BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. birželio 27 d. (*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Luciano Sandrone“ paraiška – Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas DON LUCIANO – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (ES) 2017/1001 47 straipsnio 2 ir 3 dalys – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Žodinio prekių ženklo, kurį sudaro vardas ir pavardė, paraiška – Ankstesnis prekių ženklas, kurį sudaro kreipinys ir vardas – Konceptualaus palyginimo neutralumas – Galimybės supainioti nebuvimas“
Byloje T‑268/18
Luciano Sandrone, gyvenantis Barolo (Italija), atstovaujamas advokato A. Borra,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą K. Kompari ir H. O’Neill,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis:
J. García Carrió n, SA, įsteigta Chumiljoje (Ispanija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. vasario 26 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1207/2017‑2), susijusio su protesto procedūra tarp J. García Carrión ir Luciano Sandrone,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkas V. Tomljenović, teisėjai E. Bieliūnas ir A. Kornezov (pranešėjas),
posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. balandžio 27 d.,
susipažinęs su 2018 m. rugpjūčio 1 d. gautu atsakymu į ieškinį,
įvykus 2019 m. vasario 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Šalių reikalavimai
13 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
14 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Grįsdamas ieškinį ieškovas iš esmės nurodo du ieškinio pagrindus, grindžiamus tuo, kad Apeliacinė taryba, pirma, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 47 straipsnio 2 ir 3 dalis ir, antra, minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
(Praleista)
Dėl Reglamento Nr. 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo
(Praleista)
Dėl žymenų palyginimo
(Praleista)
62 Šioje byloje tiek ankstesnis prekių ženklas, tiek prekių ženklo paraiškoje prašomas įregistruoti žymuo yra žodiniai. Prieš pradėdama vizualinį, fonetinį ir konceptualų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimą Apeliacinė taryba nemanė, kad juose buvo dominuojantis elementas. Tik atlikdama minėtą palyginimą ji nurodė, pirma, kiek tai susiję su ankstesniu prekių ženklu, kad žodis „luciano“ buvo labiau skiriamasis nei žodis „don“ (ginčijamo sprendimo 51 punktas). Antra, kiek tai susiję su prekių ženklo paraiškoje prašomu įregistruoti žymeniu, elemento „luciano“ skiriamasis požymis, Apeliacinės tarybos nuomone, yra silpnesnis nei elemento „sandrone“, kurio savaiminė skiriamoji galia Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos visuomenei yra didesnė, nes tai yra reta pavardė. Vis dėlto ši išvada galioja ne visoje Sąjungos teritorijoje, visų pirma ji negalioja Vokietijoje ir Suomijoje, kur elemento „luciano“ skiriamasis požymis yra toks pat kaip elemento „sandrone“ (ginčijamo sprendimo 48 ir 50 punktai).
63 Pastarąją išvadą ieškovas ginčija.
64 Taigi būtina patikrinti, ar Apeliacinei tarybai vertinant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiriamuosius ir dominuojančius elementus, padaryta vertinimo klaidų.
– Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiriamųjų ir dominuojančių elementų
65 Prekių ženklo paraiškoje prašomas įregistruoti žymuo sudarytas iš dviejų žodžių, vienas iš 7 raidžių – „luciano“, kitas iš 8 raidžių – „sandrone“. Ankstesnį prekių ženklą taip pat sudaro du žodžiai: pirmas iš 3 raidžių – „don“, antras iš septynių raidžių – „luciano“.
66 Kiek tai susiję su ankstesniu prekių ženklu, pažymėtina, kad elementas „luciano“ yra ryškesnis už „don“, bent jau dėl pastarojo trumpumo, bet taip pat dėl to, kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 51 punkte, kad jis bus suprantamas kaip ispaniškas kreipinys „ponas“ arba kaip itališkas kreipinys į kunigą, kurį, be to, taip supras ir didelė Sąjungos visuomenės dalis, įskaitant Vokietijos ir Suomijos visuomenes; dėl pastarojo aspekto Apeliacinė taryba daro nuorodą į vokiečių kalbos žodyną Duden. Taigi, Apeliacinė taryba pagrįstai padarė išvadą, – kurios, beje, ieškovas neginčija, – kad atitinkamos visuomenės požiūriu elementas „luciano“ yra labiau skiramasis nei elementas „don“. Tačiau ši išvada neturi įtakos nustatant paties elemento „luciano“ skiriamojo požymio intensyvumą (žr. šio sprendimo 102 punktą).
