Byla T‑256/11
Ahmed Abdelaziz Ezz ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Lėšų įšaldymas – Teisinis pagrindas – Pareiga motyvuoti – Fakto klaida – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Nuosavybės teisė – Laisvė užsiimti verslu“
Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių taikymo tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – ESS 29 straipsnis – Leistinumas
(ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir d punktai, 24 straipsnio 1 dalis, 28 ir 29 straipsniai; Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnio 1 dalis)
2. Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių taikymo tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – SESV 215 straipsnio 2 dalis ir Sprendimas 2011/172 – Leistinumas
(EB 60, 301 ir 308 straipsniai; SESV 215 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP; Tarybos reglamento Nr. 270/2011 2 straipsnio 1 dalis)
3. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Atsižvelgimas į skirtingas kalbines versijas – Aiškinimas atsižvelgiant į priėmimo aplinkybes ir tikslą
(Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnio 1 dalis)
4. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu Egipte, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Sprendimo 2011/172 1 straipsnio įvairių kalbinių versijų skirtumas – Platus aiškinimas, nepažeidžiant nusikalstamų veikų ir bausmių teisėtumo ir nekaltumo prezumpcijos principų
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis ir 49 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys; Tarybos sprendimo 2011/172 1 straipsnio 1 dalis)
5. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu Egipte, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Prie Sprendimo 2011/172 pridėto sąrašo įvairių kalbinių versijų skirtumas – Įgyvendinimo akto platus aiškinimas pagal pagrindinį aktą
(Tarybos sprendimo 2011/172 1 straipsnio 1 dalis ir priedas)
6. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu Egipte, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Sprendimas, priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės reikšmę – Motyvų santraukos leistinumas – Ribos – Motyvai, negalintys būti suformuluoti bendrai ir pagal stereotipus
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas; Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 270/2011)
7. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu Egipte, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisės, siejamos su prašymo šiuo klausimu pateikimu Tarybai
(Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 270/2011)
8. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu Egipte, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Teisė būti išklausytam prieš nustatant tokias priemones – Nebuvimas – Pareiga pranešti individualias ir konkrečias priežastis, pateisinančias priimtus sprendimus – Apimtis – Teisės, užtikrinamos Sąjungos teismo atliekama teismine kontrole ir galimybe būti išklausytam nustačius šias priemones
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 270/2011)
9. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu Egipte, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Nuosavybės teisės ir teisės laisvai vykdyti ekonominę veiklą apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir d punktai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 270/2011 2 straipsnio 1 dalis)
1. Sprendimo 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, 1 straipsnis gali būti teisėtai priimtas remiantis ESS 29 straipsniu. Iš tiesų Sąjungos pozicijos, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra sprendimai, kurie, pirma, patenka į bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sritį, apibrėžtą ESS 24 straipsnio 1 dalyje, antra, susiję su tam tikru geografinio arba teminio pobūdžio reikalu ir, trečia, nėra operatyvūs veiksmai, kaip tai suprantama pagal ESS 28 straipsnį. Jeigu laikomasi šių kriterijų, remiantis ESS 29 straipsniu gali būti priimti ne tik programinio pobūdžio ar vien ketinimų pareiškimų aktai, bet ir sprendimai, kuriais numatomos priemonės, galinčios tiesiogiai pakeisti teisinę asmenų padėtį.
Taigi šis sprendimas, juo siekiant padėti trečiosios valstybės valdžios institucijoms kovoti su valstybės lėšų savinimusi, patenka į BUSP ir atitinka ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose nurodytus tikslus, neįtraukiant civilinės ar karinės operacijos, nors ir priimtas atsižvelgiant į konkrečios trečiosios valstybės padėtį.
(žr. 41, 42, 44–47 punktus)
2. Reglamentas Nr.º270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, gali būti teisėtai priimtas remiantis SESV 215 straipsnio 2 dalimi ir Sprendimu 2011/172. Iš tiesų SESV 215 straipsnio 2 dalyje jos taikymo sritis neapribota sprendimais, skirtais trečiųjų valstybių vadovams ar su jais susijusiems asmenims. Ji gali būti teisinis pagrindas nustatyti ribojamąsias priemones, taikytinas bet kokiam asmeniui, neatsižvelgiant į jo statusą, jeigu šios priemonės numatytos sprendimu, priimtu BUSP srityje. Taigi minėtas reglamentas, kurio tekstas analogiškas Sprendimo 2011/172 tekstui, atitinka SESV 215 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.
Šis vertinimas negali būti paneigtas remiantis EB 60 ir 301 straipsniais, taikytais prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai. Iš tiesų šia sutartimi pakeista teisinė padėtis, įtraukus naują SESV 215 straipsnį. Taigi nors šio straipsnio 1 dalis apima sritis, kurioms anksčiau taikyti EB 60 ir 301 straipsniai, jo 2 dalyje suteikiama teisė Tarybai SESV 288 straipsnyje numatytu aktu nustatyti ribojamąsias priemones bet kokiems adresatams, niekaip nesusijusiems su trečiosios valstybės valdymo režimu.
