BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. birželio 22 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo CARBON CAPITAL MARKETS paraiška – Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „CM Capital Markets“ ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „CM Capital Markets“ – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybės supainioti nebuvimas – Žymenų panašumo nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)“
Byloje T‑563/08
CM Capital Markets Holding, SA, įsteigta Madride (Ispanija), atstovaujama advokatų T. Villate Consonni ir J. Calderón Chavero,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. Crespo Carrillo,
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Bendrajame Teisme,
Carbon Capital Markets Ltd, įsteigtai Oksforde (Jungtinė Karalystė), atstovaujamai solisitoriaus E. Hardcastle,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. rugsėjo 26 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 15/2008‑1), susijusio su protesto procedūra tarp CM Capital Markets Holding, SA ir Carbon Capital Markets Ltd,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja) ir S. Soldevila Fragoso,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2008 m. gruodžio 16 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2009 m. gegužės 27 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2009 m. gegužės 1 d.,
atsižvelgęs į tai, kad nė viena šalis per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu bei taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2005 m. birželio 9 d. įstojusi į bylą šalis Carbon Capital Markets Ltd pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146, kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo CARBON CAPITAL MARKETS.
3 Paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 36 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Finansinės paslaugos; prekyba prekėmis; tarpininkavimas prekyboje žaliavomis; žaliavų finansavimas; investicijų į žaliavas paslaugos; su prekyba žaliavomis susijusios paslaugos; informacijos apie žaliavų kainodarą teikimas; kapitalo investavimas; investavimo paslaugos; paslaugos, susijusios su prekyba išmetamųjų dujų kvotomis; prekyba opcionais; prekyba išmetamųjų dujų kvotomis; prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais; prekyba akcijomis; tarpininkavimas prekyboje žaliavomis; rizikos valdymo paslaugos; įmonės įsigijimo finansavimas; informacijos, patariamosios ir konsultacijų paslaugos, susijusios su išmetamosiomis dujomis“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2005 m. gruodžio 12 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 50/2005.
5 2006 m. kovo 10 d. ieškovė CM Capital Markets Holding, SA pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms paslaugoms.
6 Protestas buvo pagrįstas dviem šio mėlynos ir pilkos spalvų vaizdinio žymens (toliau – ankstesni prekių ženklai) registracijomis:
7 Šis žymuo buvo įregistruotas:
– pirma, 2005 m. liepos 6 d. kaip Bendrijos prekių ženklas Nr. 3409281 Nicos sutarties 35, 36 ir 42 klasių paslaugoms ir kiekvienai jų atitinka šį aprašymą:
– 35 klasė: „Savikainos analizė; verslo vadybos ir organizavimo konsultacijos; pramonės vadybos pagalba; verslo specialistų konsultacijos, personalo komplektavimas, personalo vadyba; apyskaita; mokesčių apskaičiavimas; statistinės informacijos paslaugos; rinkos tyrimai“;
– 36 klasė: „Draudimo rizikos vertintojų paslaugos; finansinio turto valdymas; skolų išieškojimo ir nuompinigių rinkimo agentūros; finansinė analizė; biržos makleriai; vertybinių popierių išleidimas; fiskalinės ir finansinės prognozės; finansinis įvertinimas; investiciniai fondai ir holdingo bendrovės; finansinės, su valiuta ir biržomis susijusios paslaugos; investicijų fondai ir kapitalo investavimas; valiutų perskaičiavimo kursai, kotiravimas biržoje“;
– 42 klasė: „Pramoninės analizės ir tyrimų paslaugos; kompiuterių kūrimas ir tobulinimas; konsultavimo paslaugos kompiuterių programų rengimo srityje; programinės įrangos ir kompiuterių sistemų tyrimas, analizė, kūrimas; su kompiuteriais susijusios konsultacijos, kompiuterių nuoma; kompiuterių programinė įranga; internetinių puslapių rengimas, kūrimas ir koncepcija; mokslo ir technologijų paslaugos ir su tuo susiję tyrimai ir kūrimas; pramoninės analizės ir tyrimų paslaugos; teisinės konsultacijos ir pagalba“;
– antra, 2001 m. spalio 5 d. kaip ispaniškas prekių ženklas Nr. 2381503 Nicos sutarties 36 klasės paslaugoms ir atitinka šį aprašymą: „Finansinės ir valiutų keitimo paslaugos“.
