Language of document : ECLI:EU:T:2010:244

Byla T‑549/08

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

prieš

Europos Komisiją

„ESF – Finansinės paramos sustabdymas – Kova su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje – Dideli valdymo ar kontrolės sistemų trūkumai, dėl kurių gali atsirasti sisteminių netikslumų – Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 2 dalies c punktas – Teisėti lūkesčiai“

Sprendimo santrauka

1.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė parama – Finansavimas iš Bendrijos lėšų – Valstybių narių pareiga sukurti valdymo ir kontrolės sistemas

(Tarybos reglamento Nr. 1260/1999 38 straipsnio 1 dalis ir 39 straipsnio 2 dalies c punktas ir 3 dalis; Komisijos reglamento Nr. 438/2001 3 straipsnio a punktas, 7 straipsnis ir 9 straipsnio 4 dalis)

2.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Struktūrinė parama – Finansavimas iš Bendrijos lėšų – Sprendimas sustabdyti iš pradžių suteiktą paramą

(Tarybos reglamentas Nr. 1260/1999)

1.      Taisyklė, pagal kurią iš Bendrijos biudžeto apmokamos tik tos išlaidos, kurių nacionalinės institucijos patyrė laikydamosi Bendrijos taisyklių, taikoma ir teikiant finansinę paramą iš Europos socialinio fondo (ESF).

Taigi, atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo reikalavimą, kuriuo grindžiamas struktūrinių fondų įgyvendinimas, ir į su šiuo įgyvendinimu susijusius nacionalinių valdžios institucijų įgaliojimus, Reglamento Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybių narių pareiga sukurti valdymo ir kontrolės sistemas, kurios vykdymo taisyklės detalizuojamos Reglamento Nr. 438/2001 2−8 straipsniuose, yra esminė. Pagal minėto Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 2 dalies c punktą Komisija sustabdo tarpinius mokėjimus, jeigu atlikusi reikalingus patikrinimus padaro išvadą, kad yra didelių valdymo ar kontrolės sistemų trūkumų, dėl kurių gali atsirasti sisteminių netikslumų.

Šiuo atžvilgiu, kadangi remiantis ESF finansuojamai paramai taikomais teisės aktais vadovaujančioji ir mokėjimo institucijos turi atlikti labai įvairių patikrinimų skirtingais etapais, bendras šioms institucijoms priskirtų funkcijų vykdymas kelia nemažą su šių patikrinimų koordinavimu arba net jų susiliejimu susijusį pavojų ir todėl gali kelti abejonių jų patikimumu. Nors Reglamento Nr. 438/2001 9 straipsnio 4 dalimi nedraudžiama, kad vadovaujančioji ir mokėjimo institucijos būtų ta pati organizacija, dar reikia, jog atitinkamoje organizacijoje egzistuotų aiškus funkcijų paskirstymas ir deramas atskyrimas, kaip tai numatyta šio reglamento 3 straipsnio a punkte.

Be to, tiek vadovaujančiosios institucijos vykdomų patikrinimų etapu, tiek mokėjimo institucijai atliekant sertifikavimą, o tai yra patikimo finansų valdymo garantijos, nacionalinės valdžios institucijos turi ex ante ir visiškai įsitikinti numatomų išlaidų realumu ir atitiktimi reikalavimams. Nepakanka, kad nacionalinės valdžios institucijos atliktų patikrinimus ex post ir jais remdamosi prireikus atliktų finansinius koregavimus.

Kalbant apie Reglamento Nr. 438/2001 7 straipsnyje nurodytos audito sekos priežiūrą, reikia pažymėti, kad vien nuoroda į paraiškų pateikimo aktus, susijusius su pagalba įgyvendinant tam tikrą ESF finansuojamą programą, negali savaime suteikti visos konkrečios informacijos, kurios reikalaujama pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Taigi Komisija gali pagrįstai daryti išvadą, jog egzistuoja didelių valdymo ar kontrolės sistemų trūkumų, dėl kurių gali atsirasti sisteminių netikslumų, ir dėl to sustabdyti nagrinėjamos pagalbos tarpinius mokėjimus, kai ji konstatuoja, įgyvendinant ESF finansuojamą programą, jog valdymo ir mokėjimo funkcijos vykdomos bendrai, neatlikti ar nederamai atlikti pirminiai patikrinimai ir, kiek tai susiję su audito sekos priežiūra, tam tikru valdymo lygiu neturima jokios konkrečios informacijos ir ji nesaugoma, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 438/2001 7 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(žr. 45–47, 52, 54, 57–61 punktus)

2.      Asmuo, kuris padarė akivaizdų galiojančių teisės aktų pažeidimą, negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimu.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principu negalima remtis ginčijant Bendrijos paramos sustabdymą, kai nebuvo akivaizdžiai laikytasi šios paramos suteikimo sąlygų. Jei egzistuoja didelių valdymo ar kontrolės sistemų trūkumų, dėl kurių gali atsirasti sisteminių netikslumų, tokie netikslumai turi būti laikomi akivaizdžiais galiojančių teisės aktų pažeidimais, taip pat kaip ir akivaizdus Bendrijos teisės aktų, kuriais remiantis priimtas sprendimas suteikti Bendrijos pagalbą, arba sprendimo suteikti pagalbą nuostatų pažeidimas.

Galbūt egzistuojantys pažeidimai, kurie anksčiau nebuvo tirti ar nustatyti, niekaip negali būti pagrindas teisėtiems lūkesčiams atsirasti. Todėl niekas Komisijai netrukdo, per konkretų patikrinimą nustačius pažeidimų, už juos nustatyti finansines pasekmes. Nacionalinės valdžios institucijos, kurios pirmiausia atsako už finansinę pagalbos kontrolę, negali šios atsakomybės išvengti nurodydamos, kad Komisija per ankstesnį patikrinimą nenustatė jokio pažeidimo. Bet kuriuo atveju Komisijos tarnybų parengtos audito ataskaitos, susijusios su struktūrinių fondų finansuojamos veiklos įgyvendinimu, iš esmės negali būti pagrindas atsirasti teisėtiems lūkesčiams, kad valdymo ir kontrolės sistemos, kurias turi sukurti valstybės narės, atitiks keliamus reikalavimus. Tokios ataskaitos paprastai parengiamos atrankos būdu remiantis pavyzdine, o ne išsamia informacija apie pagalbą ir tik patvirtina padėtį, stebėtą tuo metu, kai buvo atliekamas auditas. Be to, šios ataskaitos parodo tik tarnautojų, atsakingų už patikrinimus vietoje, profesinę nuomonę, o ne Komisijos nuomonę, kuri paaiškėja tik vėliau vykstant ginčo procedūrai, į kurią įtraukiama ir atitinkama valstybė narė.

(žr. 73–77, 79 punktus)