BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gegužės 12 d.

Byla T‑560/08 P

Europos Komisija

prieš

Stefan Meierhofer

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Įdarbinimas — Atviras konkursas — Sprendimas, kuriuo pripažinta, kad kandidatas neišlaikė egzamino žodžiu — Komisijos atsisakymas vykdyti proceso organizavimo priemonę“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. spalio 14 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Meierhofer prieš Komisiją (F‑74/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑319 ir II‑A‑1‑1745), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: Panaikinti 2008 m. spalio 14 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Meierhofer prieš Komisiją (F‑74/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑319 ir II‑A‑1‑1745). Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Sąlyga — Nauda ieškovui

(Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio trečia pastraipa)

2.      Procesas — Proceso organizavimo priemonės — Tyrimo priemonės — Sąjungos teismo diskrecija — Taikymo sritis

3.      Procesas — Proceso organizavimo priemonės — Prašymas pateikti dokumentą — Atsižvelgimas į konfidencialų pobūdį

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 2 dalis)

1.      Kai apeliacinį skundą dėl pareigūno naudai priimto sprendimo pateikia institucija, kuri yra atsakovė pirmojoje instancijoje, apeliacinio skundo priimtinumas priklauso nuo suinteresuotumo jį pateikti, o tai reiškia, kad patenkinus tokį skundą jį pateikusi šalis turi gauti naudos.

Šiuo klausimu, kadangi Tarnautojų teismas dėl pareigos motyvuoti pažeidimo panaikino sprendimą, kuriuo pripažinta, kad kandidatas neišlaikė konkurso egzamino žodžiu, tam, kad vykdytų šį sprendimą, atsakinga institucija turi priimti naują sprendimą įtraukti suinteresuotąjį asmenį į konkurso rezervo sąrašą arba jo neįtraukti. Šis naujas sprendimas pakeistų sprendimą, panaikintą skundžiamu sprendimu. Tačiau jei skundžiamas sprendimas bus panaikintas, panaikintas institucijos sprendimas vėl įsigalios ir jį reikės iš naujo nagrinėti atsižvelgiant į kitus ieškinio pagrindus.

Be to, skundžiamo sprendimo panaikinimas institucijai atsakovei bet kuriuo atveju būtų naudingas, nes jei pirmojoje instancijoje pareikštas ieškinys galiausiai būtų atmestas, ieškovas negalėtų jos prašyti atlyginti žalos, tariamai patirtos dėl ginčijamo sprendimo.

(žr. 41, 44, 45 ir 47 punktus)

Nuoroda: 2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Richard, C‑174/99 P, Rink. p. I‑6189, 33 ir 34 punktai; 2003 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Samper, C‑277/01 P, Rink. p. I‑3019, 28 ir 31 punktai.

2.      Dėl to, ar reikia priimti proceso organizavimo priemonę, ar tyrimo priemonę, sprendžia teismas, o ne šalys, bet prireikus pastarosios pirmojoje instancijoje padarytą pasirinkimą gali ginčyti apeliaciniu skundu. Taigi teismas, o ne šalys turi įvertinti, ar reikia imtis tyrimo priemonės, siekiant priimti teismo sprendimą.

Tačiau, nors tiesa, kad šalis neturi teisės reikalauti, jog Sąjungos teismas imtųsi tyrimo priemonės, šis teismas negali atsižvelgti į tai, kad bylos medžiagoje nėra tam tikrų įrodymų, kol siekdamas juos gauti iš atitinkamos šalies nepasinaudoja visomis Procedūros reglamente numatytomis priemonėmis.

(žr. 61 ir 62 punktus)

Nuoroda: 1994 m. spalio 27 d. Pirmosios instancijos sprendimas Fiatagri ir New Holland Ford prieš Komisiją, T‑34/92, Rink. p. II‑905.

3.      Neatsižvelgdamas į Bendrojo Teismo procedūros reglamento ir Tarnautojo teismo procedūros reglamento skirtumus, Tarnautojų teismas turi galimybę laikytis tokio paties proceso, kokio laikosi Bendrasis Teismas, – būtent tuo atveju, kai šalis informuoja teismą, kad, kaip ji pati mano, negali įvykdyti proceso organizavimo priemonių, nes tam tikri prašomi dokumentai yra konfidencialūs, šis teismas gali priimti nutartį įpareigodamas šią šalį pateikti atitinkamus dokumentus, kartu numatydamas, kad šiuo etapu jie nebus perduoti kitai bylos šaliai.

Žinoma, nei Teisingumo Teismo statute, nei Tarnautojų teismo procedūros reglamente, kaip, beje, ir Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentuose, nėra numatyta galimybė taikyti sankcijas tuo atveju, kai nutarties adresatas atsisako ją vykdyti; teismas turi tik galimybę atsižvelgti į tokį atsisakymą priimdamas sprendimą, kuriuo baigiama byla.

Vis dėlto prieš taip pasielgdamas Tarnautojų teismas privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad gautų atitinkamus dokumentus. Taigi, kai institucija pabrėžia tariamai konfidencialų dokumentų, kurių iš jos buvo prašoma, pobūdį, Tarnautojų teismas savo iniciatyva turi remtis savo Procedūros reglamento nuostata, kuria jam leidžiama prireikus atsižvelgti į minėtą konfidencialų pobūdį ir, jei reikia, imtis atitinkamų jo apsaugos priemonių. Be to, pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 2 dalį galima priimti nutartį, kuria įpareigojama pateikti tariamai konfidencialų dokumentą.

(žr. 72–74, 76 ir 77 punktus)

Nuoroda: 1980 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo M. prieš Komisiją, 155/78, Rink. p. 1797, 20 ir 21 punktai; 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją, T‑48/05, Rink. p. II‑1585, 54 ir 55 punktai; 2009 m. kovo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shanghai Excell M & E Enterprise ir Shanghai Adeptech Precision prieš Tarybą, T‑299/05, Rink. p. II‑573, 24–26 punktai.