8 Protestas buvo grindžiamas visomis ankstesniais prekių ženklais saugomomis paslaugomis.
9 Grindžiant protestą buvo remiamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.
10 2007 m. spalio 30 d. VRDT protestų skyrius protestą atmetė, iš esmės nusprendęs, jog nėra galimybės supainioti nagrinėjamus žymenis.
11 2007 m. gruodžio 17 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai) dėl Protestų skyriaus sprendimo pateikė VRDT apeliaciją.
12 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Visų pirma ginčijamo sprendimo 26 punkte ji manė, kad nors nagrinėjamais prekių ženklais žymimos „iš esmės tokios pačios“ paslaugos, vis dėlto šie prekių ženklai nėra pakankamai panašūs, kad egzistuotų galimybė juos supainioti, atsižvelgiant į tai, kad žodžių junginys „capital markets“ yra bendrinis finansinio sektoriaus teikiamų paslaugų srityje, į tai, kad ankstesniems prekių ženklams būdingas nežymus skiriamasis požymis, ir į tai, kad atitinkama visuomenė yra labai labai pastabi ir gerai informuota.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą, dėl ko būtų atmesta visa prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiška,
– pripažinti pagrįstais jos argumentus,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– patvirtinti ginčijamą sprendimą, dėl ko būtų patenkinta visa prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiška,
– pripažinti pagrįstais jos argumentus,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
16 Ieškovė pateikia vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
Šalių argumentai
17 Iš esmės ieškovė teigia, jog Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, kad nėra galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.
18 Pirmiausia ieškovė mano, kad nagrinėjamais prekių ženklais žymimos paslaugos yra tapačios, kaip tai nurodė Apeliacinė taryba.
19 Antra, ieškovė iš esmės teigia, kad nagrinėjami prekių ženklai yra „beveik tapatūs“.
20 Ieškovės nuomone, pirma, prašomame įregistruoti prekių ženkle esantys trys žodžiai, t. y. „carbon“, „capital“ ir „markets“ ir, antra, ankstesniuose prekių ženkluose esanti raidė „c“ bei du žodžiai „capital“ ir „markets“ minėtuose prekių ženkluose yra dominuojantys elementai. Šiuo klausimu ji pastebi, kad žodžiai „capital“ ir „markets“ nagrinėjamiems žymenims yra bendri. Be to, ankstesniuose prekių ženkluose raidė „c“ yra pirmoji prašomame įregistruoti prekių ženkle esančio žodžio „carbon“, į kurį ji daro nuorodą, raidė. Iš tiesų, ieškovės nuomone, ankstesni prekių ženklai ir prašomas įregistruoti prekių ženklas daro užuominą ir saugo su anglies dioksido rinkomis susijusias paslaugas, kuriomis prekiauja atitinkamos bendrovės.
21 Šiuo klausimu ieškovė pabrėžia, kad iš VRDT sprendimų ir teismų praktikos matyti, jog vartotojas identifikuoja ir prisimena sudėtinį prekių ženklą dėl jo žodinio, o ne grafinio elemento, kuris šiuo atveju yra nereikšmingas, ir kad sudėtiniai prekių ženklai yra tapatūs, jeigu jie apima tapačius žodinius elementus. Viena vertus, kaip keliose bylose nurodė VRDT protestų skyrius darydamas išvadą, kad yra galimybė supainioti, svarbu pažymėti, jog žodiniai nagrinėjamų prekių ženklų elementai „daugiau nei 70 % sutampa“. Kita vertus, grafinių nagrinėjamų prekių ženklų skirtumų nepakanka išvengti galimybės supainioti.
