BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. kovo 12 d.(*)

„EŽŪOGF Garantijų skyrius – EŽŪGF – Cukrus – Laikina Europos bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Reglamentas (EB) Nr. 320/2006 – Reglamentas (EB) Nr. 968/2006 – Nefinansuojamos išlaidos – Vengrijos patirtos išlaidos – Pagalbos už visišką išmontavimą ir pagalbos už dalinį išmontavimą skyrimo sąlygos – Sąvoka „gamybos įrenginiai“ – Saugyklų naudojimo vertinimas paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną – Sąvoka „visiškas išmontavimas“ – Dokumento VI/5330/97 2 priedas – Sąjungos teisės aktų aiškinimo sunkumai – Lojalus bendradarbiavimas“

Byloje T‑139/15

Vengrija, iš pradžių atstovaujama M. Fehér, G. Koós ir A. Pálfy, vėliau M. Fehér, G. Koós, Z. Biró‑Tóth ir E. Tóth,

ieškovė,

palaikoma

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos D. Colas,

ir

Italijos Respublikos, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato C. Colelli,

įstojusių į bylą šalių,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą P. Ondrůšek ir B. Béres,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo iš dalies panaikinti 2015 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/103 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 16, 2015, p. 33), kiek juo atsisakyta iš EŽŪGF finansuoti 11 709 400 EUR pagalbos cukraus pramonės sektoriui restruktūrizuoti, kurią suteikė Vengrija, sumą,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai J. Schwarcz ir C. Iliopoulos (pranešėjas),

posėdžio sekretorė N. Schall, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. gegužės 8 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

 Reglamentas (EB) Nr. 320/2006

1        2006 m. vasario 20 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 320/2006, nustatantį laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 58, 2006, p. 42). Reglamentas Nr. 320/2006 buvo keletą kartų iš dalies keičiamas, paskutinį kartą 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2009 dėl bendros žemės ūkio politikos pakeitimų, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 320/2006, (EB) Nr. 1405/2006, (EB) Nr. 1234/2007, (EB) Nr. 3/2008 ir (EB) Nr. 479/2008 bei panaikinančiu reglamentus (EEB) Nr. 1883/78, (EEB) Nr. 1254/89, (EEB) Nr. 2247/89, (EEB) Nr. 2055/93, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 2596/97, (EB) Nr. 1182/2005 ir (EB) Nr. 315/2007 (OL L 30, 2009, p. 1). Reglamentas Nr. 320/2006 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 72/2009, taikomas su šia byla susijusioms faktinėms aplinkybėms.

2        Reglamento Nr. 320/2006 1 ir 5 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(1)      <…> Kad Bendrijos cukraus gamybos ir prekybos sistema atitiktų tarptautinius reikalavimus ir būtų užtikrintas jos konkurencingumas ateityje, būtina pradėti visapusišką restruktūrizavimo procesą, padėsiantį ženkliai sumažinti nepelningos gamybos pajėgumus Bendrijoje. Todėl siekiant užtikrinti gerą naujojo bendro cukraus rinkos organizavimo veikimą, reikėtų nustatyti atskirą ir autonominę laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą. <…>

(5)      Reikėtų pradėti taikyti svarbią ekonominę paskatą, teiktiną kaip atitinkama restruktūrizavimo pagalba, mažiausio našumo cukraus gamybos įmonėms, kad jos nutrauktų gamybą pagal kvotas. Todėl reikėtų nustatyti restruktūrizavimo pagalbą, kuria būtų skatinama nutraukti gamybą pagal cukraus kvotas ir atsisakyti atitinkamų kvotų, tuo pačiu metu tinkamai atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos apsaugos įsipareigojimus, susijusius su gamybos nutraukimu. Pagalbą reikėtų teikti ketverius prekybos metus, siekiant gamybą sumažinti tiek, kad Bendrijoje būtų pasiekta rinkos pusiausvyra.“

3        Reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnyje „Laikinas restruktūrizavimo fondas“ nurodyta:

„1. Įsteigiamas laikinas fondas, skirtas Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimui (toliau – restruktūrizavimo fondas). <…>

Restruktūrizavimo fondas yra Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus dalis. Nuo 2007 m. sausio 1 d. jis bus Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) dalis.

2. Iš restruktūrizavimo fondo yra finansuojamos išlaidos, susijusios su 3, 6, 7, 8, ir 9 straipsniuose numatytomis priemonėmis.

<…>

4. Šis reglamentas netaikomas atokiausiems regionams, nurodytiems Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje.“

4        Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnyje „Restruktūrizavimo pagalba“ numatyta:

„1.      Cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančiai įmonei, kuriai kvota buvo paskirta iki 2006 m. liepos 1 d., gali būti skirta restruktūrizavimo pagalba už atsisakytos kvotos toną, jeigu per vienerius iš 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metų ji:

a)      atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams[,] ir visiškai išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius,

[arba]

b)      atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams[,] ir iš dalies išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius, ir nenaudoja atitinkamų fabrikų likusių gamybos įrenginių produktų, kuriems taikomas bendras cukraus rinkos organizavimas, gamybai,

<…>

3.      Visiškai išmontuojant gamybos įrenginius reikia:

a)      galutinai ir visiškai nutraukti cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybą atitinkamuose gamybos įrenginiuose,

b)      uždaryti fabriką ar fabrikus ir išmontuoti jo (jų) gamybos įrenginius per 4 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą terminą,

ir

c)      atkurti tinkamas fabriko teritorijos aplinkos sąlygas ir palengvinti darbuotojų perkėlimą į kitą darbą per 4 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą terminą. <…>

4.      Iš dalies išmontuojant gamybos įrenginius reikia:

a)      galutinai ir visiškai nutraukti cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybą atitinkamuose gamybos įrenginiuose,

b)      <…> išmontuoti gamybos įrenginius, kurie nebebus naudojami naujai gamybai ir kurie buvo skirti <…> a punkte nurodytų produktų gamybai,

c)      atkurti tinkamas fabriko teritorijos aplinkos sąlygas ir palengvinti darbuotojų perkėlimą į kitą darbą per 4 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą terminą <…>

5.      Restruktūrizavimo pagalba už atsisakytos kvotos toną sudaro:

a)      1 dalies a punkte nurodytu atveju:

–        730,00 EUR 2006–2007 prekybos metams,

–        730,00 EUR 2007–2008 prekybos metams,

–        625,00 EUR 2008–2009 prekybos metams,

–        520,00 EUR 2009–2010 prekybos metams.

b)      1 dalies b punkte nurodytu atveju:

–        547,50 EUR 2006–2007 prekybos metams,

–        547,50 EUR 2007–2008 prekybos metams,

–        468,75 EUR 2008–2009 prekybos metams,

–        390,00 EUR 2009–2010 prekybos metams.

<…>“

5        Be to, Reglamento Nr. 320/2006 4 straipsnyje „Restruktūrizavimo pagalbos paraiškos“ nustatyta:

„1.      Restruktūrizavimo pagalbos paraiškos atitinkamai valstybei narei pateikiamos iki sausio 31 d. prieš tuos prekybos metus, kuriais turi būti atsisakyta kvotos.

<…>

2.      Restruktūrizavimo pagalbos paraiškose turi būti:

a)      restruktūrizavimo planas;

<…>

c)      įsipareigojimas atsisakyti atitinkamos kvotos konkrečiais prekybos metais;

d)      3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju – įsipareigojimas per atitinkamos valstybės narės nustatytą laikotarpį visiškai išmontuoti gamybos įrenginius;

e)      3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju – įsipareigojimas per atitinkamos valstybės narės nustatytą laikotarpį iš dalies išmontuoti gamybos įrenginius ir nenaudoti gamybos vietos ir likusių įrenginių produktų, kuriems taikomas bendras cukraus rinkos organizavimas, gamybai;

<…>

3.      2 dalies a punkte nurodytame restruktūrizavimo plane turi būti bent jau:

<…>

c)      visas atitinkamų gamybos įrenginių techninis aprašymas,

d)      verslo planas, kuriame išsamiai nurodyti fabriko ar fabrikų uždarymo, taip pat dalinio ar visiško gamybos įrenginių išmontavimo būdai, tvarkaraštis ir sąnaudos,

<…>

h)      finansinis planas, kuriame išsamiai nurodytos visos su restruktūrizavimo planu susijusios sąnaudos.“

6        Reglamento Nr. 320/2006 5 straipsnyje „Sprendimas dėl restruktūrizavimo pagalbos ir kontrolės priemonių“ numatyta:

„1.      Iki vasario mėn. pabaigos prieš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus prekybos metus valstybės narės nusprendžia dėl restruktūrizavimo pagalbos skyrimo. Tačiau sprendimas dėl 2006–2007 prekybos metų priimamas iki 2006 m. rugsėjo 30 d.

<…>

2.      Restruktūrizavimo pagalba skiriama, jei valstybė narė, atlikusi išsamų patikrinimą, nustatė, kad:

–        paraiškoje yra 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai;

–        restruktūrizavimo plane yra 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti elementai;

–        restruktūrizavimo plane aprašytos priemonės ir veiksmai neprieštarauja atitinkamiems Bendrijos ir nacionalinės teisės aktams;

–        <…>

3.      Jei neįvykdyta viena ar daugiau iš 2 dalies pirmose trijose įtraukose nustatytų sąlygų, restruktūrizavimo pagalbos paraiška grąžinama pareiškėjui. Pareiškėjas informuojamas apie neįvykdytas sąlygas. Pareiškėjas gali atsiimti arba papildyti paraišką.

<…>“

 Reglamentas (EB) Nr. 968/2006

7        2006 m. birželio 27 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 968/2006, nustatantį išsamias Reglamento Nr. 320/2006 įgyvendinimo taisykles (OL L 176, 2006, p. 32). Reglamentas Nr. 968/2006 buvo keletą kartų iš dalies keičiamas, paskutinį kartą pakeistas 2011 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 672/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 968/2006 (OL L 184, 2011, p. 1). Reglamentas Nr. 968/2006 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 672/2011, taikomas su šia byla susijusioms faktinėms aplinkybėms.

