PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (septintoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. lapkričio 19 d.(*)
„Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje – Augalų veislė SUMCOL 01 – Paraiškos dėl teisinės apsaugos Bendrijoje atmetimas – Prašomos apsaugoti veislės skiriamųjų požymių nebuvimas“
Byloje T‑187/06
Ralf Schräder, gyvenantis Liudinghauzene (Vokietija), iš pradžių atstovaujamas advokatų T. Leidereiter, W.‑A. Schmidt ir I. Memmler, vėliau – T. Leidereiter ir W.‑A. Schmidt,
ieškovas,
prieš
Bendrijos augalų veislių tarnybą (BAVT), atstovaujamą B. Kiewiet ir M. Ekvad, padedamų advokato G. Schohe,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2006 m. gegužės 2 d. BAVT apeliacinės tarybos sprendimo (byla A 003/2004), susijusio su paraiška dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje augalų veislei SUMCOL 01,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood (pranešėjas), teisėjai E. Moavero Milanesi ir L. Truchot,
posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,
susipažinęs su Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2006 m. liepos 18 d. pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2006 m. spalio 4 d. pateiktu atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2006 m. gruodžio 19 d. pateiktu dubliku,
atsižvelgęs į sprendimą neleisti pateikti tripliko,
įvykus 2008 m. gegužės 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Pagal 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, p. 1) 6 straipsnį augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje suteikiama veislėms, kurios yra išskirtinės, vienodos, stabilios ir naujos.
2 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnį:
„1. Veislė yra laikoma išskirtine, jei ji tam tikru genotipu ar genotipų kombinacija savo požymiais aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos, nustatomos pagal 51 straipsnį, visuotinai žinomos veislės.
2. Kitos veislės buvimas kiekvienu konkrečiu atveju laikomas visuotinai žinomu, jei iki paraiškos padavimo datos, nustatomos pagal 51 straipsnį:
a) ji buvo augalų veislių teisinės apsaugos objektas arba įrašyta į oficialų augalų veislių registrą Bendrijoje ar bet kurioje valstybėje, ar bet kurioje atitinkamus įgaliojimus turinčioje tarpvyriausybinėje organizacijoje;
b) dėl tos augalų veislės buvo pateikta paraiška suteikti teisinę apsaugą ar veislę įrašyti į oficialų veislių registrą, jei ta paraiška tuo metu sudarė galimybes minėtai veislei suteikti teisinę apsaugą arba įrašyti į oficialų veislių registrą.
Įgyvendinimo taisyklės, nustatytos pagal 114 straipsnį, gali patikslinti atvejus kaip pavyzdžius, kurie yra laikomi visuotinai žinomais.“
3 Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 1 dalį, jei atlikusi pirminę ekspertizę Bendrijos augalų veislių tarnyba (BAVT) neranda jokių kliūčių suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, ji organizuoja techninę 7, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų sąlygų laikymosi ekspertizę, kurią gali atlikti kompetentinga tarnyba ar tarnybos bent vienoje iš valstybių narių (ekspertizės tarnyba ar tarnybos).
4 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 56 straipsnio 1 dalį, jei nenustatytas kitoks 7, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų sąlygų laikymosi techninės ekspertizės būdas, ekspertizės tarnybos, atlikdamos techninę ekspertizę, tą veislę augina ar imasi kitų būtinų tyrimų.
5 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 61 straipsnio 2 dalies b punktą BAVT atmeta paraišką dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje, jei, remdamasi 57 straipsnyje nurodyta ekspertizės ataskaita, ji padaro išvadą, kad nesilaikoma 7, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų sąlygų.
6 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnį jei ji mano, kad ekspertizės rezultatų pakanka sprendimui dėl paraiškos priimti ir kad nėra kliūčių pagal 59 ir 61 straipsnius, BAVT suteikia augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje.
7 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 67 straipsnį dėl BAVT sprendimų, priimtų, be kita ko, pagal 61 ir 62 straipsnius, galima paduoti apeliaciją.
8 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnį:
„1. Jei sprendimą parengęs (BAVT) padalinys mano, kad apeliacija yra priimtina ir pagrįsta, (BAVT) ištaiso sprendimą. Ši nuostata netaikoma, jei kita apeliacinės procedūros šalis nesutinka su apeliaciją pateikusiu asmeniu.
2. Jei per mėnesį nuo apeliacijos gavimo sprendimas neištaisomas, (BAVT) nedelsdama:
– nusprendžia, ar ji imsis veiksmų pagal 67 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, ir
– perduoda apeliaciją Apeliacinei tarybai.“ (Pataisytas vertimas)
9 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnį:
„Vykstant procedūrai BAVT, ji savo iniciatyva tiria faktus, jeigu jie buvo nagrinėti atliekant 54 ir 55 straipsniuose numatytą ekspertizę. Ji neatsižvelgia į faktus ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti per (BAVT) nustatytą terminą.“ (Pataisytas vertimas)
Ginčo aplinkybės
10 2001 m. liepos 7 d. ieškovas R. Schräder pagal Reglamentą Nr. 2100/94 BAVT pateikė paraišką dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje. Ši paraiška įregistruota numeriu 2001/0905.
11 Apsaugą prašyta suteikti augalų veislei SUMCOL 01 (toliau – SUMCOL 01 veislė arba prašoma apsaugoti veislė), iš pradžių nurodant, kad ji priklauso Coleus canina, Katzenschreck rūšiai. Vėliau šalys sutarė, kad ši veislė priklauso Plectranthus ornatus rūšiai.
12 Paraiškoje ieškovas nurodė, kad nuo 2001 m. sausio mėn. prašoma apsaugoti veisle, vadinamąja „Verpiss dich“, imta prekiauti Europos Sąjungos teritorijoje, bet ne už jos ribų. Ji gauta sukryžminus Plectranthus ornatus rūšies augalą su Plectranthus ssp. rūšies augalu (vokiečių kalba šis augalas vadinamas Pietų Amerikos „Buntnessel“).
13 2001 m. liepos 1 d. BAVT įpareigojo Bundessortenamt (Federalinė augalų veislių tarnyba, Vokietija) atlikti techninę ekspertizę pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 1 dalį.
14 Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš ginčijamame sprendime pateiktų faktų ir ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad per pirmuosius ekspertizės metus ieškovo konkurentai pateikė prieštaravimų dėl prašomos apsaugos suteikimo. Šie konkurentai tvirtino, kad prašoma apsaugoti veislė yra ne nauja, o laukinė iš Pietų Afrikos Respublikos kilusi veislė, kuria šioje šalyje ir Vokietijoje prekiaujama jau daugelį metų.
15 Visų pirma prašoma įregistruoti veislė buvo lyginama su ieškovo konkurentės Unger įmonės pateikta kontroline veisle, kurią pastaroji priskyrė „į ornatus panašiai“ Plectranthus comosus rūšiai. Paaiškėjo, kad šios dvi veislės aiškiai nesiskyrė. Tačiau Unger negalėjo pateikti jokio įrodymo, kad kontrolinė veislė jau buvo žinoma. 2002 m. lapkričio 28 d. Bundessortenamt pagal TNAVAS (Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga) taisykles pateikė tarpinę ataskaitą, kurioje nurodė:
„<…> šiais metais SUMCOL 01 nesiskyrė nuo Plectranthus ornatus vadinamų Unger įmonės augalų. Tačiau H. Unger negalėjo pateikti jokio įrodymo, kad augalais prekiaujama nuo 1998 metų. 2003 m. reikia atlikti naują ekspertizę.“
16 2002 m. kovo 20 d. Bundessortenamt ekspertės H. Heine, atsakingos už techninę ekspertizę, vardu dr. A. Menne susisiekė su Kirstenbosch (Pietų Afrikos Respublika) botanikos sodo darbuotoju E. van Jaarsveld ir paprašė atsiųsti Plectranthus comosus arba Plectranthus ornatus rūšių, kurias numatė naudoti kaip kontrolines veisles, gyvašakių ar sėklų. Jo taip pat buvo pasiteirauta, ar Pietų Afrikos Respublikoje prekiaujama šių rūšių veislėmis.
17 2002 m. kovo 25 d. atsakyme E. van Jaarsveld nurodė:
„Mūsų šalyje įprasta auginti Plectranthus comosus ir P. ornatus rūšis. Dabar Plectranthus comosus laikoma sparčiai plintančia piktžole ir medelynuose ja nebegalima prekiauti. Galima gauti įvairiaspalvių išvestinių veislių, kurios dažnai auginamos ir, manau, nėra draudžiama jas dauginti. Daugelyje medelynų P. ornatus rūšis yra auginama ir ja prekiaujama. Dabar ruduo, todėl pabandysiu gauti šių abiejų rūšių sėklų. Kadangi jos nėra būdingos mūsų regionui, Kirstenbosch mes jų neauginame, todėl pabandysiu gauti privačių asmenų soduose auginamų augalų sėklų.“
18 2002 m. gegužės 15 d. laiške Wisley (Jungtinė Karalystė) Royal Horticultural Society Garden darbuotoja D. Miller H. Heine nurodė:
„Apgailestauju, bet mes neturime Plectranthus sėklų. Patariu Jums kreiptis į Kirstenbosch Botanical Society of South Africa arba į Keiptauno Silverhill Seeds (Pietų Afrikos Respublika).