22 Trečia, ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba nesutelkė teismų praktikoje nurodyto „būtino dėmesio į tai, kad tuo atveju, kai paslaugos yra tapačios, riba ir skirtumas tarp (nagrinėjamų) prekių ženklų turi būti aiškūs ir iš karto suvokiami“. Šiuo klausimu ieškovė pabrėžia, kad, kaip matyti iš teismų praktikos, pirma, paprastas vartotojas retai turi galimybę tiesiogiai palyginti skirtingus prekių ženklus ir todėl turi pasitikėti prisimenamu netobulu vaizdu, ir, antra, toks vartotojas neturi specialių techninių žinių ir taip pat nėra specialistas. Todėl ieškovė mano, kad, kaip savo 2002 m. spalio 23 d. Sprendime Oberhauser prieš VRDT – Petit Liberto (Fifties) (T‑104/01, Rink. p. II‑4359, 50 punktas) nurodė Bendrasis Teismas, Apeliacinė taryba šiuo atveju turėjo manyti, kad „dėl nagrinėjamais prekių ženklais žymimų paslaugų tapatumo susilpninami galimi [nagrinėjamų] žymenų skirtumai“.
23 Ketvirta, ieškovė teigia, kad reikia atsižvelgti į galimybę susieti nagrinėjamus prekių ženklus, nes visiškai gali būti, kad vartotojas, kuriam gerai žinomi ankstesni prekių ženklai ir jų komercinė kilmė, juos susies su prašomu įregistruoti prekių ženklu.
24 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
25 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms abu prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė suklaidinti apima galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiai) ankstesni prekių ženklai reiškia prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje ir Bendrijoje, kurių įregistravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo įregistravimo paraiškos padavimo datą.
26 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia teismo praktika, galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia tam tikrus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ir paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
27 Šią bylą reikia nagrinėti atsižvelgiant į šią praktiką.
Dėl atitinkamos visuomenės
28 Pagal nusistovėjusią praktiką visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamos prekių kategorijos paprastą vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad paprasto vartotojo pastabumas gali kisti atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorijas (žr. 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 42 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
29 Šiuo atveju, pirma, šalys neginčija, kad atsižvelgdama į tai, jog ankstesni prekių ženklai yra Bendrijos prekių ženklas ir ispaniškas prekių ženklas, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 16 punkte teisingai nusprendė, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kaip paslaugų vartotojas suvokia nagrinėjamus prekių ženklus visoje Bendrijos teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brinkmann prieš VRDT – Terra Networks (Terranus), T‑322/05, 29 ir 30 punktus).
30 Antra, Apeliacinė taryba, konstatavusi, kad „ankstesni prekių ženklai žymi paslaugas, kurios skirtos specialių žinių turinčių asmenų grupei, visų pirma ekspertams, tarpininkams ir kitiems finansų ir kapitalo rinkose veikiantiems asmenims, ir (kad) prašomu įregistruoti prekių žeklu žymimos paslaugos skirtos tai pačiai visuomenei“, taip pat ginčijamo sprendimo 16 punkte padarė išvadą, jog atitinkama visuomenė yra „labai pastabi ir gerai informuota“.
31 Viena vertus, reikia nurodyti, kad nors ieškovė rašytiniuose dokumentuose daro aiškią nuorodą į teismų praktiką, iš esmės pagal kurią paprastas vartotojas neturi specialių techninių žinių ir taip pat nėra specialistas, vis dėlto ji aiškiai nenurodo, kad nustatydama atitinkamą visuomenę Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą. Kita vertus, ieškovė nepateikia jokio argumento ar įrodymo, patvirtinančio, kad nagrinėjamų paslaugų gavėjai – net darant prielaidą, kad jie yra ne tik profesionalai, bet ir galutiniai vartotojai, – kaip nurodė Apeliacinė taryba, nėra labai pastabūs ir gerai informuoti, atsižvelgiant į nagrinėjamais prekių ženklais žymimų finansinių paslaugų pobūdį. Todėl Apeliacinės tarybos vertinimas šiuo klausimu nėra ginčijamas.
