Byla T‑409/09

Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE

prieš

Europos Komisiją

„Deliktinė atsakomybė – Viešieji paslaugų pirkimai – Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas – Bendrojo Teismo sprendimu panaikintas sprendimas – Senatis – Terminai dėl nuotolių – Iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Deliktinė atsakomybė – Senaties terminas

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Dėl neteisėto akto atsiradusi reali ir tikra žala – Sąvoka – Prarasta galimybė – Įtraukimas – Sąlygos

(EB 288 straipsnis)

3.      Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Deliktinė atsakomybė – Senaties terminas – Eigos pradžia

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis)

4.      Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Sąjungos deliktinė atsakomybė – Senaties terminas – Eigos pradžia

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis)

1.      Terminas dėl nuotolių susijęs tik su procesiniais terminais, o ne su senaties terminu, kuriam pasibaigus išnyksta teisė pareikšti ieškinį dėl deliktinės atsakomybės ir kuris dėl to neprailginamas jokiu terminu dėl nuotolių. Šiuo atžvilgiu senaties taisyklės, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, pagrįstos griežtai objektyviais kriterijais, nes kitaip būtų pažeistas teisinio saugumo principas, kuriuo konkrečiai grindžiamos šios taisyklės.

Taigi procesiniai terminai, kaip antai proceso pradėjimo, ir ieškinio dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės penkerių metų senaties terminas yra terminai, kurie pagal savo pobūdį skiriasi. Iš tikrųjų proceso pradėjimo terminai yra imperatyvūs ir šalys ar teismas jų atžvilgiu neturi diskrecijos, nes jie nustatyti tam, kad būtų užtikrintas teisinių situacijų aiškumas ir saugumas. Taigi Sąjungos teismui priklauso net savo iniciatyva išnagrinėti, ar ieškinys buvo pareikštas per nustatytą terminą. Tačiau teismas negali savo iniciatyva iškelti pagrindo, susijusio su ieškinio dėl deliktinės atsakomybės senatimi.

Be to, ieškinio senatis nutrūksta, jei pradedamas procesas Sąjungos teisme arba jei prieš iškeliant bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą kompetentingai institucijai. Pastaruoju atveju senaties termino eiga nutrūksta, tik jei pateikus tokį prašymą vėliau pareiškiamas ieškinys per EB 230 ar 232 straipsniuose nustatytus terminus, nelygu atvejis.

Bet kuriuo atveju apskaičiuojant senaties terminą nedaromas skirtumas dėl to, ar šio termino eiga nutrūksta pradėjus procesą, ar prieš iškeliant bylą padavus prašymą. Šiuo atžvilgiu termino dėl nuotolių taikymas reikštų, jog senatis sueitų skirtingu laikotarpiu pagal tai, ar nukentėjusioji šalis nusprendė tiesiogiai kreiptis į Sąjungos teismą, ar – prieš tai kreiptis į kompetentingą instituciją. Dėl tokio Teisingumo Teismo statute nenumatyto skirtumo senaties termino pabaiga taptų priklausoma nuo neobjektyvaus veiksnio ir tai skatintų ginčus spręsti teisme, o ne ieškoti taikių sprendimo būdų.

(žr. 46, 56, 75–78 punktus)

2.      Sąjungos deliktinė atsakomybė kyla, jeigu tenkinamos visos sąlygos, t. y.: veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, bei nurodytos žalos buvimas.

Viena iš šių sąlygų netenkinama, jeigu neįmanoma nustatyti, ar yra koks nors priežastinis ryšys tarp neteisėto dalyvio pasiūlymo atmetimo per pirmąjį konkursą ir žalos, kurią jis tariamai patyrė dėl prarastos galimybės sudaryti kitą sutartį per kitas procedūras, susijusias su pirmąja sutartimi.

Bet kuriuo atveju prarastą galimybę sudaryti kitą sutartį galima laikyti realia ir tikra žala tik tuomet, jei nekyla jokių abejonių, jog, nesant netinkamų Komisijos veiksmų, su atitinkama įmone būtų sudaryta pirmoji sutartis. Atsižvelgiant į viešųjų konkursų sistemą, perkančioji organizacija turi didelę diskrecijos teisę priimdama sprendimą sudaryti tam tikrą sutartį.

(žr. 47, 83–87 punktus)

3.      Senaties termino eiga prasideda tada, kai įvykdytos visos sąlygos, taikomos pareigai atlyginti žalą, o būtent tada, kai atsirado atlygintina žala. Konkrečiai kalbant, ginčų, kurių kyla dėl individualių aktų, senaties termino eiga prasideda tada, kai šie aktai sukelia padarinių asmenims, kuriems jie skirti.

Visiškai nesvarbu, kad nukentėjusioji šalis tiksliai ir išsamiai žino faktines bylos aplinkybes, nes jų žinojimas nėra viena iš sąlygų, kurią reikia įvykdyti tam, kad prasidėtų senaties termino eiga.

Kitaip atsirastų painiava tarp procesinio kriterijaus, susijusio su senaties termino eigos pradžia, ir išvados, kad įvykdytos sąlygos dėl atsakomybės buvimo, dėl kurio galiausiai gali nuspręsti tik teismas, į kurį kreiptasi dėl galutinio ginčo nagrinėjimo iš esmės. Tai, jog neleidžiama, kad prasidėtų ieškinio dėl deliktinės Sąjungos atsakomybės senaties termino eiga, kol tariamai nukentėjusi šalis asmeniškai įsitikins, kad patyrė žalą, lemtų, kad teisės pareikšti minėtą ieškinį praradimo momentas keistųsi atsižvelgiant į kiekvienos šalies individualų suvokimą apie žalos realumą, o tai prieštarauja teisinio saugumo reikalavimui, kuris būtinas taikant senaties terminus.

(žr. 48, 50, 62, 64 punktus)

4.      Su žalos realumu susijusi sąlyga yra įvykdyta, jeigu žala yra neišvengiama ir pakankamai tikrai numatoma, nors dar negali būti tiksliai apskaičiuota, ir senaties terminas gali prasidėti tik tada, kai realiai atsiranda finansinių nuostolių. Tam, kad prasidėtų senaties termino eiga, nėra svarbu, kad Sąjungos veiksmai teismo sprendimu būtų pripažinti neteisėtais.

Per viešojo pirkimo konkurso procedūrą žala, kurią pralaimėjęs kandidatas patiria dėl to, kad su juo nebuvo sudaryta sutartis ir jis prarado galimybę ją sudaryti, tiesiogiai ir iš karto kyla dėl sprendimo atmesti jo pasiūlymą, nepaisant būsimo specialios sutarties pasirašymo tarp Bendrijos institucijos ir laimėjusio kandidato bei šio atmetimo motyvų.

Taigi, pasiūlymo atmetimas yra įvykis, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl atsakomybės viešųjų pirkimų srityje, ir dėl jo pralaimėjęs konkurso dalyvis tariamai patiria žalą. Todėl būtent nuo tos dienos, kada pralaimėjusiam konkurso dalyviui asmeniškai pranešama apie jo pasiūlymo atmetimą, prasideda senaties termino eiga. Data, kai Oficialiajame leidinyje paskelbiamas skelbimas apie sutarties sudarymą, šiuo atžvilgiu nesvarbi.

(žr. 52, 61, 66, 68, 70 punktus)