PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. birželio 15 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo SPAFORM paraiška – Ankstesni žodiniai prekių ženklai SPA ir SPA THERMES – Protesto atmetimas iš dalies – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 18 taisyklės 1 dalis“
Byloje T‑186/04
Spa Monopole, compagnie fermière de Spa SA/NV, įsteigta Spa (Belgija), atstovaujama advokatų L. de Brouwer, E. Cornu, É. De Gryse ir D. Moreau,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider,
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Spaform Ltd, įsteigtai Southampton (Jungtinė Karalystė), atstovaujamai barristers J. Gardner ir A. Howard,
dėl 2004 m. vasario 25 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 827/2002‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Spa Monopole, compagnie fermière de Spa SA/NV ir Spaform Ltd,
EUROPOS BENDRIJŲ
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Pirrung, teisėjai N. J. Forwood ir S. Papasavvas,
posėdžio sekretorė B. Pastor, kanclerio pavaduotoja,
susipažinęs su 2004 m. gegužės 25 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautu ieškiniu, ,
susipažinęs su 2004 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautu VRDT atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2004 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautu įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį,
įvykus 2005 m. vasario 1 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1997 m. rugpjūčio 5 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi pataisytu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas – žodinis žymuo SPAFORM.
3 Pagal peržiūrėtą ir pataisytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso 7, 9 ir 11 klasėms. Šių prekių ir paslaugų aprašymas yra toks:
– 7 klasė: „siurbliai, slėgio reguliatoriai, slėgio vožtuvai“,
– 9 klasė: „aparatai ir prietaisai slėgiui matuoti“,
– 11 klasė: „vonios, sūkurinės vonios, burbulinės vonios, kriauklės, vonių su vandens čiurkšlėmis įranga; dušai, vandens nutekėjimo vamzdžiai“.
4 1998 m. liepos 27 d. paraiška buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 55/1998.
5 1998 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo.
6 Protestas buvo grindžiamas prekių ženklais SPA THERMES ir SPA, kurių registracijos tokios:
– 1994 m. liepos 26 d. Beniliukse Nr. 555 229 įregistruotas prekių ženklas SPA THERMES, skirtas tokioms prekėms ir paslaugoms:
– 3 klasei priklausantiems „balinimo preparatams ir kitoms skalbimo medžiagoms; valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatams, muilui; parfumerijai, eteriniams aliejams, kosmetikai, plaukų losjonams; dantų milteliams ir pastoms“,
– 11 klasei priklausantiems „apšvietimo, šildymo, garų gamybos, valgio virimo, šaldymo, džiovinimo, vėdinimo, vandens tiekimo ir sanitariniams įrenginiams, įskaitant vandens paskirstymo, apdirbimo, valymo ir filtravimo sistemoms“,
– 42 klasei priklausantiems „terminių gydyklų paslaugoms, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; vonioms, dušams, masažams“;
– 1983 m. vasario 21 d. Beniliukse Nr. 389 230 įregistruotas prekių ženklas SPA, skirtas į 32 klasei priklausantiems „mineraliniam ir gazuotam vandeniui, kitiems gaiviesiems gėrimams; sirupams ir kitiems gėrimų gaminimo mišiniams“.
7 Proteste nebuvo pateiktas pastarojo prekių ženklo vaizdas. Be to, ieškovė rėmėsi „šių prekių ženklų, (skirtų) 32 klasės prekėms, geru vardu Beniliukse“.
8 Grįsdama savo protestą registracijos Nr. 555 229 atžvilgiu, ieškovė rėmėsi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu. Be to, registracijos Nr. 389 230 atžvilgiu ji rėmėsi to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalimi.
9 2000 m. spalio 4 d. Protestų skyrius paprašė ieškovės pateikti savo protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ar pastabas, kartu jai pranešdamas, jog visapusiška protesto analizė parodė, kad šis yra nepriimtinas pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį, nes žymuo, kuris sudaro gerą vardą turintį prekių ženklą, proteste nebuvo nurodytas ir nebuvo pridėtas joks jį identifikuoti leidžiantis registracijos pažymėjimas.