32 Trečia, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama visuomenė yra labai pastabi ir gerai informuota, reikia nurodyti, kad ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, ir šalys to neginčijo, kad jai gerai žinoma pagrindinė anglų finansų terminologija.
33 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikia nuspręsti, kad atitinkamą visuomenę sudaro visoje Bendrijos teritorijoje esantys labai pastabūs, gerai informuoti ir pagrindinę anglų finansų terminologiją gerai žinantys vartotojai.
Dėl paslaugų palyginimo
34 Šalys neginčija, kad ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba teisingai nurodė, jog „nagrinėjamos paslaugos iš esmės yra tos pačios“. Iš tiesų, kadangi ankstesniais prekių ženklais žymimos, be kita ko, Nicos sutarties 36 klasės paslaugos apima tuos pačius finansų sektoriaus paslaugų asortimentus, kaip ir žymimi prašomu įregistruoti prekių ženklu bei priklausantys tai pačiai klasei, reikia nurodyti, kad nagrinėjamos paslaugos yra tapačios (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo House of Donuts prieš VRDT – Panrico (House of donuts), T 333/04 ir T 334/04, 41 punktą).
Dėl žymenų palyginimo
35 Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vaizdiniu, fonetiniu ar konceptualiu aptariamų žymenų panašumu, turi būti pagrįstas bendru sukuriamu įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Phillips-Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T‑292/01, Rink. p. II‑4335, 47 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
36 Dviejų prekių ženklų panašumas negali būti vertinamas atsižvelgiant tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį lyginant su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, lyginant reikia nagrinėti atitinkamus prekių ženklus bei įvertinti kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad bendrame įspūdyje, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, esant tam tikroms aplinkybėms negali dominuoti viena ar kelios jo sudedamosios dalys (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 41 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Tik tuo atveju, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys nereikšmingos, panašumas gali būti vertinamas remiantis tik dominuojančiu elementu (minėto Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker 42 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé prieš VRDT, C‑193/06 P, 42 punktas). Visų pirma taip galėtų būti, jei ši sudedamoji dalis gali pati dominuoti šio prekių ženklo vaizde, kurį prisimena atitinkama visuomenė, taip, kad visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys bendrame jo sukeliamame įspūdyje yra nereikšmingos (minėto Sprendimo Nestlé prieš VRDT 43 punktas).
37 Be to, niekas nedraudžia to, kad būtų patikrintas žodinio prekių ženklo ir vaizdinio prekių ženklo vizualaus panašumo buvimas, nes šių dviejų prekių ženklų rūšių grafinė konfigūracija gali sukurti vizualų įspūdį (žr. 2005 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chum prieš VRDT – Star TV (STAR TV), T‑359/02, Rink. p. II‑1515, 43 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
38 Pirma, kalbant apie galimus nagrinėjamų prekių ženklų dominuojančius elementus, šiuo atveju reikia nurodyti, jog nors ieškovė teigia, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo žodiniai elementai „carbon“, „capital“ ir „markets“ bei ankstesnių prekių ženklų žodiniai elementai „c“, „capital“ ir „markets“ yra dominuojantys nagrinėjamuose žymenyse, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba neužsiminė, kad, jos nuomone, kai kurie nagrinėjamų prekių ženklų elementai yra dominuojantys. Tačiau ginčijamo sprendimo 21 punkte ji aiškiai paneigė, kad lyginant nagrinėjamus žymenis žodžiai „capital“ ir „markets“ gali būti „lemiamas veiksnys“. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba iš esmės pripažino, kad, viena vertus, žodžiai „capital“ ir „markets“ finansų sektoriuje yra bendriniai ir, kita vertus, pagal teismų praktiką apskritai tikslinė visuomenė sudėtinį prekių ženklą sudarančio apibūdinamojo elemento nelaiko skiriamuoju ir dominuojančiu šio prekių ženklo sukuriamame bendrame vaizde.
