Language of document : ECLI:EU:T:2018:79

BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) NUTARTIS

2018 m. vasario 1 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Vaizdinis prekių ženklas EXPRESSVPN – Absoliutus atmetimo pagrindas – Prašymas pakeisti sprendimą – Vienintelis reikalavimas – Nepriimtinumas“

Byloje T‑265/17

ExpressVPN Ltd, įsteigta Glen Vine (Meno sala), atstovaujama baristerio A. Muir Wood,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą J. Ivanausko,

atsakovę,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2017 m. vasario 16 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1352/2016‑5), susijusio su tarptautine vaizdinio prekių ženklo EXPRESSVPN (Nr. 1265562) registracija, kuri galiotų Europos Sąjungoje,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai L. Madise ir R. da Silva Passos (pranešėjas),

kancleris E. Coulon,

susipažinęs su ieškovės ieškiniu ir prašymu užtikrinti konfidencialumą, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. gegužės 5 d.,

susipažinęs su nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, apie kurį Bendrojo Teismo kanceliarijai pranešta 2017 m. birželio 22 d.,

susipažinęs su ieškovės pastabomis, kurias Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. rugpjūčio 21 d.,

priima šią

Nutartį

1        2015 m. liepos 3 d. ieškovė Express VPN Ltd pagal iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1; panaikintas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, OL L 154, 2017, p. 1) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) prašymą dėl tarptautinės registracijos Nr. 1 265 562 apsaugos.

2        Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

Image not found

3        Paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 42 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Konsultacijų teikimas, informavimas ir konsultacijos informacinių technologijų klausimais; duomenų apsaugos paslaugos; programinės įrangos kūrimas“.

4        2016 m. gegužės 26 d. ekspertas atmetė registracijos paraišką remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais ir 2 dalimi (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir 2 dalis), motyvuodamas tuo, kad prašomas įregistruoti žymuo, pirma, yra apibūdinamojo pobūdžio ir, antra, neturi skiriamojo požymio. Be to, ekspertas atmetė ieškovės argumentą, kad prašomas įregistruoti žymuo įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnio 3 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalis).

5        2016 m. liepos 25 d. ieškovė pateikė VRDT apeliaciją dėl eksperto sprendimo.

6        2017 m. vasario 16 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO penktoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Visų pirma, ji iš esmės nusprendė, kad prašomas įregistruoti žymuo yra apibūdinamojo pobūdžio, nes šis žymuo angliškai kalbančios visuomenės, kurios pastabumo lygis yra aukštesnis nei vidutinis, požiūriu apibūdino paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti žymenį, savybes. Be to, ji nusprendė, kad šis žymuo taip pat neturi skiriamojo požymio. Galiausiai Apeliacinė taryba nusprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai nepagrindė teiginio, kad elementas „expressvpn“ tapo atpažįstamas kaip tarptautinio prekių ženklo savininko prekių ženklas.

 Šalių reikalavimai

7        Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        „pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad būtų leista įregistruoti prekių ženklą remiantis tuo, kad jis nėra aprašomasis ir turi skiriamųjų požymių, ir atsižvelgti į ekspertui ir Penktajai apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus dėl skiriamųjų požymių įgijimo“,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

8        Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jeigu Bendrasis Teismas nuspręstų, kad ieškinys priimtinas, nustatyti naują terminą bylai išnagrinėti.

9        Savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovė Bendrojo Teismo prašo atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Ji patikslina, kad prašo pakeisti ginčijamą sprendimą tik taip, kad „[EUIPO] leistų įregistruoti prekių ženklą Europos Sąjungos prekių ženklų registre ir suteiktų apsaugą Europos Sąjungoje“. Ji taip pat prašo patenkinti papildomą EUIPO reikalavimą tęsti bylos nagrinėjimą ir priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu.

 Dėl teisės

10      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės.

11      Kadangi šioje byloje EUIPO prašė priimti sprendimą dėl ieškinio nepriimtinumo ir Bendrasis Teismas manė, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, jis nusprendė išnagrinėti šį prašymą ir netęsti proceso.

12      Grįsdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą EUIPO iš esmės tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes pagal vienintelį reikalavimą prašoma pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad prašomą prekių ženklą būtų galima įregistruoti. Tačiau Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti prašymą pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą ir įregistruoti prekių ženklą pats arba reikalauti, kad jį įregistruotų EUIPO.

13      Savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovė pažymi, kad ji prašo tik „pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad „[EUIPO] leistų įregistruoti prekių ženklą Europos Sąjungos prekių ženklų registre ir suteiktų apsaugą Europos Sąjungoje“.

14      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad vienintelis šio ieškinio reikalavimas yra prašymas pakeisti sprendimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 3 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalis), kurioje numatyta, kad, kiek tai susiję su ieškiniais dėl apeliacinių tarybų sprendimų, „Bendrasis Teismas turi jurisdikciją panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą“. Kadangi savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovė pabrėžė, kad prašė ginčijamą sprendimą pakeisti tik taip, kad „[būtų leista] įregistruoti prekių ženklą“, nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas šio vienintelio reikalavimo negali aiškinti taip, kad pagal jį minėtą sprendimą prašoma ir panaikinti, ir pakeisti.

15      Tačiau Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog viso ar dalies sprendimo panaikinimas yra išankstinė būtina sąlyga, kad galima būtų patenkinti prašymą pakeisti sprendimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 3 dalį, toks prašymas negali būti patenkintas nesant reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą (šiuo klausimu žr. 2006 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Camper / VRDT – JC (BROTHERS by CAMPER), T‑43/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2006:370, 99 punktą).

