Byla T‑20/14
Huynh Duong Vi Nguyen
prieš
Europos Parlamentą
ir
Europos Sąjungos Tarybą
„Ieškinys dėl panaikinimo – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų reforma – Mažiau palankios nuostatos, susijusios su fiksuoto dydžio kelionės išlaidų mokėjimu ir papildomomis atostogų dienomis, dėl kelionės laiko pridedamomis prie kasmetinių atostogų – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Deliktinė atsakomybė – Priežastinis ryšys – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies visiškai teisiškai nepagrįstas ieškinys“
Santrauka – 2014 m. lapkričio 11 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Norminis teisės aktas – Reglamentas, kuriuo keičiamos Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklės, susijusios su kelionės išlaidų kompensavimu ir papildomomis atostogų dienomis dėl kelionės laiko – Pareigūno ieškinys, grindžiamas teise dalyvauti Pareigūnų tarnybos nuostatų keitimo procedūrose ir priklausymu apibrėžtai pareigūnų, kuriems aktas daro įtaką, grupei – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa ir SESV 336 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 ir 28 straipsniai; Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnis; V priedo 7 straipsnis; VII priedo 8 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1023/2013)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Ieškovui tenkanti įrodinėjimo pareiga
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sąjungos pareigūno ieškinys dėl reglamento, kuriuo keičiami Pareigūnų tarnybos nuostatai – Poveikis tikrinimui, ar hipotetinio ieškinio dėl administracijos sprendimų, kuriais įgyvendinami pakeitimai, priimtinumo sąlygos atitinka konkrečios sąsajos sąlygą – Nebuvimas
(SESV 256 straipsnis, SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa ir SESV 270 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ir juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Kumuliacinės sąlygos – Ieškinio nepriimtinumas neįvykdžius vienos iš šių sąlygų
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Teismo pareiga jas nagrinėti nustatyta tvarka – Nebuvimas – Vienos šių sąlygų nebuvimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
6. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Žala, patirta dėl Parlamento ir Tarybos priimto tariamai neteisėto reglamento, kuriuo keičiami Pareigūnų tarnybos nuostatai – Priežastinio ryšio tarp žalos ir ginčijamų nuostatų nebuvimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1023/2013)
1. Kalbant apie Sąjungos pareigūno ieškinį, pareikštą dėl Reglamento Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, priimto remiantis SESV 336 straipsniu pagal įprastą teisėkūros procedūrą, konstatuotina, kad ginčijamos nuostatos priskirtinos prie kategorijos visuotinio taikymo aktų, kurie yra reglamentuojamojo pobūdžio ir dėl kurių panaikinimo fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą yra priimtinas, jei jie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję.
Šiuo atžvilgiu konkrečios sąsajos sąlyga negali būti grindžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 ir 28 straipsniais. Iš tikrųjų tai, kad asmuo vienaip ar kitaip dalyvauja Europos Sąjungos teisės akto priėmimo procese, šį asmenį individualizuoja nagrinėjamo akto atžvilgiu, tik jeigu taikomi Sąjungos teisės aktai jam suteikia tam tikrų procedūrinių garantijų. Taigi, nebent aiški nuostata numatytų kitaip, nei visuotinio taikymo aktų rengimo procesas, nei pačių šių aktų pobūdis nereikalauja pagal bendruosius Sąjungos teisės principus, kaip antai teisę būti išklausytam, susijusių asmenų dalyvavimo, nes laikoma, kad jų interesams atstovauja politinės institucijos, kurios priima šiuos teisės aktus. Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad nei SESV 336 straipsnyje, nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnyje ir netgi Pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnyje nenumatyta jokia individuali Sąjungos institucijų darbuotojų procedūrinė teisė.
Be to, nors aktą galima laikyti konkrečiai susijusiu su asmeniu, nes asmuo patenka į apibrėžtą ūkio subjektų grupę, jei juo pakeičiamos prieš priimant šį aktą to asmens įgytos teisės, reikia konstatuoti, kad, net jeigu ieškovė iš tikrųjų priklauso apibrėžtai pareigūnų, kuriems dėl ginčijamų Reglamento Nr. 1023/2013 nuostatų nebekompensuojamos kelionės išlaidos ir nebeskiriama papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko, grupei, šios aplinkybės nelemia tai, kad įgyta teisė buvo panaikinta tik šiems pareigūnams. Taigi nebuvo tokios įgytos teisės, nes, kaip matyti iš iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 7 straipsnio ir nuostatų VII priedo 8 straipsnio, teisę į kelionės išlaidų kompensaciją ir papildomas atostogų dienas dėl kelionės laiko iš tikrųjų turi visi Sąjungos pareigūnai, neatsižvelgiant į tai, ar gauna ekspatriacijos išmoką ar išmoką už darbą užsienyje. Nors Parlamento ir Tarybos pasirinkimas, pagal kurį Reglamento Nr. 1023/2013 nuostatose galimybė pasinaudoti šiomis teisėmis susiejama su ekspatriacijos išmokos arba išmokos už darbą užsienyje gavimu, lemia tai, kad ieškovė netenka minėtų teisių dėl teisinės ir faktinės situacijos, kurioje ji, kaip ir kiti pareigūnai, šiuo metu yra, negalima atmesti, kad kitų pareigūnų situacija ateityje bus analogiška jos situacijai.
Be to, ginčijamos priemonės priėmimo momentu galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad ši priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, nes akivaizdu, jog nagrinėjama priemonė taikoma atsižvelgiant į joje apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes.
(žr. 25, 31, 32, 37, 41, 45–48 punktus)
2. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 43, 44 punktą)
3. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 52, 53 punktus)
4. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 55 punktą)
5. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 60, 61 punktą)
6. Sąjungos deliktinės atsakomybės srityje, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, priežastinio ryšio sąlyga yra tenkinama, kai egzistuoja aiškus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp atitinkamos institucijos padaryto pažeidimo ir nurodytos žalos; tokį ryšį turi įrodyti ieškovė. Be to, nurodoma žala turi gana tiesiogiai kilti dėl veiksmų, kuriais kaltinama, o veiksmai turi būti lemiama žalos priežastis.
Kalbant apie pareigūno ieškinį, kuriame nurodytos Reglamento Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nuostatos, susijusios su kelionės išlaidų kompensavimu ir papildomomis atostogų dienomis dėl kelionės laiko, kurių neteisėtumą ji nurodo ir dėl kurių ji tariamai patyrė ir turtinę ir neturtinę žalą, reikia konstatuoti, kad nėra tiesioginio ir aiškaus ryšio tarp šių nuostatų ir nurodomos žalos. Iš tikrųjų žala gali kilti – tam tikrais atvejais – tik dėl institucijos, kuriai dirba ieškovė, sprendimo skirti jai mažiau papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko, nei buvo skirta pagal anksčiau taikytus Pareigūnų tarnybos nuostatus, ir atsisakyti kompensuoti jos kasmetines kelionės išlaidas pagal minėtas nuostatas.
(žr. 62–64 punktus)