10 2000 m. gruodžio 1 d. Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies pagrindu pareikštam protestui pagrįsti ieškovė Protestų skyriui pateikė minėtos registracijos kopiją.
11 2002 m. liepos 31 d. Sprendimu Protestų skyrius atmetė protestą nuspręsdamas, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį pareikšta paraiška yra nepriimtina. Jis rėmėsi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu bei 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1, toliau – įgyvendinimo reglamentas), 18 taisyklės 1 dalimi. Protestų skyrius iš tiesų manė, kad duomenys, kuriuos turėjo VRDT pasibaigus protesto padavimo terminui – šiuo atveju 1998 m. spalio 27 d. – neleido identifikuoti gerą vardą turinčio ankstesnio prekių ženklo. Be to, Protestų skyrius nusprendė, kad nėra galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį prekių ženklą SPA THERMES Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
12 2002 m. rugsėjo 30 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–59 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl šio sprendimo.
13 2004 m. vasario 25 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė ieškovės pateiktą apeliaciją. Apeliacinė taryba nusprendė, kad Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi grindžiamo atsisakymo įregistruoti pagrindas neturi būti nagrinėjamas, nes jis yra nepriimtinas. Šiuo atžvilgiu ji nurodė, kad „nagrinėjamos registracijos objektu esantis žymuo nebuvo nurodytas“. Be to, ketvirtoji apeliacinė taryba manė, kad nėra galimybės supainioti prekių ženklą SPAFORM ir ankstesnį prekių ženklą SPA THERMES Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
Šalių reikalavimai
14 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
15 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– patenkinti ieškovės prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš kiekvienos šalies sumokėti savo bylinėjimosi išlaidas.
16 Įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:
– patvirtinti ginčijamą sprendimą,
– atmesti visą ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
17 Per posėdį įstojusi į bylą šalis paprašė priteisti iš VRDT su posėdžiu susijusias bylinėjimosi išlaidas, nes ji nebūtų jame dalyvavusi, jei VRDT būtų nusprendusi atmesti apeliaciją.
Dėl teisės
Dėl VRDT reikalavimų
18 VRDT prašo patenkinti ieškovės prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą. Ji remiasi 2004 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimu Vedial prieš VRDT (C‑106/03 P, Rink. p. II‑0000, 26 ir 27 punktai). Šioje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 133 straipsnio 2 dalį VRDT yra atsakovė Pirmosios instancijos teisme ir ji neturi teisės pakeisti ginčo ribų, nustatytų prekių ženklo paraišką ir protestą pateikusių asmenų reikalavimuose bei tvirtinimuose. Tačiau VRDT teigia, kad ji neturi sistemingai ginti apeliacinių tarybų priimtus ginčijamus sprendimus. Šiuo atžvilgiu VRDT nurodo 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą GE Betz prieš VRDT – Atofina Chemicals (BIOMATE) (T‑107/02, Rink. p. II‑0000, 29 ir paskesni punktai).
19 Pirmosios instancijos teismas primena, kad procese, susijusiame su ieškiniu dėl apeliacinės tarybos per protesto procedūrą priimto sprendimo, VRDT bet kuriuo atveju neturi teisės pakeisti ginčo ribų, nustatytų prekių ženklo paraišką ir protestą pateikusių asmenų reikalavimuose bei tvirtinimuose (minėto apeliacinio sprendimo Vedial prieš VRDT, patvirtinančio 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Vedial prieš VRDT – France Distribution(HUBERT), T‑110/01, Rink. p. II‑5275, 26 punktas).
20 Vis dėlto iš šios teismų praktikos neišplaukia, kad VRDT turi prašyti atmesti ieškinį dėl vienos iš apeliacinių tarybų sprendimo panaikinimo. Iš tikrųjų, nors VRDT nėra suteikta teisė pareikšti ieškinį dėl apeliacinės tarybos sprendimo, ji neturi sistemingai ginti bet kurio apeliacinės tarybos priimto ginčijamo sprendimo arba būtinai prašyti atmesti bet kurį dėl tokio sprendimo pareikštą ieškinį (minėto sprendimo BIOMATE 34 punktas).
