Language of document : ECLI:EU:F:2007:102

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. birželio 14 d.

Byla F‑121/05

Michel De Meerleer

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Bendrasis konkursas – Neleidimas laikyti testų raštu – Profesinė patirtis – Pareiga motyvuoti – Pranešimas apie atrankos komisijos sprendimą – Prašymas dėl peržiūrėjimo“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. De Meerleer iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2005 m. balandžio 12 d. Bendrojo konkurso EPSO/A/19/04 atrankos komisijos sprendimą neleisti ieškovui dalyvauti minėtame konkurse bei tos pačios atrankos komisijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo atsisakoma priimti sprendimą dėl ieškovo prašymo dėl peržiūrėjimo ir, antra, priteisti ieškovui iš Komisijos kompensaciją už tariamai patirtą žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Organizavimas – Dalyvavimo sąlygos ir tvarka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25, 90 ir 91 straipsniai bei III priedo 7 straipsnis)

1.      Konkurso į Bendrijos viešąją tarnybą kandidatas turi aiškiai apibrėžtą ir realų suinteresuotumą reikalauti panaikinti atrankos komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma peržiūrėti pirminį sprendimą neleisti jam dalyvauti konkurse dėl nepakankamos profesinės patirties, net jeigu bet kuriuo atveju jis galėjo pateikti skundą ir pareikšti ieškinį teisme dėl šio pirminio sprendimo neleisti dalyvauti. Diskrecija, kurią turi konkurso atrankos komisija peržiūrėdama savo sprendimus, kiek tai susiję su kandidatų ankstesnės profesinės patirties pobūdžio ir trukmės bei jos reikšmės užimtinoms pareigoms vertinimu, neprilygsta kontrolei, kurią nagrinėdama skundą atlieka Paskyrimų tarnyba, kuri neturi įgaliojimų panaikinti ar pakeisti atrankos komisijos sprendimų, ar teisėtumo kontrolei, kurią atlieka Bendrijos teismai, kai ieškinys pateiktas teisme, nes vykdant šią kontrolę turi būti tik patikrinama, ar naudodamasi diskrecija, kiek tai susiję su kiekvieno kandidato profesinės patirties vertinimu, atrankos komisija nepadarė akivaizdžios klaidos.

Todėl ieškovas turi turėti galimybę paprašyti Bendrijos teismo atlikti atrankos komisijos sprendimo, kuriuo ji atsisako peržiūrėti savo sprendimą neleisti dalyvauti konkurse dėl to, kad prašymas buvo pateiktas pavėluotai, teisėtumo kontrolę, net jeigu šis teismas tuo pat metu atlieka pirminio sprendimo pagrįstumo kontrolę.

(žr. 29, 30, 32 ir 33 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1979 m. balandžio 5 d. Sprendimo Orlandi prieš Komisiją, 117/78, Rink. p. 1613, 9 punktas; 1986 m. gegužės 7 d. Sprendimo Rihoux ir kt. prieš Komisiją, 52/85, Rink. p. 1555, 9 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1990 m. gruodžio 13 d. Sprendimo González Holguera prieš Parlamentą, T‑115/89, Rink. p. II‑831, 54 punktas; 2000 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑214/99, Rink. VT p. I‑A‑257 ir II‑1169, 70 ir 71 punktai; 2002 m. sausio 23 d. Sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą, T‑386/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑55, 34 punktas; 2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Petrich prieš Komisiją, T‑145/02, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑447, 37 punktas.

2.      Nors tiesa, jog konkurso atrankos komisijos priimto sprendimo peržiūrėjimo procedūrai netaikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai, tam, kad prašymas dėl peržiūrėjimo būtų veiksmingas ir būtų užtikrinta galimybė kandidatams naudotis šia teisių gynimo priemone laikantis vienodo požiūrio principo, reikia ne tik, kad sprendimas, kurį prašoma peržiūrėti, būtų perduotas adresatui, bet ir to, kad šis galėtų veiksmingai susipažinti su jo turiniu. Šiuo klausimu administracija turi pareigą užtikrinti kandidatams galimybę veiksmingai ir lengvai susipažinti su sprendimais, kurie su jais individualiai susiję.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsniui, III priedo 7 straipsniui, pranešimui apie konkursą ir vienodo požiūrio principui neprieštarauja Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) organizuoto konkurso atrankos komisijos sprendimas, kuriuo prašymas dėl sprendimo neleisti kandidatui dalyvauti konkurse peržiūrėjimo buvo atmestas kaip pateiktas pavėluotai, nepaisant to, kad nėra įrodymų, jog šis kandidatas gavo elektroninį laišką, informuojantį apie tai, kad šis sprendimas buvo pridėtas prie jo asmens bylos EPSO tinklalapyje, kai, net jeigu pranešime apie konkursą nebuvo pakankamai informacijos apie atrankos komisijos sprendimų perdavimo tvarką, iš jame esančios informacijos, skaitomos kartu su jo priedu ir EPSO tinklapyje pateiktomis aiškiomis instrukcijomis, matyti, kad, pirma, momentas, nuo kada buvo pradėtas skaičiuoti laikas prašymui dėl peržiūrėjimo pateikti, nepriklausė nuo įspėjamojo elektroninio laiško, nusiųsto kandidato elektroninio pašto adresu, gavimo, bet buvo nustatytas pridėjus naują dokumentą prie jo asmens bylos EPSO tinklalapyje ir, antra, kandidatas turėjo aktyviai stebėti pasikeitimus minėtoje asmens byloje, o to, neįvykdydamas rūpestingumo pareigos, jis nepadarė.

(žr. 61, 72, 80, 81, 87 ir 88 punktus)

Nuoroda:

2006 m. gegužės 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑95/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑121 ir II‑A‑2‑569, 45 ir 48 punktai.