8        Reglamento Nr. 968/2006 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Dėl kvotų atsisakymo Reglamento <…> Nr. 320/2006 3 straipsnyje numatyta galimybė visiškai arba iš dalies išmontuoti gamybos įrenginius, numatant skirtingas restruktūrizavimo pagalbos sumas. Nors nustatant tiems dviem variantams taikytinas sąlygas turėtų būti atsižvelgta į tai, kad visiškam išmontavimui dėl didesnių išlaidų skiriama didesnė restruktūrizavimo pagalbos suma, manoma, kad būtų tikslinga leisti išsaugoti tas fabriko dalis, kurios nepriklauso gamybos linijai, jeigu jas galima naudoti kitiems restruktūrizavimo plane numatytiems tikslams, ypač jei taip jas naudojant būtų sukuriamos naujos darbo vietos. Iš kitos pusės, tiesiogiai su cukraus gamyba nesusiję įrenginiai turėtų būti išmontuojami, jeigu jų neįmanoma panaudoti alternatyviais būdais per priimtiną laikotarpį ir jų išsaugojimas būtų kenksmingas aplinkai.“

9        Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnyje „Gamybos įrenginių išmontavimas“ numatyta:

„1.      Visiškai išmontuojant gamybos įrenginius, kaip nurodyta Reglamento <…> Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a punkte, reikalavimai taikomi:

a)      visiems įrenginiams, kurie yra reikalingi cukrui, izogliukozei arba inulino sirupui gaminti; pvz.: cukrinių runkelių, cukranendrių, grūdų arba cikorijų sandėliavimo, tyrimo, plovimo ir pjaustymo įrenginiai; visiems įrenginiams, kurie reikalingi cukrui iš cukrinių runkelių arba cukranendrių, krakmolui iš grūdų, gliukozei iš krakmolo arba inulinui iš cikorijų išgauti ir apdoroti arba koncentruoti;

b)      įrenginių dalims, išskyrus a punkte išvardytas dalis, kurios yra tiesiogiai susijusios su cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo gamyba ir reikalingos gamybai pagal atsisakytą kvotą, net jeigu jos galėtų būti naudojamos kitiems produktams gaminti, kaip antai: vandens šildymo arba apdorojimo ar energijos gamybos įrenginiams; cukrinių runkelių minkštimo arba melasos apdorojimo įrenginiams; vidaus transporto įrenginiams;

c)      visiems kitiems įrenginiams, pvz., pakavimo, kurie yra nenaudojami ir turi būti išmontuoti bei pašalinti aplinkosaugos sumetimais.

2.      Iš dalies išmontuojant gamybos įrenginius, kaip nurodyta Reglamento <…> Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte, reikalavimai taikomi šio straipsnio 1 dalyje minėtiems įrenginiams, kurių pagal restruktūrizavimo planą neketinama naudoti kitiems gamybos ar kitiems tikslams fabriko teritorijoje.“

10      Reglamento Nr. 968/2006 6 straipsnyje „Valstybių narių įsipareigojimai“ nustatyta:

„1.      Ne ilgiau kaip po keturiasdešimt penkių dienų nuo 2 straipsnio 3 dalyje minėto kvietimo dalyvauti konsultacijoje kopijos gavimo, valstybė narė praneša restruktūrizavimo plane dalyvaujančioms šalims apie savo sprendimą dėl:

<…>

b)      Reglamento <…> Nr. 320/2006 3 straipsnio 3 dalies c punkte ir 3 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytų gamybos įrenginių išmontavimo ir socialinių bei aplinkos apsaugos įsipareigojimų laikymosi termino, kuris turi baigtis vėliausiai 2010 m. rugsėjo 30 d.;

<…>

Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto nuostatų, jeigu susijusi įmonė pateikia motyvuotą prašymą, valstybės narės gali pratęsti tame punkte nurodytą galutinį terminą, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. kovo 31 d. Tokiu atveju minėtoji įmonė pateikia restruktūrizavimo planą su pakeitimais, kaip nurodyta [Reglamento Nr. 968/2006] 11 straipsnyje. <…>“

11      Reglamento Nr. 968/2006 9 straipsnyje „Reikalavimų restruktūrizavimo pagalbai gauti atitikimas“ nurodyta:

„<…>

2.      Kad paraiška būtų tinkama, restruktūrizavimo plane:

a)      pateikiama svarbiausių užduočių, priemonių, veiksmų bei numatomų tų priemonių ir veiksmų sąnaudų, finansavimo priemonių ir tvarkaraščių santrauka;

b)      kiekvienam fabrikui nurodoma atsisakytina kvotos dalis, kuri yra mažesnė už visiškai ar iš dalies išmontuotinų gamybos įrenginių gamybos pajėgumą arba jam lygi;

c)      patvirtinama, kad gamybos įrenginiai bus visiškai arba iš dalies išmontuoti ir pašalinti iš gamybos vietos;

<…>

e)      aiškiai nustatomi visi iš restruktūrizavimo fondo finansuojami veiksmai ir sąnaudos ir tam tikrais atvejais kitos susijusios dalys, kurios bus finansuojamos iš kitų Bendrijos fondų.

3.      Jeigu 2 dalyje numatytos sąlygos nėra patenkintos, valstybė narė informuoja paraiškos teikėją apie priežastis ir nustato terminą, per kurį restruktūrizavimo planas gali būti atitinkamai pataisytas iki Reglamento <…> Nr. 320/2006 4 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pabaigos.

Valstybė narė priima sprendimą dėl pataisytos paraiškos reikalavimų atitikimo per 15 darbo dienų nuo pirmojoje pastraipoje nurodyto termino pabaigos, bet ne vėliau nei likus 10 darbo dienų iki Reglamento <…> Nr. 320/2006 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos.

Jeigu pataisyta paraiška nepateikiama laiku arba vėl neatitinka reikalavimų, restruktūrizavimo pagalbos paraiška atmetama, o valstybė narė apie tai informuoja paraiškos teikėją ir Komisiją per penkias darbo dienas. Tam pačiam paraiškos teikėjui teikiant naują paraišką taikoma 8 straipsnyje numatyta chronologinė tvarka.

<…>“

12      Reglamento Nr. 968/2006 11 straipsnyje „Restruktūrizavimo plano pakeitimai“ numatyta:

„1.      Kai tik restruktūrizavimo pagalba suteikiama, jos gavėjas imasi visų patvirtintame restruktūrizavimo plane pateiktų priemonių ir laikosi jo restruktūrizavimo pagalbos paraiškoje numatytų įsipareigojimų.

2.      Valstybė narė patvirtina bet kokius patvirtinto restruktūrizavimo plano pakeitimus pagal pareiškimą, gautą iš atitinkamos įmonės, kuriame:

a)      paaiškinamos pakeitimų priežastys ir įgyvendinimo problemos, su kuriomis susidurta;

b)      siūlomi pakeitimai arba naujos priemonės ir laukiami rezultatai;

c)      išdėstomi finansiniai ir laiko aspektai.

Dėl pakeitimų negali keistis bendra suteiktinos restruktūrizavimo pagalbos suma arba pagal Reglamento <…> Nr. 320/2006 11 straipsnį mokėtini laikini restruktūrizavimo mokesčiai.

Valstybė narė restruktūrizavimo planą su pakeitimais pateikia Komisijai.“

13      Reglamento Nr. 968/2006 16 straipsnyje „Restruktūrizavimo pagalbos mokėjimas“ nurodyta:

„1.      Kiekvienai restruktūrizavimo pagalbos daliai, kaip nurodyta Reglamento <…> Nr. 320/2006 10 straipsnio 4 dalyje, taikomas 120 % atitinkamos pagalbos dalies sumos užstatas.

<…>“

14      Reglamento Nr. 968/2006 22 straipsnyje „Užstato grąžinimas“ nustatyta:

„1.      [Reglamento Nr. 968/2006] 16 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas užstatas grąžinamas, jei:

a)      įvykdytos visos restruktūrizavimo plane, nacionalinėse restruktūrizavimo programose arba verslo plane numatytos priemonės ir veiksmai;

b)      pateikta 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta galutinė ataskaita;

c)      valstybės narės įgyvendino 25 straipsnyje nurodytas kontrolės priemones;

<…>

3.      Išskyrus force majeure atvejus[,] užstatas negrąžinamas, jeigu vėliausiai iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos.“

15      Reglamento Nr. 968/2006 25 straipsnyje „Kontrolės priemonės“ nustatyta:

„1.      Kiekvieną įmonę ir gamybos vietą, kuri gauna pagalbą ir restruktūrizavimo fondo, valstybės narės kompetentinga institucija patikrina per tris mėnesius nuo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos.

Patikrinimo metu stebima, kad būtų laikomasi restruktūrizavimo arba verslo plano ir kad įmonės pažangos ataskaitoje pateikta informacija būtų tiksli ir išsami. Pirmo pagal restruktūrizavimo planą atliekamo patikrinimo metu taip pat patikrinama bet kokia įmonės paraiškoje dėl restruktūrizavimo pagalbos pateikta papildoma informacija, visų pirma Reglamento <…> Nr. 320/2006 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas patvirtinimas.

2.      Patikrinimas visais atvejais apima restruktūrizavimo plano elementus, išvardytus Reglamento <…> Nr. 320/2006 4 straipsnio 3 dalyje. <…>“

16      Be to, Reglamento Nr. 968/2006 26 straipsnyje „Pagalbos grąžinimas“ nurodyta:

„1.      Nepažeidžiant 3 dalies, jei pagalbos gavėjas nevykdo vieno ar keleto restruktūrizavimo plano, verslo plano arba nacionalinės restruktūrizavimo programos įsipareigojimų ir jei netaikomas force majeure principas, tam įsipareigojimui (įsipareigojimams) vykdyti suteikta pagalbos dalis turi būti grąžinama.

<…>“

17      Galiausiai Reglamento Nr. 968/2006 27 straipsnyje „Baudos“ nurodyta:

„1.      Jei pagalbos gavėjas nevykdo vieno ar keleto restruktūrizavimo plano, verslo plano arba nacionalinės restruktūrizavimo programos įsipareigojimų, iš jo gali būti pareikalauta sumokėti sumą, atitinkančią 10 % pagal 26 straipsnį grąžintinos sumos.

<…>“

 Ginčo aplinkybės

18      2010 m. kovo 16–19 d. Komisijos tarnybos Vengrijoje patikrino tris iš keturių buvusių cukraus gamybos vietų, gavusių restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą pagal tuo metu taikytos redakcijos Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnį.

19      Po šio tikrinimo 2010 m. liepos 20 d. raštu (toliau – 2010 m. liepos 20 d. pirmas pranešimas) Komisija pranešė Vengrijos valdžios institucijoms apie atlikto tikrinimo rezultatus ir nurodė, kad šis pranešimas išsiųstas pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006, p. 90), 11 straipsnį.

20      Iš 2010 m. liepos 20 d. pirmo pranešimo matyti, jog, Komisijos nuomone, Vengrijos valdžios institucijos nevisapusiškai laikėsi Sąjungos teisės aktų reikalavimų, susijusių su pagalbos cukraus pramonės restruktūrizavimui skyrimo už 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metus sąlygų. Ji konstatavo, kad pramonės objektuose, kuriuose buvo lankytasi, atitinkamai priklausančiuose bendrovei Eastern Sugar Kaba mieste (Vengrija) ir bendrovei Matra Cukor Solnoko mieste (Vengrija), buvo išsaugotos saugyklos, taigi šios bendrovės galėjo gauti ne restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, bet tik restruktūrizavimo pagalbą už dalinį išmontavimą, kurios suma yra 25 % mažesnė nei restruktūrizavimo pagalba už visišką išmontavimą. Šiuo klausimu ji nurodė, kad šios bendrovės neturėjo teisės gauti restruktūrizavimo pagalbos už visišką išmontavimą, jei jos nevisapusiškai įgyvendino restruktūrizavimo planą ir jei kiti statiniai, susiję su gamybos veikla, įskaitant saugyklas, nebuvo nugriauti. Galiausiai Komisija paprašė Vengrijos valdžios institucijų pateikti informacijos apie statinius, kurie vis dar yra gamybos vietose, kuriose nesilankė jos pareigūnai.