39 Visų pirma, kalbant apie prašomą įregistruoti prekių ženklą, reikia nurodyti, kad kai tam tikri prekių ženklo elementai apibūdina prekes ir paslaugas, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, ar paraiškoje įregistruoti nurodytas prekes ir paslaugas, šie elementai pripažįstami turintys tik silpną, netgi labai silpną skiriamąjį požymį (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimus: Koipe prieš VRDT – Aceites del Sur (La Española), T‑363/04, Rink. p. II‑3355, 92 punktą ir 2007 m. gruodžio 13 d. Cabrera Sánchez VRDT – Industrias Cárnicas Valle (el charcutero artesano), T‑242/06, 52 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Dėl jų silpno, netgi labai silpno skiriamojo pobūdžio prekių ženklo apibūdinamųjų elementų visuomenė apskritai nelaikys dominuojančiais bendrame jo sukurtame įspūdyje, nebent jei dėl visų pirma jų vietos ar apimties atrodys, kad visuomenė jį gali suvokti ir prisiminti (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo el charcutero artesano 53 punktą ir nurodytą teismų praktiką bei 2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Shaker prieš VRDT – Limiñana y Botella (Limoncello della Costiera Amalfitana shaker), T‑7/04, Rink. p. II‑3085, 44 punktą ir nurodytą teismų praktiką ). Tačiau tai nereiškia, kad prekių ženklo apibūdinamieji elementai yra būtinai nereikšmingi bendrame jo sukeliamame įspūdyje. Šiuo atžvilgiu visų pirma reikia išsiaiškinti, ar kiti prekių ženklo elementai gali vieni dominuoti jo vaizde, kurį prisimena visuomenė (žr. šio sprendimo 36 punktą).
40 Prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro trys žodžiai: „carbon“, „capital“ ir „markets“. Reikia nurodyti, pirma, kad žodžių junginys „capital markets“ apibūdina visas paslaugas, kurias siekiama saugoti prašomu įregistruoti prekių ženklu, ir, antra, kad žodis „carbon“ daro užuominą apie dalį šių paslaugų, kaip antai paslaugos, susijusios su „prekyba išmetamųjų dujų kvotomis“, ir jį labai pastabi ir gerai informuota atitinkama visuomenė supras kaip nurodantį su anglies dioksido emisija susijusias finansines paslaugas. Be to, žodžių junginys „carbon capital markets“ sudaro nuoseklų sintaksinį vienetą, kurį atitinkama visuomenė supras kaip reiškiantį „kapitalo rinkas anglies sektoriuje“.
41 Todėl darytina išvada, kad nė vienas iš trijų prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinių elementų negali būti laikomas dominuojančiu ar nereikšmingu. Taigi reikia atsižvelgti į bendrą prašomo įregistruoti prekių ženklo sukuriamą įspūdį (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo Sprendimo Tomorrow Focus prieš VRDT – Information Builders (Tomorrow Focus), T‑90/06, 29 punktą).
42 Antra, kalbant apie ankstesnius prekių ženklus, reikia nurodyti, kad, kaip ginčijamo sprendimo 22 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, pirma, juos sudaro grafinis elementas, apimantis stačiakampį, kuriame parašyta didžioji raidė „c“ ir banguojanti linija, kurią, Apeliacinės tarybos nuomone, galima suvokti kaip stilizuotą raidę „m“ ir, antra, po šiuo vaizdiniu elementu centre mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąsias raides, parašytas žodžių junginys „capital markets“. Nors žodis „capital“ yra pilkos spalvos kaip ir vaizdiniame elemente esanti raidė „c“, žodis „markets“ parašytas mėlyna spalva kaip ir banguojanti linija.
43 Šiuo klausimu reikia atmesti ieškovės argumentą, kad atitinkama visuomenė teikia daugiau reikšmės sudėtinio prekių ženklo žodiniams elementams nei vaizdiniams elementams, todėl ankstesniuose prekių ženkluose dominuoja raidė „c“ ir žodiniai elementai „capital“ ir „markets“.