Kalbant apie C. Canina, beveik esu tikra, kad tai – Plectrantus ornatus rūšis, anksčiau klaidingai vadinta P. comosus. Paėmiau persodinti kelis C. canina augalus ir jie daugiau ar mažiau panašūs į P. ornatus rūšies augalus, kuriuos jau ilgą laiką auginu, bei į vieną augalą, kurį praėjusių metų pradžioje gavau iš sodo Didžiojoje Britanijoje ir kurį buvau prašoma identifikuoti.“
19 Dėl H. Heine atsiųstos prašomos apsaugoti veislės nuotraukos 2002 m. spalio 16 d. laiške E. van Jaarsveld pateikė šią nuomonę:
„Jūsų nagrinėjamas augalas, be jokios abejonės, yra P. ornatus Codd. Labai gerai žinau šią rūšį. P. comosus yra didelis krūmas labai įvairiais tankiais lapais.“
20 2002 m. gruodžio 12 d. Bundessortenamt gavo E. van Jaarsveld išsiųstas gyvašakes, paimtas, kaip pats nurodė, iš jo privataus sodo. Kadangi kai kurios iš šių gyvašakių pervežamos greičiausiai dėl šalčio žuvo, tam, kad gautų papildomų gyvašakių, Bundessortenamt padaugino išlikusiąsias. Taip gauti augalai, atliekant 2003 m. ekspertizę, buvo auginami kartu su prašomos apsaugoti veislės SUMCOL 01 augalais. Baigiantis šiai ekspertizei paaiškėjo, kad prašoma apsaugoti veislė labai minimaliai skyrėsi nuo iš E. van Jaarsveld atsiųstų gyvašakių išaugintų augalų. 2003 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniame laiške H. Heine nurodė, kad iš tikrųjų skirtumai „dideli“, bet sunkiai matyti.
21 2003 m. rugpjūčio 7 d. laišku BAVT pranešė ieškovui, kad Bundessortenamt teigimu „augalus sunku atskirti nuo Kirstenbosch botanikos sode augintų augalų“. Faktiškai šalys neginčija, kad šie augalai paimti iš privataus E. van Jaarsveld sodo. Šiame laiške taip pat nurodyta, kad, H. Heine teigimu, apžiūrėdamas Bundessortenamt tyrimams naudojamą plotą, ieškovas nesugebėjo atpažinti savo SUMCOL 01 veislės.
22 2003 m. rugsėjo mėn. ieškovas pateikė pastabas dėl techninės ekspertizės rezultatų. Remdamasis 2003 m. rugpjūčio 29 d.–rugsėjo 1 d. kelionės, per kurią atliko tyrimą Pietų Afrikos Respublikoje, rezultatais ir 2003 m. rugsėjo 15 d. apsilankymo Meise (Belgija) botanikos sode rezultatais, jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad iš E. van Jaarsveld sodo paimti ir palyginimui naudoti augalai priklausė ne kontrolinei, o pačiai SUMCOL 01 veislei. Be to, jis abejojo, kad kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma.
23 2003 m. gruodžio 9 d. pagal TNAVAS taisykles parengta galutinė Bundessortenamt ataskaita 2003 m. gruodžio 15 d. su BAVT lydraščiu buvo išsiųsta ieškovui, kad pastarasis pateiktų pastabas. Šioje ataskaitoje daroma išvada, kad, palyginti su Plectranthus ornatus (E. van Jaarsveld) kontroline veisle iš Pietų Afrikos Respublikos, prašoma apsaugoti veislė neturi skiriamųjų požymių.
24 Pastabas dėl šios ataskaitos ieškovas pateikė 2004 m. vasario 3 dieną.
25 2004 m. balandžio 19 d. Sprendimu R 446 (toliau – sprendimas atmesti paraišką), remdamasi tuo, kad SUMCOL 01 veislė neturi skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio prasme, BAVT atmetė paraišką dėl teisinės apsaugos Bendrijoje.
26 Kalbant apie tai, ar kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma, sprendime atmesti paraišką BAVT nurodė:
„Atliekant techninę ekspertizę pagal stebėtus požymius „Sumcol 01“ veislė aiškiai nesiskyrė nuo kontrolinių Plectranthus ornatus augalų iš Pietų Afrikos Respublikos, kurie paraiškos pateikimo dieną (2001 m. birželio 7 d.) buvo visuotinai žinomi.
<...>
E. van Jaarsveld nurodė, kad Kirstenbosch botanikos sode paprastai auginamos vietinės rūšys. P. ornatus nėra Pietų Afrikos Respublikai būdingas augalas, o tai paaiškina, kodėl ši rūšis neauginama botanikos sode. Tačiau (kontrolinė) veislė rinkoje egzistuoja ir ja prekiaujama sodininkystės parduotuvėse Pietų Afrikos Respublikoje, todėl ją galima rasti tokiuose privačiuose soduose, koks yra E. van Jaarsveld. Kadangi šia veisle prekiaujama ir ją galima rasti privačiuose soduose, ji turi būti laikoma visuotinai žinoma.
(BAVT) neturi pagrindo abejoti dėl E. van Jaarsveld nurodytos augalų kilmės.“
27 2004 m. birželio 11 d. ieškovas BAVT apeliacinei tarybai pateikė apeliaciją dėl sprendimo atmesti paraišką. Taip pat jis paprašė leisti susipažinti su procedūros dokumentais. Jo prašymas buvo patenkintas 2004 m. rugpjūčio 25 d., t. y. likus penkioms dienoms iki Reglamento Nr. 2100/94 69 straipsnyje numatyto keturių mėnesių termino, skirto apeliacijos motyvams pateikti, pabaigos. Tačiau ieškovas šį dokumentą pateikė 2004 m. rugpjūčio 30 dieną.
28 Sprendimas atmesti paraišką nenagrinėtas negalutinio peržiūrėjimo tvarka pagal Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnį per jame numatytą mėnesio laikotarpį nuo apeliacijos motyvų gavimo. Tačiau 2004 m. rugsėjo 30 d. laišku BAVT informavo ieškovą apie tą pačią dieną priimtą sprendimą šiuo klausimu dviem savaitėms „nukelti sprendimo priėmimą“, remdamasi tuo, kad atrodė naudinga atlikti naujus tyrimus.
29 2004 m. spalio 8 d. E. van Jaarsveld pateikė BAVT šią patikslintą informaciją:
„Plectranthus ornatus aprašą pateikė dr. L. E. Codd knygoje „Plectranthus (Labiataea) and allied genera in southern Africa“’ (Bothalia 11, 4: psl. 393–394, 1975)“. Aprašyme dr. L. E. Codd nurodo, kad „ji auga ant uolų, pusiau paūksmėje, 1 000–1 500 metrų aukštyje, nuo Etiopijos iki Tanzanijos. Ji auginama ir beveik aklimatizavosi Pietų Afrikos Respublikoje.“ Taigi galiu pritarti dr. L. E. Codd ir patvirtinti, kad mūsų vietiniuose medelynuose šiuo augalu prekiaujama daugiau kaip 30 metų. Dar 1975 m. jis buvo plačiai auginamas ir parduodamas, tačiau vadintas P. neochilus. Šiandien Plectranthus ornatus galima rasti soduose visoje Pietų Afrikos Respublikoje ir jis paplitęs prekyboje sodų augalais.“
30 2004 m. spalio 13 d. BAVT pateikė E. van Jaarsveld naujų klausimų dėl gyvašakių paėmimo vietos ir datos, galimybės jų nusipirkti įrodymų, alternatyvių įsigijimo šaltinių, galimos augalų europinės kilmės ir nuorodos į dr. L. E. Codd knygą.
31 2004 m. spalio 15 d. E. van Jaarsveld pateikė šį atsakymą:
„Aptariami augalai nebuvo pirkti – tai paprasti ūgliai, kuriuos žmonės augina visame Keiptaune ir Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Augalai, kuriuos atsiunčiau, paimti iš mano privataus sodo (gyvenu ir dirbu Kirstenbosch botanikos sode); prieš keletą metų gavau gyvašakę (paplitusią prekyboje sodo augalais) iš draugo, gyvenančio Plumstead, sodo. Mes net auginome šią rūšį savo botanikos sode ir vadinome ją P. neochilus, tačiau sužinoję, kad tai – svetimšalė rūšis, ją išnaikinome iš Kirstenbosch botanikos sodo, nes auginame tik PAR augalus. Šių ūglių galima įsigyti medelynuose visoje PAR ir jais prekiaujama nuo 70-ųjų pradžios. Rūpinuosi Plectr. jau daugelį metų ir gerai pažįstu šiuos ūglius. Jie neišauginami iš sėklų, todėl turi tą patį genotipą, vadinasi yra identiški.
Atsiųsiu Jums aktualių dr. L. E. Codd knygos puslapių kopijas.“
32 Remdamasi E. van Jaarsveld nuomone ir prašydama daugiau informacijos dėl Plectranthus ornatus rūšies paplitimo, BAVT taip pat kreipėsi į Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkio ministeriją.
33 2004 m. lapkričio 2 d. atsakyme šios ministerijos darbuotoja J. Sadie nurodė:
„Susisiekiau su kitu ekspertu dėl Plectranthus klausimo, dr. G. Brits, kuris taip pat yra selekcininkas.
Pirma, Plectranthus yra viena iš augalų genčių, kuri jau daugelį metų priklauso E. van Jaarsveld veiklos sričiai, todėl jis iš tikrųjų yra šios augalų genties ekspertas ir Jūs galite pasitikėti jo teikiama informacija.
Antra, Plectranthus ornatus yra iš tropinės Afrikos (Tanzanija ir Kenija) kilusi augalų rūšis. Ši rūšis labai artima P. neochilus rūšiai iš Pietų Afrikos Respublikos, tik pastaroji ilgiau žydi, o P. ornatus lapo viršūnė yra apvalesnė. Atrodo, kad sodininkai šias dvi rūšis painioja. Kadangi daugelis sodininkų nėra kvalifikuoti botanikai, identifikuodami augalus jie pasikliauja kitų nuomone, ir tik retas iš jų gali įžvelgti subtilų skirtumą tarp tokių rūšių kaip šios.
Pretoria Herbarium yra 1960 m. sode surinktų ir sudžiovintų P. ornatus pavyzdžių. Patvirtinimą dėl sudžiovintų aklimatizuotų ir iš Pietų Afrikos Respublikos sodo paimtų augalų pavyzdžių galima rasti neseniai pasirodžiusioje dr. H. F. Glen knygoje „Cultivated Plants of southern Africa – names, common names, literature“ ( 2002, 326 p.).