21      2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Vengrijos valdžios institucijos atsakė į prieštaravimus, išdėstytus 2010 m. liepos 20 d. pirmame pranešime, ir nurodė Komisijai, kad saugyklos, esančios Eastern Sugar gamybos vietoje Kaba mieste, buvo išsinuomotos nefasuotam cukrui laikyti siekiant jį pakuoti.

22      Per 2010 m. gruodžio 6 d. Briuselyje vykusį dvišalį Komisijos tarnybų ir Vengrijos valdžios institucijų susitikimą šios institucijos, be kita ko, pareiškė, kad objektuose, priklausančiuose, viena vertus, Eastern Sugar Kaba mieste, ir, kita vertus, Magyar Cukor Petőháza vietovėje (Vengrija), vis dar yra saugyklų, o Matra Cukor priklausančiame objekte Solnoko mieste esančios saugyklos yra griaunamos. Be to, jos iš esmės teigė, kad nėra teisinės pareigos išmontuoti saugyklas ir kad gamybos kvotos atsisakymo ir gamybos įrenginių išmontavimo pakanka, kad Vengrijos cukraus gamybos įmonės galėtų gauti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą.

23      Komisija pripažino, kad nors reglamentuose Nr. 320/2006 ir Nr. 968/2006 nenurodytas saugyklų išmontavimas, iš nagrinėjamų teisės aktų struktūros matyti, kad jeigu šios saugyklos yra sudėtinė gamybos įrenginių dalis, jos turi būti išmontuotos. Be to, Komisija pažymėjo, kad cukraus gamybos įmonės, paprašiusios skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, galėjo pasirinkti atlikti dalinį išmontavimą, už kurį skiriama pagalbos suma yra 25 % mažesnė už pagalbą, skiriamą už visišką išmontavimą. Galiausiai ji Vengrijos valdžios institucijoms nurodė, kad šios iki 2011 m. rugsėjo mėn. turi ištaisyti situaciją, kad būtų galima pasilikti skirtą restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą.

24      2011 m. kovo 3 d. Vengrijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl 2010 m. gruodžio 6 d. dvišalio susitikimo protokolo. Jos, be kita ko, pareiškė, kad tik cukraus gamybos įmonės, gavusios restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, gali prašyti pratęsti terminą išmontavimui užbaigti, tačiau jos to nepadarė.

25      2012 m. lapkričio 8 d. raštu, išsiųstu remiantis Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, Komisija informavo Vengrijos valdžios institucijas, kad ketina atsisakyti Sąjungos lėšomis finansuoti 11 709 400 EUR sumą; ši suma apskaičiuota remiantis pagalbos, skiriamos už visišką išmontavimą, ir pagalbos, skiriamos už dalinį išmontavimą, skirtumu.

26      2012 m. gruodžio 18 d. Vengrijos valdžios institucijos paprašė pradėti taikinimo procedūrą remiantis Reglamento Nr. 885/2006 16 straipsniu.

27      2013 m. balandžio 25 d. taikinimo institucija pateikė ataskaitą, kurioje visų pirma konstatavo, kad šalių sutaikyti nepavyko ir esminis klausimas, dėl kurio jos nesutaria, nagrinėjamas Teisingumo Teisme. Be to, ši institucija iš esmės pažymėjo, kad, viena vertus, Komisija ne kartą neinformavo Vengrijos valdžios institucijų apie pareigą išmontuoti saugyklas ir, kita vertus, kelioms valstybėms narėms ir pačiai Komisijai kilo nagrinėjamų teisės aktų aiškinimo sunkumų. Galiausiai ji paragino Komisiją atsižvelgti į tai, kad pagal 1997 m. gruodžio 23 d. Komisijos dokumentą VI/5330/97 „Gairės dėl finansinių padarinių apskaičiavimo rengiant EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų patvirtinimo sprendimą“ (toliau – Dokumentas VI/5330/97), „jeigu pažeidimai gali būti priskirti Bendrijos normų aiškinimui, <…> į šią aplinkybę gali būti atsižvelgta ir gali būti pasiūlyta taikyti mažesnę pataisos normą arba netaikyti pataisos“.

28      2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad sąvoka „gamybos įrenginiai“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 320/2006 3 ir 4 straipsnius ir Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies b punktą, apima saugyklas, skirtas restruktūrizavimo pagalbos gavėjo cukrui sandėliuoti. Tačiau Teisingumo Teismas konstatavo, kad taip nėra dviem atvejais: viena vertus, jeigu įrodoma, kad saugyklos naudojamos tik kvotinio cukraus, kurį pristato kiti gamintojai arba kurio iš tokių gamintojų įsigyta, sandėliavimui ir, kita vertus, jeigu jos naudojamos tik kitur pagaminto cukraus laikymui ir pakavimui siekiant jį parduoti.

29      2014 m. sausio 8 d. raštu Vengrijos valdžios institucijos dar kartą nurodė Komisijai priežastis, dėl kurių, atsižvelgdamos į 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimą SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737), mano, kad saugyklos, išsaugotos buvusiose Eastern Sugar ir Magyar Cukor cukraus gamybos vietose – atitinkamai Kaba mieste ir Petőháza vietovėje (toliau – aptariamos saugyklos), nepatenka į sąvoką „gamybos įrenginiai“.

30      2014 m. kovo 28 d. raštu Komisija suteikė Vengrijos valdžios institucijoms dviejų mėnesių terminą pateikti įtikinamus įrodymus, kad, prieš pateikiant paraiškas skirti restruktūrizavimo pagalbą, aptariamos saugyklos buvo naudojamos tik kitų gamintojų pagaminto kvotinio cukraus sandėliavimui ir pakavimui.

31      2014 m. gegužės 26 d. raštu Vengrijos valdžios institucijos ginčijo Komisijos poziciją, kad siekiant įvertinti, ar aptariamos saugyklos patenka į sąvoką „gamybos įrenginiai“, reikia atsižvelgti į tai, kaip jos buvo naudojamos pateikiant paraišką skirti restruktūrizavimo pagalbą.

32      Manydama, jog Vengrijos valdžios institucijos vis dar nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad pateikiant paraišką skirti restruktūrizavimo pagalbą aptariamos saugyklos buvo naudojamos tik kitų gamintojų pagaminto kvotinio cukraus sandėliavimui ir pakavimui, 2014 m. spalio 6 d. Komisija išsiuntė raštą Vengrijos valdžios institucijoms, kuriame pakartojo savo poziciją, išdėstytą ankstesniame 2012 m. lapkričio 8 d. rašte.

33      2014 m. lapkričio 18 d. Žemės ūkio fondų komiteto, su kuriuo konsultuotasi remiantis 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005, p. 1) 31 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsnio 3 dalimi, posėdžiui pateiktoje suvestinėje ataskaitoje Komisija nurodė, kad jos pozicija lieka nepakitusi atsižvelgiant į nustatytus trūkumus.

34      Tokiomis aplinkybėmis Komisija priėmė 2015 m. sausio 16 d. Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/103 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 16, 2015, p. 33, toliau – ginčijamas sprendimas), įskaitant 11 709 400 EUR išlaidas, kurias Vengrija patyrė teikdama restruktūrizavimo pagalbą cukraus pramonės sektoriuje, kuri nagrinėjama šioje byloje.

 Procesas ir šalių reikalavimai

35      2015 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Vengrijos ieškinį.

36      Aktais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija atitinkamai gavo 2015 m. birželio 22 d. ir liepos 3 d.) Prancūzijos Respublika ir Italijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Vengrijos reikalavimų. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimu Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas patenkino šiuos prašymus įstoti į bylą. 2015 m. spalio 21 d. Prancūzijos Respublika pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai įstojimo į bylą paaiškinimą.

37      Atitinkamai 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 6 d. Komisija ir Vengrija pateikė pastabas dėl Prancūzijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo.

38      Vengrija Bendrojo Teismo prašo:

–        iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo atsisakyta iš EŽŪGF finansuoti Vengrijos skirtą 11 709 400 EUR restruktūrizavimo pagalbą cukraus pramonės sektoriuje,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

39      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.

40      Prancūzijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

41      Remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims rašytinius klausimus ir jų paprašė pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys, išskyrus Italijos Respubliką, per nustatytus terminus įvykdė tai, ko reikalauta proceso organizavimo priemonėmis.

42      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2017 m. gegužės 8 d. posėdį.

43      Kadangi Italijos Respublika nedalyvavo posėdyje, žodinė proceso dalis buvo tęsiama, kad ji galėtų pateikti pastabas per vieną savaitę nuo posėdžio protokolo įteikimo. Italijos Respublika pateikė rašytines pastabas per nustatytą terminą, jose ji laikosi nuomonės, kad Vengrijos ieškinys turi būti patenkintas.

44      2017 m. birželio 16 d. Vengrija ir Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai pastabas dėl Italijos Respublikos po posėdžio pateiktų pastabų.

 Dėl teisės

45      Grįsdama ieškinį Vengrija iš esmės nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 320/2006 3 ir 4 straipsnių ir Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio pažeidimu ir, antra, Dokumente VI/5330/97 įtvirtintų gairių ir lojalus bendradarbiavimo principo pažeidimu.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 320/2006 3 ir 4 straipsnių ir Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio pažeidimu

46      Vengrija, palaikoma Prancūzijos Respublikos ir Italijos Respublikos, iš esmės mano, kad ginčijamu sprendimu pažeisti Reglamento Nr. 320/2006 3 ir 4 straipsniai ir Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnis, nes Komisija nusprendė, kad Vengrijos cukraus gamybos įmonės neatitinka restruktūrizavimo pagalbos už visišką išmontavimą gavimo sąlygų dėl to, kad išsaugojo saugyklas, taigi neišmontavo visų savo gamybos įrenginių. Šiuo klausimu Vengrija teigia, jog Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, kad, siekiant įvertinti, ar saugyklos yra gamybos įrenginiai, kaip jie suprantami pagal Reglamentą Nr. 320/2006, taigi ir tai, ar jie patenka į 2013 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) nustatytų išimčių taikymo sritį, dėmesį reikia skirti jų naudojimui paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną (toliau – Komisijos nustatytas kriterijus). Be to, Vengrija iš esmės teigia, kad pareiga visiškai išmontuoti gamybos įrenginius gali būti įvykdyta, net jeigu saugyklos yra parduotos, o ne nugriautos, su sąlyga, kad buvo atsisakyta cukraus kvotos ir kad pasibaigus restruktūrizavimo procesui pagalbos gavėjas nebegalės naudoti išsaugotų įrenginių cukraus gamybai.

