BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. rugsėjo 9 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Šuolį darantį kačių šeimos gyvūną vaizduojantis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas – Šuolį darančius kačių šeimos gyvūnus vaizduojantys ankstesni vaizdiniai tarptautiniai prekių ženklai – Santykinis atmetimo pagrindas – Geras administravimas – Ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis“
Byloje T‑159/15
Puma SE, įsteigta Hercogenaurache (Vokietija), atstovaujama advokato P. González‑Bueno Catalán de Ocón,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), iš pradžių atstovaujamą P. Bullock, vėliau – D. Hanf,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis
Gemma Group Srl, įsteigta Cerasolo Ausa (Italija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2014 m. gruodžio 19 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1207/2014‑5), susijusio su protesto procedūra tarp Puma ir Gemma Group,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude (pranešėjas), teisėjai I. Wiszniewska‑Białecka ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorė A. Lamote, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. balandžio 1 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. birželio 22 d.,
įvykus 2016 m. balandžio 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės aplinkybės
1 2013 m. vasario 14 d. Gemma Group Srl pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra šis mėlynos spalvos vaizdinis žymuo:
3 Prekės, dėl kurių buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7 klasei ir atitinka šį apibūdinimą: „medžio apdirbimo mašinos; aliuminio apdirbimo mašinos; polivinilchlorido apdirbimo mašinos“.
4 Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2013 m. balandžio 8 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 66/2013.
5 2013 m. liepos 8 d. ieškovė Puma SE, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu, pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos dėl visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių. Kaip protesto pagrindu remtasi Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.
6 Protestas buvo grindžiamas visų pirma šiais ankstesniais prekių ženklais (toliau – ankstesni prekių ženklai):
– toliau vaizduojamas tarptautinis prekių ženklas, kuris įregistruotas 1983 m. rugsėjo 30 d. numeriu 480105, kurio registracijos galiojimas pratęstas iki 2023 m., kuris galioja Austrijoje, Beniliukse, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje ir kuriuo žymimos prie 18, 25 ir 28 klasių priskiriamos toliau nurodytos prekės:
– 18 klasė: „per petį dėvimi krepšiai ir kelionmaišiai, lagaminai ir kelioniniai krepšiai, ypač prietaisams ir sportiniams drabužiams“,
– 25 klasė: „apranga, auliniai batai, bateliai ir šlepetės“,
– 28 klasė: „žaidimai, žaislai; fizinių pratimų įrenginiai, mankštos ir sporto prietaisai (nepriskirti prie kitų klasių), įskaitant sportinius kamuolius“:
– toliau vaizduojamas tarptautinis prekių ženklas, kuris įregistruotas 1992 m. birželio 17 d. numeriu 593987, kurio registracijos galiojimas pratęstas iki 2022 m., kuris galioja Austrijoje, Beniliukse, Bulgarijoje, Kipre, Kroatijoje, Ispanijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje ir kuriuo žymimos, be kita ko, prie 18, 25 ir 28 klasių priskiriamos prekės, kurios kiekvienos iš šių klasių atveju atitinka tokį apibūdinimą:
– 18 klasė: „odiniai gaminiai ir (arba) iš dirbtinės odos gaminiai (priskirti prie šios klasės); rankinės ir dėklai, nepritaikyti pagal jiems skirtas prekes, taip pat smulkūs odos gaminiai, ypač piniginės, sulenkiamos piniginės, raktų dėklai; rankinės, portfeliai, krepšiai laikymo reikmėms ir pirkinių krepšiai, mokykliniai knygų krepšiai ir kuprinės, turistų krepšiai, kuprinės, maišeliai, rungtynėms skirti krepšiai, nešimo krepšiai ir krepšiai laikymo reikmėms bei kelioniniai krepšiai iš odos ir iš dirbtinės odos, iš sintetinių medžiagų, iš medžiagos ir tekstilės ar iš odos pakaitalų; kelioniniai lagaminai (odos gaminiai); antpetiniai diržai; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai; skėčiai, saulės skėčiai ir lazdos; botagai, balnojimo reikmenys“,
