Byla T‑146/09
Parker ITR Srl
ir
Parker-Hannifin Corp.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos jūrinių žarnų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis slapta komercine informacija – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Baudos – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Teisėti lūkesčiai – Maksimali 10 % riba – Lengvinančios aplinkybės – Bendradarbiavimas“
Santrauka – 2013 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Įmonės „ekonominio tęstinumo“ kriterijus – Sąlygos
(EB 81 ir 82 straipsniai)
2. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Įmonės, norinčios paneigti šią prezumpciją, įrodinėjimo pareigos
(EB 81 ir 82 straipsniai)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Pardavimo vertės nustatymas – Kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 ir 18 punktai)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Aiškios valdžios institucijų garantijos
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Visų ekonominį vienetą kaip įmonę sudarančių bendrovių bendra apyvarta – Ribos
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota teismo jurisdikcija – Poveikis
(EB 81 straipsnio 1 dalis ir 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 31 straipsnis)
1. Pagal asmeninės atsakomybės principą ir bausmės individualizavimo principą, kurie taikomi Sąjungos konkurencijos teisėje, fizinis ar juridinis asmuo, kuris valdė atitinką įmonę pažeidimo darymo laikotarpiu, turi atsakyti už šį pažeidimą, net jei priimant sprendimą, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, už įmonės veiklą jis jau nėra atsakingas. Atsakomybė už įmonės ar ją sudarančių subjektų neteisėtą elgesį tenka fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris valdo atitinkamą įmonę tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, net jei materialūs ir žmogiškieji ištekliai, kuriais buvo naudojamasi darant pažeidimą, po pažeidimo buvo perimti trečiojo asmens.
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nepadarė pažeidimo, vis dėlto gali būti nubaustas už jį, kai pažeidimą padaręs fizinis ar juridinis asmuo juridiniu ar ekonominiu požiūriu išnyksta; taip siekiama neleisti įmonei išvengti sankcijų, kai jos tapatybė restruktūrizuojant, perleidžiant ar kitais juridiniais arba organizaciniais būdais pakeičiama. Tokiu atveju taikomas ekonominio tęstinumo kriterijus. Įmonės juridinės formos ar pavadinimo pakeitimas nesukuria naujos įmonės, neatsakingos už anksčiau padarytus antikonkurencinius veiksmus, jei ekonominiu požiūriu šios dvi įmonės yra identiškos.
Be to, tai, kad juridinis asmuo toliau veikia kaip juridinis subjektas, nereiškia, jog Sąjungos konkurencijos teisės požiūriu dalis šio juridinio asmens veiklos negalėtų būti perduota kitam juridiniam asmeniui, kuris tampa atsakingas už pirmojo veiksmus. Toks sankcijos skyrimas visų pirma priimtinas tuomet, kai šiuos subjektus kontroliavo tas pats asmuo ir jie, atsižvelgiant į glaudžius ryšius, juos vienijančius ekonominiu ir organizaciniu aspektu, iš esmės laikėsi tokių pačių komercinių gairių.
Tačiau ekonominis tęstinumas galimas tik tada, kai už įmonės valdymą atsakingas juridinis asmuo teisiškai nustojo egzistuoti po pažeidimo tuo atveju, kai egzistuoja ir veikia dvi įmonės, kurių viena perleido dalį savo veiklos kitai, tačiau tarp jų nebuvo struktūrinio ryšio.
Ekonominio tęstinumo kriterijus ypatingais tiksliai nurodytais atvejais leidžia užtikrinti pažeidimą padariusio asmens asmeninės atsakomybės principo veiksmingumą ir nubausti juridinį asmenį, nors ir ne tą, kuris padarė pažeidimą, tačiau kurį su pastaruoju siejo struktūriniai ryšiai. Taikydama ekonominio tęstinumo kriterijų Komisija gali nubausti ne pažeidimą padariusį, o kitą juridinį asmenį, nepaisydama jokių teisinių schemų, kurių tikslas tos pačios įmonės viduje dirbtinai sukurti kliūtis nubausti už konkurencijos teisės pažeidimus, padarytus vieno ar kelių minėtą įmonę sudarančių juridinių asmenų.
Vis dėlto kai teisės nuostatos, pavyzdžiui, reglamentuojančios senatį, neleidžia nubausti įmonės, padariusios konkurencijos teisės pažeidimą, ar kai įmonė, perleidusi pažeidimą padariusį juridinį asmenį nepriklausomam trečiajam asmeniui, išnyksta, ekonominio tęstinumo kriterijaus tikslas nėra surasti kitą įmonę ir atgaline data ją nubausti už pirmosios elgesį, nebent jas siejo struktūrinis ryšys, jungęs jas ekonominiu ar organizaciniu požiūriais, o juridinio asmens, kuris padarė pažeidimą, išnykimas buvo organizuotas neteisėtai.
(žr. 85–95, 98 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 173–178, 181, 184, 193 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 205–212 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 217 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 227 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 246–250 punktus)