1975 m. L. E. Codd knygoje „Plectranthus (Labiataea) and allied genera in southern Africa“ (Bothalia 11, 4, p. 371–442) P. ornatus apibūdintas kaip Pietų Afrikos Respublikoje auginamas ir beveik aklimatizavęsis augalas. Tai straipsnyje „The genus Plectranthus in South Africa: diagnostic characters and simple fields keys“, pasirodžiusiame 1999 m. rugsėjo mėn. Plantlife Nr. 22 (p. 8–15), patvirtina A. Hankey.
Iš tikrųjų ši rūšis atkeliavo iš Afrikos, ir jeigu net iš privačių sodų paimtų augalų negalima atskirti nuo veislės, kurios atžvilgiu selekcininkas pateikė paraišką dėl teisinės apsaugos, tai reiškia, kad ši „veislė“ nėra išskirtinė.
<...> Galime nustatyti, kur P. ornatus auginama, bet tam reikės laiko. Tačiau galiu Jums rekomenduoti Port Elizabeth Rodene Wholesale Nursery sodininkus, kurie skundėsi dėl Jungtinėse Valstijose įregistruotos P. neochilus, nes iš paveikslėlių šios rūšies jie negali atskirti nuo įprastos P. neochilus, kurią augina beveik 15 metų.“
34 2004 m. lapkričio 10 d. BAVT nusprendė neištaisyti pagal Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnyje numatytą negalutinio peržiūrėjimo tvarką sprendimo atmesti paraišką ir perdavė apeliaciją Apeliacinei tarybai. BAVT nurodė, kad svarbiausia buvo išsiaiškinti, ar, kaip teigė ieškovas, E. van Jaarsveld Bundessortenamt atsiųstos gyvašakės priklausė iš Vokietijos į Pietų Afrikos Respubliką eksportuotai SUMCOL 01 veislei. Remdamasi Bundessortenamt technine ekspertize, iš kurios paaiškėjo, kad prašoma apsaugoti ir kontrolinė veislės skyrėsi augalo aukščiu, lapo pločiu ir vainiklapio gyslos ilgiu, BAVT į šį klausimą atsakė neigiamai.
35 2005 m. rugsėjo 8 d. raštu atsakydama į Apeliacinės tarybos užduotą klausimą BAVT pripažino, kad klimato ir vietos pasikeitimas galėjo padaryti įtaką augalams, todėl, kaip išaiškino Bundessortenamt, negalima visiškai atmesti galimybės, kad minimaliai besiskiriančios, kaip yra prašomos apsaugoti ir kontrolinės veislių atveju, veislės yra viena ir ta pati veislė.
36 Apeliacinėje taryboje šalys buvo išklausytos per 2005 m. rugsėjo 30 d. posėdį. Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad H. Heine jame dalyvavo kaip BAVT atstovė. Ji, be kita ko, nurodė, kad iš šešių E. van Jaarsveld išsiųstų gyvašakių po pervežimo išliko tik keturios. Siekiant atmesti prielaidą, kad skirtumus tarp prašomos apsaugoti ir kontrolinės veislių lemia aplinkos veiksniai, pasirūpinta naujomis gyvašakėmis, kurios panaudotos kaip kontrolinė veislė. Kadangi tai buvo antros kartos gyvašakės, jos nuomone, konstatuotus skirtumus lėmė genotipai.
37 Iš posėdžio protokolo taip pat matyti, kad pasibaigus posėdžiui Apeliacinė taryba nebuvo visiškai įsitikinusi, jog kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma. Neginčydama E. van Jaarsveld patikimumo ir techninės ekspertizės, ji manė, kad kai kurie jo teiginiai šiuo klausimu nebuvo pakankamai pagrįsti, todėl nusprendė, kad, remiantis Reglamento Nr. 2100/94 78 straipsnyje numatytomis tyrimo priemonėmis, vienas iš jos narių turi atlikti patikrinimą Pietų Afrikos Respublikoje.
38 Šiuo klausimu posėdžio protokole nurodyta:
„Pirmininkas baigė žodinę procedūros dalį.
Po pasitarimų pirmininkas paskelbė šį sprendimą:
<...>
<...> norima išsiaiškinti, ar kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma, ir šiuo tikslu organizuoti patikrinimą Pietų Afrikos Respublikoje bei surinkti atitinkamą informaciją (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 78 straipsnis), tai padaryti pavedant Apeliacinės tarybos nariui C. J. Barendrecht.
Pagrindai:
Nors Taryba mano, kad iš E. van Jaarsveld elektroniniu laišku gauta informacija nekelia jokių abejonių dėl pastarojo techninės ekspertizės ir patikimumo, vis dėlto iš jo paaiškinimų susidaro įspūdis, kad, palyginti su rūpestingumo lygiu, kurio reikalauja kitos oficialios agentūros ar teismai, E. van Jaarsveld nepakankamai rimtai atsižvelgė į aiškiai Tarnybos suformuluotus klausimus. Todėl Taryba vis dar nėra visiškai įsitikinusi, kad iš E. van Jaarsveld sodo paimti augalai iš tikrųjų buvo kadaise botanikos sode auginti ornatus. Šis teiginys nepakankamai paaiškintas. Būtent nepateikta jokios informacijos nei dėl to, kaip iš botanikos sodo ornatus galėjo patekti į draugo sodą, nei dėl faktų, kurie patvirtintų, kad botanikos sode auginta ornatus veislė sutampa su E. van Jaarsveld sode auginta veisle.
Procedūros šalims (sic) pranešta apie kelionės laiką, taip suteikiant galimybę pasirengti joje dalyvauti. Reikėjo nustatyti, kad tyrimo priemonės galima imtis, kai apeliaciją pateikęs asmuo sumoka išlaidų avansą (Komisijos reglamento (EB) Nr. 1239/95 62 straipsnis). Galiausiai išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis.“
39 2005 m. gruodžio 27 d. Apeliacinė taryba nutartimi patvirtino aptariamą tyrimo priemonę. Ji nurodė, kad ši priemonė įgyvendinama, kai ieškovas sumoka 6 000 EUR išlaidų avansą pagal 1995 m. gegužės 31 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1239/95, nustatančio įgyvendinimo taisykles Reglamentui Nr. 2100/94 taikyti dėl BAVT atliekamų procedūrų (OL L 121, p. 37), 62 straipsnį.
40 2006 m. sausio 6 d. rašytiniame dokumente ieškovas tvirtino, kad jis neprivalėjo pateikti įrodymų, ir neprašė paskirtos tyrimo priemonės. Jis pabrėžė, kad skiriamuosius požymius Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio prasme turi nustatyti BAVT. Todėl, jo teigimu, „informacijos rinkimo kelionė“ į Pietų Afrikos Respubliką gali būti numatyta tik pagal Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnį. Pagal šią nuostatą, jis neturėjo mokėti išlaidų avanso.
41 2006 m. gegužės 2 d. Sprendimu (byla A 003/2004, toliau – ginčijamas sprendimas) Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją dėl sprendimo atmesti paraišką. Ji iš esmės nusprendė, kad pateikiant paraišką SUMCOL 01 veislės nebuvo įmanoma aiškiai atskirti nuo visuotinai žinomos kontrolinės veislės.
42 Dėl nutartimi nustatytos neįgyvendintos tyrimo priemonės minėto sprendimo 20 puslapyje Apeliacinė taryba nurodė:
„Taryba nepriėmė nutarties dėl tyrimo priemonės, susijusios su iš E. van Jaarsveld sodo paimtos kontrolinės veislės identifikavimu ir žinomumu, nes iš pradžių turėjusi dėl šių klausimų abejonių, galiausiai įsitikino, kad palyginimui naudota veislė buvo kontrolinė, o ne SUMCOL 01 veislė, ir paraiškos pateikimo dieną kontrolinė veislė buvo visuotinai žinoma.
Todėl tai, kad apeliaciją pateikęs asmuo nesumokėjo su tyrimo priemone susijusio išlaidų avanso, neturi lemiamos įtakos sprendimui nesiimti tyrimo priemonės.“
Procesas ir šalių reikalavimai
43 Ieškovas pateikė šį ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2006 m. liepos 18 dieną.
44 2007 m. liepos 6 d. ieškovas pateikė naują dokumentą argumentui dėl įrodinėjimo pareigos pagrįsti. Šis dokumentas yra ieškovo advokatui ir BAVT pirmininkui adresuotas Communauté internationale des obtenteurs de plantes ornementales et fruitières de reproduction asexuée (Ciopora) 2007 m. liepos 3 d. laiškas, kuriame pareiškiama nuomonė šiuo klausimu. Šis dokumentas buvo laikinai pridėtas prie bylos medžiagos, o sprendimą dėl jo priimtinumo nutarta priimti vėlesnėje proceso stadijoje. Apie jį taip pat pranešta BAVT, kurios buvo prašoma per posėdį pateikti savo pastabas.
45 Naujais Pirmosios instancijos teismo darbo metais pakeitus šio teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į septintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
46 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismas (septintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
47 2008 m. gegužės 14 d. posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus. G. Schohe negalėjus atvykti dėl ligos, bendru šalių prašymu pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 2 dalies b punktą BAVT buvo leista anglų kalbą vartoti kaip proceso kalbą. Ieškovas atsisakė dviejų pirmųjų ieškinyje nurodytų reikalavimų ir tai buvo įrašyta į posėdžio protokolą. BAVT nurodė neprieštaraujanti, kad būtų atsižvelgta į šio sprendimo 44 punkte minėtą Ciopora nuomonę, ir tai irgi buvo įrašyta į posėdžio protokolą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė palikti šį dokumentą pridėtą prie bylos medžiagos.
48 Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš BAVT bylinėjimosi išlaidas.
49 BAVT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas,
– papildomai, jeigu BAVT pralaimėtų bylą, pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 1 dalį nurodyti BAVT padengti tik savo išlaidas.