67 Nepaisant to, nors elementas „luciano“ yra labiau skiriamasis nei žodis „don“, dėl to pastarasis elementas netampa nereikšmingas.
68 Dėl prekių ženklo paraiškoje prašomo įregistruoti žymens reikia pažymėti, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 46 punkte, atitinkama visuomenė visoje Sąjungos teritorijoje jį sudarančius žodžius tikriausiai suvoks kaip vardo ir pavardės derinį. Toliau ji nurodė, kad pavardė Sandrone nebus suvokiama kaip populiari pavardė, net ir Italijoje, o vardas Luciano, atvirkščiai, bus suvokiamas kaip labai paplitęs Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje, taip pat Prancūzijoje dėl jam artimo vardo Lucien (ginčijamo sprendimo 47 punktas). Todėl, kiek tai susiję su visuomene minėtose teritorijose, ji pripažino, kad skiriamasis elemento „luciano“ požymis yra silpnesnis nei elemento „sandrone“, kuris, kaip reta pavardė, turi „didesnę savaiminę skiriamąją galią“ (ginčijamo sprendimo 48 punktas).
69 Šalys neginčija šio Apeliacinės tarybos vertinimo.
70 Kita vertus, pasak Apeliacinės tarybos, Vokietijoje arba Suomijoje elementas „luciano“ suvokiamas kaip retas vardas. Ji taip pat pripažino negaliojančiu Protestų skyriaus teiginį, jog itališkas vardas Luciano yra žinomas Sąjungos visuomenei apskritai dėl Italijos tenoro Luciano Pavarotti žinomumo. Kaip teigė Apeliacinė taryba, „jos žiniomis“, įžymi yra būtent pavardė Pavarotti, o ne visas vardo ir pavardės derinys – Luciano Pavarotti, ir didelė Sąjungos visuomenės dalis neprisimena jo vardo (ginčijamo sprendimo 48 punktas). Tuo remdamasi Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad Vokietijos ir Suomijos visuomenei tiek vardas Luciano, tiek pavardė Sandrone buvo reti ir šioms visuomenėms pirmasis elementas buvo tiek pat skiriamasis kiek antrasis (ginčijamo sprendimo 50 punktas).
71 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, vadovaujantis jurisprudencija, gali būti, jog tam tikroje Sąjungos dalyje pavardė paprastai turi ryškesnį skiriamąjį požymį nei vardas. Vis dėlto reikia atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ypač į tai, jog nagrinėjama pavardė yra ne tokia populiari arba atvirkščiai – labai paplitusi, nes tai turi įtakos skiriamajam požymiui (2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Cooperativa Vitivinícola Arousana / VRDT – Sotelo Ares (ROSALIA DE CASTRO), T‑421/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:565, 50 punktas ir 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo Enoitalia / EUIPO – La Rural Viñedos y Bodegas (ANTONIO RUBINI), T‑707/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:424, 38 punktas), taip pat į galimą asmens, kuris prašo, kad jo vardas ir pavardė kartu būtų įregistruoti kaip prekių ženklas, žinomumą (2010 m. birželio 24 d. Sprendimo Becker / Harman International Industries, C‑51/09 P, EU:C:2010:368, 36 ir 37 punktai).
72 Šioje byloje reikia pažymėti, kaip tai padarė ieškovas, jog Apeliacinės tarybos teiginys, kad vardas Luciano bus suvokiamas kaip retas vardas Vokietijoje ar Suomijoje, nėra pagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais.
73 Šiuo klausimu pasakytina, jog vien tai, kad konkretus vardas nėra labai populiarus tarp konkrečios valstybės narės gyventojų, nebūtinai reiškia, kad šis vardas tos valstybės narės visuomenės bus suvokiamas kaip retas. Iš tiesų Sąjungos ar tarptautiniu mastu palyginti žinomo vardo atitinkama visuomenė nesuvoks kaip reto, net valstybėse narėse, kur šis vardas nepaplitęs.
74 Šioje byloje, kadangi Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 47 punkte teisingai nurodė, jog vardas Luciano bus suvokiamas kaip labai populiarus vardas Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje, t. y. didelėje Sąjungos dalyje, negali būti pagrįstai teigiama, atsižvelgiant į prekybos Sąjungoje srautus ir šiuolaikines elektroninės komunikacijos priemones, kad šis vardas Vokietijoje ir Suomijoje bus suvokiamas kaip retas. Kitaip tariant, nors žinoma, kad vardas Luciano nėra labai paplitęs tarp Vokietijos ir Suomijos gyventojų, vien šis faktas nereiškia, kad šis vardas tose valstybėse narėse bus suvokiamas kaip retas vardas, kaip tai nurodė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 48 punkte.
75 Taigi darytina išvada, kad visos Sąjungos visuomenės požiūriu labiausiai skiriamasis prekių ženklo paraiškoje prašomo įregistruoti žymens elementas yra „sandrone“ – pavardė, kuri nėra suvokiama kaip populiari, tačiau dėl to elementas „luciano“ netampa nereikšmingas.
76 Išanalizavus kiekvienam žymenų, dėl kurių kilo ginčas, sudėtiniam elementui būdingas savybes ir palyginus jas su kitų elementų savybėmis, reikia konstatuoti, kad, Apeliacinė taryba turėjo nurodyti, jog kiekviename žymenyje, dėl kurių kilo ginčas, yra labiau skiriamasis elementas, būtent – ankstesnio prekių ženklo elementas „luciano“, kaip Apeliacinė taryba teisingai jį nurodė, ir prekių ženklo paraiškoje prašomo įregistruoti žymens elementas „sandrone“, kurio ji nenurodė kaip tokio, kiek tai susiję su dalimi atitinkamos visuomenės, prieš palygindama žymenis vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai. Šios klaidos pasekmės bus nustatytos vėliau.
(Praleista)
– Dėl konceptualaus palyginimo
81 Skundžiamo sprendimo 52 ir 53 punktuose Apeliacinė taryba teigia, kad atitinkama visuomenė prašomą įregistruoti žymenį susies su vardu ir pavarde, t. y. su konkrečiu asmeniu (virtualiu ar realiu), o ankstesnį prekių ženklą suvoks kaip nurodantį asmenį, vardu Luciano. Remdamasi tuo, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad „todėl vartotojai, visų pirma Vokietijoje arba Suomijoje, gali aiškinti nagrinėjamus prekių ženklus kaip nurodančius tą patį asmenį (virtualų ar realų), kuriam būdingas neįprastas vardas – Luciano“. Taigi, Apeliacinės tarybos nuomone, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai konceptualiai panašūs (ginčijamo sprendimo 53 punktas).
82 Ir ieškovas, ir EUIPO šiuo klausimu pateikė prieštaravimų. Ieškovas teigia, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai yra skirtingi, o EUIPO mano, kad jų palyginimas šiuo aspektu yra neutralus. Be to, pasak EUIPO, jurisprudencija šiuo klausimu nevienoda, nes kai kuriuose sprendimuose Sąjungos teismas nusprendė, kad galima konceptualiai palyginti žymenis, kuriuose yra pavardė arba vardas, o kituose sprendimuose jis nusprendė, kad tokios rūšies žymenų konceptualus palyginimas neįmanomas.
83 Taigi Bendrasis Teismas mano, kad šiuo klausimu būtina patikslinti jurisprudenciją. Svarbu priminti, kad konceptualaus palyginimo tikslas – palyginti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, „konceptus“. Žodis „konceptas“ (pranc. k. concept) reiškia, pavyzdžiui, remiantis Larousse žodynu, „bendrą ir abstrakčią žmogaus sąmonėje kylančią idėją apie konkretų ar abstraktų mąstymo objektą, kuri jam leidžia su šiuo objektu susieti įvairius turimus šio objekto suvokimus ir apibendrinti žinias apie jį“.
84 Be to, remiantis jurisprudencija, konceptualus panašumas reiškia, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, semantinis turinys turi sutapti (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, EU:C:1997:528, 24 punktas).
85 Taigi, kai vardas ar pavardė neperteikia „bendros ir abstrakčios idėjos“ ir neturi semantinio turinio, jis nesietinas su jokiu „konceptu“, todėl dviejų žymenų, sudarytų tik iš tokių vardų ar pavardžių, konceptualus palyginimas yra neįmanomas.
86 Kita vertus, konceptualus palyginimas yra įmanomas tada, kai nagrinėjamas vardas arba pavardė yra tapęs tam tikro koncepto simboliu, pavyzdžiui, dėl asmens, turinčio šį vardą ar pavardę, žinomumo arba kai vardas ar pavardė turi aiškų ir iš karto atpažįstamą semantinį turinį.
87 Bendrasis Teismas jau turėjo progą nuspręsti, kad atitinkama visuomenė prekių ženklus, sudarytus iš asmens vardo ir pavardės, suvokia kaip neturinčius konkretaus konceptualaus turinio, nebent vardas ar pavardė yra itin žinomas kaip įžymaus asmens asmenvardis (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 18 d., Sprendimo IIC / VRDT – McKenzie (McKENZIE), T‑502/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:223, 40 punktą; 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Pedro Group / VRDT – Cortefiel (PEDRO), T‑38/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:241, 71–73 punktus ir 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo ANTONIO RUBINI, T‑707/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:424, 65 punktą).
88 Šioje byloje Apeliacinė taryba nenustatė jokio koncepto, kuris galėtų būti susietas su nagrinėjamu vardu ir pavarde. Šalys tokių argumentų taip pat nepateikė.
89 Vadinasi, vien tai, kad atitinkama visuomenė prašomą įregistruoti žymenį susies su vardu ir pavarde, taigi, su konkrečiu asmeniu (virtualiu ar realiu), o ankstesnį prekių ženklą suvoks kaip nurodantį asmenį, vardu Luciano, neturi reikšmės konceptualiai lyginant žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
90 Todėl reikia panaikinti Apeliacinės tarybos vertinimą, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai konceptualiai panašūs. Kaip ir EUIPO, reikia daryti išvadą, kad šioje byloje konceptualus palyginimas neįmanomas, nes žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, esantys vardai ir pavardės nesietini su jokiu konceptu.
91 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadoms dėl bent jau nedidelio žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualinio ir fonetinio panašumo ir atmesti jos išvadas dėl šių žymenų vidutinio konceptualaus panašumo, nes šioje byloje konceptualus šių žymenų palyginimas neįmanomas.
Dėl visapusio galimybės supainioti vertinimo
92 Reikia iš karto atmesti ieškinio 63 punkte nurodytą ieškovo argumentą, jog tikimybė supainioti turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Sąjungos vartotojo, o ne vienos ar dviejų jos šalių (šiuo atveju – Vokietijos ir Suomijos) vartotojų įspūdį. Iš tiesų reikia priminti, jog tam, kad Europos Sąjungos prekių ženklas nebūtų registruojamas, pakanka, kad santykinis atmetimo pagrindas pagal Reglamento Nr. 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktą egzistuotų tam tikroje Sąjungos dalyje (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmeliu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, EU:T:2006:397, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl ieškovas negali pagrįstai teigti, kad Apeliacinė taryba klaidingai rėmėsi galimybe supainioti tik dviejose ES šalyse ir dėl to atsisakė registruoti prašomą prekių ženklą; ši išvada neturi įtakos sprendžiant, ar šioje byloje nurodoma galimybė suklaidinti Vokietijos arba Suomijos vartotoją yra patvirtinta, ar ne.
93 Kiek tai susiję su galimybės supainioti vertinimu, iš jurisprudencijos matyti, kad šis vertinimas apima tam tikrą veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent prekių ženklų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo, tarpusavio priklausomybę. Šiuo tikslu nedidelį žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo REGENT UNIVERSITY, T‑538/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:226, 71 punktas ir 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimo IST, T‑80/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:784,64 punktas).
94 Taikydama 93 punkte nurodytą tarpusavio priklausomybės principą Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad bent jau atitinkamoje Vokietijos ir Suomijos visuomenėje yra galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, turint omenyje, kad šie žymenys vizualiai ir fonetiškai bent šiek tiek panašūs ir konceptualiai vidutiniškai panašūs, o nagrinėjamos prekės yra identiškos arba vidutiniškai panašios.
95 Vis dėlto mechaniškai taikydama tarpusavio priklausomybės principą ir neatsižvelgdama į visus svarbius veiksnius Apeliacinė taryba tinkamai visapusiškai neįvertino galimybės supainioti.
96 Iš tiesų reikia priminti, jog remiantis jurisprudencija, nors tiesa, kad pagal tarpusavio priklausomybės principą nedidelį žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai, niekas netrukdo konstatuoti, kad, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, nėra tikimybės supainioti, net esant identiškoms prekėms ar jei prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tik šiek tiek panašūs (2015 m. birželio 3 d. Sprendimo Giovanni Cosmetics / VRDT– Vasconcelos & Gonçalves (GIOVANNI GALLI), T‑559/13, EU:T:2015:353, 132 punktas (nepaskelbtas Rink.); šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. liepos 12 d. Sprendimo Vitakraft-Werke Wührmann / VRDT – Johnson’s Veterinary Products (VITACOAT), T‑277/04, EU:T:2006:202, 67 ir 68 punktus ir 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Annco / VRDT– Freche et fils (ANN TAYLOR LOFT), T‑385/09, EU:T:2011:49, 44 ir 48 punktus).
97 Šioje byloje, pirma, Apeliacinė taryba tinkamai neįvertino žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo: ji neteisingai padarė išvadą, kad elementas „luciano“ buvo toks pat skiriamasis kaip elementas „sandrone“ žymenyje, kurį prašyta įregistruoti, ir neteisingai nurodė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai konceptualiai panašūs (žr. 75 ir 90 punktus).
98 Antra, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į atitinkamų produktų ypatumus. O remiantis jurisprudencija atitinkamos rūšies prekės ar paslaugos vidutinio vartotojo turimas prekių ženklų suvokimas vaidina esminį vaidmenį visapusiškai vertinant galimybę supainioti (2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Scandic Distilleries / VRDT– Bürgerbräu, Röhm & Söhne (BÜRGER), T‑460/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:432, 27 punktas).
99 Nagrinėjamu atveju vyno sektoriuje pavadinimai yra labai svarbūs, nesvarbu, ar tai būtų pavardės, ar ūkių pavadinimai, nes jie naudojami vynams nurodyti ir atskirti. Apskritai reikia priminti, kad vartotojai yra įpratę atskirti ir atpažinti vynus pagal žodinį elementą, kuris skirtas jiems identifikuoti, ir kad šis elementas visų pirma nurodo vyno augintoją ar vietą, kur jis buvo pagamintas (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Pêra-Grave / VRDT– Fundação Eugénio de Almeida (QTA S. JOSÉ DE PERAMANCA), T‑602/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:97, 35 punktas ir 2018 m. liepos 11 d., Sprendimo ANTONIO Rubini, T‑707/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:424, 49 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. liepos 13 d. Sprendimo Julián Murúa Entrena, T‑40/03, EU:T:2005:285, 56 punktą). Taigi, ieškovo vynus identifikuoti leis būtent skiriamasis elementas „sandrone“, arba visas pavadinimas, t. y. „luciano sandrone“, bet ne pats vienas elementas „luciano“.
100 Trečia, Apeliacinė taryba taip pat neatsižvelgė į faktinių arba tariamų Ispanijos ar Italijos vardų ar pavardžių naudojimo dažnumą vyno sektoriuje ir į tai, kad vartotojai yra įpratę prie prekių ženklų, kuriuose yra šie elementai, todėl pastebėję, kad tokio tipo vardas arba pavardė yra prekės ženkle kartu su kitais elementais, jie nemanys, jog tai reiškia, kad šios prekės, kurioms jis naudojamas, yra visos to paties gamintojo (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 3 d. Sprendimo GIOVANNI GALLI, T‑559/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:353, 116 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
101 Taigi, vyno sektoriuje, kur labai dažnai naudojami žymenys, sudaryti iš vardų ar pavardžių, mažai tikėtina, kad vidutinis vartotojas galėtų manyti, jog egzistuoja ekonominiai ryšiai tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, savininkų vien dėl to, kad juose naudojamas tas pats itališkas vardas Luciano, kuris, remiantis ginčijamo sprendimo 47 punktu, yra labai paplitęs Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje ir dėl kurio nenustatyta, kad jis gali būti laikomas retu kitose Sąjungos šalyse. Taigi vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad, kiek tai susiję su vynus žyminčiais prekių ženklais, yra galimybė supainioti, nes atitinkama visuomenė nesitikės, kad šis populiarus vardas galėtų būti naudojamas vienintelio gamintojo kaip prekių ženklo elementas (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 8 d. Sprendimo Serendipity ir kt. / EUIPO – CKL Holdings (CHIARA FERRAGNI), T‑647/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:73, 71 punktą; taip pat pagal analogiją žr. 2015 m. birželio 3 d. Sprendimo GOVANNI GALLI, T‑559/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:353, 117 punktą).
102 Ketvirta, Apeliacinė taryba taip pat neatsižvelgė į abiem prekių ženklams bendro elemento, t. y. „luciano“, nedidelį skiriamąjį požymį, kurį lemia tai, kad šis vardas gali nurodyti potencialiai neapibrėžtą skaičių asmenų, todėl visa atitinkama visuomenė galės atskirti ankstesnį prekių ženklą nuo prekių ženklo, kurį prašoma įregistruoti, nes pastarasis apima dar ir elementą „sandrone“, kuriam būdinga didesnė savaiminė skiriamoji galia (žr. 68 ir 69 punktus).
103 Šią išvadą patvirtina Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuria remiantis negalima pripažinti, kad gali būti teisėtai nurodoma bet kuri ankstesnį prekių ženklą sudaranti pavardė, siekiant pagrįsti protestą dėl prekių ženklo, sudaryto iš vardo ir šios pavardės, registracijos (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 24 d. Sprendimo Becker / Harman International Industries, C‑51/09 P, EU:C:2010:368, 39 punktą). Taigi nėra jokio automatinio mechanizmo, leidžiančio daryti išvadą dėl galimybės supainioti egzistavimo, kai ankstesnis prekių ženklas, sudarytas iš pavardės, pakartojamas kitame prekių ženkle pridedant prie jos vardą. Tai galioja ir tuomet, kai ankstesnį prekių ženklą sudaro, be kita ko, vardas, o žymenį, kurį prašoma įregistruoti, sudaro šio vardo ir pavardės derinys (2015 m. birželio 3 d. Sprendimo GIOVANNI GALLI, T‑559/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:353, 125 punktas).
104 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į nedidelį žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualinį ir fonetinį panašumą ir į tai, kad neįmanoma atlikti jų konceptualaus palyginimo, reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog yra galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
105 Taigi dėl šių priežasčių reikia pritarti antrajam ieškinio pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą ir nebūtina priimti sprendimo dėl kitų ieškovo argumentų, grindžiamų, pirma, prekių ženklo paraiškoje prašomo įregistruoti žymens žinomumu ir, antra, EUIPO sprendimų priėmimo praktika.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2018 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1207/2017‑2).
2. Nurodyti EUIPO padengti savo pačios ir Luciano Sandrone bylinėjimosi išlaidas.
Tomljenović | Bieliūnas | Kornezov |
Paskelbtas 2019 m. birželio 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.