47      Komisija ginčija Vengrijos, Prancūzijos Respublikos ir Italijos Respublikos argumentus.

48      Visų pirma reikia priminti, jog 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) Teisingumo Teismas konstatavo, kad sąvoka „gamybos įrenginiai“ nėra apibrėžta reglamentuose Nr. 320/2006 ir 968/2006, ir pažymėjo, pirma, kad sąvoka „gamyba“ gali apimti ir kitus produkto gaminimo etapus, einančius prieš cheminį ar fizikinį perdirbimo procesą arba po jo, taigi ji gali apimti cukraus, kuris nesupakuojamas iš karto, kai tik išgaunamas iš pirminių žaliavų, sandėliavimą. Iš to jis padarė išvadą, kad sandėliavimą galima laikyti „tiesiogiai susijusiu su cukraus gamyba“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies b punktą (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 26 punktas). Antra, Teisingumo Teismas konstatavo, kad saugyklos gali daryti tiesioginį poveikį galimam pagaminti cukraus kiekiui ir gamybos procesams, kuriuos lemia tai, kad netoliese yra sandėliavimo įrenginys, nes jos, be kita ko, leidžia visiškai arba iš dalies atidėti per atitinkamus cukraus derliaus metus gautų produktų pardavimą ir taip daryti įtaką rinkos padėčiai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 320/2006 5 konstatuojamąją dalį (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 27–29 punktai). Trečia, Teisingumo Teismas iš esmės konstatavo, jog iš Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 3 dalies a ir b punktų išplaukia, kad iš principo, siekiant gauti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, turi neveikti visas atitinkamas pramoninis kompleksas ir kad galimybė neišmontuoti ne gamybos įrenginių arba juos toliau naudoti išlaikant teisę į visą pagalbos sumą yra tokios taisyklės išimtis, kurią reikia aiškinti siaurai (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 30 punktas).

49      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) 31 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagalbos gavėjo cukrui sandėliuoti skirtos saugyklos turi būti laikomos gamybos įrenginiais, nepaisant to, kad tokia saugykla naudojama ir kitoms reikmėms.

50      Vis dėlto Teisingumo Teismas pripažino, kad yra dvi šio principo išimtys. Iš tiesų jis iš esmės konstatavo, kad saugyklos nelaikomos „gamybos įrenginiais“, taigi joms netaikoma pareiga išmontuoti, viena vertus, jeigu įrodoma, kad jos naudojamos tik laikantis kvotų pagamintam cukrui, kurį pristato kiti gamintojai arba kurio iš tokių gamintojų įsigyta, sandėliuoti (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 32 ir 35 punktai), ir, kita vertus, jeigu jos naudojamos tik kitur pagamintam cukrui pakuoti arba fasuoti turint tikslą jį parduoti (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 33 ir 35 punktai) (toliau – Teisingumo Teismo nustatytos išimtys).

51      Nagrinėjamu atveju Vengrija, Prancūzijos Respublika ir Italijos Respublika neginčija, kad paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną aptariamoms saugykloms nebuvo taikoma viena iš Teisingumo Teismo nustatytų išimčių. Be to, Vengrija neginčija ir to, kad pasibaigus restruktūrizavimo procesui aptariamos saugyklos buvo paliktos Vengrijos cukraus gamybos įmonių, gavusių restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, gamybos vietose.

52      Vis dėlto Vengrija mano, jog Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, kad minėtomis aplinkybėmis pateisinama jai pritaikyta 25 % finansinė pataisa. Iš tiesų, kaip teigia Vengrija, palaikoma Prancūzijos Respublikos ir Italijos Respublikos, svarbu tai, kad restruktūrizavimo proceso pabaigoje saugyklos nebebūtų įrenginiai, susiję su cukraus gamyba. Todėl Komisija neteisingai nusprendė, kad būtent paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną reikia vertinti, ar saugyklos patenka į vienos iš Teisingumo Teismo nustatytų išimčių taikymo sritį.

53      Vis dėlto Vengrijos argumentai, kuriuos taip pat palaiko Prancūzijos Respublika ir Italijos Respublika, neatitinka nagrinėjamų teisės aktų.

54      Visų pirma iš Reglamento Nr. 320/2006 1 ir 5 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nagrinėjamų teisės aktų tikslas yra sumažinti nepelningos cukraus gamybos pajėgumus Sąjungoje skatinant mažiausio našumo įmones nutraukti cukraus gamybą pagal kvotas ir atsisakyti atitinkamų kvotų.

55      Be to, iš Reglamento Nr. 320/2006 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad restruktūrizavimo schema paremta savanorišku cukraus gamybos įmonės dalyvavimu, nes tuo siekiama pradėti taikyti svarbią ekonominę paskatą, kuri teiktina kaip derama restruktūrizavimo pagalba (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 44 punktą).

56      Tam, kad būtų įgyvendintas tikslas sumažinti nepelningos cukraus gamybos pajėgumus Sąjungoje, kurio siekiama nagrinėjamais teisės aktais, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė dvi skirtingas restruktūrizavimo schemas pagal taikomą išmontavimo tipą, t. y. visišką išmontavimą arba dalinį išmontavimą, už kuriuos skiriama skirtingo dydžio restruktūrizavimo pagalba, kaip matyti iš Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 5 dalies a ir b punktų, siejamų su Reglamento Nr. 968/2006 4 konstatuojamąja dalimi.

57      Pirma, kalbant apie sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų skirta restruktūrizavimo pagalba už visišką išmontavimą, pažymėtina, jog Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir 3 straipsnio 3 dalies b punkte reikalaujama, kad cukraus gamybos įmonė pareiškėja atsisakytų kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams, ir uždarytų fabriką arba visiškai išmontuotų gamybos įrenginius. Priešingai, tam, kad būtų skirta restruktūrizavimo pagalba už dalinį išmontavimą, Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 straipsnio 4 dalies b punkte reikalaujama, kad cukraus gamybos įmonė pareiškėja atsisakytų vienam ar keliems jos fabrikams priskirtos kvotos, iš dalies išmontuotų atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius ir nebenaudotų likusių įrenginių produktų, priskiriamų bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybai.

58      Antra, Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnyje buvo apibrėžta pareigos išmontuoti gamybos įrenginius taikymo sritis.

59      Pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalį pareiga visiškai išmontuoti, nurodyta Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a punkte, susijusi su įrenginiais, kurie yra reikalingi cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybai (Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies a punktas), su įrenginiais, kurie tiesiogiai susiję su cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamyba ir reikalingi gamybai pagal atsisakytą kvotą, net jeigu jie gali būti naudojami kitiems produktams gaminti (Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies b punktas), taip pat su bet kokiais kitais įrenginiais, be kita ko, pakavimo įrenginiais, kurie yra nenaudojami ir turi būti išmontuoti ir pašalinti aplinkosaugos sumetimais (Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktas).

60      Taigi pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a punktu ir Reglamento Nr. 968/2006 4 konstatuojamąja dalimi, išimties tvarka visiško išmontavimo atveju gali būti išsaugoti visi įrenginiai, kurie nėra reikalingi cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybai arba kurie nėra tiesiogiai susiję su šių produktų gamyba, kaip antai pakavimo įrenginiai, su sąlyga, kad jie bus naudojami ir nebus išmontuoti bei pašalinti aplinkosaugos sumetimais.

61      Be to, Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalinio išmontavimo atveju pareiga išmontuoti apima to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus įrenginius (žr. šio sprendimo 59 punktą), kurių pagal restruktūrizavimo planą neketinama naudoti kitiems gamybos ar kitiems tikslams fabriko teritorijoje. Be to, iš Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad gamybos įrenginiai, kurie gali būti išsaugoti, nebeturi būti naudojami produktų, priskiriamų bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybai. Taigi pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 2 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktu, įrenginiai, kurie yra reikalingi cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybai arba kurie yra tiesiogiai susiję su minėtų produktų gamyba, gali būti išsaugoti su sąlyga, kad jie nebebus naudojami produktų, priskiriamų bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybai ir juos pagal restruktūrizavimo planą ketinama naudoti kitiems gamybos ar kitiems tikslams fabriko teritorijoje.

62      Trečia, cukraus gamybos įmonės turi pasirinkti visišką išmontavimą arba dalinį išmontavimą pateikdamos paraišką skirti restruktūrizavimo pagalbą.

63      Iš tiesų iš siejamų Reglamento Nr. 320/2006 4 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktų ir 4 straipsnio 3 dalies c ir h punktų bei Reglamento Nr. 968/2006 9 straipsnio 2 dalies a ir c punktų matyti, kad į paraišką skirti restruktūrizavimo pagalbą, be kita ko, turi būti įtrauktas įsipareigojimas, viena vertus, atsisakyti aptariamos kvotos ir, kita vertus, visiškai arba iš dalies išmontuoti gamybos įrenginius per terminą, kurį turi nustatyti atitinkama valstybė narė, taip pat restruktūrizavimo planas, kuriame, be kita ko, būtų pateiktas išsamus atitinkamų gamybos įrenginių techninis aprašymas, priemonių ir veiksmų santrauka, šių priemonių ir veiksmų sąnaudų vertinimas, finansinis planas ir įvairių numatytų imtis priemonių įgyvendinimo grafikas.

64      Taigi, remiantis šio sprendimo 63 punkte nurodytomis nuostatomis, pagalbos gavėjęs ne vėliau kaip paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką arba dalinį išmontavimą pateikimo dieną turi būti nustatęs visus gamybos įrenginius, kuriuos įsipareigoja išmontuoti pagal restruktūrizavimo planą. Taigi, kalbant apie saugyklas, tai reiškia pateikiant paraišką skirti pagalbą nustatyti, ar jos yra gamybos įrenginiai, kurių išmontavimas turi būti būtinai numatytas restruktūrizavimo plane, jeigu prašoma skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, ir ar jos patenka į Teisingumo Teismo nustatytų išimčių taikymo sritį.

65      Dėl bet kokio priešingo aiškinimo Reglamento Nr. 320/2006 4 straipsnyje ir Reglamento Nr. 968/2006 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai netektų prasmės ir taip pat būtų nepaisoma nagrinėjamuose teisės aktuose daromo dalinio išmontavimo ir visiško išmontavimo skirtumo.

66      Viena vertus, jeigu paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną cukraus gamybos įmonės nežinotų, ar jų gamybos vietose esančios saugyklos yra gamybos įrenginiai, jie restruktūrizavimo plane nebūtų nurodyti kaip gamybos įrenginiai, kurie turi būti išmontuoti, pažeidžiant Reglamento Nr. 320/2006 4 straipsnio 3 dalies c punktą.