21 Todėl ir šiuo atveju VRDT gali, nepakeisdama ginčo ribų, prašyti patenkinti ieškovės prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl esmės
22 Ieškovė savo ieškinį grindžia vieninteliu ieškinio pagrindu – įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies pažeidimu.
Šalių argumentai
23 Ieškovė tvirtina, kad šiuo atveju Protestų skyriaus, o vėliau ir ketvirtosios VRDT apeliacinės tarybos nustatytas pažeidimas buvo susijęs tik su įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies taikymu. Todėl, jos nuomone, reikia išnagrinėti, ar proteste buvo aiškiai nurodytas gerą vardą turintis ankstesnis prekių ženklas, kuriuo buvo grindžiamas protestas.
24 Ji pripažįsta, kad protesto dokumente „nebuvo pavaizduotas“ žymuo, sudarantis gerą vardą turinčio prekių ženklą, kuriuo buvo grindžiamas protestas. Tačiau ši registracija buvo tiksliai nurodyta įvardijant Beniliuksą kaip įregistravimo valstybę, registracijos numerį bei jos datą ir nurodant prekes, kurioms ji skirta.
25 Ieškovė pažymi, kad 1998 m. spalio 27 d. VRDT protestų skyriui jos atstovo nusiųsto protesto 5 puslapyje, formos 69, 70 ir 71 punktuose, susijusiuose su „turinčiu gerą vardą ankstesniu įregistruotu prekių ženklu“, nurodyta:
– „geras vardas: valstybėje narėje“,
– „valstybė narė: Beniliuksas (1983 m. vasario 21 d. įregistruotas Nr. 389 230)“,
– „protestas grindžiamas: 32 klasė: mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai.“
26 Be to, protesto 6 puslapyje esančiuose kituose punktuose, būtent susijusiuose su „protesto pagrindais“, nurodyta, jog „egzistuoja supainiojimo galimybė, kurią sudaro galimybė susieti Bendrijos prekių ženklą SPAFORM su (ieškovės) vardu (įregistruotais) prekių ženklais SPA, kuriais grindžiamas protestas“, o protesto 6 puslapio 3 punkte pažymėta, kad ieškovės „prekių ženklai, (skirti) 32 klasės prekėms, turėjo gerą vardą Beniliukse“.
27 Ieškovė mano, kad įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalis nereikalauja, jog prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, būtų „pavaizduotas“. Reikalaudama „pavaizduoti“ protestą pagrindžiantį prekių ženklą, kai minėta taisyklė tik reikalauja, kad šis būtų „aiškiai nurodytas“, Apeliacinė taryba sugriežtino šioje nuostatoje įtvirtintas sąlygas.
28 Ieškovė mano, kad įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies reikalavimai šiuo atveju buvo patenkinti. Jos nuomone, pagrindinis 18 taisyklės 1 dalies tikslas – leisti Bendrijos prekių ženklo pareiškėjui, atsakovui protesto procedūros metu, susipažinti su prieš jį nukreiptomis teisėmis, kad galėtų įgyvendinti savo gynybos teises.
29 Ji teigia, kad šiuo atveju šis tikslas buvo pasiektas. Iš tikrųjų kadangi gerą vardą turintis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, buvo aiškiai nurodytas pateikiant visus duomenis apie jo registraciją, Bendrijos prekių ženklo pareiškėjas, atsakovas protesto procedūroje, galėjo lengvai suprasti ir patikrinti pagrindą, kuriuo buvo grindžiamas protestas.
30 Be to, ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime nustatyti reikalavimai neatitinka ankstesnės VRDT apeliacinių tarybų praktikos, susijusios su įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies taikymu, ypač 2002 m. kovo 7 d. trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 870/2001‑3 Bridgewater prieš Bridgewater).