Dėl teisės
50 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas iš esmės nurodo aštuonis teisinius pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas, kuris padalytas į tris dalis, susijęs su Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnio ir 7 straipsnio 1 bei 2 dalių pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnio pažeidimu. Trečiasis – su Reglamento Nr. 2100/94 75 straipsnio pažeidimu ir „bendru draudimu teisinėje valstybėje priimti netikėtus sprendimus“. Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1239/95 60 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Penktasis – su Reglamento Nr. 1239/95 62 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 2100/94 88 straipsnio pažeidimu. Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Pagaliau aštuntasis – su Reglamento Nr. 2100/94 67 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio pažeidimu.
51 Pirmiausia Pirmosios instancijos teismas nagrinės pirmąjį ieškinio pagrindą, paskui – trečiąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus kartu, vėliau – antrąjį, ketvirtąjį, šeštąjį, septintąjį ir aštuntąjį ieškinio pagrindus.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnio ir 7 straipsnio 1 bei 2 dalių pažeidimu
Šalių argumentai
52 Ieškovas tvirtina, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnį augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje turi būti suteikta, kai ekspertizės rezultatų pakanka tai padaryti ir kai nėra kliūčių pagal šio reglamento 59 ir 61 straipsnius. Šiuo klausimu BAVT neturi jokios diskrecijos, ir kai įvykdytos turinio ir formos sąlygos, apsauga turi būti suteikta.
53 Nagrinėjamu atveju BAVT netinkamai taikė šią nuostatą ir suklydo nuspręsdama, kad augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Iš esmės ieškovas priekaištauja, kad Apeliacinė taryba rėmėsi tik E. van Jaarsveld pateikta informacija, kurią ieškovas mano esant iš dalies akivaizdžiai klaidingą ir apskritai prieštaringą, kiek ji susijusi su E. van Jaarsveld atsiųstų gyvašakių kilme bei žinomumu ir E. van Jaarsveld, kaip Plectranthus rūšies eksperto, kompetencija.
54 Ieškinio pagrindo pirma dalimi ieškovas konkrečiai teigia, kad BAVT pažeidė Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalį, nes ji klaidingai nusprendė, kad šios nuostatos prasme SUMCOL 01 veislė neturi skiriamųjų požymių. Šiuo atžvilgiu ieškovas pakartoja savo teiginį, kuriuo rėmėsi BAVT ir Apeliacinėje taryboje, kad atsižvelgiant į nustatytus minimalius skirtumus tarp prašomos apsaugoti ir kontrolinės veislių, pastaroji veisė yra ta pati prašoma apsaugoti veislė. Jo nuomone, iš tikrųjų E. van Jaarsveld perdavė Bundessortenamt ne kontrolinės veislės, bet tos pačios SUMCOL 01 veislės augalų. Todėl prašoma apsaugoti veislė nebuvo lyginama su kontroline veisle Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalies prasme. Bet kuriuo atveju Bundessortenamt šios galimybės negalėjo atmesti, o to užtenka nustatyti, kad minėta nuostata pažeista.
55 Ieškinio pagrindo antra dalimi, kuri nurodyta papildomai, jeigu būtų pripažinta, kad E. van Jaarsveld atsiųsti augalai iš tikrųjų kilę iš kontrolinės veislės, ieškovas konkrečiai teigia, kad klaidingai nuspręsdama, jog pateikiant paraišką tariama kontrolinė veislė buvo visuotinai žinoma, BAVT pažeidė Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 2 dalį. Būtent jis tvirtina, kad E. van Jaarsveld klysta teigdamas, jog aptariami augalai priklauso veislei, kurią jau „daugelį metų (galima įsigyti) sodininkystės parduotuvėse Pietų Afrikos Respublikoje“. Vienintelis iki šiol įrodytas dalykas yra tas, kad egzistuoja atskiras augalas, augantis E. van Jaarsveld privačiame sode.
56 Ieškinio pagrindo trečia dalimi ieškovas konkrečiai teigia, kad Apeliacinės tarybos padarytos esmės vertinimo klaidos taip pat lėmė Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnio pažeidimą. Jo teigimu, BAVT išvados nepagrindžia prielaidos, kad SUMCOL 01 veislės augalai aiškiai nesiskiria nuo veislės, apie kurios egzistavimą paraiškos pateikimo dieną buvo visuotinai žinoma.
57 Šiuo klausimu ieškovas priduria, kad jis neturi įrodyti, jog nėra visuotinai žinomos kontrolinės veislės, o kai dėl to abejojama, augalų veislėms turi būti suteikta Bendrijos teisinė apsauga. Taigi, net jei nebūtų galimybės galutinai išsiaiškinti E. van Jaarsveld atsiųstų augalų kilmės ir jų identifikuoti, jo nuomone, tai neleistų pateisinti paraiškos atmetimo. BAVT nuomonė, kad reikia atsisakyti suteikti augalų veislių teisinę apsaugą prašomai apsaugoti veislei, jeigu neįmanoma nepaliekant jokių abejonių nustatyti, kad paraiškos pateikimo dieną ji aiškiai skiriasi nuo visų kitų visuotinai žinomų veislių, iš esmės yra klaidinga.
58 BAVT teigia, kad nepagrįstos visos trys ieškinio pagrindo dalys.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Pirminės pastabos dėl Pirmosios instancijos teismo kontrolės apimties
59 Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad kai Bendrijos institucija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti sudėtingus, ypač ekonominio pobūdžio, vertinimus, ji turi didelę diskreciją, kuriai taikoma ribota teisminė kontrolė, nereiškianti, kad Bendrijos teismas gali pakeisti šios institucijos atliktą faktinių aplinkybių vertinimą savuoju. Todėl tokiu atveju Bendrijos teismas nagrinėja tik šios valdžios institucijos išvadą dėl faktinių aplinkybių ir teisinį vertinimą, visų pirma klausimą, ar jos veiksmuose nėra akivaizdžios klaidos, ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais arba ar ši valdžios institucija akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų (1966 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Consten ir Grundig prieš Komisiją, 56/64 ir 58/64, Rink. p. 429; 1976 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Balkan-Import-Export, 55/75, Rink. p. 19, 8 punktas; 1983 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Øhrgaard ir Delvaux prieš Komisiją, 9/82, Rink. p. 2379, 14 punktas; 1993 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Matra prieš Komisiją, C‑225/91, Rink. p. I‑3203, 24 ir 25 punktai ir 1998 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo National Farmers’ Union ir kt., C‑157/96, Rink. p. I‑2211, 39 punktas).
60 Be to, jeigu administracinės valdžios institucijos sprendimas yra sudėtingų techninių vertinimų, pavyzdžiui, medicinos farmacijos srityje, rezultatas, jam iš principo taikoma ribota teisminė kontrolė, reiškianti, kad Bendrijos teismas negali pakeisti minėtos valdžios institucijos atlikto faktinių aplinkybių vertinimo savuoju (2001 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Bruno Farmaceutici it kt., C‑474/00 P(R), Rink. p. I‑2909, 90 punktas; žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Microsoft prieš Komisiją, T‑201/04, Rink. p. II‑0000, 88 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
61 Tačiau jei Bendrijos teismas pripažįsta, kad administracinės valdžios institucija turi ekonominių ar techninių klausimų vertinimo laisvę, tai nereiškia, kad jis privalo susilaikyti nuo administracinės valdžios institucijos atliktos tokio pobūdžio duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų Bendrijos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas. Tačiau, vykdydamas šią kontrolę, jis neturi pakeisti savo ekonominiu ar techniniu vertinimu administracinės valdžios institucijos vertinimo (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Lenzing, C‑525/04 P, Rink. p. II‑0000, 57 punktą ir šio sprendimo 60 punkte minėto sprendimo Microsoft prieš Komisiją 89 punktą bei nurodytą teismo praktiką).
62 Ši teismų praktika taip pat gali būti taikoma tais atvejais, kai administracinis sprendimas yra sudėtingų vertinimų, susijusių kitomis mokslo sritimis, kaip antai botanika ar genetika, rezultatas.
63 Šiuo atveju augalų veislės skiriamųjų požymių vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus mokslo ir techniniu požiūriu yra toks sudėtingas, kad gali pateisinti teisminės kontrolės apimties apribojimą.
64 Iš tikrųjų pagal šiuos kriterijus reikalaujama, kad būtų patikrinta, ar prašoma apsaugoti veislė „tam tikru genotipu ar genotipų kombinacija savo požymiais aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos veislės“. Būtent iš 2002 m. balandžio 19 d. TNAVAS dokumento TG/1/3 „Bendras įvadas į išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimą ir augalų veislių aprašų suderinimą“ matyti, kad toks vertinimas reikalauja ekspertizės ir specialių techninių žinių, ypač botanikos ir genetikos srityse (pagal analogiją žr. 2002 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo T‑179/00, Rink. p. II‑2879, 44 ir 45 punktus).
65 Atvirkščiai, kai atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus vertinama, ar yra kita visuotinai žinoma veislė, toks vertinimas nereikalauja ekspertizės ar specialių techninių žinių ir nėra toks sudėtingas, kad galėtų pateisinti teisminės kontrolės apimties apribojimą.
66 Iš tiesų šie kriterijai apsiriboja reikalavimu, kad būtų, pavyzdžiui, patikrinta, ar paraiškos dėl teisinės apsaugos prašomai veislei pateikimo dieną kita veislė „buvo augalų veislių teisinės apsaugos objektas arba įrašyta į oficialų augalų veislių registrą Bendrijoje ar bet kurioje valstybėje, ar bet kurioje atitinkamus įgaliojimus turinčioje tarpvyriausybinėje organizacijoje“ arba ar minėtą dieną „dėl tos augalų veislės buvo pateikta paraiška suteikti augalų veislių teisinę apsaugą ar įrašyti į oficialų veislių registrą, jei ta paraiška tuo metu sudarė galimybes minėtai veislei suteikti teisinę apsaugą arba įrašyti į oficialų veislių registrą“.
67 Būtent atsižvelgdamas į šias preliminarias pastabas, Pirmosios instancijos teismas nagrinės ginčijamame sprendime Apeliacinės tarybos atlikto vertinimo dėl esmės teisėtumą pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 62 straipsnį.
– Vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalį
68 Preliminariai reikia pabrėžti, kad Apeliacinė taryba, kaip Bundessortenamt, sprendime rėmėsi tik E. van Jaarsveld veisle. Tokiomis aplinkybėmis, kaip teisingai teigia ieškovas, nereikia atsižvelgti į BAVT gynybos argumentus dėl tariamo dviejų kitų visuotinai žinomų veislių, kurios taip pat aiškiai nesiskiria nuo prašomos apsaugoti veislės, buvimo. Konkrečiai kalbant, kadangi Apeliacinė taryba neatsižvelgė į šio sprendimo 18 punkte minimą Royal Horticultural Society Garden de Wisley laišką, BAVT negali juo remtis šioje byloje tam, kad pagrįstų, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas.
69 Pagal ginčijamą sprendimą prašoma įregistruoti SUMCOL 01 ir E. van Jaarsveld kontrolinė veislės nėra vienodos, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, tai yra dvi atskiros veislės, tačiau jos aiškiai viena nuo kitos nesiskiria Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalies prasme.
70 Šis vertinimas paremtas techninės ekspertizės išvadomis, nurodytomis 2003 m. gruodžio 9 d. Bundessortenamt galutinėje ataskaitoje (žr. šio sprendimo 23 punktą), ir vykstant Apeliacinės tarybos posėdžiui už techninę ekspertizę atsakingos Bundessortenamt ekspertės H. Heine pateiktais patikslinimais (žr. šio sprendimo 36 punktą).
71 Kalbant apie klausimą, ar E. van Jaarsveld kontrolinė veislė iš tiesų skiriasi nuo prašomos apsaugoti SUMCOL 01 veislės, pažymėtina, jog iš Bundessortenamt galutinės ataskaitos matyti, kad tarp dviejų veislių buvo konstatuoti skirtumai pagal 3 iš 26 lygintų kriterijų, naudotų techninėje ekspertizėje pagal TNAVAS taisykles: būtent pagal augalų aukštį, lapų plotį ir vainiklapio gyslos ilgį. Be to, vykstant Apeliacinės tarybos posėdžiui, H. Heine paneigė, kad aptariamus skirtumus gali lemti aplinkos veiksniai. Jos nuomone, šiuos skirtumus lėmė genotipai. Iš to neišvengiamai matyti, kad pagal šį vertinimą prašoma apsaugoti veislė ir kontrolinė veislė nėra ta pati veislė.
72 Pats ieškovas pripažįsta, kad šie skirtumai egzistuoja, tačiau jis toliau juos priskiria aplinkos veiksnių įtakai.
73 Atsižvelgiant į BAVT turimą didelę diskreciją dėl sudėtingo vertinimo botanikos srityje, vis dėlto įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo argumentus, neužtenka, kad būtų nustatyta, jog Bundessortenamt ir vėliau BAVT bei jos Apeliacinė taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, dėl kurios ginčijamas sprendimas galėtų būti panaikintas.
74 Pirma, ieškovo nurodytuose paaiškinimuose, liudytojų parodymuose ir ekspertizės ataskaitose bendrai aptariamas poveikis, kurį aplinkos veiksniai gali daryti tokiems požymiams kaip tie, kuriuos Bundessortenamt nustatė esančius skirtingais. Tačiau BAVT šio poveikio neginčija. Atvirkščiai, Bundessortenamt padarė išvadą, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis reikia pripažinti, jog nustatytus skirtumus lėmė ne tokie veiksniai, o genotipai. Bendrų įrodymų, kuriais remiasi ieškovas, nepakanka šiai konkrečiai išvadai paneigti.
75 Antra, ieškovo tvirtinimas, kad pakankamai neatsižvelgta į tai, jog ieškovo augalai ir E. van Jaarsveld atsiųsti augalai daugelį metų buvo veikiami skirtingų klimato sąlygų, tėra tik ieškovo ir BAVT skirtingo vertinimo išdava. Tai neparodo, kad BAVT vertinimas akivaizdžiai klaidingas.
76 Trečia, ieškovo teiginys, kad pati Bundessortenamt negalėjo atmesti galimybės, jog visi 2003 m. auginti augalai priklausė SUMCOL 01 veislei, yra klaidingas.
77 Iš tikrųjų 2005 m. birželio 20 d. elektroniniame laiške H. Heine nurodė:
„Augalų, dėl kurių pateikta paraiška, negalėjome atskirti nuo Pietų Afrikos Respublikos augalų, todėl suprantama, kad galima teigti, jog visi augalai yra tie patys, dėl kurių pateikta paraiška.“
78 Remdamasi šiuo atsakymu, 2005 m. rugsėjo 8 d. raštu atsakydama į Apeliacinės tarybos pateiktą klausimą BAVT pripažino, kad klimato ir vietos pasikeitimas galėjo padaryti įtaką augalams, ir, kaip išaiškino Bundessortenamt, todėl negalima visiškai atmesti galimybės, kad minimaliai besiskiriančios, kaip yra prašomos apsaugoti ir kontrolinės veislių atveju, veislės yra kilusios iš tos pačios veislės (žr. šio sprendimo 35 punktą).
79 Atliekant bendrą įrodymų vertinimą, H. Heine aptariamam teiginiui ir Apeliacinei tarybai raštu pateiktam BAVT atsakymui, kuriame šis teiginys plėtojamas, nereikia skirti ypatingos reikšmės. Viena vertus, iš tikrųjų šį teiginį, nurodytą paskubomis surašytame elektroniniame laiške praėjus beveik dvejiems metams po techninės ekspertizės, kai, tikėtina, suinteresuotasis asmuo neprisiminė visų bylos aplinkybių, paneigia 2003 m. gruodžio 12 d. galutinė ataskaita, kurioje padaryta išvada, kad tarp dviejų veislių yra skirtumų. Antra vertus, priešingai nei teigia ieškovas, iš Apeliacinės tarybos posėdžio protokolo neišplaukia, kad H. Heine laikėsi šio teiginio ir per posėdį. Atvirkščiai, per posėdį iš jos pateiktų detalesnių paaiškinimų matyti, kad, jos nuomone, dvi aptariamos veislės yra genetiškai skirtingos (žr. šio sprendimo 71 punktą).
80 Ketvirta, ieškovo argumentas, kad nuo Meise botanikos sode augintos Plectranthus ornatus rūšies augalo pavyzdžio jis aiškiai galėjo atskirti SUMCOL 01 ir E. van Jaarsveld veisles, nėra svarbus, nes, kaip pabrėžė Apeliacinė taryba, o ieškovas to neginčijo, Plectranthus ornatus yra įvairias veisles apimanti rūšis, tarp kurių tam tikros veislės aiškiai skiriasi, o kitos nesiskiria nuo SUMCOL 01 veislės.
81 Penkta, ieškovo argumentai, skirti paneigti teiginį, kurio laikėsi Apeliacinė taryba, kad praktiškai „atmestina“, jog SUMCOL 01 veislės augalai galėjo patekti į privatų E. van Jaarsveld sodą, neįtikina.
82 Paraiškoje dėl teisinės apsaugos Bendrijoje pats ieškovas teigė, kad 2001 m. sausio mėn. SUMCOL 01 veisle imta prekiauti Europos Sąjungos teritorijoje, bet ne už jos ribų (žr. šio sprendimo 12 punktą). Tačiau nėra jokio įrodymo, kad bylos faktinių aplinkybių metu SUMCOL 01 veisle buvo prekiaujama Pietų Afrikos Respublikoje. Ieškovas tik nurodė, kad Kenijos įmonė Florensis 2001 m. pabaigoje turėjo nedidelį produktyvumo testui skirtų augalų vienetų skaičių, o 2002 m. pradžioje Pietų Afrikos Respublikos įmonė Alba‑Atlantis užsiminė norinti gauti išimtinę licenciją platinti šią veislę Pietų Afrikos Respublikoje.
83 Be to, pirmą kartą BAVT kreipėsi į E. van Jaarsveld 2002 m. kovo 20 d., o 2002 m. kovo 25 d. šis nurodė, kad Plectranthus ornatus laisvai naudojama ir ja prekiaujama Pietų Afrikos Respublikos sodininkystės parduotuvėse (žr. šio sprendimo 17 punktą). 2002 m. spalio 16 d. iš nuotraukos SUMCOL 01 veislę jis atpažino esant Plectranthus ornatus Codd veisle (žr. šio sprendimo 19 punktą). E. van Jaarsveld savo veislės gyvašakes Bundessortenamt atsiuntė 2002 m. gruodžio mėn. pradžioje (žr. šio sprendimo 20 punktą). 2004 m. spalio mėn. E. van Jaarsveld BAVT nurodė, kad jos buvo gautos iš gyvašakės, „prieš keletą metų paimtos iš draugo sodo“, ir jų siūloma įsigyti prekyboje sodo augalais (žr. šio sprendimo 31 punktą).
84 Taigi ieškovo teiginiu daroma ne tik prielaida, kad E. van Jaarsveld sugebėjo gauti SUMCOL 01 veislės sėklų arba gyvašakių, kai šia veisle nebuvo prekiaujama Pietų Afrikos Respublikoje, ir jis nedelsdamas ėmė jas auginti savo privačiame sode, tačiau dar teigiama, kad BAVT jis pateikė melagingą informaciją dėl 2002 m. gruodžio mėn. atsiųstų gyvašakių kilmės, turėdamas vienintelį tikslą – sutrukdyti, kad būtų suteikta ieškovo prašoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje. Net jeigu tokio ketinimo negalima kategoriškai paneigti, jis atrodo toks mažai tikėtinas, kad nesant jį patvirtinančių įrodymų tegali būti atmestas.
85 Šiuo klausimu reikia pridurti, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų sukelti rimtų abejonių dėl E. van Jaarsveld teiginių patikimumo, o jų patikimumą patvirtino Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkio ministerija (žr. šio sprendimo 33 punktą). Jis tik nurodė, kad E. van Jaarsveld palaikė ryšius su „dauguma“ konkurentų, tačiau „nenorėjo (jo) apkaltinti“. Tačiau tokių užuominų nepakanka tam, kad būtų užginčytas liudytojo, kurio techninę ekspertizę pripažįsta kompetentingos Pietų Afrikos Respublikos institucijos, patikimumas, kai bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad jis dėl kokių nors priežasčių suinteresuotas šios bylos baigtimi.