16      Bet kuriuo atveju, kiek ieškovė prašo, kad „[EUIPO] leistų įregistruoti prekių ženklą Europos Sąjungos prekių ženklų registre“, reikia priminti, kad Bendrojo Teismo kompetencija pakeisti sprendimą skirta tam, kad jis priimtų sprendimą, kurį būtų turėjusi priimti Apeliacinė taryba pagal Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Koipe / VRDT – Aceites del Sur (La Española), T‑363/04, EU:T:2007:264, 29 ir 30 punktus; 2009 m. vasario 11 d. Sprendimo Bayern Innovativ / VRDT – Life Sciences Partners Perstock (LifeScience), T‑413/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:34, 14–16 punktus ir 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Deutsche Bahn / VRDT – DSB (IC4), T‑274/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:451, 22 punktas).

17      Taigi, vienintelio reikalavimo, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas pakeistų Apeliacinės tarybos sprendimą, priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pagal Reglamentą Nr. 207/2009 Apeliacinei tarybai suteiktus įgaliojimus.

18      Tačiau reikėtų pažymėti, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalis) išnagrinėjusi dėl vieno iš to paties reglamento 58 straipsnio 1 dalyje (dabar – Reglamento 2017/1001 66 straipsnio 1 dalis) nurodytų padalinių priimto sprendimo pateiktą ieškinį iš esmės Apeliacinė taryba „gali pasinaudoti ginčijamą sprendimą priėmusio padalinio įgaliojimais arba grąžinti bylą tam padaliniui nagrinėti toliau“. Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba nėra kompetentinga duoti nurodymų padaliniui, kurio sprendimą nagrinėjo (2009 m. birželio 30 d. Nutarties Securvita / VRDT (Natur-Aktien-Index), T‑285/08, EU:T:2009:230, 16 punktas ir 2017 m. gegužės 17 d. Nutarties Piper Verlag / EUIPO (THE TRAVEL EPISODES), T‑164/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:352, 18 punktas).

19      Kita vertus, reikia priminti, kad Europos Sąjungos prekių ženklą galima įregistruoti nustačius, jog įvykdytos Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnyje (dabar – Reglamento 2017/1001 51 straipsnis) numatytos sąlygos, turint omenyje, kad už Europos Sąjungos prekių ženklų registraciją atsakingi EUIPO padaliniai šiuo klausimu nepriima formalių sprendimų, dėl kurių būtų galima paduoti apeliaciją.

20      Iš tiesų Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „jei paraiška atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir jei per 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nepareiškiamas protestas arba pareikšti protestai buvo galutinai panaikinti juos atsiėmus, atmetus ar kitu būdu, prekių ženklas ir 87 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys įrašomi į registrą“ (Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnio 1 dalis tapo Reglamento 2017/1001 46 straipsnio 1 dalimi, o Reglamento Nr. 207/2009 87 straipsnio 2 dalis – Reglamento 2017/1001 111 straipsniu).

21      Tačiau pagal Reglamento Nr. 207/2009 131 straipsnį (dabar – Reglamento 2017/1001 160 straipsnis) ekspertas gali EUIPO vardu priimti sprendimą dėl paraiškų įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklus, tarp jų – minėto reglamento 36, 37 ir 68 straipsniuose (dabar – Reglamento 2017/1001 41, 42 ir 76 straipsniai) nurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai už tai yra atsakingas Protestų skyrius. Be to, pagal šio reglamento 132 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 161 straipsnio 1 dalis) Protestų skyrius yra atsakingas už sprendimus dėl protestų, susijusių su Europos Sąjungos prekių ženklų registracijos paraiškomis.

22      Iš šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytų nuostatų matyti, kad ekspertui ir Protestų skyriui suteikti įgaliojimai nėra skirti konstatuoti, kad įvykdytos visos Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnyje numatytos Europos Sąjungos prekių ženklo įregistravimo sąlygos.

23      Iš to matyti, kad, nagrinėjant ieškinį, pagal Reglamento Nr. 207/2009 58 straipsnio 1 dalį pateiktą dėl eksperto ar Protestų skyriaus sprendimo, Apeliacinės tarybos, atsižvelgiant į to paties reglamento 64 straipsnio 1 dalimi jai suteiktus įgaliojimus, gali būti prašoma nuspręsti tik dėl tam tikrų Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos sąlygų, nurodytų šios nutarties 21 punkte, būtent dėl registracijos paraiškos atitikties šio reglamento nuostatoms arba išvadoms dėl protesto, kuris gali būti reiškiamas dėl tokios paraiškos.

24      Todėl reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nėra kompetentinga nagrinėti jai pateikto prašymo įregistruoti Sąjungos prekių ženklą (žr. 2017 m. gegužės 17 d. Nutarties THE TRAVEL EPISODES, T‑164/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:352, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrajam Teismui juo labiau nepriklauso nagrinėti prašymo pakeisti sprendimą, kuriuo siekiama, kad taip būtų pakeistas Apeliacinės tarybos sprendimas (2009 m. birželio 30 d. Nutarties Natur-Aktien-Index, T‑285/08, EU:T:2009:230, 23 punktas).

26      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas, ir nėra reikalo priimti sprendimo dėl ieškovės pateikto prašymo užtikrinti konfidencialumą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

27      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

28      Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nutaria:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš ExpressVPN Ltd bylinėjimosi išlaidas.

Priimta 2018 m. vasario 1 d. Liuksemburge.

Kancleris

 

Pirmininkas

E. Coulon

 

S. Gervasoni


*      Proceso kalba: anglų.