– 25 klasė: „drabužiai, avalynė, galvos apdangalai; avalynės dalys ir detalės, padai, dirbtiniai padai ir platformos, batviršiai; avalynės priešslydžio įtaisai, apkaustai ir vinys; drabužių įdėklai, pasiūtos drabužių kišenės; korsetai; batai, šlepetės, įsispiriami bateliai ir šlepetės; gatava avalynė, miesto avalynė, sporto avalynė, laisvalaikio avalynė, atletikos avalynė, bėgimo bateliai, gimnastikos avalynė, maudymosi šlepetės ir fiziologinė avalynė (priskirta prie šios klasės), teniso bateliai; blauzdinės ir kojinės, odinės blauzdinės ir kojinės, tamprės, autai, ant batų dėvimos kojinės; sportiniai kostiumai, gimnastikos kelnaitės ir trikotažiniai marškinėliai, futbolo kelnaitės ir trikotažiniai marškinėliai, teniso marškiniai ir šortai, maudymosi ir paplūdimio drabužiai ir apranga, maudymosi glaudės ir kelnaitės bei maudymosi kostiumai, įskaitant dviejų dalių maudymosi kostiumėlius, sporto ir laisvalaikio drabužiai ir apranga (įskaitant trikotažinius ir iš džersio pagamintus drabužius ir aprangą), taip pat skirti fizinio rengimo, bėgiojimo ristele ar ištvermės bėgimo ir gimnastikos reikmėms, sportiniai bridžai ir kelnės, trikotažiniai marškiniai, megztiniai, marškinėliai, medvilniniai sportiniai megztiniai, teniso ir slidinėjimo drabužiai ir apranga; viršutiniai laisvalaikio drabužiai ir apranga, bet kokiam orui tinkantys viršutiniai drabužiai ir apranga, kojinės (kojinių gaminiai), futbolo puskojinės, pirštinės, įskaitant odines, taip pat pagamintas iš dirbtinės ar sintetinės odos, kepurės ir kepuraitės, galvajuostės, juostelės ant kaktos ir juostelės prakaitui sulaikyti, juostos, skarelės, šalikai, movos; diržai, striukės su gobtuvu, neperšlampamos striukės su gobtuvu, bušlatai ir vandeniui nelaidūs drabužiai, paltai, palaidinės, švarkai ir švarkeliai, sijonai, bridžai ir kelnės, puloveriai ir suderinti kostiumai, sudaryti iš kelių viršutinių ir apatinių dalių; apatiniai baltiniai“,
– 28 klasė: „žaidimai, žaislai, įskaitant miniatiūrinę avalynę ir miniatiūrinius kamuoliukus (kaip žaislai); kūno treniravimo, gimnastikos ir sporto aparatai ir įranga (priskirti prie šios klasės); slidinėjimo, teniso ir žvejybos įranga; slidės, slidžių apkaustai, slidžių lazdos; slidžių apatinės dangos, slidžių antbriauniai; kamuoliai ir žaidimų aikštelių kamuoliai, įskaitant sportinius ir žaidimo kamuolius; svarmenys, rutuliai, diskai, ietys; teniso raketės, stalo teniso, badmintono, sieninio raketės, kriketo lazdos, golfo ir ledo ritulio lazdos; teniso kamuoliukai ir plunksninukai; riedučiai ir pačiūžos, su ratukais galimi naudoti batai, taip pat tvirtesniais padais; stalo teniso stalai; gimnastikos kuokelės, sportiniai lankai, sportiniai tinklai, vartų ir kamuolių tinklai; sportinės pirštinės (žaidimų priedai); lėlės, lėlių drabužiai, lėlių avalynė, kepurės ir kepuraitės lėlėms, lėlių diržai, lėlių prijuostės; kelių apsaugos, alkūnių apsaugos, kulkšnių apsaugos ir kojų apsaugos (sporto reikmėms); Kalėdų eglučių papuošalai“:
7 Protestą, kuris paremtas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, ieškovė grindžia tuo, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą visose valstybėse narėse visoms šio sprendimo 6 punkte nurodytoms prekėms.
8 2014 m. kovo 10 d. Protestų skyrius atmetė visą protestą. Kiek tai susiję su ankstesnio prekių ženklo Nr. 593987 geru vardu, jis nusprendė, kad dėl su proceso ekonomiškumu susijusių priežasčių nereikia nagrinėti ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti, kad minėtas prekių ženklas buvo plačiai naudojamas ir turėjo gerą vardą; analizę nuspręsta atlikti remiantis prielaida, kad šis ankstesnis prekių ženklas turėjo „sustiprėjusį skiriamąjį požymį“.
