BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2010 m. liepos 8 d.

Byla T‑166/09 P

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Nutartis perduoti bylą — Sprendimas, kurio negalima skųsti apeliacine tvarka — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Ikiteisminė procedūra — Procedūriniai pažeidimai — Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. vasario 18 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Marcuccio prieš Komisiją (F‑70/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑31 ir II‑A‑1‑135), kuriuo prašomą panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Luigi Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas — Dalykas — Tarnautojų teismo nutarties atisakyti savo jurisdikcijos Teisingumo Teismo ar Bendrojo Teismo naudai panaikinimas — Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirma ir antra pastraipos)

2.      Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Ikiteisminė procedūra — Kitokia eiga esant asmens nenaudai priimtam aktui ar jo nesant

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Procesas — Ieškinys — Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.      Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose įtvirtintos sąlygos, susijusios su sprendimais, dėl kurių gali būti paduotas apeliacinis skundas, nėra patenkintos, kai Tarnautojų teismas, nepripažinęs Sąjungos teismo jurisdikcijos trūkumo, pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnio 2 dalį perduoda nagrinėti ieškinį Bendrajam Teismui. Šiuo perdavimu nepažeidžiama šalių teisminė gynyba Sąjungos teisme, kuris bet kuriuo atveju priims sprendimą dėl visų ieškinyje nurodytų klausimų. Teismas, kuriam buvo perduotas ieškinys, turi nuspręsti dėl savo jurisdikcijos ir prireikus pats perduoti ieškinį pirmosios instancijos teismui, kuris negali atsisakyti savo jurisdikcijos, pagal šiuo tikslu numatytą specialią procedūrą. Šia specialia tvarka galima išspręsti jurisdikcijos paskirstymo tarp teismų, sudarančių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo instituciją, klausimą. Laikantis šio požiūrio ir pripažįstant, kad teismų jurisdikcijos klausimas prireikus gali būti šalių aptartas Bendrajame Teisme, kuriam perduota byla, vadovaujantis rungimosi principu, apeliacinio skundo padavimas tokioje byloje prieštarautų Teisingumo Teismo statuto I priede įtvirtintai tvarkai ir geram teisingumo vykdymui. Taip būtų dubliuojami procesai, nes toje pačioje byloje tiek perduota byla, tiek skundas dėl bylos perdavimo būtų nagrinėjami Bendrajame Teisme.

(žr. 26–30 punktus)

Nuoroda: 2008 m. rugsėjo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gualtieri prieš Komisiją, T‑413/06 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑35 ir II‑B‑1‑253, 24, 25 ir 27 punktai.

2.      Tam, kad laikytųsi Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos ikiteisminės procedūros, pareigūnas, siekiantis gauti žalos, tariamai patirtos dėl institucijos, kurioje jis dirba, netinkamo elgesio jo atžvilgiu, atlyginimą, turi pateikti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą. Šio prašymo atmetimas bus šio pareigūno nenaudai priimtas aktas, dėl kurio jis galės pateikti skundą, ir tik priėmus aiškų ar numanomą sprendimą atmesti šį skundą Sąjungos teismui galės būti pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas nesilaikius Pareigūnų tarnybos nuostatuose reikalaujamos ir pirmiau aprašytos dviejų etapų ikiteisminės procedūros, nepriimtinas.

Tačiau jeigu pareigūnas nori ginčyti jo nenaudai priimtą aktą, jis gali pateikti skundą Paskyrimų tarnybai tiesiogiai, o šiai atmetus skundą – pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme. Atmetus pareigūno skundą dėl jo nenaudai priimto akto, jis gali pareikšti ieškinį prašydamas jo nenaudai priimto akto panaikinimo, žalos atlyginimo ar abiejų dalykų.

(žr. 45–47 punktus)

Nuoroda: 1994 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schneider prieš Komisiją, T‑54/92, Rink. VT p. I‑A‑281 ir II‑887, 53 ir 63 punktai; 2006 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Angelidis prieš Parlamentą, T‑416/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑317 ir II‑A‑2‑1607, 130 ir 131 punktai; 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Andrieu prieš Komisiją, T‑285/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑161 ir II‑A‑2‑275, 132 punktas ir nurodyta teismų praktika; 2009 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo R prieš Komisiją, T‑156/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑11 ir II‑B‑1‑15, 76 punktas.

3.       Remiantis Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa, taikoma procesui Bendrajame Teisme pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, ieškinyje, be kita ko, turi būti pateikiama pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Joje turi būti nurodyta, koks yra ieškinio pagrindas. Ši santrauka, nors ir trumpa, turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas priimtų sprendimą, jei įmanoma, be jokios kitos papildomos informacijos.

Pagal teisinio saugumo bei gero teisingumo vykdymo principus, kad ieškinys ar, konkrečiau kalbant, ieškinio pagrindas būtų priimtinas, reikalaujama, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis paremtas, būtų nurodytos nuosekliai ir suprantamai pačiame pareiškimo tekste. Bendrasis Teismas, nagrinėdamas visas aplinkybes, kuriomis remiamasi grindžiant vieną ieškinio pagrindą, neprivalo aiškintis, ar šiomis aplinkybėmis taip pat galima remtis grindžiant kitą ieškinio pagrindą.

(žr. 76 punktą)

Nuoroda: 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Archer Daniels Midland ir Archer Daniels Midland Ingredients prieš Komisiją, T‑224/00, Rink. p. II‑2597, 36 punktas; 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Roquette Frères prieš Komisiją, T‑322/01, Rink. p. II‑3137, 208 ir 209 punktai; 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, T‑308/05, Rink. p. II‑5089, 71 ir 72 punktai.