Sujungtos bylos C‑349/18 – C‑351/18
Nationale Maatschappij der Belgische Spoorwegen (NMBS)
prieš
Mbutuku Kanyeba ir kt.
(vredegerecht te Antwerpen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2019 m. lapkričio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Geležinkelių transportas – Keleivių teisės ir pareigos – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 – 3 straipsnio 8 punktas – Vežimo sutartis – Sąvoka – Keleivis, kuris lipdamas į traukinį neturi bilieto – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13/EEB – 1 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis – Geležinkelio įmonės bendrosios vežimo sąlygos – Įstatymų ar kitų teisės aktų privalomosios nuostatos – Netesybų sąlyga – Nacionalinio teismo įgaliojimai“
1. Transportas – Geležinkelių transportas – Reglamentas Nr. 1371/2007 – Geležinkelių transporto keleivių teisės ir pareigos – Vežimo sutartis – Sąvoka – Keleivio, kuris įlipa į laisvai prieinamą traukinį neįsigijęs bilieto, kelionė – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1371/2007 3 straipsnio 8 punktas)
(žr. 36, 37, 48–53 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Sąlygos pripažinimas nesąžininga – Apimtis – Nacionalinio teismo atliekama nesąžiningos sąlygos turinio peržiūra – Pagal netesybų sąlygą vartotojui numatytų netesybų dydžio sumažinimas – Neleistinumas – Nacionalinio teismo taikant sutarčių teisę atliekamas tos sąlygos pakeitimas dispozityvia nacionalinės teisės nuostata – Neleistinumas – Išimtis
(Tarybos direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis)
(žr. 67–74 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Santrauka
Keleivis, kuris siekdamas keliauti įlipa į laisvai prieinamą traukinį neįsigijęs bilieto, sudaro „vežimo sutartį“
2019 m. lapkričio 7 d. paskelbtame Sprendime Kanyeba ir kt. (C‑349/18–C‑351/18), Teisingumo Teismas nagrinėjo, pirma, sąvoką „vežimo sutartis“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų 3 straipsnio 8 punktą(1), ir, antra, nacionalinio teismo įgaliojimus konstatavus sutarties sąlygos nesąžiningumą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų(2).
Šis sprendimas priimtas nagrinėjant tris Belgijos nacionalinės geležinkelių bendrovės (BNGB) ginčus su trimis keleiviais, kilusius dėl papildomų mokesčių, kurių iš pastarųjų reikalaujama už tai, kad jie važiavo traukiniu be bilieto. Minėtiems keleiviams atsisakius ištaisyti savo padėtį – nedelsiant sumokėti kelionės kainą, padidintą priemoka, arba vėliau sumokėti fiksuotą sumą, (BNGB) pašaukė juos į teismą, siekdama, kad iš jų būtų priteistos dėl tokių jos vežimo sąlygų pažeidimų mokėtinos sumos. Šiomis aplinkybėmis BNGB teigė, kad jos santykiai su minėtais keleiviais yra ne sutartinio, o administracinio pobūdžio, nes jie nenusipirko bilieto. Nagrinėdamas šiuos ginčus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo pasiteiravo, pirma, dėl transporto bendrovės ir keleivio, kuris naudojasi šios bendrovės paslaugomis neįsigijęs bilieto, teisinių santykių pobūdžio ir, antra, dėl pagal nesąžiningas sąlygas reglamentuojančius teisės aktus tokiam keleiviui numatytos apsaugos apimties.
Pirma, Teisingumo Teismas patikslino sąvoką „vežimo sutartis“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1371/2007 3 straipsnio 8 punktą. Atsižvelgdamas į šios nuostatos formuluotę, jis visų pirma pažymėjo, kad tokia sutartis iš esmės reiškia geležinkelio įmonės pareigą teikti keleiviui vieną ar daugiau transporto paslaugų ir keleivio pareigą sumokėti kainą, nebent transporto paslauga teikiama nemokamai. Taigi, viena vertus, geležinkelio įmonė, leisdama laisvai patekti į traukinį, ir, kita vertus, keleivis, įlipdamas į šį traukinį, kai nori keliauti, išreiškia savo suderintą valią pradėti sutartinius santykius, todėl iš esmės yra įvykdytos sąlygos, būtinos tam, kad vežimo sutartis būtų laikoma sudaryta. Tada Teisingumo Teismas išnagrinėjo minėtos nuostatos kontekstą ir konstatavo, kad, atsižvelgiant į tokią formuluotę ir tokį kontekstą, sąvoka „vežimo sutartis“ laikoma nesusijusia su tuo, ar keleivis turi bilietą, ir suprantama kaip apimanti situaciją, kai keleivis, siekdamas keliauti, įlipa į laisvai prieinamą traukinį neįsigijęs bilieto. Galiausiai Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Reglamentu Nr. 1371/2007 siekiamo tikslo apsaugoti geležinkelių keleivius būtų nepaisoma, jei būtų manoma, kad toks keleivis vien dėl to, kad įlipdamas į traukinį neturi bilieto, gali būti nelaikomas sutartinių santykių su geležinkelio įmone, kuri leido laisvai patekti į jos traukinius, šalimi, nes tokiomis aplinkybėmis šis keleivis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių galėtų netekti teisių, kurios pagal šį reglamentą siejamos su vežimo sutarties sudarymu. Be to, Teisingumo Teismas pridūrė, kad, Reglamente Nr. 1371/2007 nesant nuostatų šiuo klausimu, toks sąvokos „vežimo sutartis“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio 8 punktą, aiškinimas nedaro neigiamos įtakos šios sutarties galiojimui ar padariniams, kurių gali kilti dėl to, kad viena iš šalių neįvykdo sutartinių įsipareigojimų, kuriuos reglamentuoja taikytina nacionalinė teisė.
Antra, Teisingumo Teismas priminė, kad pagal Direktyvos 93/13 1 straipsnio 2 dalį sutarčių sąlygoms, be kita ko, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas, šios direktyvos nuostatos nėra taikomos ir kad nacionalinis teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamai sąlygai taikoma ši direktyvos taikymo srities išimtis. Vis dėlto remdamasis prielaida, kad sąlyga patenka į šią taikymo sritį, Teisingumo Teismas nagrinėjo nacionalinio teismo įgaliojimus(3), kai konstatavo, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13. Viena vertus, dėl pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje numatytos netesybų sąlygos Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį draudžiama, kad konstatavęs tokios netesybų sąlygos nesąžiningumą nacionalinis teismas sumažintų vartotojui pagal tą sąlygą numatytas netesybas. Kita vertus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal šią nuostatą taip pat draudžiama, kad nacionalinis teismas, taikydamas savo sutarčių teisės principus, pakeistų tą sąlygą dispozityvia nacionalinės teisės nuostata, išskyrus atvejus, kai panaikinus nesąžiningą sąlygą sutartis negali išlikti ir kai dėl visos sutarties panaikinimo vartotojui kyla labai neigiamų pasekmių.