9 2014 m. gegužės 7 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
10 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO penktoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Pirma, ji nusprendė, kad ankstesni prekių ženklai ir prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo tam tikra prasme panašūs vizualiai ir grindžiami ta pačia – „pumą primenančio šuolį darančio kačių šeimos gyvūno“ koncepcija. Antra, Apeliacinė taryba atmetė ieškovės argumentą, kad Protesto skyrius patvirtino, jog ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, remdamasi tuo, kad Protestų skyrius dėl su proceso ekonomiškumu susijusių priežasčių iš tikrųjų tik tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nereikėjo vertinti ieškovės pateiktų įrodymų dėl gero vardo ir kad analizė bus atliekama remiantis prielaida, kad ankstesnis prekių ženklas Nr. 593987 turėjo „sustiprėjusį skiriamąjį požymį“. Toliau Apeliacinė taryba išnagrinėjo įrodymus dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo, kiek tai susiję su šio sprendimo 6 punkte nurodytomis prekėmis, ir juos atmetė. Trečia, Apeliacinė taryba nusprendė, kad net jeigu būtų įrodyta, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi grindžiamą protestą reikėtų atmesti, nes netenkinamos ir kitos sąlygos, būtent susijusios su nesąžiningu pasinaudojimu ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar geru vardu ar pakenkimu jiems.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
12 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl pirmą kartą Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų priimtinumo
13 Visų pirma EUIPO nurodo, kad ieškinio 56 punkte pateikti paveiksliukai, paimti iš trečiojo asmens interneto svetainės, yra „nauji dokumentai“, kurie nepriimtini.
14 Į šiuos pirmą kartą Bendrajam Teismui pateiktus paveiksliukus negalima atsižvelgti. Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys yra skirtas EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnį, todėl jam nepriklauso peržiūrėti faktinių aplinkybių pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus. Taigi tokius paveiksliukus reikia atmesti ir nėra reikalo vertinti jų įrodomosios galios (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas / VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, EU:T:2005:420, 19 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
Dėl esmės
15 Iš esmės ieškovė savo ieškinį grindžia trimis pagrindais: pirma, teisinio saugumo ir gero administravimo principų pažeidimu dėl to, kad Apeliacinė taryba atmetė įrodymus, susijusius su ankstesnių prekių ženklų geru vardu, ir padarė išvadą, kad neįrodyta, jog šie prekių ženklai turi gerą vardą; antra, Reglamento Nr. 207/2009 75 ir 76 straipsnių pažeidimu dėl to, kad Apeliacinė taryba nagrinėjo įrodymus, susijusius su ankstesnių prekių ženklų geru vardu, nors Protestų skyrius jų nenagrinėjo, ir, trečia, minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.
16 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo teisinio saugumo ir gero administravimo principų pažeidimu, iš esmės ieškovė tvirtina, kad atmetusi ieškovės įrodymus dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo ir nukrypusi nuo savo ankstesnių sprendimų, susijusių su ankstesnių prekių ženklų geru vardu, Apeliacinė taryba pažeidė teisinio saugumo ir gero administravimo principus. Taigi grįsdama šį pagrindą ieškovė remiasi dviem argumentais: vienas iš jų susijęs su Apeliacinės tarybos atsisakymu atsižvelgti į įrodymus, kurie nebuvo išversti į procedūros kalbą, o kitas – su aplinkybe, kad Apeliacinė taryba nukrypo nuo savo ankstesnių sprendimų.