31 VRDT nuomone, įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalyje numatytas aiškus ankstesnės teisės identifikavimas yra absoliuti protesto priimtinumo sąlyga. Būtų neįmanoma ištaisyti ankstesnio prekių ženklo identifikavimo trūkumo, o Protestų skyrius neįpareigotas prašyti protestą pateikusios šalies tą daryti. Taip pat VRDT nurodo 2004 m. gegužės 10 d. protesto procedūros gaires, kurių 1 dalies 1 skyriaus A VI punktas išskiria „absoliučius“ ir „santykinius“ identifikavimo elementus. Be to, proteste nesant absoliutaus identifikavimo elemento, ankstesnis prekių ženklas negali būti identifikuotas ir todėl juo negali būti grindžiamas protestas. Absoliučiais identifikavimo elementais yra laikomi ankstesnio prekių ženklo registracijos arba paraiškos numeriai. Santykiniai identifikavimo elementai yra prekių ženklo vaizdas, prekių ženklo tipas, prekės ir paslaugos bei kita informacija, pavyzdžiui, paraiškos padavimo ar registracijos data. Galimiems santykinių elementų trūkumams ištaisyti protestą pateikusiai šaliai turėtų būti suteikiamas dviejų mėnesių laikotarpis.
32 VRDT mano, kad, atsižvelgiant į šalių interesus, VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos pozicija buvo per griežta dėl minimalių elementų, leidžiančių identifikuoti ankstesnį – šiuo atveju žodinį – prekių ženklą. VRDT taip pat tvirtina, kad Apeliacinės tarybos sprendimas yra nepateisinamas atsižvelgiant į įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalį. Jos nuomone, Protestų skyrius ir apeliacinė taryba turėjo nuspręsti, kad registracijos numerio ir atitinkamos valstybės narės nurodymo pakanka identifikuoti ankstesnį prekių ženklą. Todėl būtų pakakę, jei Protestų skyrius būtų paprašęs papildomos informacijos pagal įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalį.
33 VRDT nuomone, protestų skyriai ir apeliacinės tarybos iš pradžių ne visada vienodai vertindavo būtinus elementus, leidžiančius aiškiai identifikuoti ankstesnę teisę, kuria grindžiamas protestas. Ji pripažįsta, kad kai kurios apeliacinės tarybos taikė siaurą požiūrį (2002 m. vasario 25 d. antrosios apeliacinės tarybos sprendimas (byla R 1184/2000‑2, P‑51, Mustang prieš Ford Mustang) ir minėtas sprendimas Bridgewater prieš Bridgewater). Vis dėlto ji pažymi, jog šie sprendimai susiję su ankstesnėmis teisėmis, kurios nebuvo įregistruotos, ir kad egzistuoja ir kitokie apeliacinės tarybos sprendimai (2003 m. gruodžio 19 d. antrosios apeliacinės tarybos sprendimas (byla R 704/2002‑2, Myo Max by CEFAR prieš cefar-centro de estudos de farmacoepidemiologia). Pagaliau ji nurodo, kad protesto procedūros gairės taip pat patvirtina jos požiūrį.
34 Įstojusi į bylą šalis primena įgyvendinimo reglamento 15 taisyklės 2 dalyje nurodytas protesto turiniui keliamas sąlygas, jog „protesto pranešimą sudaro <…> ankstesnio ženklo vaizdas ir, jei reikia, ankstesnio ženklo arba ankstesnės teisės aprašymas“. Be to, pasak įstojusios į bylą šalies, įgyvendinimo reglamento 15 taisyklės 2 dalis taip pat reikalauja, kad proteste būtų ankstesnio prekių ženklo vaizdas, t. y. ne tik paprastas jo aprašymas. Todėl ieškovė negali kaltinti VRDT, kad ši nustatė papildomą protesto priimtinumo sąlygą, nes šis reikalavimas akivaizdžiai išplaukia iš įgyvendinimo reglamento.