(žr. 49–53 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 62, 63, 68, 89 punktus)
4. Dėl Sprendimo 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, 1 straipsnio 1 dalies versijų prancūzų ir anglų kalba skirtumų šią nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į jos kalbinių versijų visumą ir priėmimo aplinkybes bei tikslą. Taigi, pirma, šios nuostatos redakcija daugeliu kitų nei anglų ir prancūzų Sąjungos kalbų yra analogiška versijos anglų kalba redakcijai. Antra, aptariamo sprendimo veiksmingumui būtų rimtai pakenkta, jeigu jo 1 straipsnis būtų taikomas tik asmenims, dėl kurių paskelbti baudžiamieji nuosprendžiai, nes šie asmenys baudžiamojo proceso metu galėtų perkelti turtą į valstybes, kurios niekaip nebendradarbiauja su Egipto valdžios institucijomis. Todėl Sprendimo 2011/172 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, be kita ko, ji taikoma asmenims, kurie galėjo, tam tikrais atvejais nežinodami, gauti naudos iš Egipto valstybės lėšų pasisavinimo ir kuriems dėl to taikomos teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos iš tokio neteisėto pasisavinimo gautam turtui apsaugoti.
Be to, pirma, šis turto įšaldymas nėra administracinė sankcija ir nepatenka į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio taikymo sritį, todėl principu, pagal kurį nuostatos, kuriomis nustatytos administracinės sankcijos, aiškinamos siaurai, nedraudžiama Sprendimo 2011/172 1 straipsnio 1 dalį aiškinti plačiai. Antra, priimdama Sprendimą 2011/172 Taryba pati nepripažino 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kaltais dėl veikų, baudžiamų pagal Egipto baudžiamąją teisę ar vienos iš Sąjungos valstybių narių teisę. Be to, ji neskatino visuomenės klaidingai tikėti šių asmenų kalte ir iš anksto nesprendė dėl jurisdikciją turinčio teismo atliekamo faktinių aplinkybių vertinimo. Darytina išvada, kad nekaltumo prezumpcijos principu juo labiau nedraudžiama šią nuostatą aiškinti plačiai.
(žr. 64, 66, 67, 80, 81, 83, 84 punktus)
5. Sprendimo 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, priedą dėl įvairių kalbinių versijų skirtumų reikia aiškinti vadovaujantis Sprendimu 2011/172, kurio įgyvendinimą jis užtikrina, taip, kad jis apima tris asmenų grupes, t. y., be asmenų, persekiojamų baudžiamąja tvarka dėl valstybės lėšų pasisavinimo, asmenis, persekiojamus baudžiamąja tvarka kaip tokių veikų bendrininkus, ir asmenis, dėl kurių pradėtos teisminės procedūros, susijusios su baudžiamaisiais persekiojimais dėl valstybės lėšų pasisavinimo.
(žr. 90, 91, 94 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 105–109, 113–116 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 161–165 punktus)
8. Pirmoji turto įšaldymo priemonė, kaip antai numatyta Sprendimo 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, priede ir Reglamento Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte, I priede, turi turėti netikėtumo poveikį. Taigi Taryba neprivalo šios priemonės motyvų pranešti atitinkamam asmeniui prieš ją nustatydama. Ji taip pat neprivalo iš anksto pranešti asmenims, kuriems taikoma tokia priemonė, apie artėjantį jos nustatymą. Be to, teisės į gynybą paisymo principu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą, užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalimi, iš esmės reikalaujama, kad Sąjungos institucija, kuri priima aktą, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės asmeniui ar subjektui, motyvus, kuriais pagrįstas šis aktas, praneštų bent jau kuo greičiau po jo priėmimo, kad šie asmenys ar subjektai galėtų ginti savo interesus ir pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Paprastai šią pareigą Taryba turi įvykdyti pranešdama individualiai.
Vis dėlto aplinkybė, kad Taryba pati nepranešė apie akto, kuriuo nustatytos ribojamosios priemonės, motyvus, negali turėti įtakos šio akto galiojimui, jeigu tokiu nepranešimu iš atitinkamo asmens ar subjekto neatimta galimybė laiku sužinoti šio akto motyvus ir įvertinti jų pagrįstumą.
Be to, fiziniai ar juridiniai asmenys, nurodyti pirmajame sprendime, kuriuo įšaldytas jų turtas, turi teisę būti išklausyti Tarybos priėmus šį sprendimą. Tačiau ji neprivalo šių asmenų išklausyti ex officio.
(žr. 176, 180, 181, 183, 184 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 195, 198–200, 206, 209, 228–233 punktus)