17 Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nurodė šiuos įrodymus: dvi rinkos studijas, susijusias su Prancūzija (2008 m.) ir Švedija (2011 m.), 15 nacionalinių prekių ženklų tarybų sprendimų, iš kurių trys yra Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos patentų biuras), keturi Institut national de la propriété industrielle (Nacionalinis intelektinės nuosavybės institutas, INPI), vienas Instituto nacional da propriedade industrial (INPI, Portugalijos intelektinės nuosavybės institutas) ir septyni Oficina Española de Patentes y Marcas (Ispanijos patentų ir prekių ženklų tarnyba), taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimą Budziewska / VRDT – Puma (Félin bondissant) (T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584). Ji konstatavo, kad su Švedija susijusi rinkos studija neturi reikšmės, nes protestas nebuvo grindžiamas ankstesnėmis teisėmis, kurios galiotų Švedijoje, o su Prancūzija susijusi rinkos studija nebuvo pateikta procedūros kalba (t. y. anglų kalba) ir taip buvo pažeistos 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 19 taisyklės 1, 3 ir 4 dalys. Be to, ji nurodė, kad pastaroji studija atlikta likus penkeriems metams iki prekių ženklo paraiškos pateikimo, kad buvo sunku suprasti, kuo remiantis ši rinkos studija atlikta ir su kokiomis prekėmis siejamas tariamai turimas geras vardas. Panašiai Apeliacinė taryba nurodė, kad du iš trijų Lenkijos patentų tarnybos sprendimų ir Ispanijos patentų ir prekių ženklų tarnybos sprendimai nebuvo išversti į procedūros kalbą, todėl juos reikėjo atmesti. Dėl 2008 m. Lenkijos patentų tarnybos sprendimo ir Prancūzijos INPI sprendimų, kurių vertimas buvo pateiktas, Apeliacinė taryba konstatavo, kad sunku suprasti, kokiais įrodymais rėmėsi šios nacionalinės tarnybos, kad padarytų išvadą, jog ankstesni prekių ženklai turėjo gerą vardą. Kaip pavyzdį ji nurodė tai, kad 2012 m. lapkričio 13 d. Prancūzijos INPI sprendime tik minimi dokumentai, pateikti siekiant įrodyti, kad vaizdinis ankstesnio prekių ženklo elementas, vaizduojantis pumą, drabužių sektoriuje buvo labai gerai žinomas visuomenei, tačiau be gero vardo įrodymų, kurie pateikti vykstant šiai nacionalinei procedūrai, nebuvo galimybės patikrinti, ar toks teiginys teisingas. Šiuo klausimu ji priminė, kad turi vertinti gerą vardą remdamasi įrodymais, kuriuos protestą padavęs asmuo pateikia pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 ir 4 dalis, ir pabrėžė, kad vykstant kitoms procedūroms į pateiktus dokumentus galima atsižvelgti, tik jeigu pateikusi šalis juos aiškiai cituoja arba nurodo. Galiausiai Apeliacinė taryba priminė, kad bet kuriuo atveju EUIPO sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 207/2009, atsižvelgiant į tai, kaip jį aiškina Europos Sąjungos teismas, o ne ankstesniais EUIPO ar nacionalinių tarnybų sprendimais. Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad, vertinant bendrai, įrodymų nepakako tam, kad būtų įrodytas ankstesnių prekių ženklų geras vardas atitinkamoms prekėms kurioje nors iš valstybių narių.
18 Prieš pradedant nagrinėti du ieškovės argumentus reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.
19 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pareiga motyvuoti EUIPO sprendimus siekiama dvigubo tikslo: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti motyvus, kuriais grindžiama priimta priemonė, kad jie galėtų ginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę (2004 m. spalio 21 d. Sprendimo KWS Saat / VRDT, C‑447/02 P, EU:C:2004:649, 64 ir 65 punktai ir 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Herbacin cosmetic / VRDT – Laboratoire Garnier (HERBA SHINE), T‑34/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:618, 42 punktas).
20 Taip pat reikia pažymėti, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir gero administravimo principus, nagrinėdama Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką, EUIPO privalo atsižvelgti į dėl panašių paraiškų priimtus sprendimus ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą, ar ne. Vis dėlto jis pridūrė, kad vienodo požiūrio ir gero administravimo principai turi būti derinami su teisėtumo užtikrinimu. Todėl asmuo, prašantis įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą, negali savo labui remtis kitų naudai padarytais galbūt neteisėtais veiksmais, siekdamas, kad būtų priimtas tapatus sprendimas. Be to, dėl priežasčių, susijusių su teisiniu saugumu, ir, konkrečiai kalbant, su geru administravimu, visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti nepagrįstai. Šis nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Iš tikrųjų žymens registracija kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamam žymeniui taikomas kuris nors atmetimo pagrindas (2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 74–77 punktai).