86 Šešta, pagaliau ieškovo argumentai, kuriais norima paneigti Apeliacinės tarybos teiginį, kad praktiškai „atmestina“, jog SUMCOL 01 veislės augalai galėjo patekti į privatų E. van Jaarsveld sodą, bet kuriuo atveju yra netinkami.
87 Iš tikrųjų, net darant prielaidą, kad tokios galimybės negalima kategoriškai atmesti, jų neužtenka tam, kad būtų užginčytas BAVT vertinimas, paremtas techninės ekspertizės, pagal kurią SUMCOL 01 ir E. van Jaarsveld veislės yra dvi skirtingos veislės, rezultatais. Kadangi vien šio vertinimo pakanka pateisinti ginčijamą sprendimą, atmetant šią galimybę tariamai padaryta Apeliacinės tarybos klaida nepaveikia šio sprendimo teisėtumo.
88 Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmojo ieškinio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
– Vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 2 dalį
89 Apeliacinė taryba manė, kad svarbiausia yra išaiškinti, ar remiantis bylos medžiaga E. van Jaarsveld veislė gali būti laikoma visuotinai žinoma Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 2 dalies prasme.
90 Remiantis ginčijamu sprendimu:
„Neabejotina, kad P. ornatus yra Pietų Afrikos Respublikai nebūdingas („egzotiškas“) augalas. Todėl botanikos soduose šios rūšies veislės nėra pristatomos. Tačiau tai nereiškia, kad Pietų Afrikos Respublikoje šios rūšies veislių nėra. „Egzotiški“, t. y. nevietiniai augalai, kuriuos lengva padauginti ir kurie greitai prisitaiko prie kitokio klimato, taip pat labai populiarūs dėl savo neįprastos išvaizdos. Visoje Pietų Afrikos Respublikoje ieškovas matė P. neochilus rūšį, kuri, jo tvirtinimu, „buvo labai panaši“ į SUMCOL 01. Kaip ypač pabrėžė Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbuotoja J. Sadie, o 2004 m. spalio 8 d. pranešime nurodė E. M. van Jaarsveld, dvi rūšys – P. ornatus ir P. neochilus dažnai painiojamos dėl didelio jų panašumo, todėl sodininko kvalifikacijos neturintys pardavėjai parduoda P. ornatus pavadinę ją P. neochilus. Todėl negalima atmesti, kad ieškovas matė P. ornatus, pavadintą P. neochilus. Tai atitiktų E. van Jaarsveld ir J. Sadie tvirtinimus bei jų pateiktas nuorodas (be kita ko, į L. E. Codd, G. Brits, H. F. Glen autorių knygas), kurių teigimu, P. ornatus jau ilgą laiką auginama Pietų Afrikos Respublikoje.
Be kita ko, J. Sadie nurodo Pretoria Herbarium, kur laikomi P. ornatus ir kur augalai iš sodo gauti dar 1960 metais. Be to, ji mini tokius ekspertus kaip dr. L. E. Codd ir A. Hankey, kurie atitinkamai savo 1975 m. ir 1999 m. knygose nurodė, kad iš Etiopijos ir Tanzanijos kilusi P. ornatus yra auginama ir beveik aklimatizavosi Pietų Afrikoje.
E. van Jaarsveld rėmėsi daugelį metų darytais savo tyrimais ir dr. L. E. Codd pateiktu aprašu, pagal kurį Pietų Afrikos Respublikos gyventojai jau daugelį dešimtmečių galėjo auginti P. ornatus. Kadangi 200(4) m. spalio 15 d. elektroniniame laiške E. van Jaarsveld nurodo, kad iš sodo paimtos gyvašakės, kurias jis išsiuntė, gautos iš draugo sodo Plumstead ir kad kadaise botanikos soduose šie augalai auginti ir vadinti P. neochilus, tai parodo, jog buvo atsiųstos Pietų Afrikos Respublikoje auginamai P. ornatus rūšiai priklausančios gyvašakės.“
91 Visų pirma reikia pabrėžti, kad grįsdamas ieškinio pagrindo antrą dalį ieškovas nenurodė konkrečių argumentų ir nepateikė įrodymų tam, kad užginčytų tokį Apeliacinės tarybos kontrolinės veislės, paimtos iš E. van Jaarsveld sodo, ir Plectranthus ornatus rūšies Pietų Afrikos Respublikos veislės, aprašytos aptariamuose mokslo leidiniuose ir nurodytos E. van Jaarsveld ir J. Sadie, palyginimą. Nesant įrodymų, kad yra priešingai, remdamasi įvairia E. van Jaarsveld informacija, Apeliacinė taryba pagrįstai darė šį palyginimą, kaip tai nurodyta ginčijamo sprendimo 19 puslapyje. Be kita ko, toks palyginimas jau buvo daromas 2003 m. gruodžio 9 d. Bundessortenamt galutinėje ataskaitoje, kur E. van Jaarsveld veislė apibūdinama kaip „Pietų Afrikos Respublikos Plectranthus ornatus (E. van Jaarsveld) kontrolinė veislė“.
92 Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba teisėtai galėjo remtis šio sprendimo 90 punkte pateikta informacija tam, kad padarytų išvadą, jog kontrolinė veislė buvo visuotinai žinoma.
93 Kalbant apie E. van Jaarsveld pateiktą informaciją, reikia pabrėžti, kad 2002 m. kovo 25 d. elektroniniame laiške, t. y. kai a priori nebuvo jokių įtarimų, nes dar neturėta jokių ryšių su ieškovu, jis Bundessortenamt nurodė, kad Plectranthus ornatus „toliau plačiai naudojama ir ja prekiaujama medelynuose“ (žr. šio sprendimo 17 punktą). Vėliau jis keletą kartų šį teiginį patvirtino ir patikslino (žr. šio sprendimo 19, 29 ir 31 punktus).
94 Be to, priešingai nei teigia ieškovas, Apeliacinė taryba rėmėsi ne tik E. van Jaarsveld teiginiais. Taip pat ji rėmėsi Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikta informacija ir mokslo literatūra, kuri patvirtina E. van Jaarsveld teiginius (žr. šio sprendimo 33 punktą).
95 Būtent Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareigūnė J. Sadie patvirtino, kad E. van Jaarsveld iš tikrųjų yra Plectranthus ornatus ekspertas ir kad jo pateiktą informaciją galima laikyti patikima. Iš jo laiškų taip pat matyti, kad sodininkai prekiauja tiek Plectranthus ornatus (Tanzanijos ir Kenijos veislė), tiek Plectranthus neochilus (Pietų Afrikos Respublikos veislė), nors dėl panašumo jie jas dažnai supainioja. Be to, J. Sadie nurodė, kad Pretoria Herbarium yra „1960 m. sode surinktų“ Plectranthus ornatus pavyzdžių.
96 E. van Jaarsveld teiginius taip pat patvirtina mokslo literatūra. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, o ieškovas to neginčija, kad Plectranthus ornatus smulkiai aprašytas L. E. Codd (1975), A. Hankey (1999) ir H. F. Glen (2002) veikaluose (žr. šio sprendimo 33 punktą). Minėti autoriai nurodė, kad ši rūšis buvo „auginama ir beveik aklimatizavosi Pietų Afrikos Respublikoje“.
97 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal pačias TNAVAS gairių nuostatas, priešingai nei teigia ieškovas, augalo veislės smulkaus aprašo paskelbimas yra viena iš aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgiama nustatant jos žinomumą.
98 Iš tikrųjų pagal 2002 m. balandžio 19 d. TNAVAS dokumento TG/1/3, minėto šio sprendimo 64 punkte, 5.2.2.1 punktą „Žinomumas“ smulkaus aprašo paskelbimas patenka į aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti nustatant žinomumą, sąrašą.
99 Į šią aplinkybę taip pat gali būti atsižvelgta pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 2 dalį. Viena vertus, ši nuostata nenumato išsamaus aplinkybių, kurioms esant nustatoma, kad kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma, sąrašo, kaip tai patvirtina žodžių junginys „kiekvienu konkrečiu atveju“. Antra vertus, pagal priešpaskutinę Reglamento Nr. 2100/94 konstatuojamąją dalį minėtame reglamente atsižvelgiama į TNAVAS konvenciją.
100 Todėl nagrinėjamoje byloje nustatydama, ar kontrolinė veislė visuotinai žinoma, Apeliacinė taryba teisėtai galėjo atsižvelgti į smulkų aprašą, pateiktą L. E. Codd, A. Hankey ir H. F. Glen veikaluose.
101 Atsižvelgiant į šią sutampančią informaciją paaiškėja, kad keletas netikslumų ir prieštaravimų, ieškovo pastebėtų E. van Jaarsveld vėliau pateiktoje informacijoje, būtent dėl tikslios gyvašakių, kurias jis išsiuntė Bundessortenamt, kilmės, nėra labai svarbūs. Žinoma, šie prieštaravimai tam tikra dalimi susilpnina E. van Jaarsveld parodymus ir suprantama, jog iš pradžių Apeliacinė taryba nusprendė imtis tyrimo priemonių, kad šiuo atžvilgiu būtų išsklaidytos abejonės. Ne mažiau svarbu, kad dėl svarbiausio klausimo, ar kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma, E. van Jaarsveld teiginius patvirtino Pietų Afrikos Respublikos valdžios institucijos ir keletas mokslo leidinių.