67      Be to, įsipareigojimas išmontuoti visus gamybos įrenginius, kuris turi būti pridėtas prie paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą (žr. šio sprendimo 63 punktą), būtų netinkamas, nes tokiu atveju jis nebūtų susijęs su visais to įsipareigojimo prisiėmimo dieną buvusiais gamybos įrenginiais.

68      Kita vertus, jeigu saugyklų kvalifikavimas kaip gamybos įrenginių būtų įvertintas restruktūrizavimo proceso pabaigoje, tai sudarytų sąlygas tiek visiško išmontavimo, tiek dalinio išmontavimo atveju išsaugoti saugyklas, kurios paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną buvo gamybos įrenginiai, nes po restruktūrizavimo jos nebebūtų naudojamos kaip cukraus gamybos įrenginiai. Todėl galimybė išsaugoti dalį gamybos įrenginių nebebūtų būdinga tik daliniam išmontavimui, bet taip pat būtų taikoma ir visiškam išmontavimui, nors pastaruoju atveju veiklos vykdytojai gautų 25 % didesnę restruktūrizavimo pagalbą, nei gaunama dalinio išmontavimo atveju, atsižvelgiant į su visišku išmontavimu susijusias dideles išlaidas, kaip matyti iš Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 5 dalies a ir b punktų ir Reglamento Nr. 968/2006 4 konstatuojamosios dalies.

69      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą pateikimo dieną saugykla yra gamybos įrenginys, ji turi būti nurodyta toje paraiškoje ir išmontuota pagal restruktūrizavimo planą, o to nepadarius tokios pagalbos skyrimo sąlygos yra neįvykdytos.

70      Todėl, priešingai, nei teigia Vengrija, Prancūzijos Respublika ir Italijos Respublika, Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad saugyklų kvalifikavimą reikia vertinti paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną.

71      Pirma pateiktos išvados negali paneigti Vengrijos, Prancūzijos Respublikos ir Italijos Respublikos pateikti argumentai.

72      Pirma, Vengrija iš esmės tvirtina, kad Komisijos nustatytas kriterijus prieštarauja cukraus pramonės restruktūrizavimo schemos struktūrai. Iš tiesų, jos teigimu, norint pasiekti restruktūrizavimo pagalbos tikslą, svarbiausia yra tai, kad pasibaigus restruktūrizavimo procesui nebeliktų gamybos įrenginių, kuriuos galima naudoti cukraus gamybai.

73      Šiuo klausimu iš šio sprendimo 56, 57 ir 68 punktų matyti, jog tam, kad būtų įgyvendintas nagrinėjamais teisės aktais siekiamas tikslas sumažinti nepelningos cukraus gamybos pajėgumus Sąjungoje, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė dvi skirtingas restruktūrizavimo schemas pagal taikomą išmontavimo tipą; pagal šias schemas skiriama skirtingo dydžio restruktūrizavimo pagalba. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 62–64 punktuose, galimybė pasirinkti dalinį išmontavimą arba visišką išmontavimą reiškia, kad restruktūrizavimo pagalbos prašanti įmonė pateikdama paraišką skirti pagalbą turi nustatyti visus atitinkamoje vietoje esančius gamybos įrenginius, kuriuos ji įsipareigoja visiškai ar iš dalies nugriauti ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo proceso pabaigos.

74      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos nustatytas kriterijus suderinamas su Sąjungos teisės aktų leidėjo įtvirtinta sistema ir neprieštarauja cukraus pramonės restruktūrizavimo schemos struktūrai.

75      Todėl Vengrijos argumentas turi būti atmestas.

76      Antra, Prancūzijos Respublika laikosi nuomonės, jog Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 320/2006 4 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga į paraiškas skirti pagalbą įtraukti įsipareigojimą išmontuoti gamybos įrenginius per valstybės narės nustatytą terminą, negali daryti išvados, kad data, kada reikia vertinti saugyklų naudojimą, yra paraiškos skirti pagalbą pateikimo diena. Iš tiesų, jos teigimu, ši nuostata susijusi ne su restruktūrizavimo pagalbos skyrimo sąlygomis, bet tik su paraiškų skirti restruktūrizavimo pagalbą turiniu ir data, kada šios paraiškos turi būti pateiktos.

77      Iš Reglamento Nr. 968/2006 9 straipsnio teksto matyti, kad Reglamento Nr. 320/2006 4 straipsnyje nustatytos sąlygos susijusios su paraiškų skirti restruktūrizavimo pagalbą priimtinumu. Be to, reikia konstatuoti, kad šios priimtinumo sąlygos skiriasi nuo materialinių restruktūrizavimo pagalbos už visišką išmontavimą skyrimo sąlygų, nustatytų Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. pirma, kvotos, priskirtos vienam ar keliems pagalbos gavėjo fabrikams, atsisakymo ir, antra, visiško gamybos įrenginių išmontavimo ir atitinkamų fabrikų uždarymo (žr. šio sprendimo 57 punktą).

78      Vis dėlto, jeigu paraiškoje skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą nenurodyti visi gamybos įrenginiai, kurie turi būti išmontuoti pagal restruktūrizavimo planą, gali būti ginčijamas ne tik šios paraiškos priimtinumas, bet ir įmonės pareiškėjos teisė gauti tokią pagalbą. Iš tiesų, jeigu įrenginys ar statinys nebus paminėtas restruktūrizavimo plane kaip gamybos įrenginys, jo išmontavimas nebus numatytas restruktūrizavimo plane, taigi visiško išmontavimo sąlyga, nurodyta Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a punkte, nebus įvykdyta.

79      Bet kuriuo atveju, jeigu būtų pritarta Prancūzijos Respublikos argumentui, tai reikštų, kad valstybės narės vykdomas paraiškų skirti restruktūrizavimo pagalbą tikrinimas būtų susijęs tik su minėtų paraiškų priimtinumo sąlygų laikymusi, o su tuo negalima sutikti atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento Nr. 320/2006 5 straipsnio 2 dalį dėl restruktūrizavimo pagalbos už visišką išmontavimą skyrimo sprendžia valstybė narė po šio pirmo patikrinimo. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 320/2006 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prieš skirdama restruktūrizavimo pagalbą valstybė narė turi atlikti paraiškos skirti pagalbą ir restruktūrizavimo plano turinio, taip pat restruktūrizavimo plane aprašytų priemonių ir veiksmų atitikties susijusiems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams „išsamų patikrinimą“. Taigi, kai valstybė narė nagrinėja paraišką skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, ji negali atlikti tik formalaus patikrinimo, po kurio tik konstatuojama, kad pateikti įvairūs duomenys, kurie turi būti nurodyti, viena vertus, paraiškoje skirti pagalbą ir, kita vertus, restruktūrizavimo plane, tačiau taip pat turi patikrinti, ar remiantis šiais duomenimis bent jau iš pirmo žvilgsnio galima daryti išvadą, kad įvykdytos restruktūrizavimo pagalbos už visišką išmontavimą skyrimo sąlygos, taigi, kad pasibaigus restruktūrizavimui išmontuotoje gamybos vietoje nebeliks gamybos įrenginių.

80      Be to, iš siejamų Reglamento Nr. 968/2006 25 ir 26 straipsnių matyti, kad tikrinimais, atliekamais pasibaigus restruktūrizavimo procesui pagal šio reglamento 25 straipsnį, siekiama patikrinti, ar teisingai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, o ne tai, ar laikomasi materialinių restruktūrizavimo pagalbos skyrimo sąlygų; šios sąlygos tikrinamos ex ante, t. y. prieš skiriant pagalbą.

81      Todėl Prancūzijos Respublikos argumentas turi būti atmestas.

82      Trečia, Vengrija iš esmės teigia, kad dėl Komisijos nustatyto kriterijaus Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktas tampa neveiksmingas, nes remiantis juo draudžiama išsaugoti saugyklas, skirtas cukrui, kuris turi būti supakuotas, jeigu pagalbos gavėjai jas prieš tai naudojo savo pačių produkcijai laikyti, sandėliuoti.

83      Viena vertus, kaip nurodyta šio sprendimo 59 ir 60 straipsniuose, iš Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punkto, siejamo su Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a punktu ir Reglamento Nr. 968/2006 4 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad visiško išmontavimo atveju išimties tvarka gali būti išsaugoti visi įrenginiai, išskyrus įrenginius, kurie reikalingi cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybai arba kurie tiesiogiai susiję su minėtų produktų gamyba, pavyzdžiui, išskyrus pakavimo įrenginius, su sąlyga, kad jie bus naudojami ir nebus išmontuoti bei pašalinti aplinkosaugos sumetimais.

84      Kita vertus, primintina, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) Teisingumo Teismas nusprendė, kad saugykla, naudota pagalbos gavėjo cukrui laikyti, yra įrenginys, tiesiogiai susijęs su cukraus gamyba, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies b punktą (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 26 ir 31 punktai), taigi nėra vienas iš kitų, be kita ko, pakavimo įrenginių, nurodytų Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punkte, kuriuos išsaugoti gali būti leista visiško išmontavimo atveju su sąlyga, kad jie bus naudojami ir nebus išmontuoti bei pašalinti aplinkosaugos sumetimais.

85      Taigi, priešingai, nei teigia Vengrija, remiantis Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktu negali būti leista išsaugoti saugyklą, kuri buvo naudojama pagalbos gavėjo produkcijai laikyti, nes toks išsaugojimas galimas tik dalinio išmontavimo atveju su sąlyga, kad po restruktūrizavimo atitinkama saugykla nebebus naudojama produktų, priskiriamų bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybai.

86      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti Vengrijos argumentą, taip pat ir argumentą, kurį ji pateikė atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą, kad Reglamento Nr. 968/2006 4 konstatuojamojoje dalyje iš gamybos įrenginių išskiriamas įrenginių, „kuri[e] nepriklauso gamybos linijai“, pogrupis, į kurį įeina cukraus saugyklos, ir kuriuos galima išsaugoti neatsižvelgiant į visišką ar dalinį išmontavimo pobūdį.

87      Ketvirta, Vengrija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, iš esmės teigia, kad Komisijos nustatyto kriterijaus nematyti 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) ir jis juo labiau neišplaukia iš Teisingumo Teismo tame sprendime išdėstytų motyvų.

88      Visų pirma reikia pažymėti, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) Teisingumo Teismas nepateikė pozicijos dėl klausimo, kuriuo momentu reikia vertinti, ar saugyklos yra gamybos įrenginiai, kuriems taikoma pareiga išmontuoti. Iš tiesų toje byloje Teisingumo Teismas tik atsakė į Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) pateiktus klausimus, kurie buvo susiję, viena vertus, su kriterijais, kuriais remiantis galima nustatyti, ar saugyklos yra gamybos įrenginiai, ir, kita vertus, į klausimus dėl Reglamento Nr. 320/2006 3 ir 4 straipsnių ir Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio galiojimo atsižvelgiant į viršesnės galios normas ir Sąjungos teisės viršenybės principus.