21 Kiek tai susiję su pirmuoju argumentu dėl Apeliacinės tarybos atsisakymo atsižvelgti į kai kuriuos įrodymus, kurių vertimas nepateiktas, ieškovė tvirtina, kad, nors su Prancūzija susijusi rinkos studija parengta prancūzų kalba, nebuvo būtina pateikti jos vertimo, nes ši studija „absoliučiai įtikina“, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą. Be to, ta pati studija pateikta vykstant kitoms protesto procedūroms ir EUIPO padaliniai dėl jos neišreiškė jokio prieštaravimo.
22 EUIPO ginčija šį argumentą ir iš esmės remiasi Reglamento Nr. 2868/95 19 taisykle.
23 Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalyje numatyta, kad „tos pačios [taisyklės] 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija ir įrodymai turi būti pateikti ta kalba, kuria vyksta procesiniai veiksmai, arba turi būti pateiktas [jų] vertimas“, kuris „pateikiamas per dokumento originalo pateikimui skirtą laiką“. Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 4 dalyje numatyta, kad „[EUIPO] neatsižvelgia į rašytinę informaciją, dokumentus arba jų dalis, kurie nebuvo pateikti arba nebuvo išversti į procesinių veiksmų kalbą per [EUIPO] nustatytą laiką“.
24 Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklė yra aiški ir tiksli ir leidžia ieškovei nuo pat protesto procedūros pradžios žinoti, kaip, laikantis teisinio saugumo principo, reikia elgtis su įrodymais, egzistuojančiais ne procedūros, o kita kalba.
25 Taigi reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog negali atsižvelgti į dokumentus, kurie neišversti į procedūros kalbą. Aplinkybė, kad su Prancūzija susijusi rinkos studija bet kuriuo atveju buvo „absoliučiai įtikinanti“ ar kad į ją atsižvelgta ankstesnėse procedūrose, negali paneigti tokios išvados. Iš tiesų Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklę pateisina būtinybė laikytis rungimosi principo ir šalių procesinio lygiateisiškumo procedūrose inter partes (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 6 d. Sprendimo SAEME / VRDT –Racke (REVIAN’s), T‑407/05, EU:T:2007:329, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
26 Be to, iš šio sprendimo 20 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad vienodo požiūrio ir gero administravimo principai turi būti derinami su teisėtumo užtikrinimu. Taigi tai, kad Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklė galėjo būti pažeista kitose bylose, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.
27 Todėl reikia atmesti pirmąjį argumentą, kuriuo ieškovė rėmėsi formuluodama pirmąjį ieškinio pagrindą.
28 Kiek tai susiję su antruoju argumentu, ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, kai nukrypo nuo ankstesnių EUIPO sprendimų, kuriais ji rėmėsi, ir nuo kelių nacionalinių tarnybų sprendimų bei nuo 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas (T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584). Visuose šiuose sprendimuose daroma išvada, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą. Iš tiesų tai yra nuo prekių ženklų, kurių geras vardas pripažintas, neatsiejamas faktas, negalintis priklausyti nuo prekių ženklų, kuriais paremtas protestas. Apeliacinė taryba nepaaiškino, kuo pateisinamas toks nukrypimas nuo nurodytų sprendimų.
29 EUIPO ginčija šį argumentą. Pirma, ji mano, kad ieškovė, remdamasi ankstesniais sprendimais, Apeliacinės tarybos negali kaltinti tuo, kad ši neatsižvelgė į gero vardo įrodymus. EUIPO iš esmės daro nuorodą į ginčijamo sprendimo 20 punkte nurodytus motyvus, pagal kuriuos EUIPO sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 207/2009, atsižvelgiant į tai, kaip jį aiškina Sąjungos teismas, o ne ankstesniais EUIPO ar nacionalinių tarnybų sprendimais; EUIPO ankstesni sprendimai neprivalomi automatiškai, kiekvienai bylai būdingos specifinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kurios gali lemti skirtingas išvadas.
