėjimą, įskaitant importo muitus, kurie nebuvo sumokėti dėl to, jog deklaracijose kaip importuotos prekės kilmės šalis buvo nurodyta ne ta šalis, kuri iš tikrųjų buvo šios prekės kilmės šalis.
(žr. 52 punktą)
5. A posteriori išieškant importo muitus, nustatytus kaip antidempingo muitai, tai, kad trečiosios šalies prekybos rūmų išduoti kilmės sertifikatai, kaip paaiškėjo, buvo negaliojantys, negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios suinteresuotas asmuo patenka į ypatingą padėtį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2913/1992, nustatančio muitinės kodeksą, 239 straipsnį. Rėmimasis šiais sertifikatais grindžiant muitinėje deklaruojamų prekių kilmę, yra deklaranto pasirinkimas įgyvendinant savo pareigą deklaruoti muitinėje importuojamų prekių kilmę. Šis pasirinkimas neišvengiamai susijęs su muitinės tarpininko veiklos rizika, kuri ir tenka šiam tarpininkui, o ne valstybės biudžetui. Jei šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių muitus privalantis sumokėti asmuo atsidūrė ypatingoje padėtyje, pateisinančioje atsisakymą išieškoti antidempingo muitus, ūkio subjektai būtų visiškai nesuinteresuoti įsitikinti muitinei pateiktų deklaracijų ir dokumentų tikrumu.
(žr. 61–65, 69 punktus)
6. Taikant Reglamentu Nr. 368/98, nustatančiu galutinį antidempingo muitą glifosato, kurio kilmės šalis Kinijos Liaudies Respublika, importui ir laikino muito galutinį surinkimą (remdamasi šiuo reglamentu nacionalinė muitinė pateikė reikalavimus sumokėti), nustatytus antidempingo muitus, pareiga atitinkamam importui taikyti antidempingo muitus iš esmės tenka valstybių narių muitinėms.
Vis dėlto kaip sutarčių ir antrinės Sąjungos teisės sergėtojai ir institucijai, atliekančiai esminį vaidmenį kontroliuojant Sąjungos muitų teisės taikymą, Komisijai tenka pareiga konkrečiai koordinuoti ir prižiūrėti galimų pažeidimų tyrimus. Komisija įvykdo savo priežiūros ir koordinavimo pareigas, jei jai pritaikius procedūras arba būtent jai padedant po įvairių nacionalinės valdžios institucijų ir OLAF tyrimų etapų galiausiai buvo atskleista informacija dėl galimo vengimo. Be to, tarp Komisijai nustatytų pareigų nėra pareigos pranešti importuotojams ar muitinės tarpininkams apie jos turimą informaciją arba juos įspėti, kai kyla abejonių dėl jų veiksmų.
(žr. 72, 76, 77 punktus)
7. Dėl pagal bendrąją sistemą vykdomo importo, kuriam taikomas antidempingo muitas, tiek Komisija, tiek nacionalinės muitinės turi rūpestingumo ir priežiūros pareigą, kad Sąjungos teisė būtų taikoma. Vis dėlto ši pareiga nereiškia, kad turėdamos tokią informaciją, kurios turinys nepateikia pakankamai konkrečių nuorodų apie bendroves, dėl kurių pačių ar dėl šių bendrovių sandorių nacionalinės valdžios institucijos pagrįstai galėtų nedelsiant vykdyti specialius veiksmus, nacionalinės muitinės turi imtis fizinio ir sistemingo visų bendrovių prekių siuntų, atvykstančių į Sąjungos muitines, tikrinimo. Taip pat atsižvelgiant į pateiktos informacijos bendrą pobūdį, muitinės neprivalo įspėti minėtų bendrovių. Iš tikrųjų gavusi informacijos apie galimą sukčiavimą muitinė neprivalo įspėti ūkio subjekto apie tai, kad jam dėl šio sukčiavimo gali tekti sumokėti muitus, net jei šio ūkio subjekto veikla yra sąžininga.
(žr. 85–87, 90 punktus)
8. Atsižvelgiant į muitinės tarpininko funkcijų prigimtį, jam kyla atsakomybė tiek dėl importo muitų sumokėjimo, tiek dėl jo muitinei pateiktų dokumentų teisėtumo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad patyręs muitinės tarpininkas turi bent jau suabejoti dėl realios importuojamos prekės kilmės, kai sąskaitose, pakuočių turinio apraše ir muitinės deklaracijose yra nuorodų į kilmę ir kai jos nesutampa su kilmės sertifikatais.
Be to, jei tarpininkas iki deklaracijų pateikimo muitinei net nenagrinėjo ar nesusipažino su sąskaitomis ir deklaracijomis, nors pagal Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnį jis kaip deklarantas yra atsakingas už šiose deklaracijose pateiktos informacijos turinį, jo aplaidumas dar akivaizdesnis. Tarpininko vidinės procedūros rengiant deklaracijas ir sudarant atitinkamus dokumentus, taip pat jo grupės bendrovių struktūros ypatybės negali būti priežastys, leidžiančios jam nevykdyti muitinės tarpininkui tenkančių pareigų ir visus nuostolius perkelti Sąjungos biudžetui.
Muitinės tarpininkas negali remtis savo kliento veiksmais, kad pateisintų atsisakymą išieškoti importo muitus.
(žr. 95, 98, 101, 104–107, 109, 110, 112, 115 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 118–124 punktus)