35 Įstojusi į bylą šalis nurodo ankstesnę VRDT praktiką, būtent 2002 m. kovo 4 d. Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (bylos R 662/2001‑1, ORANGEX prieš Orange X-PRESS 21 punktas), pagal kurį kiekvienas protestas „turi būti pakankamai aiškus ir konkretus, kad nekiltų neaiškumų dėl jo prasmės ir apimties“. Taip pat ji cituoja 2004 m. liepos 6 d. Protestų skyriaus sprendimą (byla Nr. 2218/2004, Atlas Copco AB prieš The Black & Decker Corp.), pagal kurį „ankstesnis prekių ženklas arba ankstesnė teisė yra laikomi aiškiai identifikuotais, jei tenkinami šie minimalūs reikalavimai: pateikiamas prekių ženklo ar žymens vaizdas, nurodoma valstybė, kurioje prekių ženklas buvo įregistruotas ar pateikta registravimo paraiška arba kurioje egzistuoja ankstesnė teisė bei registracijos paraiškos arba registracijos numeris (susijęs su įregistruotu komerciniu prekių ženklu arba su komercinio prekių ženklo paraiška)“.
36 Be to, įstojusi į bylą šalis pažymi, kad, priešingai nei matyti iš įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 2 dalies, tos pačios taisyklės 1 dalis neįpareigoja VRDT prašyti protestą pateikusios šalies ištaisyti toje dalyje nurodytas klaidas (2004 m. sausio 9 d. Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas (bylos R 129/2003‑1, Weekenders Worldwide Trade and Service Kft prieš Gregor Kohlruss 24 punktas).
37 Ji priduria, kad šiuos trūkumus galima ištaisyti tik iki protesto pateikimo termino pabaigos. Be to, VRDT neįpareigota atsižvelgti į duomenis, pateiktus po šios datos. Šiuo atžvilgiu ji mini 2002 m. birželio 13 d. Pirmosis instancijos teismo sprendimą Chef Revival USA prieš VRDT – Massagué Marín(Chef) (T‑232/00, Rink. p. II‑2749, 34 ir 36 punktai), pagal kurį, „jei protestas netenkina (įgyvendinimo) reglamento 18 taisyklės 1 dalies priimtinumo sąlygų, protestas atmetamas kaip nepriimtinas, jeigu nustatyti trūkumai nebuvo ištaisyti iki jo pateikimo termino pabaigos“.
38 Įstojusios į bylą šalies manymu, ieškovė per daug supaprastino Apeliacinės tarybos pateiktus motyvus. Šiuo atžvilgiu ji nurodo, jog iš ginčijamo sprendimo 2, 3 ir 13 konstatuojamųjų dalių matyti, pirma, kad ieškovė protesto pranešime nepateikė nei prekių ženklo SPA THERMES vaizdo, nei jo registracijos pažymėjimo, antra, kad ji pateikė tik su vienu ankstesniu prekių ženklu susijusią informaciją, nors protestas grindžiamas daugeliu prekių ženklų, skirtų 32 klasės prekėms, ir, trečia, protesto pateikimo terminas baigėsi 1998 m. spalio 27 dieną. Ieškovė nepateikė reikalingos informacijos iki šios datos, kaip reikalauja įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalis. Iš tikrųjų ieškovė iki 2000 m. gruodžio 1 d. nepateikė registracijos pažymėjimo bei atitinkamo ankstesnio prekių ženklo vaizdo.
39 Įstojusi į bylą šalis taip pat primena, kad ieškovė VRDT ketvirtoje apeliacinėje taryboje pripažino, jog aiškus nagrinėjamo ankstesnio prekių ženklo identifikavimas skiriasi nuo paprasto identifikavimo. Būtų nelogiška, kad protestą pateikusi šalis tikėtųsi, jog VRDT atliks paiešką atitinkamos valstybės narės registre tam, kad galėtų identifikuoti šį prekių ženklą, kai protestą pateikusi šalis turi šią informaciją. Iš tikrųjų prekių ženklo identifikavimas turėtų leisti VRDT apeliacinei tarybai išspręsti ginčus. VRDT uždavinys – remiantis ankstesne teise, kuria gindžiamas protestas, nuspręsti, ar prekių ženklo paraiška priimtina prima facie, turi būti atmesta. Protesto pranešimas turėtų palengvinti šį uždavinį.
40 Įstojusi į bylą šalis pažymi, kad įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies tikslas yra ne tik informuoti prekių ženklo, dėl kurio yra pateiktas protestas, pareiškėją, bet taip pat pranešti VRDT apie su protestu susijusias faktines aplinkybes ir taip jai sudaryti galimybę išspręsti ginčą. Įstojusios į bylą šalies nuomone, ieškovė nepasiekė įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalyje numatyto tikslo.