44 Iš tiesų, pirma, kalbant apie vaizdinį ankstesnių prekių ženklų elementą, reikia nurodyti, kad raidė „c“, o tam tikru atveju raidės „c“ ir „m“, darant prielaidą, jog atitinkama visuomenė nesuvokia stilizuotos raidės „m“ kaip paprastos banguojančios linijos, vizualiu požiūriu sudaro visumą, neatsiejamą nuo stačiakampio, kuriame jos parašytos. Taigi, kaip ginčijamo sprendimo 22 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, būtent visas grafinis elementas gali patraukti atitinkamos visuomenės ypatingą dėmesį dėl jo ypatingo grafinio pavaizdavimo, o ne vien dėl raidės „c“ ar tam tikru atveju raidžių „c“ ir „m“.
45 Antra, kalbant apie ankstesnių prekių ženklų žodinį elementą, reikia konstatuoti, kad nors, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 40 punkte dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo, žodžių junginys „capital markets“, kuris apibūdina ankstesniais prekių ženklais žymimas paslaugas, iš principo negali dominuoti ankstesniais prekių ženklais sukeliamame bendrame įspūdyje, vis dėlto tai yra svarbus elementas lyginant nagrinėjamus žymenis visų pirma dėl to, kad ankstesniuose prekių ženkluose vizualiu požiūriu jis užima tokią pat svarbią vietą kaip ir grafinis elementas.
46 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikia manyti, jog, priešingai nei teigia ieškovė, prašomą įregistruoti ir ankstesnius prekių ženklus vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai reikia lyginti pagal bendrą ankstesnių prekių ženklų grafinio ir žodinio elementų sukurtą įspūdį, nė vieno jų negalint laikyti dominuojančiu ar nereikšmingu.
47 Antra, kalbant apie vizualų nagrinėjamų prekių ženklų palyginimą, reikia konstatuoti, kad, kaip pastebi ieškovė, šie prekių ženklai turi bendrus žodinius elementus „capital“ ir „markets“, tačiau, kaip ginčijamo sprendimo 22 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, vizualiu požiūriu jie išdėstyti skirtingai.
48 Iš tiesų, nors prašomame įregistruoti prekių ženkle žodis „carbon“ yra prieš žodžius „capital“ ir „markets“, ankstesnių prekių ženklų grafinis elementas yra virš žodinio elemento „capital markets“, vadinasi, ankstesnių prekių ženklų žodiniai ir grafiniai elementai yra kitokia grafinė visuma nei ta, kurią sudaro prašomas įregistruoti prekių ženklas. Be to, vizualų nagrinėjamų prekių ženklų skirtumą pabrėžia tai, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle esantis žodis „carbon“ ir ankstesnių prekių ženklų grafiniuose eslementuose esanti raidė „c“, arba tam tikru atveju raidės „c“ ir „m“, yra šių žymenų pradžioje.
49 Todėl reikia nurodyti, kad, kitaip nei tvirtina ieškovė, bendrai vertinami nagrinėjami prekių ženklai nėra vizualiai panašūs.
50 Trečia, kalbėdama apie fonetinį nagrinėjamų prekių ženklų palyginimą, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 23 punkte nustatė, kad, nepaisant skirtumų dėl to, kad ankstesni prekių ženklai bus suvokiami kaip apimantys fonemą ir penkis skiemenis, o prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro septyni skiemenys, nagrinėjami prekių ženklai yra tam tikra prasme panašūs dėl žodžių junginio „capital markets“.
51 Ieškovė ginčija šį Apeliacinės tarybos vertinimą teigdama, kad nagrinėjami prekių ženklai yra „beveik tapatūs“, nes vienintelis jų skirtumas yra tai, kad ankstesniuose prekių ženkluose yra raidė „c“, o prašomas įregistruoti prekių ženklas apima žodį „carbon“.
