Language of document : ECLI:EU:T:2016:124

Byla T‑15/14

Simet SpA

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Italijos valdžios institucijų atgaline data suteikta kompensacija už viešąją paslaugą – Nuo 1987 m. iki 2003 m. teiktos tarpregioninio vežimo autobusais paslaugos – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo palikimas – Kompensacijos skyrimas – Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69“

Santrauka – 2016 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir esamo suinteresuotumo būtinybė – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje – Įmonė, atsisakiusi ieškinio dėl nacionalinio teismo sprendimo, kuriame nurodyta jai išmokėti kompensaciją už patirtas išlaidas teikiant viešąją paslaugą, vykdymo – Galimybė pareikšti naują ieškinį nacionaliniame teisme dėl to paties dalyko – Priimtinumas

(SESV 108 straipsnio 2 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos atliekamas nagrinėjimas – Suinteresuotųjų šalių pastabų nebuvimas – Poveikio Komisijos sprendimo galiojimui nebuvimas – Pareiga savo iniciatyva išnagrinėti aiškiai nenurodytas aplinkybes – Nebuvimas

(SESV 108 straipsnio 2 dalis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinio pagrindai – Motyvavimo nebuvimas arba stoka – Skirtumas nuo kaltinimų ir argumentų, kuriais ginčijamas sprendimo pagrįstumas

(SESV 263 ir 296 straipsniai)

4.      Transportas – Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai – Įsipareigojimas dėl tarifų – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 1191/69 2 straipsnio 5 dalis)

5.      Transportas – Pagalba transportui – Skirtumas tarp sąvokų „su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai“ ir „viešųjų paslaugų sutartys“ – Po konkurso procedūrų savanoriškai sudarytos vežimo sutartys

(Tarybos reglamento Nr. 1191/69 14 straipsnio 1 ir 2 dalys)

6.      Transportas – Pagalba transportui – Įsipareigojimai, susiję su viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvoka – Kelių transportas – Skirtumas tarp sąvokos „ekonominiai nuostoliai“ ir pernelyg didelės kompensacijos pavojaus

(Tarybos reglamento Nr. 1191/69 5, 10 ir 11 straipsniai)

7.      Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Pirmą kartą dublike pateiktas pagrindas, kuris nėra anksčiau pateikto pagrindo išplėtimas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)

1.      Suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlyga. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai. Suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti atsiradęs ir aktualus tą dieną, kai ieškinys pareikštas ir turi, be kita ko, išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, antraip nebūtų reikalinga priimti sprendimą.

Jeigu ieškovė atsisako ieškinio dėl valstybės narės teismo sprendimo, kuriame šios valstybės valdžios institucijoms nurodyta išmokėti ieškovei kompensaciją ir kurį šios institucijos atsisakė vykdyti, vykdymo, Komisijos sprendimo, kuriame ji nusprendė, kad ši kompensacija yra valstybės pagalba, panaikinimo Bendrajame Teisme pasekmė yra ta, kad minėtos nacionalinės valdžios institucijos bet kuriuo atveju privalo vykdyti aptariamos valstybės narės teismo sprendimą, neatsižvelgdamos į ieškovės atsisakymą bylinėtis dėl minėto sprendimo vykdymo. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė, pateikusi ieškinį dėl sprendimo dėl valstybės pagalbos panaikinimo, išsaugo suinteresuotumą išspręsti ginčą, ir jos ieškinys yra priimtinas.

(žr. 64–66, 69, 72, 74 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 117 punktą)

3.      Tikrindamas, ar buvo laikytasi pareigos motyvuoti, Bendrasis Teismas nenagrinėja Komisijos motyvų, pateiktų grindžiant savo sprendimą, teisėtumo. Darytina išvada, kad ieškinio pagrinde dėl motyvavimo nebuvimo ar stokos pateikti kaltinimai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, yra neveiksmingi ir nesvarbūs.

(žr. 130, 147 punktus)

4.      Įsipareigojimui dėl tarifų, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos, 2 straipsnio 5 dalį, būdingas ne tik vežimo tarifų nustatymas ar patvirtinimas valdžios institucijose, bet ir dvilypė sąlyga, kuri yra kumuliacinė, neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie „ypatingas“ tarifines priemones, kurios svarbios apibrėžtoms keleivių ar prekių kategorijoms, ar apie apibrėžtus ryšius, kurie, be to, dar prieštarauja įmonės komerciniams interesams. Šis aiškinimas pagrįstas 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, kurioje pažymėta, kad įsipareigojimais dėl tarifų nelaikomos kainų politikos bendrosios priemonės ir priemonės vežimo kainų ir bendrųjų sąlygų srityje su tikslu organizuoti transporto rinką ar jos dalį. Darytina išvada, kad įstatyme nustatytas bendro pobūdžio įsipareigojimas, pagal kurį valdžios institucija turi patvirtinti vežimo tarifus, negali pats savaime būti laikomas „įsipareigojimo dėl tarifų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1191/69 2 straipsnio 5 dalį, sudedamąja dalimi.

(žr. 159 punktą)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 173 punktą)

6.      Valstybės pagalbos ir, konkrečiau, kompensacijos, kuri yra atlygis už ją gaunančių įmonių suteiktas paslaugas vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, vertinimo srityje ekonominiai nuostoliai ir pavojus, jog gali būti skirta pernelyg didelė kompensacija, yra du atskiri aspektai. Taigi remiantis Reglamento Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos, 5, 10 ir 11 straipsniais ekonominius nuostolius įrodyti reikia tada, kai nustatoma kompensacijos suma, kuri turi būti išmokėta transporto įmonei dėl vienašališkai nustatytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų. Atvirkščiai, pavojus, kad bus skirta pernelyg didelė kompensacija, gali atsirasti dėl daugybės veiksnių, kurie gali lemti, kad kompensacija bus didesnė už tą, kuri būtų šiai įmonei sumokėta remiantis reglamentu.

(žr. 178 punktą)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 197 punktą)