Byla T-265/17

ExpressVPN Ltd

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Vaizdinis prekių ženklas EXPRESSVPN – Absoliutus atmetimo pagrindas – Prašymas pakeisti sprendimą – Vienintelis reikalavimas – Nepriimtinumas“

Santrauka – 2018 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) nutartis

Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Tarnybos sprendimo pakeitimas – Vertinimas, atsižvelgiant į Apeliacinei tarybai suteiktus įgaliojimus – Vienintelis reikalavimas, kuriuo prašoma pakeisti sprendimą

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalis, 64 straipsnio 1 dalis, 65 straipsnio 3 dalis, 131 straipsnis ir 132 straipsnio 1 dalis)

Kadangi savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovė pabrėžė, kad prašė ginčijamą sprendimą pakeisti tik taip, kad „būtų leista įregistruoti prekių ženklą“, Bendrasis Teismas šio vienintelio reikalavimo negali aiškinti taip, kad pagal jį minėtą sprendimą prašoma ir panaikinti, ir pakeisti.

Tačiau Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog viso ar dalies sprendimo panaikinimas yra išankstinė būtina sąlyga, kad galima būtų patenkinti prašymą pakeisti sprendimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 65 straipsnio 3 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalis), toks prašymas negali būti patenkintas nesant reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą.

Bet kuriuo atveju, kiek ieškovė prašo, kad „Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) leistų įregistruoti prekių ženklą Europos Sąjungos prekių ženklų registre“, reikia priminti, kad Bendrojo Teismo kompetencija pakeisti sprendimą skirta tam, kad jis priimtų sprendimą, kurį būtų turėjusi priimti Apeliacinė taryba pagal Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas.

Taigi, vienintelio reikalavimo, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas pakeistų Apeliacinės tarybos sprendimą, priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pagal Reglamentą Nr. 207/2009 Apeliacinei tarybai suteiktus įgaliojimus.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalis) išnagrinėjusi dėl vieno iš to paties reglamento 58 straipsnio 1 dalyje (dabar – Reglamento 2017/1001 66 straipsnio 1 dalis) nurodytų padalinių priimto sprendimo pateiktą apeliaciją iš esmės Apeliacinė taryba „gali pasinaudoti ginčijamą sprendimą priėmusio padalinio įgaliojimais arba grąžinti bylą tam padaliniui nagrinėti toliau“. Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba nėra kompetentinga duoti nurodymų padaliniui, kurio sprendimą nagrinėjo.

Kita vertus, reikia priminti, kad Europos Sąjungos prekių ženklą galima įregistruoti nustačius, jog įvykdytos Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnyje (dabar – Reglamento 2017/1001 51 straipsnis) numatytos sąlygos, turint omenyje, kad už Europos Sąjungos prekių ženklų registraciją atsakingi Tarnybos padaliniai šiuo klausimu nepriima formalių sprendimų, dėl kurių būtų galima paduoti apeliaciją.

Iš tiesų Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „jei paraiška atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir jei per 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nepareiškiamas protestas arba pareikšti protestai buvo galutinai panaikinti juos atsiėmus, atmetus ar kitu būdu, prekių ženklas ir 87 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys įrašomi į registrą“ (Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnio 1 dalis tapo Reglamento 2017/1001 46 straipsnio 1 dalimi, o Reglamento Nr. 207/2009 87 straipsnio 2 dalis – Reglamento 2017/1001 111 straipsniu).

Tačiau pagal Reglamento Nr. 207/2009 131 straipsnį (dabar – Reglamento 2017/1001 160 straipsnis) ekspertas gali Tarnybos vardu priimti sprendimą dėl paraiškų įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklus, tarp jų – minėto reglamento 36, 37 ir 68 straipsniuose (dabar – Reglamento 2017/1001 41, 42 ir 76 straipsniai) nurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai už tai yra atsakingas Protestų skyrius. Be to, pagal šio reglamento 132 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 161 straipsnio 1 dalis) Protestų skyrius yra atsakingas už sprendimus dėl protestų, susijusių su Europos Sąjungos prekių ženklų registracijos paraiškomis.

Iš Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnio 1 dalies, 131 straipsnio ir 132 straipsnio 1 dalies matyti, kad ekspertui ir Protestų skyriui suteiktais įgaliojimais nesiekiama konstatuoti, jog įvykdytos visos Reglamento Nr. 207/2009 45 straipsnyje numatytos Europos Sąjungos prekių ženklo registravimo sąlygos.

Iš to matyti, kad, nagrinėjant ieškinį, pagal Reglamento Nr. 207/2009 58 straipsnio 1 dalį pateiktą dėl eksperto ar Protestų skyriaus sprendimo, Apeliacinės tarybos, atsižvelgiant į to paties reglamento 64 straipsnio 1 dalimi jai suteiktus įgaliojimus, gali būti prašoma nuspręsti tik dėl tam tikrų Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos sąlygų, būtent dėl registracijos paraiškos atitikties šio reglamento nuostatoms arba išvadoms dėl protesto, kuris gali būti reiškiamas dėl tokios paraiškos.

Todėl reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nėra kompetentinga nagrinėti jai pateikto prašymo įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrajam Teismui juo labiau nepriklauso nagrinėti prašymo pakeisti sprendimą, kuriuo siekiama, kad taip būtų pakeistas Apeliacinės tarybos sprendimas.

(žr. 14–25 punktus)