30 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ieškovė Protestų skyriui pateiktuose dokumentuose atkreipė dėmesį į neseniai EUIPO priimtus sprendimus, kuriuose daroma išvada, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą ir kad jie labai gerai žinomi visuomenei. Iš 2011 m. gegužės 30 d. EUIPO sprendimo (protestas B1291618) matyti, kad remiantis dideliu įrodymų skaičiumi pripažinta, jog ankstesnis prekių ženklas Nr. 480105 turi labai gerą vardą bent jau Prancūzijoje, atsižvelgiant į jo naudojimą rinkoje 25 klasės prekėms (drabužiams, batams, bateliams ir šlepetėms). Minėtame sprendime nurodyti, be kita ko, šie įrodymai: įmonės raidos aprašymas ir įvairios iškarpos iš spaudos leidinių, ištraukos iš jos interneto puslapio, ieškovės produkciją dėvinčios pasauliniu lygiu žinomos teniso žaidėjos nuotraukos, spaudos leidinių iškarpos, kuriose vaizduojamos žinomos futbolo komandos, kurių nariai dėvi ieškovės prekes, 1996–1998 m. batų ir drabužių katalogai, kuriuose pavaizduotos ieškovės prekės, dokumentai, patvirtinantys ieškovės vykdytą motorinių transporto priemonių sporto rėmimo veiklą, 2002–2007 m. žurnalo Sporting Goods intelligence kopijos, kuriose pateikiama su sporto sektoriumi susijusi informacija ir minimas ieškovės prekių ženklas arba įmonės Puma pavadinimas, straipsnių ir reklamos iš įvairių iliustruotų žurnalų, leidžiamų Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Beniliukse, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje ir Graikijoje, kopijos, 2007 m. metinė ataskaita, iš kurios matyti, kad rinkodaros išlaidos 1997 m. buvo 29 mln. EUR, o 2007 m. jos padidėjo iki 424,9 mln. EUR. EUIPO aiškina, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog minėtas ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas „ilgą laiką ir intensyviai“ ir buvo plačiai žinomas nurodytose rinkose, kur užėmė „tvirtą poziciją“ tarp „pirmaujančių prekių ženklų“, kaip tai matyti iš „įvairių nepriklausomų šaltinių“. Be to, EUIPO pateikė įvairias nuorodas į spaudos leidinius (pvz., Votre Beauté, Maximal, Femme Actuelle, Le Point, Tetu, Paris Match, Biba, Vogue, Glamour ir t. t.), kurie, be kita ko, patvirtino, kad prekių ženklą plačiai pripažino atitinkama visuomenė. 2010 m. rugpjūčio 30 d. EUIPO sprendime, priimtame dėl protesto B1287178, nurodyta, kad remiantis įvairiais pateiktais įrodymais taip pat pripažinta, kad ankstesnis prekių ženklas Nr. 593987 turi dėl naudojimo įgytą labai gerą vardą Sąjungoje į kitas klases neįtrauktiems drabužiams, batams, galvos apdangalams ir sporto prekėms. 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendime, priimtame dėl protesto B1459017, EUIPO taip pat padarė išvadą, kad ankstesnis prekių ženklas Nr. 593987 turėjo ryškų skiriamąjį požymį, kurį lėmė „ilgą laiką [trukęs] intensyvus“ jo naudojimas ir jo „labai platus pripažinimas“.
31 Ginčijamame sprendime šie ankstesni EUIPO sprendimai, kuriuos, beje, tinkamai nurodo ieškovė, nebuvo analizuojami ir net nebuvo minimi, o Apeliacinė taryba tik priminė, kad EUIPO neprivalo vadovautis savo ankstesniais sprendimais.