52 Taigi, nors penki nagrinėjamuose prekių ženkluose esančio žodžių junginio „capital markets“ skiemenys yra tapatūs ir išdėstyti ta pačia tvarka, vis dėlto šie prekių ženklai skiriasi dėl to, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle yra ne tik ankstesnius prekių ženklus sudarantys skiemenys, bet ir dar du skiemenys, t. y. „car“ ir „bon“, dėl to, kad šie du skiemenys skamba kitaip nei ankstesniuose prekių ženkluose esanti raidė „c“ ar tam tikru atveju raidės „c“ ir „m“, ir dėl to, kad šie fonetiniai skirtumai ištarus nagrinėjamus prekių ženklus suvokiami iš karto.
53 Šiuo atžvilgiu reikia atmesti ieškovės argumentą, kad iš teismų praktikos ir VRDT sprendimų, kuriais ji remiasi, matyti, jog sudėtiniai prekių ženklai tapatūs, jeigu jie apima tapačius žodinius elementus. Iš tiesų bet kuriuo atveju šioje byloje toks principas neturėtų būti taikomas, nes, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 52 punkte, dalis nagrinėjamų prekių ženklų žodinių elementų nėra tapatūs, o nagrinėjami žodiniai elementai visiškai nėra nereikšmingi bendrame šių prekių ženklų sukeliamame įspūdyje.
54 Todėl, priešingai tam, ką teigia ieškovė, Apeliacinė taryba nepadarė jokios klaidos, padariusi išvadą, kad bendrai įvertinus nagrinėjamus prekių ženklus paaiškėjo tik tam tikras fonetinis panašumas.
55 Ketvirta, kalbant apie konceptualų nagrinėjamų prekių ženklų palyginimą, pažymėtina, jog ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad jų reikšmė skirtinga, nes iš esmės ankstesniuose prekių ženkluose esanti raidė „c“ gali būti laikoma ne prašomame prekių ženkle esančio žodžio „carbon“, bet veikiau ankstesniuose prekių ženkluose esančio žodžio „capital“ santrumpa, taip pat kaip ir stilizuota raidė „m“ bus suprasta kaip žodžio „markets“ santrumpa.
56 Ieškovė ginčija šį Apeliacinės tarybos vertinimą teigdama, kad nagrinėjami prekių ženklai turi tą pačią reikšmę, nes ankstesniuose prekių ženkluose esančią raidę „c“ reikia suprasti kaip nurodančią prašomame įregistruoti prekių ženkle aiškiai esantį žodį „carbon“. Pasak ieškovės, ankstesniuose prekių ženkluose raidė „c“ nurodo žodį „carbon“, nes nagrinėjamais prekių ženklais saugomos tos pačios su anglies dioksido rinkomis susijusios paslaugos, kuriomis prekiauja atitinkamos bendrovės.
57 Šiuo klausimu visų pirma reikia nurodyti, kad atitinkama visuomenė, kurią sudaro labai pastabūs, gerai informuoti ir pagrindinę anglų finansų terminologiją gerai žinantys vartotojai, suteiks tik nedaug svarbos žodžių „capital“ ir „markets“, kurie apibūdina minėtas paslaugas ir kuriais remdamasi ši visuomenė negalės nustatyti komercinės nagrinėjamų prekių ženklų kilmės, reikšmei.
58 Be to, pirma, kaip ginčijamo sprendimo 24 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, svarbu pabrėžti ne tik, kad egzistuoja labai daug žodžių, prasidedančių raide „c“, bet taip pat tai, kad atitinkama visuomenė šią raidę gali suvokti kaip nurodančią ne žodį „carbon“, bet veikiau žodį „capital“. Iš tiesų ankstesniuose prekių ženkluose raidė „c“ yra virš žodžio „capital“, parašyta naudojant tą pačią spalvą ir labai panašiu šriftu bei dydžiu, kaip ir naudojami šiam žodžiui, todėl atitinkama visuomenė raidę „c“ gali suvokti kaip nurodančią žodį „capital“. Šią išvadą patvirtina tai, kad tuo atveju, jei banguojanti linija bus suvokiama kaip stilizuota raidė „m“, raidės „c“ ir „m“ galės būti suvokiamos kaip pirmosios atitinkamai žodžių „capital“ ir „markets“, kurie parašyti naudojant tą pačią spalvą, raidės arba, kaip pastebi VRDT, kaip ieškovės įmonės pavadinimo trumpinys.
