PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. kovo 29 d.

Byla T‑368/04

Luc Verheyden

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Prašymas perkelti kasmetines atostogas – Su tarnyba susijusios priežastys – Laikinojo nedarbingumo atostogos – Teisėtų lūkesčių apsauga“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma, pirma, panaikinti ieškovo padalinio vadovo 2004 m. vasario 4 d., 24 d. ir 27 d. sprendimus dėl ieškovo prašymo perkelti iš 2003 m. į 2004 m. dvylikos dienų ribą viršijančias nepanaudotas metines atostogas bei 2004 m. birželio 1 d. administracijos sprendimą, gautą 2004 m. birželio 14 d., kuriuo atmetamas ieškovo skundas, ir, antra, priteisti iš Komisijos kompensaciją už 32 nepanaudotas ir neapmokėtas kasmetinių atostogų dienas ir 5,25 % palūkanų, skaičiuojamų nuo šio ieškinio pateikimo dienos, taip pat atlyginti moralinę žalą, žalą karjerai bei geram vardui.

Sprendimas: Panaikinti tą 2004 m. vasario 27 d. ieškovo vadovo sprendimo, kuriuo atsisakoma pasirašyti ieškovo prašymą perkelti kasmetines atostogas iš 2003 m. į 2004 m., dalį, kuria atsisakoma perkelti aštuonias kasmetinių atostogų dienas, viršijančias teisės aktuose nustatytą dvylikos dienų ribą, nurodytas 2003 m. vasario 11 d. Bendrojo tyrimų centro personalo vadovo elektroniniame laiške. Priteisti iš Komisijos sumokėti ieškovui sumą, lygią aštuonioms trisdešimtosioms jo mėnesinio darbo užmokesčio, buvusio jo tarnybos pasibaigimo momentu, dalims ir palūkanas, skaičiuojamas nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. Palūkanų dydis turi būti apskaičiuotas pagal Europos centrinio banko nustatytas nagrinėjamu laikotarpiu taikytas palūkanų normas pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintas dviem punktais. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo pačios ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Atostogos – Metinės atostogos – Perkėlimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 57 straipsnis ir V priedo 4 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Atostogos – Metinės atostogos – Tarnybos nutraukimas – Kompensacija už nepanaudotas atostogas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir V priedo 4 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Atostogos – Metinės atostogos – Tarnybos nutraukimas – Kompensacija už nepanaudotas atostogas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnis)

1.      Jei administracija išnagrinėjo prašymą, pateiktą praleidus jos vidaus nuostatuose įtvirtintą terminą, perkelti nepanaudotas metinių atostogų dienas į kitus kalendorinius metus ir sutiko nepaisyti šio procedūrinio pažeidimo bei nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad šiuose nuostatuose įtvirtintas terminas yra naikinamasis, kurio negalima atkurti jokiomis aplinkybėmis, toks jos požiūris atitinka rūpestingumo ir gero administravimo principus, kuriais ji turi vadovautis santykiuose su personalu. Pagal skundą dėl šį prašymą atmetančio sprendimo pradėtame procese administracija negali keisti savo sprendimų, priimtų administracinės procedūros etape, ir pirmą kartą teisminio nagrinėjimo etape remtis aplinkybe, kad pareigūno prašymas pateiktas praleidus terminą. Tokiu poelgiu administracija prašytų teismo išnagrinėti teisėtumą tos aplinkybės, dėl kurios skundžiamame sprendime pati administracija nepateikė pozicijos, ir neigtų jos pačios pripažintas aplinkybes.

(žr. 41 ir 42 punktus)

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad 12 dienų viršijančios atostogos gali būti perkeliamos tik jeigu pareigūnas negalėjo jų išnaudoti per einamuosius kalendorinius metus dėl su tarnyba susijusių priežasčių. Be to, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnio antrą pastraipą tik dėl su tarnyba susijusių priežasčių nepanaudotos metinės atostogos suteikia tarnybą nutraukiančiam pareigūnui teisę į šioje nuostatoje numatytą kompensaciją. Sąvoką „su tarnyba susijusios priežastys“ reikia aiškinti kaip reiškiančią tokią profesinę veiklą, kai dėl pareigūnui tenkančių pareigų jis negali pasinaudoti turima teise į metines atostogas.

Ši sąvoka negali būti aiškinama kaip apimanti tuos atvejus, kai pareigūnas yra nedarbingumo atostogose, net jei šis nedarbingumas yra ilgalaikis. Kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, pagal ją teisę į nedarbingumo atostogas turi pareigūnas, kuris „įrodo, kad nepajėgia atlikti savo pareigų“. Toks pareigūnas savaime atleidžiamas nuo pareigų vykdymo, taigi tai nėra jo tarnyba Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnio pirmoje pastraipoje pavartota prasme.

Be to, motyvuodamas prašymą perkelti atostogas pareigūnas negali remtis darbo krūviu, jeigu administracija nusprendė, kad šis krūvis jam nebuvo kliūtis išnaudoti priklausančias atostogas. Vertinti, ar dėl su tarnyba susijusių priežasčių būtina, kad pareigūnas neimtų atostogų ir atliktų tam tikras užduotis, o atitinkamos atostogų dienos būtų perkeltos į kitus kalendorinius metus, turi tik administracija. Šiuo atžvilgiu ji turi didelę diskreciją, o Bendrijos teismas gali tik patikrinti, ar ji neperžengė protingumo ribų ir ar akivaizdžiai nepiktnaudžiavo įgaliojimais, tačiau negali savo įvertinimu pakeisti administracijos pateikto įvertinimo.

(žr. 56, 61, 63 ir 70–72 punktus)

Nuoroda: 1987 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bonino prieš Komisiją, 233/85, Rink. p. 739, 5 punktas; 1999 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cendrowicz prieš Komisiją, T‑143/98, Rink. VT p. I‑A‑273 ir II‑1341, 61 punktas; 2005 m. birželio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Castets prieš Komisiją, T‑80/04, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑729, 28–30 ir 33 punktai.

3.      Administracija puikiausiai gali iš anksto, t. y. dar nepasibaigus metams, nustatyti, kokiais kriterijais ji ketina, pasibaigus atitinkamiems metams, vadovautis spręsdama, ar „su tarnyba susijusios priežastys“ Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnyje pavartota prasme pateisina prašymus dėl nepanaudotų metinių atostogų perkėlimo į kitus kalendorinius metus. Ši galimybė, įgyvendinta sudarius „atostogų dienų nurašymo planą“, yra akivaizdžiai naudinga administracijai, nes leidžia informuoti per daug nepanaudotų atostogų turintį pareigūną, kaip administracija reaguos į jo teikiamus prašymus perkelti atostogas. Taip pareigūnas ir jo vadovas gali iš anksto žinoti ir numatyti, kaip reikėtų elgtis einamaisiais metais. Taigi pareigūnas gali prašyti atostogų nebijodamas savo nebuvimu pakenkti tarnybos interesams, o padalinio vadovas gali geriau numatyti problemas, kurios gali atsirasti dėl vieno iš jo pavaldinių nebuvimo tarnyboje.

Toks atostogų dienų nurašymo planas neprieštarauja nei tarnybos interesams, nei taikytinoms Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklėms. Jame pateiktos gairės, kuriomis administracija vadovausis kitais metais vertindama „su tarnyba susijusias priežastis“, taigi ir, jos nuomone, galimas perkelti nepanaudotų atostogų dienas, yra tikslūs patikinimai, galintys šių gairių adresatui sukurti teisėtus lūkesčius.

(žr. 88–90 punktus)