102 Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmojo ieškinio pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
– Vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnį
103 Pirmojo ieškinio pagrindo trečia dalis, susijusi su Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnio pažeidimu, paremta prielaida, jog remdamasi turima informacija, kurią reikėjo įvertinti, Apeliacinė taryba neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti, kad egzistuoja visuotinai žinoma kontrolinė veislė, nuo kurios prašoma apsaugoti veislė aiškiai nesiskiria. Atvirkščiai, ieškovas mano, kad jeigu BAVT būtų tinkamai atsižvelgusi į faktines aplinkybes ir ypač į nurodytus E. van Jaarsveld prieštaravimus, susijusius su ieškinio pagrindo dviem pirmosiomis dalimis, ji būtų turėjusi nuspręsti, kad SUMCOL 01 veislė aiškiai skiriasi.
104 Visų pirma Pirmosios instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovo suformuluotas teiginys, jog SUMCOL 01 veislė turėjo būti pripažinta aiškiai išsiskiriančia veisle, akivaizdžiai prieštarauja dėl ieškinio pagrindo pirmos dalies jo suformuluotam teiginiui, kad prašoma apsaugoti SUMCOL 01 ir E. van Jaarsveld veislė yra ta pati veislė.
105 Bet kuriuo atveju iš ieškinio pagrindo dviejų pirmųjų dalių analizės matyti, kad ieškovo argumentai paremti klaidinga prielaida.
106 Tokiomis aplinkybėmis ieškovo pateiktos bendros pastabos dėl įrodinėjimo pareigos ir BAVT tenkančios pareigos savo iniciatyva tirti faktus yra netinkamos arba nesvarbios.
107 Tai taip pat matyti iš 2007 m. liepos 3 d. Ciopora ekspertizės ataskaitoje, minimoje šio sprendimo 44 punkte, pateiktų pastabų.
108 Iš to matyti, kad pirmojo ieškinio pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą ir kartu atmesti visą pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl trečiojo ir penktojo ieškinio pagrindų, atitinkamai susijusių su Reglamento Nr. 2100/94 75 straipsnio pažeidimu bei „bendru draudimu teisinėje valstybėje priimti netikėtus sprendimus“ ir Reglamento Nr. 1239/95 62 straipsnio 1 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
109 Trečiuoju ieškinio pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 2100/94 75 straipsnio pažeidimu ir „bendru draudimu teisinėje valstybėje priimti netikėtus sprendimus“, ieškovas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas netikėtai ir paremtas pastabomis, kurios jam nebuvo anksčiau žinomos. Viena vertus, iš tikrųjų ieškovas mano, kad atsižvelgiant į tai, kaip 2005 m. rugsėjo 30 d. vyko Apeliacinės tarybos posėdis, ir į 2005 m. gruodžio 27 d. Nutarties dėl tyrimo priemonės prasmę, ieškovas jokiu būdu negalėjo tikėtis tokio sprendimo. Antra vertus, ieškovas tvirtina, kad jis neturėjo galimybės pateikti nuomonės dėl šiame sprendime pateiktų pastabų, kurios tariamai pateisina visiškai naują faktinių aplinkybių vertinimą.
110 Dublike ieškovas patikslina, kad priėmusi nutartį dėl tyrimo priemonės Apeliacinė taryba negalėjo pasitarimuose pakeisti savo „preliminarios nuomonės“ ir priimti ginčijamo sprendimo, prieš tai neišklausiusi šiuo klausimu ieškovo. Iš tikrųjų tuo metu atrodė, jog Apeliacinė taryba sutinka su ieškovu dėl to, kad iki tol pateiktų įrodymų neužteko nustatyti, kad kontrolinė veislė yra visuotinai žinoma. Todėl, jo nuomone, Apeliacinė taryba turėjo ieškovui paaiškinti, dėl kokių priežasčių jos nuomonė pasikeitė, ir suteikti jam galimybę pateikti pastabas.
111 Penktuoju ieškinio pagrindu ieškovas tvirtina, jog pažeisdama Reglamento Nr. 1239/95 62 straipsnio 1 dalį Apeliacinė taryba nurodė, kad jos patvirtinta tyrimo priemonė įgyvendinama, kai ieškovas sumoka išlaidų avansą, nors jis nesiūlė ieškoti konkrečių įrodymų ir neprašė jų administruoti.
112 BAVT teigia, kad Apeliacinė taryba nepažeidė nė vienos iš ieškovo nurodytų nuostatų.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Dėl penktojo ieškinio pagrindo
113 Pagal Reglamento Nr. 1239/95 62 straipsnio „Įrodymų rinkimo išlaidos“ 1 dalį:
„Įrodymų rinkimas gali būti priklausomas nuo avanso, kurį (BAVT) pateikia procedūros šalis, pageidavusi, kad tokie įrodymai būtų renkami, o jo dydį (BAVT) nustato remdamasi išlaidų apskaičiavimu.“ (Pataisytas vertimas)
114 Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašė aptariamos tyrimo priemonės, bet jos imtis Apeliacinė taryba nusprendė savo iniciatyva.
115 Todėl ji negalėjo remtis Reglamento Nr. 1239/95 62 straipsniu tam, kad šios priemonės įgyvendinimą padarytų priklausomą nuo ieškovo sumokėto avanso.
116 Taigi atrodo, kad penktasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas tiek, kiek juo siekiama, kad būtų pripažinta, jog 2005 m. gruodžio 27 d. Nutartis dėl tyrimo priemonės yra neteisėta.
117 Tačiau nagrinėjant prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip netinkamas, nes šis sprendimas priimtas neįgyvendinus aptariamos tyrimo priemonės, o Apeliacinė taryba dėl to nedaro jokios teisinės išvados, kuri būtų nepalanki ieškovui.
– Dėl trečiojo ieškinio pagrindo
118 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 75 straipsnį:
„(BAVT) sprendimuose pateikiami motyvai, kuriais jie grindžiami. Jie grindžiami tik tais motyvais ar įrodymais, dėl kurių procedūros šalys turėjo galimybę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę“. (Pataisytas vertimas)
119 Priešingai nei teigia ieškovas, ginčijamas sprendimas grindžiamas būtent tokiais motyvais ir įrodymais, t. y. iš esmės E. van Jaarsveld ir J. Sadie raštu pateikta informacija bei L. E. Codd, A. Hankey ir H. F. Glen veikalų ištraukomis; jie visi buvo administracinės bylos medžiagoje, su kuria ieškovas galėjo susipažinti ir dėl kurių ir žodžiu, ir raštu galėjo pareikšti nuomonę.
120 Kalbant apie tai, kad Apeliacinė taryba pakeitė nuomonę dėl būtinybės įgyvendinti 2005 m. gruodžio 27 d. Nutartimi patvirtintą tyrimo priemonę, pažymėtina, jog ieškovas neteigia, kad Apeliacinė taryba neturėjo teisės atsisakyti šio tyrimo, kai vykstant pasitarimams ji jau nemanė, jog jis būtinas tam, kad būtų priimtas sprendimas. Kaip patikslinta dublike, jis teigia, kad šiuo klausimu Apeliacinė taryba negalėjo keisti savo vertinimo prieš tai jam nenurodžiusi, dėl kokių priežasčių jos nuomonė pasikeitė, ir nesuteikusi galimybės pateikti pastabas.
121 Šiems argumentams negalima pritarti. Apskritai, kadangi dėl tyrimo priemonės Apeliacinė taryba gali nuspręsti savo iniciatyva ir neprivalo iš anksto su šalimis aptarti, ar ši priemonė yra tinkama arba būtina, ji taip pat gali šios priemonės atsisakyti savo iniciatyva pagal tas pačias sąlygas, jeigu vykstant pasitarimams Apeliacinė taryba ją vertina kitaip. Šiuo atveju yra ne pažeidžiant tariamą bendrąjį Bendrijos teisės principą priimami netikėti sprendimai, bet vykdoma Apeliacinės tarybos turima pagal Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnį suteikta diskrecija savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtent pasinaudojant minėto reglamento 78 straipsnyje išvardytomis tyrimo priemonėmis.
122 Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime nurodė, kad ji galėjo panaikinti iš pradžių kilusias abejones ir įsitikinti, kad kontrolinė priemonė yra visuotinai žinoma, neįgyvendindama iš pradžių numatytos ir nutartimi patvirtintos tyrimo priemonės. Be to, šiame sprendime ji nurodė motyvus ir įrodymus, kurie šį įsitikinimą patvirtina.
123 Pagaliau atliekant šio ieškinio pagrindo teisminę kontrolę svarbiausia yra išsiaiškinti, ar dėl šių motyvų ir įrodymų šalys galėjo pareikšti savo nuomonę.
124 Kadangi, kaip nurodyta šio sprendimo 119 punkte, jos galėjo tai padaryti, trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnio pažeidimu
125 Ieškovas teigia, kad net darant prielaidą, jog nagrinėjamoje byloje reikėjo papildomų paaiškinimų, kurie panaikintų abejones, kilusias dėl E. van Jaarsveld pateiktos prieštaringos informacijos, pagal Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnį BAVT turėjo savo iniciatyva skirti naują techninę ekspertizę minėto reglamento 55 straipsnio prasme.
126 Iš esmės BAVT atsako, kad antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidinga prielaida.
127 Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš ieškinio pirmojo pagrindo analizės, remdamasi turimais įrodymais Apeliacinė taryba galėjo tinkamai nuspręsti, kad pateikiant paraišką SUMCOL 01 veislės negalima buvo aiškiai atskirti nuo visuotinai žinomos kontrolinės veislės. Todėl ji neprivalėjo atlikti naujos techninės analizės.
128 Tad antrąjį ieškinio pagrindą galima tik atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1239/95 60 straipsnio 1 dalies pažeidimu
129 Ieškovas teigia, kad pažeidžiant Reglamento Nr. 1239/95 60 straipsnio 1 dalį kompetentinga Bundessortenamt ekspertė H. Heine dalyvavo žodinėje procedūros dalyje paremdama BAVT, nors ji nebuvo šaukiama dalyvauti posėdyje ir nebuvo priimtas sprendimas skirti tyrimo priemones. Jos pateikta informacija, ją prilyginant liudytojai ar ekspertei, buvo įtraukta į ginčijamą sprendimą, be to, nurodant ne visą pateiktą informaciją.