41 Galiausia įstojusi į bylą šalis primena, kad Protestų skyrius protestą atmetė kaip nepriimtiną, nes „byloje nebuvo pakankamai aiškios informacijos apie neįregistruoto prekių ženklo formą“.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Dėl įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies aiškinimo
42 Pagal įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalį „jei <…> protesto pranešime aiškiai nenurodoma paraiška, kuri yra protestuojama, arba ankstesnis ženklas ar ankstesnė teisė, kuria remiantis reiškiamas protestas, Tarnyba atmeta tą protesto pranešimą kaip nepriimtiną, jeigu tie trūkumai nebuvo ištaisyti iki protestavimo termino pabaigos“.
43 Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė proteste nepateikė Beniliukse Nr. 389 230 įregistruoto žodinio prekių ženklo SPA, kurio geru vardu ji grindžia savo protestą pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį, vaizdo. Taigi reikia nustatyti, ar įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalyje nustatyta aiškaus nurodymo sąlyga reikalavo pateikti šio prekių ženklo vaizdą.
44 Pirmiausia pažymėtina, kad įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies redakcija prancūzų kalba mini aiškų nurodymą (l’acte d’opposition n’indique pas clairement), o redakcija anglų kalba remiasi aiškiu identifikavimu (the notice of opposition does not clearly identify). Tačiau būtinybė vienodai aiškinti Bendrijos teisės nuostatas visomis kalbinėmis redakcijomis, jeigu tarp jų yra neatitikimų, reikalauja tokią nuostatą aiškinti atsižvelgiant į teisės akto kurio dalį ji sudaro, bendrą struktūrą ir tikslą (1995 m. gruodžio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rockfon, C‑449/93, Rink. p. I‑4291, 28 punktas ir 1996 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kraaijeveld ir kt., C‑72/95, Rink. p. I‑5403, 28 punktas). Šiuo atveju įgyvendinimo reglamento 18 taisyklė nurodo, kad ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, turi būti pakankamai aiškiai nurodytas, kad VRDT ir kita dalyvaujanti byloje šalis galėtų jį identifikuoti. Atsižvelgiant į šį tikslą, tarp šių dviejų kalbinių redakcijų esantys skirtumai nesudaro jokio prieštaravimo.
45 Pagaliau pažymėtina, kad taikydamas įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalį Protestų skyrius nėra įpareigotas protestą pateikusiai šaliai siūlyti ištaisyti tai, kad ankstesnis prekių ženklas nėra aiškiai nurodytas.
46 Be to, priešingai nei teigia įstojusi į bylą šalis, nesant jokio aiškaus nukreipimo, iš įgyvendinimo reglamento 15 taisyklės 2 dalies 8 punkto vi papunkčio neišplaukia, kad įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalis reikalauja pateikti ankstesnio prekių ženklo vaizdą.
47 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalį reikia aiškinti kaip reikalaujančią iki protesto pateikimo termino pabaigos pakankamai aiškiai nurodyti ankstesnį prekių ženklą, kuriuo grindžiamas protestas, kad būtų galima jį identifikuoti.
– Dėl aiškaus prekių ženklo SPA nurodymo
48 Taigi reikia išsiaiškinti, ar šiuo atveju protesto pranešime buvo pateikti pakankamai konkretūs duomenys, leidžiantys aiškiai identifikuoti Beniliukse Nr. 389 230 įregistruotą prekių ženklą SPA.
49 Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas mano, kad ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, registracijos numerio ir valstybės narės, kurioje jis buvo įregistruotas, nurodymas yra aiški nuoroda įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalies prasme.