59 Antra, priešingai tam, ką nurodo ieškovė, tai, kad nagrinėjamais prekių ženklais žymimos tapačios paslaugos, negali paneigti išvados (žr. šio sprendimo 58 punktą), kad atitinkama visuomenė šiuo atveju negali nustatyti ryšio tarp ankstesniuose prekių ženkluose esančios raidės „c“ ir prašomame įregistruoti prekių ženkle esančio žodžio „carbon“.
60 Taigi, kaip nurodė Apeliacinė taryba, reikia pripažinti, kad nagrinėjamais prekių ženklais nurodomos skirtingos reikšmės ir todėl bendrai įvertinus konceptualiu požiūriu jie nėra panašūs.
61 Atsižvelgiant į visas nurodytas išvadas, reikia konstatuoti, kad, kaip ginčijamo sprendimo 25 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, ir, priešingai tam, ką tvirtina ieškovė, nagrinėjami žymenys yra skirtingi. Iš tiesų nagrinėjamų žymenų sukeltame bendrame įspūdyje vizualių ir konceptualių šių žymenų skirtumų pakanka pašalinti jų nedidelį fonetinį panašumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atitinkama visuomenė yra labai pastabi ir gerai informuota.
Dėl galimybės supainioti
62 Ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad, nepaisant nagrinėjamais prekių ženklais žymimų paslaugų tapatumo, jie nėra pakankamai panašūs, jog būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja galimybė supainioti, nes žodžių junginys „capital markets“ yra bendrinis finansų sektoriaus paslaugoms, atitinkama visuomenė yra labai pastabi ir gerai informuota, o ankstesni prekių ženklai turi silpną jiems būdingą skiriamąjį požymį.
63 Ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai iš esmės nepadarius išvados, kad egzistuoja galimybė supainioti, net jeigu iš teismų praktikos matyti, kad dėl nagrinėjamais prekių ženklais žymimų paslaugų tapatumo galimi nagrinėjamų žymenų skirtumai yra mažesni.
64 Šiuo klausimu pakanka nurodyti, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjami žymenys nepanašūs (žr. šio sprendimo 61 punktą), Apeliacinė taryba teisingai manė, kad, nepaisant nagrinėjamų paslaugų tapatumo, nėra galimybės tiesiogiai supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnius prekių ženklus. Iš tiesų visapusiškai vertinant galimybę supainioti nagrinėjamų žymenų panašumo nebuvimo negalima kompensuoti tuo, kad žymimos paslaugos yra tapačios (šiuo klausimu žr. 2009 m. vasario 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lee/DE prieš VRDT – Cooperativa italiana di ristorazione (PIAZZA del SOLE), T‑265/06, 56 punktą).
65 Be to, ieškovės argumentą, kad egzistuoja galimybė nagrinėjamus prekių ženklus susieti, nes visiškai gali būti, kad ankstesnius prekių ženklus ir jų komercinę kilmę gerai žinantis vartotojas juos susies su prašomu įregistruoti prekių ženklu, reikia atmesti, nes, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 61 punkte, nagrinėjami žymenys yra skirtingi (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Torres prieš VRDT – Bodegas Peñalba López (Torre Albéniz), T–287/06, Rink. p. II–3817, 81 punktą).
66 Atsižvelgiant į visus šiuos vertinimus, vienintelį ieškovės pateiktą ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
67 Todėl ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš CM Capital Markets Holding, SA bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Soldevila Fragoso |
Paskelbta 2010 m. birželio 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.