Pranešimas OL

 

"Bouygues SA" ir "Bouygues Télécom" 2004 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-450/04)

(Proceso kalba: prancūzų)

2004 m. lapkričio 9 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas "Bouygues SA" ir "Bouygues Télécom", įsteigtų Paryžiuje ir Boulogne Billancourt (Prancūzija), atstovaujamų advokatų Louis Vogel, Joseph Vogel, François Sureau, Didier Théophile, Bernard Amory ir Alexandre Verheyden, ieškinys prieš Europos Bendrijų Komisiją.

Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:

panaikinti 2004 m. rugpjūčio 2 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo C(2004)3060 1 straipsnį;

panaikinti minėto sprendimo 2 straipsnį;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys buvo pareikštas dėl 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. C(2004)3060, kuriuo Europos Komisija konstatavo, kad paskola, Prancūzijos kaip akcininkės 2002 m. gruodžio mėn. suteikta "Groupe France Télécom" 9 milijardų eurų kredito linijos forma, atsižvelgiant į nuo 2002 m. liepos mėn. išsakomus pareiškimus, buvo su bendra rinka nesuderinama valstybės pagalba. Be to, Komisija nusprendė, kad ši pagalba neturi būti grąžinama.

Dėl pagalbos konstatavimo ieškovai nagrinėjamam sprendimui priekaištauja, kad įsipareigojimai, išplaukę iš Prancūzijos vyriausybės pareiškimų, kuriuose nuo 2002 m. liepos iki spalio mėn. buvo viešai pritariama paskolai "France Télécom", nors ši sunkiai įsiskolinusi įmonė patyrė didelių nuostolių, sprendime nebuvo kvalifikuoti kaip valstybės pagalba.

Grįsdami savo pareiškimus, ieškovai teigia, kad:

- Komisija, atsisakydama 2002 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėnesių Prancūzijos vyriausybės pareiškimus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visus kartu, kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, klaidingai taikė EB sutarties 87 straipsnį. Šiuo atveju atsakovė turėjo konstatuoti, kad šie pareiškimai "France Télécom" suteikė tokį pranašumą, kuris iškreipė tiek konkurenciją tiek valstybių narių tarpusavio prekybą;

- ginčijamas sprendimas grindžiamas prieštaringais ir nepakankamais argumentais. Šiuo aspektu patikslinama, kad po to, kai buvo konstatuota, kad Prancūzijos vyriausybės pareiškimai turėjo visus valstybės pagalbos požymius, ji iš to nepadarė logiškos išvados, kad šie pranešimai kvalifikuotini kaip valstybės pagalba;

- dėl atsisakymo liepti grąžinti pagalbą konstatuotinas Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 88 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas, o dėl nepakankamų argumentų - esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas. Šiuo aspektu ieškovai tvirtina, kad Komisija galėjo puikiausiai, nepažeisdama Prancūzijos teisių į gynybą, nustatyti pagalbos sumą ir kad tokiu atveju nagrinėjamos pagalbos grąžinimas nebūtų pažeidęs teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

____________