130 Šiuo atžvilgiu BAVT teisingai tvirtina, kad tam, jog H. Heine dalyvautų posėdyje, nereikėjo skirti tyrimo priemonės Reglamento Nr. 1239/95 60 straipsnio 1 dalies prasme. Iš tikrųjų iš posėdžio protokolo matyti, kad H. Heine dalyvavo kaip BAVT atstovė, o ne kaip liudytoja ar ekspertė (žr. šio sprendimo 36 punktą). Jos pateikta informacija posėdžio protokole nurodyta kaip BAVT pateikta informacija, o ne kaip liudytojos ar ekspertės parodymai. Tokiomis aplinkybėmis BAVT taip pat teisingai pastebi, kad pagal Reglamento Nr. 1239/95 15 straipsnio 2 dalį veiksmai, kuriuos pagal tarp BAVT ir Bundessortenamt sudarytą susitarimą dėl techninės ekspertizės atlieka H. Heine, laikomi BAVT veiksmais, kuriais galima remtis prieš trečiuosius asmenis.
131 Be to, ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kad pagrįstų teiginį, jog ginčijamame sprendime įtraukta ne visa H. Heine pateikta informacija.
132 Todėl ketvirtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 88 straipsnio pažeidimu
133 Ieškovas tvirtina, kad nepriimtina, jog BAVT taip ilgai neleido susipažinti su procedūros dokumentais, todėl jam buvo daug sunkiau įgyvendinti teises į gynybą.
134 Šiuo atžvilgiu iš BAVT Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktos medžiagos, susijusios su administracine procedūra, matyti, kad ieškovas gavo visą bylos medžiagą ir kad jam leista tinkamai pareikšti savo nuomonę.
135 Tiksliau:
– 2004 m. birželio 11 d. apeliacijoje ieškovas pagal Reglamento Nr. 2100/94 88 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1239/95 84 straipsnio 3 dalį pateikė prašymą pateikti dokumentų, susijusių su paraiška dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje SUMCOL 01 veislei, kopiją,
– šis prašymas pakartotas 2004 m. liepos 30 d. laiške,
– 2004 m. rugpjūčio 10 d. laišku BAVT perdavė ieškovui visus turimus dokumentus,
– 2004 m. rugpjūčio 17 d. faksimile ieškovas paprašė pateikti papildomus dokumentus, susijusius su Bundessortenamt ir E. van Jaarsveld susirašinėjimu,
– 2004 m. rugpjūčio 17 d. BAVT paprašė Bundessortenamt pateikti jai aptariamus dokumentus ir 2004 m. rugpjūčio 18 d. tai buvo padaryta,
– 2004 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku BAVT perdavė minėtus dokumentus ieškovui,
– 2004 m. rugpjūčio 18 d. faksimile ieškovas paprašė terminą, skirtą apeliacijoms motyvams pateikti, pratęsti vienu mėnesiu; taip pat jis paprašė, kad jam būtų pateikta Bundessortenamt visos turimos bylos medžiagos kopija,
– 2004 m. rugpjūčio 19 d. faksimile Apeliacinės tarybos sekretorius ieškovą informavo, kad terminas pateikti apeliacijos motyvus pratęstas iki 2004 m. rugsėjo 6 dienos,
– 2004 m. rugpjūčio 24 d. greituoju paštu, kuris buvo gautas 2004 m. rugpjūčio 25 d., BAVT perdavė ieškovui Bundessortenamt visos turimos bylos medžiagos kopiją ir priminė apie 2004 m. rugsėjo 6 d. terminą,
– apeliacijos motyvus ieškovas pateikė 2004 m. rugpjūčio 30 dieną.
136 |Kaip teisingai tvirtina BAVT, kadangi ieškovas nepasinaudojo papildomu laiku, kuris jam buvo suteiktas apeliacijos motyvams pateikti, jis neįrodė, kad vėlyvas bylos medžiagos pateikimas sukliudė šioje stadijoje įgyvendinti savo teises į gynybą.
137 Be to, ieškovas taip pat galėjo pareikšti savo nuomonę tiek per 2005 m. rugsėjo 30 d. Apeliacinės tarybos posėdį, tiek 2005 m. spalio 14 d. rašytiniame dokumente.
138 Tokiomis aplinkybėmis šeštasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl septintojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnio 2 dalies pažeidimu
139 Ieškovas tvirtina, kad pažeisdama Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnio 2 dalį BAVT du mėnesius delsė prieš nuspręsdama neištaisyti sprendimo atmesti paraišką. Dublike jis priduria, kad šis pažeidimas padarė didelę žalą jo teisėms. Iš tikrųjų, net jeigu pagal Reglamento Nr. 2100/94 95 straipsnį prašomos apsaugoti veislės pirminė apsauga išlaikoma, ji yra daug siauresnė. Taigi paraišką dėl augalų veislės teisinės apsaugos pateikęs asmuo neturi teisės uždrausti, panašios į numatytą Reglamento Nr. 2100/94 94 straipsnyje. Todėl ieškovas negali drausti tretiesiems asmenims dauginti veislę.
140 Šiuo atžvilgiu tiesa, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnį „Negalutinis peržiūrėjimas“ padavus apeliaciją sprendimą parengęs BAVT padalinys per mėnesį nuo apeliacijos gavimo gali jį ištaisyti, jeigu mano, kad apeliacija priimtina ir pagrįsta. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei per šį terminą sprendimas neištaisomas, BAVT nedelsdama „perduoda apeliaciją Apeliacinei tarybai“.
141 Nagrinėjamu atveju apeliacija BAVT buvo pateikta 2004 m. rugpjūčio 30 dieną (žr. šio sprendimo 27 punktą). Sprendimą parengusio BAVT padalinio susirinkimas, kuriame svarstyta galimybė ištaisyti šį sprendimą pagal Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnį, įvyko 2004 m. rugsėjo 24 ir 29 dienomis. 2004 m. rugsėjo 30 d. šis padalinys pranešė Apeliacinei tarybai ir ieškovui, kad jis dviem savaitėms nukelia sprendimo priėmimą šiuo klausimu tam, kad galėtų atlikti papildomą tyrimą (žr. šio sprendimo 28 punktą). Per šį papildomą tyrimą E. van Jaarsveld buvo paprašyta pateikti patikslinimus, kuriuos jis atsiuntė 2004 m. spalio 8 ir 15 d. elektroniniais laiškais, ir pateiktos užklausos Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri atsakė 2004 m. lapkričio 2 d. laišku (žr. šio sprendimo 29–33 punktus). 2004 m. lapkričio 10 d. įvyko dar vienas BAVT padalinio susirinkimas, kuriame, remdamasis papildomo tyrimo rezultatais, jis nusprendė neištaisyti sprendimo atmesti paraišką ir nedelsiant perduoti apeliaciją Apeliacinei tarybai (žr. šio sprendimo 34 punktą).
142 Net jei Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnyje numatytas terminas buvo praleistas mėnesiu ir dešimčia dienų, Pirmosios instancijos teismas mano, kad šį vėlavimą pateisina ypatingos bylos aplinkybės, būtent poreikis užduoti klausimus tolimoje šalyje esantiems asmenims.
143 Bet kuriuo atveju šio termino praleidimas gali pateisinti ne ginčijamo sprendimo panaikinimą, bet daugių daugiausia – nuostolių atlyginimą, jeigu paaiškėtų, kad dėl to ieškovas patyrė kokią nors žalą.
144 Šiuo atžvilgiu dublike ieškovas pabrėžia, kad savininkui pagal Reglamento Nr. 2100/94 95 straipsnį suteikta apsauga dėl veiksmų iki augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo ir šiam savininkui pagal to paties reglamento 94 straipsnį suteikta apsauga dėl apsaugotos veislės pažeidimų skiriasi.
145 Tačiau nagrinėjamoje byloje šios pastabos nėra svarbios, nes galiausiai prašomai apsaugoti veislei nebuvo suteikta teisinė apsauga Bendrijoje.
146 Tokiomis aplinkybėmis septintasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 67 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio pažeidimu
147 Ieškovas teigia, kad pažeidžiant Reglamento Nr. 2100/94 67 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį nedelsiant po sprendimo atmesti paraišką priėmimo jo paraiška buvo išbraukta iš BAVT registro. Dėl to iš esmės susilpnėjo jo teisinė padėtis, suteikiama pagal Reglamento Nr. 2100/94 95 straipsnį.
148 Šiuo klausimu, net darant prielaidą, kad paraiška dėl teisinės apsaugos buvo išbraukta iš BAVT registro nedelsiant po sprendimo atmesti paraišką priėmimo pažeidžiant Reglamento Nr. 2100/94 67 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį, kuriame numatyta, kad dėl tokio sprendimo paduota apeliacija sustabdo jo vykdymą, šis neteisėtas veiksmas nėra susijęs su pačiu sprendimu atmesti paraišką ir todėl negali paveikti nei šio, nei atitinkamai ginčijamo sprendimo galiojimo.
149 Todėl aštuntasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip netinkamas.
150 Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
151 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal BAVT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Ralf Schräder bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Moavero Milanesi | Truchot |
Paskelbta 2008 m. lapkričio 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Teisinis pagrindas
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnio ir 7 straipsnio 1 bei 2 dalių pažeidimu
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Pirminės pastabos dėl Pirmosios instancijos teismo kontrolės apimties
– Vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalį
– Vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 2 dalį
– Vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 62 straipsnį
Dėl trečiojo ir penktojo ieškinio pagrindų, atitinkamai susijusių su Reglamento Nr. 2100/94 75 straipsnio pažeidimu bei „bendru draudimu teisinėje valstybėje priimti netikėtus sprendimus“ ir Reglamento Nr. 1239/95 62 straipsnio 1 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Dėl penktojo ieškinio pagrindo
– Dėl trečiojo ieškinio pagrindo
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnio pažeidimu
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1239/95 60 straipsnio 1 dalies pažeidimu
Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 88 straipsnio pažeidimu
Dėl septintojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 70 straipsnio 2 dalies pažeidimu
Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 67 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio pažeidimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų