Byla T‑567/16

Robert McCoy

prieš

Regionų komitetą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Profesinė liga – Profesinė ligos priežastis – Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnio penkta pastraipa – Invalidumo komitetas – Pareiga motyvuoti – Akivaizdi vertinimo klaida – Atsakomybė – Neturtinė žala“

Santrauka – 2018 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl sprendimo atmesti skundą – Priimtinumas – Pareiga priimti sprendimą dėl reikalavimų, susijusių su sprendimu atmesti skundą – Nesavarankiški reikalavimai arba visiškai patvirtinamasis sprendimas – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Invalidumas – Invalidumo komisija – Teisminė kontrolė – Apimtis – Ribos – Sudėtingi medicininiai vertinimai – Patikrinimas, ar įrodymai faktiškai tikslūs ir ar atsižvelgta į visus svarbius duomenis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Invalidumas – Invalidumo komisija – Išvados, nukrypstančios nuo medicininės komisijos ir ankstesnių medicininių ataskaitų išvadų – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 ir 78 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Profesinė liga – Sąvoka – Nustatymas, ar ligos priežastis yra profesinė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Nustatymas, ar ligos priežastis yra profesinė – Invalidumo komisijos kompetencija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

6.      Sąjungos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis – Administracinės procedūros pažeidimas – Pasekmės – Pažeidimo, padaryto nagrinėjant prašymą pripažinti, kad pareigūno ligos priežastis yra profesinė, pasekmės

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis)

7.      Pareigūnai – Invalidumas – Invalidumo komisija – Darbų kolegialus pobūdis – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 7 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Invalidumas – Invalidumo komisija – Paskyrimų tarnybos vykdoma veiklos kontrolė – Pareiga – Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnis)

9.      Pareigūnai – Administracijai tenkanti rūpestingumo pareiga – Gero administravimo principas – Apimtis – Atsižvelgimas į pareigūno interesus

10.    Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Apimtis – Atsižvelgimas ir į sprendimo motyvus, ir į jo rezoliucinę dalį – Panaikinimo galiojimas atgal – Pareiga išvengti situacijos, kai panaikintas aktas pakeičiamas tą patį trūkumą turinčiu aktu

(SESV 266 straipsnis)

11.    Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Žalos, padarytos pareigūnui ar tarnautojui, atlyginimas – Administracijai tenkanti rūpestingumo pareiga – Apimtis

(SESV 268, 270 straipsniai ir 340 straipsnio antra pastraipa; Pareigūnų tarnybos nuostatų 24, 90 ir 91 straipsniai)

12.    Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Dėl institucijos sprendimo neteisėtumo užsitęsusi laukimo situacija – Neturtinės žalos kompensavimas tinkamu atlyginimu

(SESV 266 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 53–55 punktus)

2.      Teisminė invalidumo komisijos sprendimų kontrolė negali apimti pačių medicininių įvertinimų, kurie laikytini galutiniais, jeigu buvo atlikti tinkamai. Tačiau gali būti vykdoma invalidumo komiteto sudarymo, veikimo ir jo priimtų nuomonių teisėtumo teisminė kontrolė. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Bendrasis Teismas yra kompetentingas spręsti, ar nuomonėje nurodyti motyvai leidžia įvertinti argumentus, kuriais grindžiamos joje pateikiamos išvados, ir ar nuomonėje nustatytas aiškus ryšys tarp joje išdėstytų medicininių teiginių ir atitinkamo invalidumo komiteto padarytų išvadų.

Kaip ir tuo atveju, kai kontrolė vykdoma tose srityse, kuriose atliekami sudėtingi vertinimai, Sąjungos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

(žr. 67 ir 98 punktus)

3.      Kai į invalidumo komitetą kreipiamasi dėl sudėtingų medicininių klausimų, susijusių su priežastiniu ryšiu tarp suinteresuotojo asmens ligos ir jo profesinės veiklos vykdymo institucijoje, šis komitetas, be kita ko, privalo nurodyti bylos medžiagoje esančią informaciją, kuria jis remiasi, ir, jeigu yra visiškai kitos nuomonės, turi nurodyti priežastis, kodėl nukrypsta nuo tam tikrų ankstesnių ir svarbių medicininių ataskaitų, palankesnių suinteresuotajam asmeniui. Be to, net jeigu invalidumo komitetas, į kurį kreiptasi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnį, gali prieiti prie kitokios išvados nei ta, kurią priėmė medicininė komisija, į kurią kreiptasi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį, vis dėlto jis turi paaiškinti motyvus, dėl kurių nukrypo nuo medicininėse ataskaitose pateiktų vertinimų, leidusių pripažinti, kad ligos priežastis yra profesinė, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį, ir šiuos motyvus nurodyti aiškiai ir suprantamai arba paskyrimų tarnybai teikiamoje išvadoje, arba apibendrinamojoje medicininėje ataskaitoje, kuri gali būti parengiama vėliau.

(žr. 76 ir 77 punktus)

4.      Esant sudėtingoms situacijoms, kai yra keletas pareigūno ligos priežasčių (profesinės ir neprofesinės, fizinės ar psichinės), kurių kiekviena turėjo įtakos šiai ligai, medicinos komitetas turi nustatyti, ar pareigų vykdymas Sąjungos institucijose yra tiesiogiai susijęs su pareigūno liga, pavyzdžiui, yra šią ligą sukėlęs veiksnys. Tokiais atvejais tam, kad liga būtų pripažinta profesine, nereikalaujama, kad vienintelė, pagrindinė, vyraujanti arba dominuojanti priežastis būtų pareigų vykdymas.

(žr. 102 punktą)

5.      Invalidumo komitetas, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi pateikti medicininius, o ne teisinius vertinimus dėl to, ar invalidumo priežastis yra profesinė. Taigi jis turi nustatyti, ar medicininiu požiūriu pareigūno invalidumą lemia profesinė liga, atsiradusi dėl jo darbo sąlygų.

(žr. 107 punktą)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 113 ir 114 punktus)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 119 ir 120 punktus)

8.      Tai, kad paskyrimų tarnyba nenagrinėjo apibendrinamosios medicininės ataskaitos, nors jai buvo pasiūlyta susipažinti su ja kaip svarstant skundą svarbiu dokumentu, turi būti laikoma invalidumo komiteto veiklos nekontroliavimu. Šios ataskaitos nagrinėjimas būtų leidęs atitinkamai institucijai patikrinti, ar komitetas laikėsi jam tenkančių teisinių ir procedūrinių pareigų.

Be to, konsultuodamasi ne su visais invalidumo komiteto gydytojais, o tik su tuo, kurį paskyrė institucija, paskyrimų tarnyba neužtikrina nešališkumo principo laikymosi tiriant komiteto veiklos teisėtumą. Konkrečiai kalbant, ji turi įsitikinti ne tik tuo, kad institucija veikia nešališkai, bet ir tuo, kad jos veiksmai yra tokie ir atitinkamo pareigūno, ir trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Todėl atitinkama institucija neatliko išsamios invalidumo komiteto veiklos kontrolės ir patenkinamai negarantavo nešališkumo principo.

(žr. 138, 140, 142 ir 143 punktus)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 147 ir 148 punktus)

10.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 152–154 ir 156 punktus)

11.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 164 ir 165 punktus)

12.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 169 punktą)