89      Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) Teisingumo Teismas nesprendė klausimo dėl momento, kuriuo reikia vertinti saugyklų naudojimą, negali turėti įtakos Komisijos nustatyto kriterijaus teisėtumui; šiuo klausimu primintina, kad šis kriterijus netiesiogiai, bet neišvengiamai išplaukia iš siejamų Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių, 4 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 5 straipsnio 2 ir 3 dalių ir Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio ir 9 straipsnio 2 ir 3 dalių (žr. šios išvados 57–68 punktus).

90      Todėl Vengrijos ir Prancūzijos Respublikos argumentas turi būti atmestas.

91      Penkta, Italijos Respublika iš esmės teigia, kad Komisijos nustatytu kriterijumi pažeidžiamas nagrinėjamais teisės aktais siekiamas darbo vietų išsaugojimo tikslas, nes jį taikant turi būti nugriautos saugyklos, kurios prieš pateikiant paraišką skirti restruktūrizavimo pagalbą taip pat buvo teisėtai naudojamos vietoje pagamintam cukrui pakuoti ir fasuoti, taigi ir panaikintos darbo vietos.

92      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kelios reglamentų Nr. 320/2006 ir Nr. 968/2006 nuostatos patvirtina svarbą, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas skyrė užimtumo padėčiai regionuose, kuriuose patiriamas cukraus pramonės restruktūrizavimo poveikis. Pavyzdžiui, iš Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 3 dalies c punkto ir 3 straipsnio 4 dalies c punkto matyti, kad visiškai ir iš dalies išmontuojant gamybos įrenginius reikia imtis priemonių, skirtų darbuotojų perkėlimui į kitą darbą palengvinti. Be to, dalinio išmontavimo atveju pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 2 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktu, leidžiama išsaugoti gamybos įrenginius siekiant perskirstyti produktų, kurie nėra priskiriami bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybą (žr. šio sprendimo 61 punktą) ir taip sudarant sąlygas išlaikyti darbo vietas buvusiose cukraus gamybos vietose. Taip pat pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su to reglamento 4 konstatuojamąja dalimi, visiško išmontavimo atveju leidžiama išimties tvarka išsaugoti visus įrenginius, išskyrus tuos, kurie reikalingi cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybai arba kurie tiesiogiai susiję su šių produktų gamyba, pavyzdžiui, išskyrus pakavimo įrenginius, su sąlyga, kad jie bus naudojami ir nebus išmontuoti bei pašalinti aplinkosaugos sumetimais (žr. šio sprendimo 60 punktą).

93      Atsižvelgiant į tai, darbo vietų išsaugojimo ir atitinkamų įmonių, patiriančių restruktūrizavimo poveikį, apsaugos tikslas turi būti vertinamas kartu su pagrindiniu nagrinėjamais teisės aktais siekiamu tikslu, t. y. remiantis Reglamento Nr. 320/2006 1 ir 5 konstatuojamosiomis dalimis, sumažinti nepelningos cukraus gamybos pajėgumus Sąjungoje (žr. šio sprendimo 54 punktą).

94      Be to, socialinio pobūdžio vertinimais, pateiktais Italijos Respublikos, negali būti pateisintas jos siūlomas nagrinėjamų teisės aktų aiškinimas, kuriuo nepaisoma esminio skirtumo, kurį Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino nustatyti tarp visiško išmontavimo ir dalinio išmontavimo (žr. šio sprendimo 56, 57 ir 68 punktus), taigi toks aiškinimas prieštarauja šiems teisės aktams.

95      Todėl Italijos Respublikos argumentas turi būti atmestas.

96      Šešta, Vengrija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, teigia, kad Komisijos nustatytu kriterijumi neatsižvelgiama į cukraus produkcijos sezoniškumą ir jis kelia abejonių dėl Teisingumo Teismo nustatytų išimčių praktinio taikymo. Šiuo klausimu ji primena, kad remiantis Reglamento Nr. 320/2006 4 straipsnio 1 dalimi paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą turėjo būti pateiktos valstybei narei ne vėliau kaip metų, einančių prieš prekybos metus, kuriais turėjo būti atsisakyta kvotos, sausio 31 d. Kadangi ši data pateko į sezoninį cukraus gamybos ciklą, labai tikėtina, kad tuo momentu saugyklos vis dar buvo naudojamos gaminant cukrų pagal restruktūrizavimo pagalbos prašytojo kvotą, atsižvelgiant į jų veikimo ir naudojimo charakteristikas. Taigi Vengrija tvirtina, jog tam, kad gautų restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, kartu išsaugodamos saugyklas jų naudojimui, ateityje įmonės, siekdamos laikyti kitur pagamintą cukrų, turės arba nuo prekybos metų, einančių prieš kvotos atsisakymą, laikyti saugyklose kitur pagamintą cukrų, arba nutraukti saugyklų eksploatavimą, prireikus nutraukdamos savo pačių cukraus gamybą net prieš gamybos kvotos atsisakymą. Šiuo klausimu Prancūzijos Respublika priduria, kad įmonės retai toje pačioje vietoje turi cukraus gamybos pagal jos kvotą įrenginį ir saugyklas, kurie naudojami kitų gamintojų pagal kvotą pagaminto cukraus sandėliavimui, pakavimui ar fasavimui.

97      Viena vertus, tai, jog Teisingumo Teismo nustatytomis išimtimis įtvirtintas sąlygas sunku įvykdyti paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo metu, nereiškia, kad šios sąlygos negali būti įvykdytos. Beje, Komisija pateikė 2015 m. birželio 15 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) sprendimą Nr. 2966, iš kurio matyti, kad iš trijų atitinkamos paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimo pateikimo dieną buvusių saugyklų viena saugykla buvo naudojama cukrui, pagamintam įmonės pagalbos gavėjos gamybos vietoje, sandėliuoti, o kitos dvi saugyklos naudotos kitų gamintojų pagaminto cukrui sandėliuoti ir pakuoti.

98      Kita vertus, kaip teisingai teigia Komisija, saugyklų, kurios nėra gamybos įrenginiai, išsaugojimas yra taisyklės, nurodytos 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737), išimtis, pagal kurią tam, kad būtų skirta restruktūrizavimo pagalba už visišką išmontavimą, turi neveikti visas atitinkamas pramonės kompleksas. Todėl aplinkybė, kad vertinant saugyklų naudojimą paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną jos retai nepriskiriamos prie gamybos įrenginių, tėra pasekmė to, kad galimybė neišmontuoti ar net ateityje toliau naudoti įrenginius, išskyrus gamybos įrenginius, kartu išsaugant teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, yra Teisingumo Teismo nurodytos taisyklės, kuri turi būti aiškinama siaurai, išimtis (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt., C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737, 30 punktą).

99      Todėl Vengrijos ir Prancūzijos Respublikos argumentai turi būti atmesti.

100    Septinta, Vengrija, palaikoma Italijos Respublikos, teigia, jog Komisijos argumentas, kad nėra tinkama atsižvelgti į saugyklų naudojimą restruktūrizavimo proceso pabaigoje, nes išties tuo metu restruktūrizavimas bus pasibaigęs, taigi nebebus gaminamas cukrus pagal atsisakytą kvotą, nėra logiškas: iš tiesų jis iš esmės reiškia, kad restruktūrizavimo tikslas buvo pasiektas prieš prasidedant restruktūrizavimui.

101    Kaip paaiškinta šio sprendimo 57–68 punktuose, saugyklų naudojimo patikrinimu paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną siekiama nustatyti, ar tos saugyklos yra su gamyba susiję įrenginiai, kuriuos būtina išmontuoti tam, kad būtų skirta restruktūrizavimo pagalba už visišką išmontavimą, ir ar su cukraus gamyba nesusiję įrenginiai, kuriuos pagalbos gavėjas gali pasirinktinai nuspręsti išsaugoti arba išmontuoti. Priešingai, nei teigia Vengrija, tai, jog saugyklų naudojimas tikrinamas paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną, visiškai nereiškia, kad restruktūrizavimo tikslas jau pasiektas ir kad tą dieną saugyklos jau išmontuotos. Be to, pagal Reglamento Nr. 968/2006 6 straipsnį terminas išmontuoti gamybos įrenginius vėliausiai baigėsi 2012 m. kovo 31 d. Taigi, jeigu paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną saugykla buvo gamybos įrenginys, nebuvo reikalaujama nedelsiant ją faktiškai išmontuoti, tai buvo galima padaryti vėliau, tačiau vėliausiai 2012 m. kovo 31 d.

102    Bet kuriuo atveju iš šio sprendimo 57–60 punktų matyti, kad restruktūrizavimo pabaigoje visiškai išmontuotoje gamybos vietoje nebegali likti gamybos įrenginių, įskaitant saugyklas, kurios buvo naudojamos pagalbos gavėjo pagamintam cukrui sandėliuoti, išskyrus atvejus, kai restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai įvykdytas, o dėl to pagalbos gavėjas turi grąžinti pagalbą pagal Reglamento Nr. 968/2006 26 straipsnį ir už tai jam taikomos sankcijos, nustatytos šio reglamento 27 straipsnyje.

103    Todėl Vengrijos argumentas turi būti atmestas.

104    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 101 ir 102 punktuose, reikia atmesti ir Prancūzijos Respublikos argumentą, jog taip pat nėra aišku, kad restruktūrizavimo pabaigoje išsaugotos saugyklos būtinai patenka į Teisingumo Teismo nustatytų išimčių taikymo sritį.

105    Aštunta, Vengrija iš esmės teigia, kad Komisijos nustatytas kriterijus prieštarauja veiksmų rengiant ir įgyvendinant restruktūrizavimo planus laisvei, kurią turi cukraus gamybos įmonės pagal taikomus teisės aktus, visų pirma pagal Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Prancūzijos Respublika savo ruožtu teigia, jog iš Reglamento Nr. 968/2006 11 straipsnyje numatytos galimybės keisti restruktūrizavimo planą išplaukia, kad konkreti paskirtis, kuriai bus naudojamos išsaugotos saugyklos, gali keistis vykstant išmontavimo procesui. Taigi, jos teigimu, kintantis išmontavimo proceso pobūdis prieštarauja saugyklų naudojimo vertinimui paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną.

106    Viena vertus, veiksmų rengiant restruktūrizavimo planą laisvė, kurią turi pagalbos gavėjai, ir galimybė keisti šį planą pagal Reglamento Nr. 968/2006 11 straipsnį negali pažeisti Reglamento Nr. 320/2006 ir Reglamento Nr. 968/2006 nuostatų, visų pirma Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos esminės pareigos išmontuoti gamybos įrenginius, kurią vykdant visiško išmontavimo atveju turi būti nugriauti visi paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną esantys gamybos įrenginiai.