50 Šiuo atveju aišku, kad proteste yra ši informacija:
– „geras vardas: valstybėje narėje“,
– „valstybė narė: Beniliuksas (1983 m. vasario 21 d. įregistruotas Nr. 389 230“,
– „protestas grindžiamas: 32 klasė: mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai.“
51 Be to, Pirmosios instancijos teismas tvirtina, kad kiti protesto pranešimo punktai, ypač tie, kurie susiję su protesto pagrindais, nurodo, jog „egzistuoja supainiojimo galimybė, kurią sudaro galimybė susieti <...> Bendrijos prekių ženklą SPAFORM su prekių ženklais SPA, kuriais grindžiamas protestas“, ir kad „SPA Monopole <...> prekių ženklai, (skirti) 32 klasės prekėms, turėjo gerą vardą Beniliukse“.
52 Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia konstatuoti, kad nagrinėjamas ankstesnis prekių ženklas yra aiškiai nurodytas protesto pranešime. Įstojusios į bylą šalies pateikti argumentai šios išvados nepaneigia.
53 Iš tikrųjų visų pirma dėl argumentų, susijusių su galimybe supainioti prekių ženklus, kuriais grindžiamas protestas, Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį rėmėsi ne Beniliukse Nr. 555 229 įregistruotu prekių ženklu SPA THERMES, bet Beniliukse Nr. 389 230 įregistruotu prekių ženklu SPA. Be to, nors protesto pranešime iš tiesų nurodomi įvairūs prekių ženklai SPA, daugelio prekių ženklų nurodymas neklaidina, nes kiekvienas iš jų turi skirtingą registracijos numerį.
54 Pagaliau dėl argumento, kad ieškovė nepateikė prekių ženklo SPA registracijos pažymėjimo, pakanka priminti, jog įgyvendinimo reglamento 18 taisyklės 1 dalis ankstesnio prekių ženklo aiškaus nurodymo tikslais nereikalauja pateikti registracijos pažymėjimo (žr. šio sprendimo 49 punktą). Šią išvadą patvirtina įgyvendinimo reglamento 16 taisyklės 2 dalis, kuri nustato, kad „jei protestas grindžiamas ankstesniu ženklu, kuris nėra Bendrijos prekės ženklas, prie protesto pranešimo turėtų būti pridėti ankstesnio ženklo registracijos arba paraiškos padavimo įrodymai, pavyzdžiui, registracijos pažymėjimas“. Šios taisyklės nesilaikymas, kaip yra ir šiuo atveju, gali būti ištaisytas pagal šios taisyklės 3 dalį per terminą, nustatytą prasidėjus protesto procedūrai.
55 Dėl argumento, susijusio su ankstesne apeliacinių tarybų praktika, Pirmosios instancijos teismas primena, kad į VRDT sprendimų praktiką Bendrijos teismai atsižvelgti neprivalo (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bosch prieš VRDT(Kit Pro ir Kit Super Pro), T‑79/01 ir T‑86/01, Rink. p. II‑4881, 32 punktą). Bet kuriuo atveju įstojusios į bylą šalies nurodyti sprendimai yra susiję su anksčiau neįregistruotais prekių ženklais, todėl, siekiant užtikrinti aiškų nurodymą, jų vaizdas buvo būtinas. Tačiau šiuo atveju taip nėra, nes ankstesnis prekių ženklas yra įregistruotas žodinis prekių ženklas, kurio registracijos numeris ir valstybė narė, kurioje jis įregistruotas, aiškiai nurodyti (žr. šio sprendimo 49 punktą).
56 Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau pasakyta, reika padaryti išvadą, kad ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas yra nepagrįstas. Todėl ginčijamas sprendimas tiek, kiek jis nustato, kad Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi grindžiamas protestas dėl Beniliukse Nr. 389 230 įregistruoto prekių ženklo SPA yra nepriimtinas, turi būti panaikintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Apeliacinės tarybos sprendimas buvo iš dalies panaikintas, VRDT pralaimėjo bylą, todėl ji turi padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios reikalavimus. Kadangi įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. 2004 m. vasario 24 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) sprendimas (byla R 87/2002‑4) yra panaikinamas tiek, kiek jis nustato, kad 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalimi grindžiamas protestas dėl Beniliukse Nr. 389 230 įregistruoto prekių ženklo SPA yra nepriimtinas.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. VRDT padengia savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2005 m. birželio 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.