Byla T‑139/15
Vengrija
prieš
Europos Komisiją
2019 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
„EŽŪOGF Garantijų skyrius – EŽŪGF – Cukrus – Laikina Europos bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Reglamentas (EB) Nr. 320/2006 – Reglamentas (EB) Nr. 968/2006 – Nefinansuojamos išlaidos – Vengrijos patirtos išlaidos – Pagalbos už visišką išmontavimą ir pagalbos už dalinį išmontavimą skyrimo sąlygos – Sąvoka „gamybos įrenginiai“ – Saugyklų naudojimo vertinimas paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną – Sąvoka „visiškas išmontavimas“ – Dokumento VI/5330/97 2 priedas – Sąjungos teisės aktų aiškinimo sunkumai – Lojalus bendradarbiavimas“
1. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus – Laikina cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Restruktūrizavimui skirta pagalba – Skyrimo sąlygos – Gamybos įrenginių išmontavimas – Visiškas arba dalinis išmontavimas – Sąvokos – Pasirinkimas, kuris turi būti padarytas paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną – Pareiga tą pačią dieną nustatyti visus išmontuotinus gamybos įrenginius
(Tarybos reglamento Nr. 320/2006 3 ir 4 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 968/2006 4 ir 9 straipsniai)
(žr. 56–70, 73, 74, 77–80, 83–86, 101, 102, 106, 107, 110, 111 punktus)
2. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF – Sąskaitų patvirtinimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Finansinė pataisa, atitinkanti pagalbos už visišką išmontavimą ir pagalbos už dalinį išmontavimą skirtumą – Ribiniai atvejai – Mažesnės arba nulinės pataisos normos taikymas – Taikymo sąlygos – Automatinio taikymo nebuvimas įvykdžius sąlygas
(Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis)
(žr. 124, 126–134 punktus)
3. Institucijų aktai – Visuotinai taikomos administracinio elgesio taisyklės – Aktas, kuriuo siekiama sukelti išorinį poveikį – Apimtis
(žr. 125 punktą)
4. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Lojalaus bendradarbiavimo su Sąjungos institucijomis pareiga – Abipusiškumas
(ESS 4 straipsnio 3 dalis)
(žr. 138–140 punktus)
Santrauka
2019 m. kovo 12 d. Sprendimu Vengrija / Komisija (T‑139/15) Bendrasis Teismas atmetė Vengrijos pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/103(1), kuriuo jai skirta finansinė pataisa, lygi 25 % bendros restruktūrizavimo pagalbos už visišką cukraus gamybos įrenginių išmontavimą, kuri buvo suteikta Vengrijos cukraus gamintojams pagal laikiną cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, sumos, panaikinimo.
Visų pirma Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti dėl klausimo, kuriuo momentu reikia vertinti, ar saugyklos yra gamybos įrenginiai, kuriuos reikia išmontuoti tam, kad būtų skirta restruktūrizavimo pagalba už visišką išmontavimą, ir ar jos patenka į vienos iš 2013 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendime SFIR ir kt. (C‑187/12–C‑189/12, EU:C:2013:737) nustatytų išimčių taikymo sritį.
Bendrojo Teismo teigimu, saugyklų kvalifikavimas turėjo būti vertinamas paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną, o ne pasibaigus restruktūrizavimo procesams. Tam, kad būtų įgyvendintas nagrinėtais teisės aktais siekiamas tikslas sumažinti nepelningos cukraus gamybos pajėgumus Sąjungoje, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė dvi skirtingas restruktūrizavimo schemas pagal taikomą išmontavimo tipą, t. y. visišką išmontavimą arba dalinį išmontavimą, už kuriuos skiriama skirtingo dydžio restruktūrizavimo pagalba. Visiško išmontavimo atveju išimties tvarka gali būti išsaugoti visi įrenginiai (kaip antai pakavimo įrenginiai), kurie nėra reikalingi cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybai arba kurie nėra tiesiogiai susiję su šių produktų gamyba. Dalinio išmontavimo atveju gali būti išsaugoti įrenginiai, kurie yra reikalingi cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybai arba kurie yra tiesiogiai susiję su minėtų produktų gamyba, be kita ko, su sąlyga, kad jie nebebus naudojami produktų, priskiriamų bendro cukraus rinkos organizavimo sričiai, gamybai.
Pirma, jeigu saugyklų kvalifikavimas būtų įvertintas restruktūrizavimo proceso pabaigoje, tai sudarytų sąlygas tiek visiško išmontavimo, tiek dalinio išmontavimo atveju išsaugoti saugyklas, kurios paraiškos skirti pagalbą pateikimo dieną buvo gamybos įrenginiai. Todėl dalies gamybos įrenginių išsaugojimas nebebūtų būdingas tik daliniam išmontavimui, tai taip pat būtų galimybė visiško išmontavimo atveju, nors dėl su šiuo išmontavimu susijusių didelių išlaidų veiklos vykdytojai gautų 25 % didesnę restruktūrizavimo pagalbą, nei gaunama dalinio išmontavimo atveju. Antra, saugyklos, kurios paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą pateikimo dieną hipotetiškai yra gamybos įrenginiai, nebūtų nurodytos kaip gamybos įrenginiai, kurie turi būti išmontuoti, pažeidžiant Reglamento Nr. 320/2006(2) 4 straipsnio 3 dalies c punktą. Trečia, įsipareigojimas išmontuoti visus gamybos įrenginius, kuris turi būti pridėtas prie paraiškos skirti restruktūrizavimo pagalbą už visišką išmontavimą, būtų netinkamas, nes tokiu atveju jis nebūtų susijęs su visais to įsipareigojimo prisiėmimo dieną buvusiais gamybos įrenginiais.
Be to, Bendrasis Teismas taip pat nagrinėjo klausimą, ar, atsižvelgiant į objektyvius nagrinėtų teisės aktų aiškinimo sunkumus, kiek tai susiję su klausimu dėl saugyklų išsaugojimo visiško išmontavimo atveju, Komisija turėjo sumažinti finansinės pataisos dydį ar net iš viso netaikyti jokios finansinės pataisos laikydamasi gairių, įtvirtintų Dokumente VI/5330/97(3), konkrečiai to dokumento 2 priedo antraštinės dalies „Ribiniai atvejai“ antroje pastraipoje (toliau – ribinis atvejis).
Bendrojo Teismo teigimu, ribinis atvejis yra svorinis veiksnys, pagal kurį automatiškai nesuteikiama teisės taikyti šį atvejį. Ribinio atvejo taikymas siejamas su sąlygomis, viena vertus, kad Komisijos per sąskaitų patvirtinimo procedūrą nustatytas trūkumas atsirado dėl Sąjungos teisės aktų aiškinimo sunkumų, ir, kita vertus, kad nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų šiam trūkumui pašalinti po to, kai jį nustatė Komisija.