107    Kita vertus, Vengrijos ir Prancūzijos Respublikos argumentais neatsižvelgiama į visiško išmontavimo ir dalinio išmontavimo skirtumą, kuris vis dėlto yra neatsiejamas nuo nagrinėjamų teisės aktų (žr. šio sprendimo 56, 57 ir 68 punktus). Galimybe išsaugoti gamybos įrenginius, įskaitant saugyklas, gali būti pasinaudota tik dalinio išmontavimo atveju ir už tai skiriama mažesnė pagalba, nei būtų gauta išmontavus visus gamybos įrenginius.

108    Todėl Vengrijos ir Prancūzijos Respublikos argumentai turi būti atmesti.

109    Devinta, Prancūzijos Respublika iš esmės tvirtina, jog iš to, kad Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 4 dalies b punkte esančiame žodžių junginyje prancūzų kalba „les installations de production qui ne seront pas utilisées “ („gamybos įrenginius, kurie nebebus naudojami naujai gamybai“) vartojamas būsimasis laikas, matyti, kad sąlygos, susijusios su gamybos vietoje išsaugotų įrenginių naudojimu, negali būti vertinamos paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną.

110    Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 4 dalies b punktą dalinio išmontavimo atveju leidžiama palikti dalį gamybos įrenginių ir išmontuoti įrenginius, kurių tokiu atveju pagalbos gavėjas nebenaudos pasibaigus restruktūrizavimui. Be to, šiuo aspektu Reglamento Nr. 968/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turi būti išmontuoti visi įrenginiai, „kurių pagal restruktūrizavimo planą neketinama naudoti kitiems gamybos ar kitiems tikslams fabriko teritorijoje“.

111    Taigi iš siejamų šio sprendimo 110 punkte minėtų nuostatų matyti, kad jau teikdamas paraišką skirti restruktūrizavimo pagalbą už dalinį išmontavimą jos gavėjas turi žinoti, kurių gamybos įrenginių jis nebeketina naudoti pasibaigus restruktūrizavimui ir juos nurodyti restruktūrizavimo plane.

112    Tokiomis aplinkybėmis būsimojo laiko vartojimas Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 4 dalies b punkto versijoje prancūzų kalba negali būti kliūtis Komisijos nustatytam kriterijui.

113    Todėl Prancūzijos Respublikos argumentas turi būti atmestas.

114    Dešimta, galiausiai Vengrija teigia, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimu SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) paliekama abejonių dėl galimybės saugykloje sandėliuoti pagalbos gavėjo pagamintą cukrų pagal kitą kvotą nei ta, kurios atsisakyta, atitinkamos saugyklos nekvalifikuojant kaip gamybos įrenginio. Šiuo klausimu ji iš esmės teigia, jog 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) 32 ir 40 punktuose išdėstytos Teisingumo Teismo išvados nedera tarpusavyje, nebent būtų laikoma, kad išsaugotos saugyklos gali būti naudojamos produktų, priskiriamų bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybai, pavyzdžiui, kiek jie yra naudojami cukrui, pagamintam pagalbos gavėjo kitoje gamybos vietoje pagal kitą kvotą, sandėliuoti.

115    Viena vertus, 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) 32 ir 40 punktuose išdėstytos Teisingumo Teismo išvados yra visiškai suderintos. Iš tiesų to sprendimo 32 punkte Teisingumo Teismas numato atvejį, kai saugyklos nėra gamybos įrenginiai, nes naudojamos tik cukrui, pagamintam kitų gamintojų pagal kvotą arba iš jų įsigyto, sandėliuoti. Tačiau to sprendimo 40 punkte Teisingumo Teismas nurodo atvejį, kai saugykla, kuri paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną yra gamybos įrenginys, toliau naudojama cukrui, pagamintam pagalbos gavėjo kitose jo gamybos vietose pagal kitą kvotą, sandėliuoti. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad gamintojas „paprastai neturi teisės gauti restruktūrizavimo pagalbos“ dėl Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto draudimo dalinio išmontavimo atveju naudoti neišmontuotus gamybos įrenginius produktų, priskiriamų bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybai.

116    Kita vertus, klausimas, ar sąvoka „gamybos įrenginiai“ apima saugyklas, naudojamas cukrui, pagamintam pagalbos gavėjo kitose jo gamybos vietose pagal kitą gamybos kvotą, sandėliuoti, neturi jokios įtakos nustatant momentą, kuriuo reikia vertinti saugyklų naudojimą.

117    Todėl Vengrijos argumentas turi būti atmestas.

118    Kadangi nė vienas iš Vengrijos, Prancūzijos Respublikos ir Italijos Respublikos pateiktų argumentų nėra pagrįstas, ieškinio pirmasis pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Dokumente VI/5330/97 įtvirtintų gairių ir lojalus bendradarbiavimo principo pažeidimu

119    Vengrijos pateiktą ieškinio antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys, grindžiamos, pirma, Dokumente VI/5330/97 įtvirtintų gairių pažeidimu ir, antra, lojalus bendradarbiavimo principo pažeidimu.

120    Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškinio antrojo pagrindo pirmoje dalyje Vengrija iš esmės teigia, kad, atsižvelgiant į dėl nagrinėjamų teisės aktų kylančius aiškinimo sunkumus, Komisija turėjo netaikyti finansinės pataisos arba turėjo taikyti mažesnę pataisos normą remdamasi Dokumentu VI/5330/97. Vis dėlto antroje dalyje ji kaltina Komisiją, kad ši, įgyvendinant cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, jai nepateikė savo nagrinėjamų teisės aktų aiškinimo, visų pirma atsižvelgiant į pareigą išmontuoti saugyklas siekiant gauti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, ir taip pažeidė lojalus bendradarbiavimo principą.

 Dėl pirmos dalies, grindžiamos Dokumente VI/5330/97 įtvirtintų gairių pažeidimu

121    Vengrija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, kaltina Komisiją pažeidus Dokumente VI/5330/97 įtvirtintas gaires, iš esmės remdamasi tuo, kad, atsižvelgiant, viena vertus, į reglamentų Nr. 320/2006 ir Nr. 968/2006 aiškinimo sunkumus, susijusius su klausimu, kaip turi būti vertinamos saugyklos visiško gamybos vietos išmontavimo atveju, ir į 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) aiškinimo sunkumus ir, kita vertus, į tai, kad Komisija laiku nepateikė informacijos apie savo nagrinėjamų teisės aktų aiškinimą, Komisija turėjo sumažinti finansinės pataisos, susijusios su cukraus pramonės restruktūrizavimu, dydį ar net išvis netaikyti jokios finansinės pataisos laikydamasi Dokumente VI/5330/97 įtvirtintų gairių.

122    Komisija ginčija Vengrijos argumentus.

123    Pagal Dokumento VI/5330/97 2 priedą „Valstybių narių neatliktos kontrolės finansiniai padariniai patvirtinant EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitas“ finansinės pataisos turi būti taikomos, jeigu Komisija konstatuoja, kad valstybės narės neatliko patikrinimų, kurių yra konkrečiai reikalaujama pagal taikomus teisės aktus arba kurie bet kuriuo atveju yra esminiai siekiant užtikrinti išlaidų iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus teisėtumą.

124    Dokumento VI/5330/97 2 priedo antraštinės dalies „Ribiniai atvejai“ (toliau – Dokumento VI/5330/97 2 priede numatytas ribinis atvejis) antroje pastraipoje numatyta:

„Kai trūkumus lemia Sąjungos tekstų aiškinimo sunkumai, išskyrus atvejus, kuriais pagrįstai galima manyti, jog valstybė narė šiuos sunkumus nurodys Komisijai, ir kai nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi reikiamų veiksmų šiems pažeidimams pašalinti iškart po to, kai jie buvo atskleisti, gali būti atsižvelgta į šiuos veiksnius kaip į atsvarą, ir korekcija gali būti sumažinta arba visai netaikoma“.

125    Visų pirma reikia priminti, kad priimdama administracinio elgesio taisykles, kuriomis siekiama sukelti išorinį poveikį, kaip antai gaires, išdėstytas Dokumente VI/5330/97, ir viešai paskelbdama arba pranešdama valstybėms narėms, kaip nagrinėjamu atveju, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, atitinkama institucija (šioje byloje nagrinėjamu atveju Komisija) apriboja savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti skirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimą. Todėl negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į jų turinį tokios visuotinai taikomos elgesio taisyklės gali turėti teisinį poveikį ir kad, be kita ko, administracija konkrečiu atveju negali nuo jų nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių bendruosius teisės principus, kaip antai vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principus, su sąlyga, kad toks požiūris neprieštarauja kitoms viršesnės galios Sąjungos teisės normoms (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑344/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:440, 192 punktą; 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑3/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:473, 84 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Graikija / Komisija, nepaskelbtas Rink., T‑376/12, EU:T:2014:623, 106 punktą).

126    Be to, reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad Dokumento VI/5330/97 2 priede numatytas ribinis atvejis yra svorinis veiksnys, pagal kurį automatiškai nesuteikiama teisės taikyti šį atvejį. Iš tiesų, kaip patvirtina Dokumento VI/5330/97, kuriame numatytas šis ribinis atvejis, tekstas, jo taikymas siejamas su sąlygomis, viena vertus, kad Komisijos per sąskaitų patvirtinimo procedūrą nustatytas trūkumas atsirado dėl Sąjungos teisės aktų aiškinimo sunkumų, ir, kita vertus, kad nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų šiam trūkumui pašalinti po to, kai jį nustatė Komisija.

127    Dėl Dokumento VI/5330/97 2 priede numatyto ribinio atvejo taikymo pirmosios sąlygos pirmiausia pažymėtina, jog Komisija neginčija Prancūzijos Respublikos teiginio, kad devynioms valstybėms narėms kilo sunkumų dėl sąvokos „gamybos įrenginiai“ aiškinimo ir dėl saugyklų išsaugojimo visiškai išmontuojant cukraus gamybos vietą klausimo. Be to, 2013 m. balandžio 25 d. ataskaitoje taikinimo institucija aiškiai pripažino, kad yra problemų aiškinant nagrinėjamus teisės aktus ir kad jų turi kilti ne tik valstybėms narėms, bet ir Komisijos tarnyboms (žr. šio sprendimo 27 punktą). Galiausiai reikia konstatuoti, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) Teisingumo Teismas nusprendė tik dėl klausimo, kokiomis aplinkybėmis saugykla nėra gamybos įrenginys, kuriam taikoma pareiga išmontuoti, tačiau nepateikė pozicijos nei dėl klausimo, kuriuo momentu turi būti vertinamas saugyklų naudojimas, nei dėl to, ar pareiga išmontuoti neišvengiamai reiškia gamybos įrenginių nugriovimą.

128    Atsižvelgiant į šio sprendimo 127 punkte nurodytas aplinkybes, priešingai, nei teigia Komisija, reikia konstatuoti, kad dėl nagrinėjamų teisės aktų kyla sunkumų aiškinant saugyklų išsaugojimo visiško išmontavimo atveju klausimą.

129    Šios išvados negali paneigti Komisijos argumentas, kad ji visada valstybėms narėms, uždavusioms klausimą, pateikdavo visiškai suderintą informaciją apie pareigą išmontuoti saugyklas. Iš tiesų Komisijos argumentas yra ne tik nepagrįstas, bet ir bet kuriuo atveju faktiškai klaidingas, nes triplike Komisija pripažino niekada neatsakiusi į 2006 m. lapkričio Vengrijos valdžios institucijų jai išsiųstą raštą (Komisija jį gavo 2006 m. gruodžio 15 d.), kuriame šios institucijos konkrečiai klausė dėl saugyklų palikimo visiško išmontavimo atveju.

130    Taigi nagrinėjamu atveju Dokumento VI/5330/97 2 priede numatyto ribinio atvejo taikymo pirmoji sąlyga yra įvykdyta.

131    Kalbant apie Dokumento VI/5330/97 2 priede numatyto ribinio atvejo taikymo antrąją sąlygą, pagal kurią valstybė narė turėjo imtis priemonių trūkumui ištaisyti po to, kai jis buvo nustatytas, pažymėtina, jog savo procesiniuose dokumentuose Vengrija iš esmės tvirtina, kad nesant tikrumo dėl teisingo nagrinėjamų teisės aktų aiškinimo nebuvo galima tikėtis, kad ji iš pradžių imsis taisomųjų priemonių.

132    Atsakydama į per posėdį Bendrojo Teismo pateiktą klausimą Vengrija patvirtino nesiėmusi priemonių trūkumui, kurį Komisija konstatavo 2010 m. liepos 20 d. pirmame pranešime, pašalinti.

133    Tam, kad būtų įvykdyta Dokumento VI/5330/97 2 priede numatyto ribinio atvejo taikymo antroji sąlyga, Vengrija nebūtinai turėjo nugriauti aptariamas saugyklas, ji galėjo bendradarbiauti su Komisija imdamasi restruktūrizavimo pagalbos gavėjams skirtų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos pašalinti trūkumą arba bent jau užkirstas kelias tolesnei dėl šio trūkumo fondui daromai žalai, be kita ko, atsisakydama grąžinti užstatus, kuriuos restruktūrizavimo pagalbos gavėjai suteikė pagal Reglamento Nr. 968/2006 16 straipsnį, o to ji nepadarė.

134    Kadangi antroji Dokumento VI/5330/97 2 priede numatyto ribinio atvejo taikymo sąlyga nėra įvykdyta, Komisija, priešingai, nei reikalavo Vengrija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, neprivalėjo netaikyti jokios finansinės pataisos ar sumažinti jos dydžio.

135    Todėl reikia atmesti ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį.

 Dėl antros dalies, grindžiamos lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimu

136    Vengrija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, teigia, kad atsižvelgdama į nagrinėjamų teisės aktų aiškinimo sunkumus Komisija pagal lojalaus bendradarbiavimo principą turėjo aiškiai išdėstyti savo poziciją visoms valstybėms narėms, be kita ko, atsakydama į klausimus, pateiktus restruktūrizavimo schemos veikimo pradiniame etape, ir atkreipti jų dėmesį į galimo saugyklų palikimo neatitikties pareigai visiškai išmontuoti pavojaus buvimą, tačiau ji to nepadarė. Be to, Vengrija kaltina Komisiją niekada neatsakius į raštą, kurį Vengrija išsiuntė Komisijai 2006 m. lapkričio mėn. siekdama išsiaiškinti, ar pareiga išmontuoti taikoma saugykloms.

137    Komisija ginčija Vengrijos argumentus. Šiuo klausimu, pirma, ji nurodo, kad daugumai valstybių narių nekilo problemų aiškinant nagrinėjamus teisės aktus ir kad tos valstybės narės, kurioms kilo tokių problemų ir kurios kreipėsi į ją tuo klausimu, visada gaudavo jos aiškų ir nuoseklių atsakymą. Antra, dėl 2006 m. lapkričio mėn. Vengrijos jai išsiųsto rašto ji tvirtina, kad kompetentingas administracinis padalinys negavo šio rašto ir, nors neatsakymas į jos gautą raštą yra „nepateisinamas [jos] neveikimas“, Vengrija turėjo elgtis apdairiai ir iš naujo išdėstyti savo abejones Komisijai.

138    Pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.

139    Lojalaus bendradarbiavimo principas pagal savo pobūdį yra abipusis. Iš tiesų pagal jį valstybės narės privalo imtis visų tinkamų priemonių Sąjungos teisės apimčiai ir veiksmingumui užtikrinti ir Sąjungos institucijoms nustatomos abipusės lojalaus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis pareigos (2003 m. spalio 16 d. Sprendimo Airija / Komisija, C‑339/00, EU:C:2003:545, 71 ir 72 punktus ir 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑632/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:934, 34 punktas).

140    Pirma, iš šio sprendimo 139 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad pagal lojalaus bendradarbiavimo principą valstybės narės turėjo užtikrinti, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl teisingo nagrinėjamų teisės aktų taikymo, prireikus klausiant Komisijos dėl galimybės skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą įmonėms, ketinusioms išsaugoti saugyklas.

141    Be to, Komisija nurodė, o Komisija tam neprieštaravo, kad iš 23 valstybių narių, dalyvavusių restruktūrizavimo schemoje, tik šešios valstybės narės, įskaitant Vengriją, jai pateikė klausimų dėl saugyklų. Todėl Komisija galėjo pagrįstai manyti, jog dauguma valstybių narių suprato, kad pagal nagrinėjamus teisės aktus buvo reikalaujama nugriauti saugyklas, kad būtų skirta restruktūrizavimo pagalba už visišką išmontavimą, taigi nebuvo būtina jai pateikti visoms valstybėms narėms savo nagrinėjamų teisės aktų aiškinimo.

142    Todėl, priešingai, nei teigia Vengrija ir Prancūzijos Respublika, nebuvo galima reikalauti, kad Komisija, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, visoms valstybėms narėms pateiktų savo poziciją dėl pareigos išmontuoti saugyklas.

143    Antra, nors galima apgailestauti, kad Komisija neatsakė į 2006 m. lapkričio mėn. Vengrijos raštą, šis nereagavimas, kurį pati Komisija laiko „nepateisinamu neveikimu“, nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis nėra lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimas.

144    Iš tiesų pagal lojalaus bendradarbiavimo principą Vengrija turėjo užtikrinti, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl pareigos išmontuoti saugyklas siekiant gauti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, prireikus dar kartą raštu arba per mėnesinius kompetentingo vadybos komiteto susitikimus teikdama klausimus Komisijai, tačiau ji to nepadarė.

145    Bet kuriuo atveju Komisijos nereagavimas į 2006 m. lapkričio mėn. Vengrijos raštą negali būti prilygintas institucijos pozicijos, patvirtinančios Vengrijos valdžios institucijų palaikomą nagrinėjamų teisės aktų aiškinimą, pateikimu. Tik aiškus ir akivaizdus Komisijos pareiškimas galėjo leisti Vengrijos valdžios institucijoms padaryti išvadą, kad ši institucija patvirtino aptariamų saugyklų išsaugojimą visiško išmontavimo atveju (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑106/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:740, 69 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

146    Trečia, viena vertus, reikia konstatuoti, kad 2010 m. liepos 20 d. pirmame pranešime Komisija nurodė Vengrijai, kad saugyklos buvo tiesiogiai susijusios su cukraus gamyba, taigi jos turėjo būti išmontuotos pramonės objektuose, dėl kurių buvo paprašyta skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą.

147    Kita vertus, 2010 m. liepos 20 d. pirmame pranešime Komisija aiškiai priminė Vengrijai, kad Vengrijos cukraus gamybos įmonės neturėjo teisės gauti restruktūrizavimo pagalbos už visišką išmontavimą, jeigu restruktūrizavimo planas nebuvo nevisapusiškai įgyvendintas ir jei statiniai, susiję su cukraus gamybos veikla, visų pirma saugyklos, nebuvo nugriauti. Šiuo klausimu ji priminė, kad tuo metu galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 968/2006 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytas išmontavimo darbų užbaigimo terminas baigiasi 2011 m. rugsėjo 30 d.

148    Todėl, gavusi 2010 m. liepos 20 d. pirmą pranešimą, Vengrija dar turėjo galimybę išvengti ginčijamos pataisos reikalaudama, kad Vengrijos cukraus gamybos įmonės laikytųsi nagrinėjamų teisės aktų, kaip juos aiškina Komisija.

149    Nors Vengrijai nuo to laiko buvo žinoma apie Komisijos poziciją saugyklų išmontavimo klausimu, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių jos laikytis. Priešingai, kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 18 d. Žemės ūkio fondų komiteto posėdžiui pateiktos suvestinės ataskaitos (žr. šio sprendimo 33 punktą) 3.2.2 punkto, Vengrija toliau taikė nagrinėjamus teisės aktus remdamasi tuo, kaip ji pati aiškino šiuos aktus, nes praėjus dviem dienoms po 2010 m. gruodžio 6 d. Komisijos ir Vengrijos dvišalio susitikimo (žr. šio sprendimo 22 punktą) Vengrija pagal Reglamento Nr. 968/2006 22 straipsnį grąžino du paskutinius užstatus, kuriuos buvo suteikę restruktūrizavimo pagalbos už visišką išmontavimą gavėjai, nors jiems priklausančiose buvusiose cukraus gamybos vietose vis dar buvo saugyklų.

150    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio antrąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Komisija pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą.

151    Kadangi nė vienas iš Vengrijos nurodytų ieškinio pagrindų nėra pagrįstas, atmetamas visas ieškinys.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

152    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

153    Tačiau pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 1 dalį išimties tvarka, kai to reikalauja teisingumas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų. Be to, pagal šio reglamento 135 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas gali iš šalies, net jeigu ji laimėjo bylą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio, įskaitant elgesį iki proceso.

154    Vengrija pralaimėjo bylą. Tačiau šio sprendimo 143 punkte buvo konstatuota, kad Komisija neatsakė į 2006 m. lapkričio mėn. Vengrijos raštą. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, jog yra teisinga ir sąžininga nurodyti Vengrijai, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengti tik pusę Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nurodyti Komisijai padengti pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

155    Galiausiai pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas

156    Todėl Prancūzijos Respublika ir Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Vengrija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Europos Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3.      Komisija padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

4.      Prancūzijos Respublika ir Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen Schwarcz Iliopoulos

Paskelbtas 2019 m. kovo 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

*      Proceso kalba: vengrų.