32 Be to, su ankstesnių prekių ženklų geru vardu susijusias išvadas, prie kurių prieita šiuose sprendimuose, patvirtina nurodyti nacionalinių tarnybų sprendimai. Taigi, priešingai negu Apeliacinės tarybos išvados, pats 2008 m. liepos 4 d. Lenkijos patentų tarnybos sprendimas buvo itin detalizuotas remiantis įrodymais, kuriais ji grindė savo vertinimą dėl ankstesnių prekių ženklų (įskaitant ankstesnį prekių ženklą Nr. 583987) gero vardo. Taip Lenkijos patentų tarnyba visų pirma detaliai nurodė bendras ieškovės vykdytas rinkodaros ir reklamos kampanijas ir jos veiksmus remiant sportininkus. Ši tarnyba visų pirma konstatavo, kad įmonė veikė rinkoje nuo 1948 m., t. y. jau 60 metų iki sprendimo priėmimo, o šuolį darantį kačių šeimos gyvūną vaizduojantis prekių ženklas Lenkijoje žinomas jau daugelį metų. Remdamasi įrodymais, kuriuos laikė „patikimais, logiškais ir rišliais“, įtikinamai patvirtinančiais ieškovės pastangas reklamuojant jai priklausantį prekių ženklą, ji nusprendė, kad šuolį darantį kačių šeimos gyvūną vaizduojantys ieškovės prekių ženklai buvo intensyviai naudojami prekyboje ir todėl įgijo gerą vardą. Be to, ir Prancūzijos INPI sprendimai, visų pirma 2013 m. balandžio 10 d., 2012 m. spalio 25 d. ir 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimai, ir 2009 m. kovo 10 d. Portugalijos INPI sprendimas, nors juose nedetalizuojami įrodymai, kuriais remiantis juose padarytos išvados, sutampa, kiek tai susiję su faktu, kad atitinkamai visuomenei buvo gerai žinomi ankstesni ieškovės prekių ženklai (visų pirma drabužių sektoriuje) ar kad jie buvo pripažinti. Galiausiai iš 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas (T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 36 punktas), kuriuo remiasi ieškovė, matyti, kad „dizainas[, kuris atitinka ankstesnius prekių ženklus, turi] gerą vardą“. Žinoma, nurodytu atveju vyko registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra, tačiau prašymas pripažinti registraciją negaliojančia buvo grindžiamas ankstesniu dizainu, kuris buvo „atskleistas“ tarptautiniuose ieškovės prekių ženkluose, įskaitant ankstesnius prekių ženklus.
33 Taigi reikia pabrėžti, kad, viena vertus, tai, jog ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, EUIPO konstatavo trijuose neseniai priimtuose sprendimuose, kuriuos patvirtino keli nacionaliniai sprendimai, ir kad šie sprendimai susiję su tais pačiais ankstesniais prekių ženklais, prekėmis, kurios tapačios šiuo atveju nagrinėjamoms prekėms ar į jas panašios, ir su kai kuriomis valstybėmis narėmis, kurios minimos nagrinėjamu atveju. Kita vertus, išvada dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo pagrįsta faktais ir nepriklauso nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo, kaip nurodo ieškovė.
34 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 20 punkte nurodytą teismo praktiką, pagal kurią EUIPO privalo atsižvelgti į dėl panašių paraiškų priimtus sprendimus ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą, ar ne, ir į pareigą motyvuoti, Apeliacinė taryba negalėjo nukrypti nuo EUIPO ankstesnių sprendimų nepateikusi jokių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių ji nusprendė, kad minėtuose sprendimuose padarytos faktais grindžiamos išvados dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo nesvarbios ar nebesvarbios. Iš tikrųjų Apeliacinė taryba niekur nenurodė, kad nuo to laiko, kai neseniai buvo priimti minėti sprendimai, toks geras vardas susilpnėjo, arba kad šie sprendimai buvo neteisėti.
35 Antra, EUIPO tvirtina, kad į šiuos sprendimus nereikia atsižvelgti, nes nė viename iš jų nesiremta įrodymais, galinčiais patvirtinti ankstesnių prekių ženklų, kuriais remiamasi konkrečiose procedūrose, gerą vardą. Ji pabrėžia, kad ieškovė privalėjo iš naujo pateikti gerą vardą patvirtinančius įrodymus, kuriais jau rėmėsi minėtose ankstesnėse procedūrose, arba daryti į jas aiškią nuorodą.
36 Pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą, kai apeliacija pateikiama dėl Protestų skyriaus sprendimo, Apeliacinė taryba nagrinėja tik tuos apeliacijos faktus ir įrodymus, kurie buvo pateikti per Protesto skyriaus nustatytą ar nurodytą terminą, nebent ji laikytųsi nuomonės, kad, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalimi, reikėtų atsižvelgti ir į naujus arba papildomus faktus ir įrodymus. Taigi, Reglamente Nr. 2868/95 aiškiai numatyta, kad nagrinėdama apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo Apeliacinė taryba turi diskreciją pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą ir Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį nuspręsti, ar atsižvelgti į naujus arba papildomus faktus ir įrodymus, kurie nebuvo pateikti per Protestų skyriaus nustatytą ar nurodytą terminą (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Rintisch / VRDT, C‑120/12 P, EU:C:2013:638, 31 ir 32 punktai).
37 Todėl nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis, atsižvelgiant į ankstesnius neseniai priimtus sprendimus, kuriuos patvirtina santykinai didelis nacionalinių sprendimų skaičius ir Bendrojo Teismo sprendimas, laikydamasi gero administravimo principo, kuris patikslinamas šio sprendimo 18–20 punktuose, Apeliacinė taryba turėjo prašyti, kad ieškovė pateiktų papildomus įrodymus dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo (net jeigu ji tokius įrodymus norėtų tik atmesti), kaip jai tai leidžiama pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą, arba nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad ankstesniuose sprendimuose padarytos išvados dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo nagrinėjamu atveju turi būti atmestos. To juo labiau reikėjo dėl to, kad kai kuriuose iš šių sprendimų buvo detaliai nurodyti įrodymai, pagrindę ankstesnių prekių ženklų gero vardo vertinimą, todėl ji turėjo atsižvelgti į egzistuojančius tokius sprendimus.
38 Dėl visų šių priežasčių reikia konstatuoti, kad buvo pažeistas gero administravimo principas ir visų pirma EUIPO pareiga motyvuoti savo sprendimus.
39 Taigi, pirmajam ieškinio pagrindui reikia pritarti.
40 Tačiau vien šios išvados nepakanka ginčijamam sprendimui panaikinti. Reikia pažymėti, kad papildomai Apeliacinė taryba nagrinėjo klausimą, ar tenkinama kita būtinoji sąlyga, susijusi su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, t. y. kenkimas ankstesnių prekių ženklų skiriamajam požymiui ar geram vardui arba nesąžiningas pasinaudojimas jų skiriamuoju požymiu arba geru vardu.
41 Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Apeliacinės tarybos padaryta klaida gali turėti lemiamą reikšmę išvadoms dėl protesto. Iš tiesų savo vertinimą dėl žalos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, Apeliacinė taryba grindė prielaida, kad įrodytas ankstesnių prekių ženklų gero vardo turėjimas. Vis dėlto visapusiškai vertinant žalą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiama į ankstesnių prekių ženklų gero vardo stiprumą ir kai vertinamas tarp prekių ženklų egzistuojantis ryšys, ir kai vertinama žala pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, t. y. kai vertinamos skirtingos būtinosios sąlygos.
42 Ryšys tarp prekių ženklų turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius, įskaitant ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą ir jo skiriamąjį, jam būdingą ar dėl naudojimo įgytą požymį (2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 41, 42 ir 53 punktai; 2009 m. kovo 12 d. Sprendimo Antartica / VRDT, C‑320/07 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:146, 45 punktas). Kaip ir prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ryšio egzistavimo vertinimo atveju, visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius, tarp kurių ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumas ir jo skiriamasis, jam būdingas ar dėl naudojimo įgytas požymis, turi būti vertinama ir tai, ar nepadaryta kokia nors žala, nurodyta Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje, arba ar nėra pavojaus, kad tokia žala bus padaryta ateityje (2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 42 ir 68 punktai). Be to, kuo ryškesnis tokio prekių ženklo skiriamasis požymis ir kuo geresnis jo vardas, tuo lengviau bus pripažintas žalos buvimas (žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 69 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
43 Tačiau Apeliacinė taryba nevisapusiškai išnagrinėjo ankstesnių prekių ženklų gerą vardą, todėl Bendrasis Teismas negali priimti sprendimo dėl pagrindo, paremto Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, EU:C:2011:452, 72 ir 73 punktus; 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Völkl / VRDT – Marker Völkl (VÖLKL), T‑504/09, EU:T:2011:739, 63 punktą ir 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo You‑Q / VRDT – Apple Corps (BEATLE), T‑369/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:177, 75 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
44 Todėl reikia pritarti pirmajam ieškinio pagrindui, panaikinti ginčijamą sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovės protestas, ir nėra reikalo nagrinėti kitų ieškinio pagrindų, kuriais remiasi ieškovė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
46 Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1207/2014‑5).
2. EUIPO padengia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė Puma SE.
Van der Woude | Wiszniewska‑Białecka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2016 m. rugsėjo 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.