Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2024 m. birželio 27 d.(1)
Byla C-579/23 P
Cunsorziu di i Salamaghji Corsi – Consortium des Charcutiers Corses,
Charcuterie Fontana,
Costa et fils,
L'Aziana,
Charcuterie Passoni,
Orezza – Charcuterie la Castagniccia,
Salaisons réunies,
Salaisons Joseph Pantaloni,
Antoine Semidei,
L'Atelu Corsu
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Žemės ūkis – Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 – Saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) apsauga – Paraiškų dėl „Jambon sec de l'Île de Beauté“, „Lonzo de l'Île de Beauté“ ir „Coppa de l'Île de Beauté“ atmetimas – Pavadinimų priimtinumas – Ankstesnių SKVN „Jambon sec de Corse/Prisuttu“, „Lonzo de Corse/Lonzu“ ir „Coppa de Corse/Coppa di Corsica“ mėgdžiojimas – Europos Komisijos atliekamos registravimo paraiškos kontrolės apimtis“
1. Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2023 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo(2), kuriuo atmestas ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/1879(3); šiuo įgyvendinimo sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti tris saugomas geografines nuorodas (toliau – SGN).
2. Europos Sąjunga turi labai išplėtotą žemės ūkio ir maisto produktų registruotų pavadinimų apsaugos sistemą(4). Ši sistema neseniai nuo 2024 m. gegužės 13 d. buvo sustiprinta, pakeista ir unifikuota Reglamentu (ES) 2024/1143(5), kuriuo nustatyta vienodesnė vynų, spiritinių gėrimų, taip pat žemės ūkio produktų geografinių nuorodų sistema ir kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 1151/2012. Naujasis Reglamentas 2024/1143 netaikomas šioje byloje, tačiau jo nuostatos beveik identiškos Reglamento Nr. 1151/2012 nuostatoms, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamais klausimais.
3. Reglamentu Nr. 1151/2012 nustatyta bendra ir centralizuota tiek saugomų kilmės vietos nuorodų (toliau – SKVN), tiek SGN apsaugos sistema visai Sąjungai.
4. Paraiškos dėl SGN apsaugos nagrinėjamos taikant sudėtinę administracinę procedūrą, kurioje dalyvauja nacionalinės institucijos ir Europos Komisija.
5. Iki šiol Teisingumo Teismas iš esmės nagrinėjo bylas, susijusias su „nacionaliniu“ tos procedūros etapu. Nagrinėjant šį apeliacinį skundą bus galima išanalizuoti, kokiu mastu Komisija gali „Europos Sąjungos lygmeniu vykdomame“ procedūros etape atsisakyti įregistruoti(6) kelias anksčiau Prancūzijos institucijų patvirtintas SGN.
I. Teisinis pagrindas: Reglamentas Nr. 1151/2012
6. 58 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„[S]iekiant užtikrinti, kad registruoti kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių pavadinimai atitiktų šiuo reglamentu nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi būtiniausių bendrų nuostatų, įskaitant nacionalinę prieštaravimo procedūrą. Komisija turėtų paraiškas tikrinti ir taip užtikrinti, kad jose nebūtų akivaizdžių klaidų ir kad būtų vadovaujamasi Sąjungos teise bei atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų iš kitų valstybių[,] nei paraiškos valstybė narė, interesus.“
7. 13 straipsnyje „Apsauga“ nurodyta:
„1. Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:
<…>
b) bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produktų ar paslaugų kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo rašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „imitacija“ ar pan., įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys;
<…>
3. Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių ir teisinių veiksmų, kad būtų išvengta neteisėto saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų, kuriomis ženklinami atitinkamoje valstybėje narėje gaminami ar parduodami produktai, naudojimo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba toks naudojimas būtų sustabdytas.
<...>“
8. 49 straipsnyje „Pavadinimų registravimo paraiškos“ numatyta:
„1. Pavadinimų registravimo paraiškas pagal 48 straipsnyje nurodytas kokybės sistemas gali teikti tik grupės, kurių veikla susijusi su produktais, kurių pavadinimą norima įregistruoti.
<…>
2. Tais atvejais, kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra susijusi su valstybės narės geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra parengta valstybėje narėje įsisteigusios grupės, ta paraiška adresuojama tos valstybės narės valdžios institucijoms.
Valstybė narė tinkamomis priemonėmis išnagrinėja paraišką siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka atitinkamos sistemos sąlygas.
3. Valstybė narė, nagrinėdama paraišką pagal šio straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, kuria užtikrinamas tinkamas paraiškos paskelbimas ir numatomas pakankamas laikotarpis, per kurį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą dėl paraiškos.
Prieštaravimų, gautų pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą, priimtinumą valstybė narė nagrinėja remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, o prieštaravimų, gautų pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą, priimtinumą – remdamasi 21 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.
4. Jeigu, įvertinusi gautus prieštaravimus, valstybė narė nusprendžia, kad šio reglamento reikalavimų laikomasi, ji gali priimti palankų sprendimą ir paraiškos dokumentus pateikti Komisijai. Tokiu atveju ji informuoja Komisiją apie priimtinus prieštaravimus, gautus iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie ne trumpiau kaip penkerius metus iki 3 dalyje nurodytos paskelbimo dienos teisėtai prekiavo atitinkamais produktais, naudodami atitinkamus pavadinimus.
Valstybė narė užtikrina, kad jos priimtas palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kuris teisėtą interesą turintis fizinis ar juridinis asmuo turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą.
Valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbta produkto specifikacijos redakcija, kuria grindžiamas palankus sprendimas, ir suteikia galimybę elektroniniu būdu susipažinti su ta produkto specifikacija.
Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų atveju valstybė narė taip pat užtikrina, kad būtų tinkamai paskelbta produkto specifikacijos redakcija, kuria remdamasi Komisija priima sprendimą pagal 50 straipsnio 2 dalį.
5. Tais atvejais, kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra susijusi su trečiosios šalies geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra parengta trečiojoje šalyje įsisteigusios grupės, ta paraiška teikiama Komisijai arba tiesiogiai, arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas.
<...>“
9. 50 straipsnyje „Nagrinėjimas Komisijoje ir skelbimas, kad būtų galima pateikti prieštaravimą“ nustatyta:
„1. Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja visas paraiškas, kurias ji gauna pagal 49 straipsnį, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar tenkina atitinkamos sistemos sąlygas. Ši nagrinėjimo procedūra neturėtų trukti ilgiau nei šešis mėnesius. Tais atvejais, kai šio termino nesilaikoma, Komisija paraiškos teikėjui raštu nurodo tokio uždelsimo priežastis.
Komisija ne rečiau kaip kas mėnesį viešai skelbia pavadinimų, kuriems įregistruoti buvo pateiktos paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo datą.
<...>“
10. 52 straipsnyje „Sprendimas dėl registravimo“ nurodyta:
„1. Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, gauta atlikus nagrinėjimą pagal 50 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, mano, kad registravimo sąlygos neįvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Jeigu Komisija negauna pranešimo apie prieštaravimą arba priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo pagal 51 straipsnį, ji, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais pavadinimas įregistruojamas.
3. Jeigu Komisija gauna priimtiną pagrįstą prieštaravimo pareiškimą, pasibaigus 51 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms konsultacijoms, atsižvelgdama į jų rezultatus ji:
a) jeigu susitarimas pasiektas – netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, įgyvendinimo aktais įregistruoja pavadinimą ir prireikus iš dalies pakeičia pagal 50 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją, jei tokie pakeitimai nėra esminiai; arba
b) jeigu susitarimo pasiekti nepavyko – priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sprendimas dėl registravimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Registravimo aktai ir sprendimai dėl atmetimo skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“
II. Faktinės aplinkybės
11. Bylos faktinės aplinkybės nurodytos skundžiamo sprendimo 4–9 punktuose; jas apibendrinsiu toliau.
12. 2014 m. gegužės 28 d. trimis įgyvendinimo reglamentais(7) pavadinimai „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse – Prisuttu“, „Lonzo de Corse“/„Lonzo de Corse – Lonzu“ ir „Coppa de Corse“/„Coppa de Corse – Coppa di Corsica“ buvo įregistruoti kaip SKVN.
13. 2015 m. gruodžio mėn. Consortium des Charcutiers Corses, remdamasis Reglamentu Nr. 1151/2012, Prancūzijos nacionalinėms institucijoms pateikė septynias SGN registravimo paraiškas. Šios paraiškos pateiktos dėl toliau nurodytų pavadinimų: „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Coppa de l’Île de Beauté“, „Lonzo de l’Île de Beauté“, „Saucisson sec de l’Île de Beauté“, „Pancetta de l’Île de Beauté“, „Figatelli de l’Île de Beauté“ ir „Bulagna de l’Île de Beauté“.
14. 2018 m. balandžio 20 d. ministre de l'Agriculture et de l'Alimentation (žemės ūkio ir maisto ministras, Prancūzija) ir ministre de l'Économie et des Finances (ekonomikos ir finansų ministras, Prancūzija) priėmė septynis įsakymus, jais patvirtino septynias atitinkamas produkto specifikacijas, skirtas perduoti Europos Komisijai patvirtinti.
15. 2018 m. birželio 27 d. susivienijimas, kuriam priklauso(8) SKVN „Jambon sec de Corse – Prisuttu“, „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“ ir „Lonzo de Corse – Lonzu“ ženklinamų produktų specifikacijos, pateikė Conseil d’État (Valstybės Taryba, veikianti kaip Vyriausiasis administracinis teismas, Prancūzija) skundus, jais prašė panaikinti 2018 m. balandžio 20 d. įsakymus dėl pavadinimų „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Coppa de l’Île de Beauté“ ir „Lonzo de l’Île de Beauté“ specifikacijų patvirtinimo. Šio susivienijimo nuomone, terminas „Île de Beauté“ visų pirma imituoja arba mėgdžioja žodį „Corse“, todėl gali būti painiojamas su pavadinimais, jau įregistruotais kaip SKVN.
16. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Prancūzijos institucijos Komisijai perdavė septynias paraiškas įregistruoti Korsikos dešrų pavadinimus kaip SGN.
17. Kalbant apie paraiškas įregistruoti pavadinimus „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Lonzo de l’Île de Beauté“ ir „Coppa de l’Île de Beauté“ kaip SGN, pažymėtina, kad Komisija 2019 m. vasario 12 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. Prancūzijos institucijoms išsiuntė du raštus, juose paprašė paaiškinimų, visų pirma dėl galimo šių pavadinimų netinkamumo registruoti.
18. Nacionalinės institucijos atsakė manančios, kad abi produktų grupės (t. y. įregistruotomis SKVN žymimi produktai ir produktai, dėl kurių pateiktos SGN apsaugos paraiškos) aiškiai skiriasi, vertinant produktų požiūriu, ir kad jų pavadinimai yra pakankamai skirtingi.
19. 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu (dėl pavadinimo „Jambon sec de l’Île de Beauté“ (SGN)) ir dviem 2020 m. vasario 13 d. sprendimais (atitinkamai dėl pavadinimų „Coppa de l'Île de Beauté“ (SGN) ir „Lonzo de l'Île de Beauté“ (SGN)) Conseil d'État (Valstybės Taryba) atmetė tris SKVN valdančio susivienijimo pateiktus skundus.
20. Visų pirma Conseil d'État (Valstybės Taryba) nusprendė, kad „<...> pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad ginčijamu įsakymu buvo pažeistos <…> [Reglamento Nr. 1151/2012] 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos“ (trijų Conseil d'État (Valstybės Taryba) sprendimų 5 punktas).
21. Išnagrinėjusi septynių SGN, kuriomis žymimos Korsikos dešros, registravimo paraiškas Komisija Įgyvendinimo sprendimu 2021/1879 atsisakė registruoti tris iš jų. Vis dėlto ji patvirtino kitas keturias Prancūzijos institucijų pateiktas paraiškas(9).
III. Procesas Bendrajame Teisme
22. 2022 m. sausio 20 d. Consortium des Charcutiers Corses ir keli gamintojai – susivienijimo nariai – Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
23. 2023 m. liepos 12 d. Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl panaikinimo ir priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
24. Ieškovai nurodė du panaikinimo pagrindus: a) Komisija viršijo savo įgaliojimus; b) nacionalinės institucijos ir Conseil d'État (Valstybės Taryba) pateikė pakankamai įrodymų, kad trys registravimo paraiškos atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 7 ir 13 straipsnius.
25. Bendrasis Teismas teigia, kad ieškinys iš esmės buvo atmestas dėl šių priežasčių:
– Komisija, kuri pagal Reglamento Nr. 1151/2012 52 straipsnio 1 dalį turi atsisakyti įregistruoti pavadinimą, jeigu mano, kad neįvykdytos būtinos registravimo sąlygos, negali būti įpareigota įregistruoti pavadinimą, kai jo naudojimą prekyboje laiko neteisėtu,
– mėgdžiojimo klausimas yra susijęs su tinkamumu įregistruoti pagal Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Ši nuostata, siejama su to paties reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktu, yra tinkamas atsisakymo įregistruoti pavadinimą teisinis pagrindas(10),
– net jei registravimo paraišką Komisijai perdavusios nacionalinės institucijos mano, kad ši paraiška atitinka Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytas sąlygas, Komisijos nesaisto šių institucijų vertinimas,
– įregistruodama pavadinimą kaip SKVN ar SGN Komisija turi savarankišką diskreciją, nes pagal Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnį privalo patikrinti, ar įvykdytos registravimo sąlygos,
– Korsikos SGN atveju Komisija išsamiai išnagrinėjo ieškovų paraiškas,
– atmetusi Prancūzijos institucijų pateiktas SGN paraiškas Komisija neviršijo savo įgaliojimų(11). Komisijos diskrecija yra vienokia pirmajame procedūros etape (jame renkami registravimo paraiškos dokumentai, kuriuos nacionalinės institucijos galbūt perduos Komisijai) ir kitokia antrajame procedūros etape (per kurį ji pati nagrinėja šią paraišką),
– nors pirmajame iš šių dviejų etapų Komisija turi tik „ribotą diskreciją arba jos visai neturi“, taip nėra, kai ji sprendžia, ar įregistruoti pavadinimus kaip SKVN arba SGN, atsižvelgdama į Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktu, numatytas tinkamumo sąlygas. Pastaruoju atveju Komisija turi savarankišką diskreciją,
– Komisija nepadarė jokios vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad trys SGN, kurias atsisakyta įregistruoti, mėgdžioja ankstesnių SKVN saugomus pavadinimus, ir pripažino, kad terminai „Corse“ bei „Île de Beauté“ yra sinonimai ir žymi tą pačią geografinę vietovę. Iš tiesų įrodyta, kad šie du terminai yra konceptualiai artimi.
IV. Procesas Teisingumo Teisme
26. 2023 m. rugsėjo 19 d. Consortium des Charcutiers Corses ir gamintojai – susivienijimo nariai – pateikė šį apeliacinį skundą.
27. Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą,
– priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.
29. Grįsdami savo apeliacinį skundą apeliantai remiasi keturiais pagrindais:
– Reglamento Nr. 1151/2012 7 ir 13 straipsnių pažeidimu,
– Reglamento Nr. 1151/2012 49, 50 ir 52 straipsnių pažeidimu,
– Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnio ir bendrojo gero administravimo principo pažeidimu,
– Reglamento Nr. 1151/2012 7 ir 13 straipsnių ir pareigos motyvuoti pažeidimu, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo pateiktą vertinimą.
30. Teisingumo Teismas nusprendė, kad išvadą reikia pateikti dėl pirmųjų dviejų iš keturių pagrindų. Pradėsiu juos nagrinėti nuo antrojo; mano nuomone, vertinant logiškai, jis yra prioritetinis, nes susijęs su Komisijos įgaliojimais, o ne su jos sprendimo esme.
V. Apeliacinio skundo antrasis pagrindas
A. Šalių argumentai
31. Apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1151/2012 49 ir 50 straipsniuose numatytą nacionalinių institucijų ir Komisijos kompetencijos pasidalijimą, susijusį su SGN įregistravimo procedūra(12).
32. Jie mano, kad per įregistravimo procedūrą Komisija turi ribotą diskreciją ir gali tik patikrinti, ar nacionalinių institucijų pateikta SGN paraiška yra formaliai teisinga, taip pat išnagrinėti, ar nacionalinės institucijos nepadarė akivaizdžios klaidos nacionaliniame procedūros etape.
33. Komisija prieštarauja šiam argumentui ir patvirtina, kad skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo pateikti argumentai ir išvada yra pagrįsti.
B. Vertinimas
34. SGN įregistruojama vykdant sudėtinę administracinę procedūrą, kurioje dalyvauja valstybės narės ir Komisijos kompetentingos institucijos. Tai nurodyta Reglamento Nr. 1151/2012 58 konstatuojamojoje dalyje(13).
35. SGN įregistravimo procedūrą(14) sudaro pirmasis nacionalinis etapas, kuriam taikomas Reglamento Nr. 1151/2012 49 straipsnis. Ši procedūra prasideda, kai suinteresuota gamintojų grupė valstybės narės, kurioje yra geografinė gamybos teritorija, institucijoms pateikia SGN registravimo paraišką.
36. Nacionalinė institucija turi tinkamomis priemonėmis išnagrinėti paraišką, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir atitinka Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytas esmines sąlygas(15). Valstybė narė užtikrina tinkamą paraiškos paskelbimą, taip pat numato pakankamą laikotarpį, per kurį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą(16).
37. Nacionalinės institucijos įvertina gautus prieštaravimus ir nusprendžia, ar paraiška atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 reikalavimus. Jeigu jų vertinimas yra teigiamas, jos priima palankų sprendimą. Jos taip pat turi užtikrinti, kad būtų paskelbta produkto specifikacija, kuria grindžiamas palankus sprendimas, ir suteikta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su ta specifikacija(17). Be to, valstybė narė užtikrina, kad jos priimtas palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kuris teisėtą interesą turintis fizinis ar juridinis asmuo turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą(18).
38. Jeigu nacionalinės institucijos sprendimas yra palankus, nacionalinis etapas baigiasi tuo, kad SGN registravimo paraiškos dokumentai kartu su gautais priimtinais prieštaravimais(19) perduodami Komisijai.
39. Žinoma, kai SGN registravimo paraiškas pateikia trečiosios šalys, nacionalinio etapo nėra. Procedūra vykdoma Komisijoje, kuri turi visus įgaliojimus priimti sprendimą(20).
40. Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnyje nustatytas Europos Sąjungos lygmeniu vykdomas SGN registravimo procedūros etapas prasideda nagrinėjimu, kurį Komisija, gavusi nacionalinį sprendimą, turi atlikti, siekdama patikrinti, ar paraiška yra pagrįsta ir atitinka dėl SGN nustatytas sąlygas.
41. Jeigu atlikusi nagrinėjimo procedūrą (ji neturi trukti ilgiau nei šešis mėnesius) Komisija mano, kad „registravimo sąlygos neįvykdytos“, ji atmeta SGN registravimo paraišką(21). Priešingai, jeigu Komisija pripažįsta šią paraišką priimtina, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia bendrąjį dokumentą ir nuorodą į paskelbtą produkto specifikaciją(22).
42. Paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, valstybės narės arba trečiosios šalies institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs trečiojoje šalyje, gali pateikti pranešimą apie prieštaravimą. Komisija šį pranešimą persiunčia paraišką pateikusiai valstybės narės institucijai(23) ir, jeigu prieštaravimas patvirtinamas, pradedama procedūra(24).
43. Jeigu negaunama jokio pranešimo apie prieštaravimą (arba priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo), Komisija priima sprendimą įregistruoti SGN. Komisija tokį patį sprendimą priima ir tuo atveju, jei gavus priimtiną pagrįstą prieštaravimo pareiškimą buvo pasiektas susitarimas, surengus Reglamento Nr. 1151/2012 51 straipsnio 3 dalyje nurodytas konsultacijas. Jeigu susitarimo nepasiekta, Komisija prireikus priima įgyvendinimo aktus, kuriais SGN yra įregistruojama(25).
44. Bet kuriuo atveju registravimo aktai ir sprendimai atsisakyti įregistruoti SGN skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje(26).
45. Teisingumo Teismas turėjo progą savo jurisprudencijoje patikslinti šios sudėtinės administracinės procedūros ypatumus. Kitaip nei bankų sąjungos srityje vykdomų sudėtinių procedūrų atveju(27) (kai nacionalinis etapas yra vien pasirengimas Europos Sąjungos lygmeniu vykdomam etapui, kuriame įgaliojimus priimti sprendimą turi tik Sąjungos institucija ar įstaiga), nacionalinis SGN registravimo procedūros etapas yra savarankiškas, nes nacionalinės institucijos priima ne tik parengiamuosius, bet ir trečiosioms šalims poveikį turinčius sprendimus, kurių kontrolę vykdo nacionaliniai teismai.
46. Sprendime GAEC Jeanningros(28) Teisingumo Teismas įtvirtino savo jurisprudenciją dėl SGN įregistravimo procedūrų nacionalinio etapo. Visų pirma jis pabrėžė, kad atitinkamos valstybės narės institucijos turi konkrečius ir savarankiškus įgaliojimus priimti sprendimus šiame nacionaliniame etape.
47. Teisingumo Teismas nurodė, kad „Reglamente Nr. 1151/2012 įtvirtinta kompetencijos padalijimo sistema, t. y. visų pirma sprendimą įregistruoti pavadinimą kaip saugomą geografinę nuorodą Komisija gali priimti, tik jeigu atitinkama valstybė narė jai šiuo tikslu pateikia paraišką, o tokia paraiška gali būti pateikta, tik jeigu valstybė narė patikrino, kad ji pagrįsta. Ši kompetencijos padalijimo sistema visų pirma paaiškinama tuo, kad registruojant saugomą geografinę nuorodą daroma prielaida, jog patikrinta, ar įvykdyti tam tikri reikalavimai, o tam daugiausia reikia išsamių žinių apie ypatingas aplinkybes atitinkamoje valstybėje narėje, kurias kompetentingos šios valstybės valdžios institucijos geriausiai gali patikrinti“(29).
48. Pagal šią jurisprudenciją nacionalinė institucija kontroliuoja SGN įregistravimo procedūrą, ir tai pateisinama, be kita ko(30), dėl šių priežasčių:
– gamintojų grupės šią procedūrą būtinai turi pradėti valstybės narės, kurios teritorijoje taikoma SGN, kompetentingoje nacionalinėje institucijoje. Šios grupės negali pateikti paraiškos tiesiogiai Komisijai,
– nacionalinė institucija patikrina, ar pasiūlymas atitinka esminius Reglamente Nr. 1151/2012 įtvirtintus reikalavimus, nes turi išsamiausių žinių, reikalingų siekiant patvirtinti produktų, kuriems norima suteikti SGN apsaugą, ypatumus,
– valstybės narės institucija yra kompetentinga nacionaliniu etapu patvirtinti arba atmesti SGN registravimo paraišką. Taigi nuo jos priklauso, ar bus pradėtas vėlesnis procedūros etapas, perdavus paraišką Komisijai. Nacionalinei institucijai nepriėmus palankaus sprendimo, Komisija negali registruoti SGN,
– nacionalinė institucija gali atsiimti Komisijai pateiktą SGN registravimo paraišką, kol Komisija jos neįregistravo.
49. Kadangi nacionalinį šios sudėtinės procedūros etapą kontroliuoja nacionalinė institucija, jos sprendimai nėra vien parengiamieji aktai, kuriais remiantis vėliau priimamas Komisijos sprendimas, bet yra savarankiški ir sukelia teisinių pasekmių SGN paraiškų teikėjams. Taigi Teisingumo Teismas pripažįsta, kad nacionaliniai teismai atlieka nacionalinių institucijų sprendimų dėl SGN registravimo kontrolę(31).
50. Apeliantai teigia, kad dėl nacionalinio procedūros etapo savarankiškumo Europos Sąjungos lygmeniu vykdomas procedūros etapas susilpnėja tiek, kad Komisija turėtų tik patikrinti, ar nacionalinės institucijos pateikti dokumentai yra išsamūs ir ar ši institucija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.
51. Remdamiesi šia prielaida apeliantai pažymi, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nekonstatavo, jog Europos Sąjungos lygmeniu vykdomame procedūros etape Komisijai suteikiama tokia siaura diskrecija, ir dėl to padarė teisės klaidą aiškindamas Reglamento Nr. 1151/2012 49 ir 50 straipsnius.
52. Priešingai, manau, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos.
53. Komisija nagrinėja nacionalinių institucijų pateiktas paraiškas, siekdama „užtikrinti, kad jose nebūtų akivaizdžių klaidų ir kad būtų vadovaujamasi Sąjungos teise bei atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų iš kitų valstybių[,] nei paraiškos valstybė narė, interesus“(32).
54. Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnio 1 dalyje patvirtinta, kad Komisija „tinkamomis priemonėmis nagrinėja visas paraiškas, kurias ji gauna pagal 49 straipsnį, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar tenkina atitinkamos sistemos sąlygas“. Atlikusi šį nagrinėjimą Komisija gali atmesti paraišką, jei „mano, kad registravimo sąlygos neįvykdytos“ (reglamento 52 straipsnio 1 dalis).
55. Nors Reglamente Nr. 1151/2012 sąvoka „tinkamomis priemonėmis nagrinėja“ neapibrėžta, iš minėtų šio reglamento nuostatų aiškinimo matyti, kad nagrinėdama paraiškas Komisija nėra saistoma nacionalinių institucijų vertinimo ir turi savarankišką diskreciją. Bendrasis Teismas tai teisingai konstatavo skundžiamame sprendime (44 punktas).
56. Europos Sąjungos lygmeniu vykdomame procedūros etape Komisija turi patikrinti tris elementus, kurių kiekvienam būdinga savo logika:
– ar valstybės narės institucijos, nagrinėdamos SGN registravimo paraišką, nepadarė akivaizdžių klaidų,
– ar paisoma suinteresuotųjų ir paveiktų subjektų iš kitų valstybių nei paraiškos valstybė narė interesų(33),
– ar nacionalinių institucijų pateikta SGN registravimo paraiška atitinka taikomas Sąjungos teisės nuostatas.
57. Taigi Komisija visų pirma turi įgaliojimus patikrinti akivaizdžias klaidas, kurias nacionalinės institucijos galėjo padaryti nacionaliniame SGN registravimo procedūros etape. Tai logiška, nes šiame etape nacionalinės institucijos turi esminę sprendimo priėmimo galią, kurią kontroliuoja nacionaliniai teismai.
58. Sprendimo GAEC Jeanningros 25 punkte pateikta Teisingumo Teismo nuoroda į tai, kad per produkto specifikacijų keitimo ir SGN registravimo procedūras Komisija turi „ribotą diskreciją arba jos visai neturi“, yra susijusi su nacionaliniu procedūros etapu, kaip teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas(34). Kituose Teisingumo Teismo sprendimuose išdėstytus argumentus reikia suprasti ta pačia prasme(35).
59. Vis dėlto, kaip nurodė Bendrasis Teismas(36), Europos Sąjungos lygmeniu vykdomame šių procedūrų etape Komisija turi savarankišką diskreciją ir nėra saistoma nacionalinių institucijų vertinimo. Komisija gali sutikti arba atsisakyti įregistruoti SGN, įvertinusi, ar įvykdytos reikalaujamos sąlygos.
60. Komisijos turimi įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus Europos Sąjungos lygmeniu vykdomame šios procedūros etape neapsiriboja vien patikrinimu, ar nacionaliniu mastu nagrinėjant paraišką padaryta formalių ir akivaizdžių klaidų. Komisija turi išsamiai išanalizuoti nacionalinių institucijų patvirtintą registravimo paraišką, kad patikrintų, ar ji atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 reikalavimus.
61. Atlikusi šią analizę Komisija gali priimti kitokį sprendimą nei tas, kurį priėmė nacionalinės institucijos. Nagrinėjamoje byloje taip iš dalies ir buvo(37).
62. Tai, kad Komisija turi įgaliojimus nagrinėti kitų valstybių narių suinteresuotųjų šalių pateiktus tarptautinius prieštaravimus dėl SGN registravimo ir priimti sprendimus dėl jų (Reglamento Nr. 1151/2012 51 straipsnis), patvirtina jos savarankišką kompetenciją nuspręsti dėl registravimo paraiškų(38).
63. Be to, siekiant vienodai taikyti Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytas SGN registravimo sąlygas reikia, kad Europos Sąjungos lygmeniu vykdomame procedūros etape Komisija turėtų įgaliojimus spręsti savarankiškai ir jais naudodamasi nustatytų vienodą praktiką, kurios turi laikytis valstybių narių institucijos. Jeigu ji neturėtų tokių įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimus, kiltų didelė rizika valstybėse narėse SGN registravimo sąlygas taikyti skirtingai.
64. Europos Sąjungos lygmeniu vykdomas procedūros etapas nebūtų savarankiškas, jeigu Komisija privalėtų vadovautis nacionalinių institucijų vertinimais ir negalėtų atmesti šių institucijų patvirtintų registravimo paraiškų. Reglamente Nr. 1151/2012 nustatyta SGN įregistravimo procedūra nebebūtų tikra sudėtinė procedūra, jeigu Europos Sąjungos lygmeniu vykdomas jos etapas būtų iškreiptas drastiškai sumažinus Komisijos įgaliojimus.
65. Dėl to, kaip ir Bendrasis Teismas, laikausi nuomonės, kad Komisija turi įgaliojimus patikrinti, ar nacionalinių institucijų pateikta SGN registravimo paraiška atitinka taikomas Sąjungos teisės nuostatas. Vadinasi, apeliacinio skundo antrasis pagrindas turi būti atmestas.
VI. Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas
A. Šalių argumentai
66. Apeliantai teigia, kad Reglamento Nr. 1151/2012 5, 6 ir 7 straipsniuose apibrėžtas SGN registravimo sąlygas Bendrasis Teismas neteisėtai papildė reikalavimu, kad pavadinimas, kurį prašoma įregistruoti kaip SGN, neturi pažeisti šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos apsaugos nuo mėgdžiojimo.
67. Jie mano, kad skundžiamame sprendime teisingai nurodyta (29 ir 30 punktai), jog Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnis susijęs ne su registravimu, o su įregistruotų pavadinimų apsaugos apimtimi, todėl „vien pastaroji nuostata negali būti teisinis pagrindas atmesti registravimo paraišką“.
68. Vis dėlto Bendrasis Teismas nukrypo nuo šios išvados ir skundžiamo sprendimo 32–40 punktuose padarė keletą teisės klaidų:
– pirma, jis pripažino, kad Komisija yra kompetentinga taikyti Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnį, nors pagal šios nuostatos 3 dalį tokia teisė paliekama valstybėms narėms,
– antra, Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnyje reikalaujama tik to, kad pavadinimas būtų vartojamas prekyboje arba bendrinėje kalboje, o tai yra objektyvi faktinė aplinkybė, kurios teisėtumas nepriklauso nuo subjektyvaus Komisijos vertinimo. Šio reglamento 13 straipsnis nesusijęs su registravimo procedūra,
– trečia, priešingai, nei pripažino Bendrasis Teismas (skundžiamo sprendimo 38 ir 39 punktai), Komisija neturi priemonių ir išsamių žinių apie vietos tradicijas, vartotojų įpročius, istoriją, kultūrą ir byloje nurodytas faktines aplinkybes, o nacionalinės institucijos turi. Būtent šios institucijos ir paneigė, kad nagrinėjamoje byloje kyla mėgdžiojimo rizika.
69. Komisija nesutinka su šiais argumentais ir teigia, kad Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas kartu su jo 13 straipsnio 1 dalies b punktu; tai patvirtino Bendrasis Teismas. Šios nuostatos kartu taikomos pirmą kartą, nes yra susidariusi ypatinga situacija, susijusi su nagrinėjamų SGN registravimo paraiškomis.
B. Vertinimas
70. Komisijos nurodytos situacijos ypatingumą lemia kelios faktinės aplinkybės, kurias reikia priminti:
– nuo 2014 m. gegužės 28 d. pavadinimai „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse – Prisuttu“, „Lonzo de Corse“/„Lonzo de Corse – Lonzu“ ir „Coppa de Corse“/„Coppa de Corse – Coppa di Corsica“ atitinkamais reglamentais yra įregistruoti kaip SKVN,
– šiuose reglamentuose tam tikroms Korsikoje įsisteigusioms įmonėms, naudojančioms tuos pavadinimus, buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis (jis baigėsi 2017 m. balandžio 27 d.), kad jos galėtų toliau gaminti produktus, kurių savybės skiriasi nuo produkto specifikacijose numatytų savybių,
– taigi atitinkamiems gamintojams buvo leista prisitaikyti prie Sąjungos lygmeniu patvirtintų produkto specifikacijų reikalavimų arba, to nepadarius, pakeisti naudojamą prekinį pavadinimą,
– pereinamuoju laikotarpiu šios įmonės 2014 m. sukūrė ir nuo 2015 m. teikė rinkai produktus pavadinimais „Jambon sec de l'Île de Beauté“, „Lonzo de l'Île de Beauté“ ir „Coppa de l'Île de Beauté“,
– Prancūzijos institucijos leido nuo 2015 m. iki 2017 m. balandžio mėn. kartu naudoti tris 2014 m. įregistruotas SKVN ir tris pavadinimus, kuriais žymimos tų pačių rūšių Korsikos dešros,
– įmonės, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, Prancūzijos institucijoms pateikė paraiškas dėl pavadinimų „Jambon sec de l'Île de Beauté“, „Lonzo de l'Île de Beauté“ ir „Coppa de l'Île de Beauté“ įregistravimo kaip SGN; šios paraiškos Komisijai buvo perduotos 2018 m. rugpjūčio 17 d., t. y. tuo metu, kai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tie pavadinimai nebegalėjo būti teisėtai naudojami,
– Prancūzijos institucijos patvirtino šias tris registravimo paraiškas, motyvuodamos tuo, kad jose nurodyti pavadinimai nemėgdžioja įregistruotų SKVN(39). Šiuo klausimu jos pažymėjo, kad: i) abi produktų grupės (t. y. įregistruotomis SKVN žymimi produktai ir produktai, kuriuos prašoma įregistruoti kaip SGN) aiškiai skiriasi, t. y. skiriasi jų žaliavos (gyvūnų veislė, skerdenų svoris), aprašymai, specifikacijos, gamybos apimtys ir pardavimo kainos; ii) pavadinimai yra pakankamai skirtingi, nevienodai tariami ir nėra homonimai, taip pat skiriasi logotipai (SKVN ir SGN)(40); iii) atsižvelgiant į produktų ir pavadinimų skirtumus ir precedentus aišku, kad vartotojai puikiai žinotų apie produkto, kurio pavadinimas įregistruotas kaip SKVN, ir produkto, tiekiamo rinkai pavadinimu „Île de Beauté“, kokybės skirtumus; iv) trys pavadinimai, kuriuose yra terminas „Île de Beauté“, ir trys atitinkami įregistruoti pavadinimai, kuriuose yra terminas „Corse“, susiję su ta pačia geografine vietove, „turi pakankamai skiriamųjų požymių“,
– vis dėlto Komisija ginčijamame sprendime atmetė Prancūzijos institucijų argumentus ir atsisakė įregistruoti tris SGN, konstatavusi, kad tai pavadinimai, kuriais potencialiai mėgdžiojami dėl panašaus produkto jau įregistruoti pavadinimai, todėl negali būti užtikrinta atitiktis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytoms tinkamumo registruoti sąlygoms,
– be to, Komisija mano, kad trijų prašomų įregistruoti SGN pavadinimai buvo naudojami prekyboje arba bendrinėje kalboje, pažeidžiant Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punktą. Taigi paraiškos neatitinka to reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų tinkamumo sąlygų.
71. Manau, kad Komisijos argumentai, Bendrojo Teismo patvirtinti skundžiamame sprendime, yra teisingi, ir nesutinku su apeliantų argumentais, kuriais jie grindžia savo pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.
72. Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad SGN turi atitikti produkto specifikacijas, kuriose, be kita ko, nurodomas bent „pavadinimas, kuris turi būti saugomas kaip kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, kai jis naudojamas prekyboje arba bendrinėje kalboje, ir tik tomis kalbomis, kuriomis konkretus produktas dabar yra arba anksčiau buvo apibūdinamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje“.
73. Jau minėjau, kad Europos Sąjungos lygmeniu vykdomame SGN įregistravimo procedūros etape Komisija turi atmesti paraišką, jeigu neįvykdytos būtinos sąlygos. Viena iš tokių sąlygų yra produkto pavadinimo, kuris teisėtai naudojamas prekyboje, nurodymas produkto specifikacijose.
74. Pavadinimas naudojamas neteisėtai, jeigu pažeidžiama Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta apsauga nuo mėgdžiojimo. Pagal šią nuostatą „[į]registruoti pavadinimai saugomi nuo <...> bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produktų ar paslaugų kilmė <...>“.
75. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime (36 ir 37 punktai), jeigu būtų leista įregistruoti SGN, kuria mėgdžiojamas kaip SKVN jau įregistruotas pavadinimas, Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta apsauga taptų neveiksminga. Įregistravus šį pavadinimą kaip SGN, anksčiau kaip SKVN įregistruotam pavadinimui nebegalėtų būti taikoma toje nuostatoje numatyta apsauga, atsižvelgiant į SGN. Taigi SGN registravimo paraiškoje pateiktose produkto specifikacijose negali būti nurodytas pavadinimas, kuriuo mėgdžiojamas anksčiau įregistruotos SKVN pavadinimas.
76. Apeliantai teigia, kad Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio pažeidimus turi tikrinti nacionalinės institucijos, o ne Komisija. Nepritariu šiam argumentui, nes, mano nuomone:
– Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalyje tik nurodyta, kad valstybės narės imasi būtinų veiksmų, siekdamos išvengti neteisėto SKVN ar SGN naudojimo arba jį sustabdyti; tokie veiksmai apima ir draudimą naudoti pavadinimus, kuriais mėgdžiojamos šios nuorodos(41),
– vis dėlto toje nuostatoje nenumatyta, kad Komisija negali uždrausti naudoti pavadinimus, kuriais mėgdžiojami anksčiau įregistruoti pavadinimai,
– Komisija turi imtis prieš mėgdžiojimą nukreiptų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui SKVN ir SGN ir taip būtų apginti ne tik pirkėjų interesai, bet ir interesai gamintojų, kurie įdėjo pastangų, siekdami užtikrinti teisėtai tokiomis nuorodomis pažymėtų produktų kokybę(42),
– šis aiškinimas atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 19 konstatuojamąją dalį: prioritetinis tikslas yra užtikrinti, kad su saugomais pavadinimais susijusių intelektinės nuosavybės teisių būtų vienodai laikomasi visoje Sąjungoje.
77. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „SKVN ir SGN apsaugos sistema iš esmės siekiama vartotojams užtikrinti, kad įregistruota nuoroda pažymėti žemės ūkio produktai dėl savo kilmės iš konkrečios geografinės srities turėtų tam tikras specifines savybes ir atitinkamai suteiktų kokybės garantiją, susijusią su jų geografine kilme, siekiant sudaryti galimybę žemės ūkio subjektams, įdėjusiems realių pastangų gerinti kokybę, už tai gauti didesnes pajamas ir užkirsti kelią tretiesiems asmenims piktnaudžiaujant gauti naudos iš šių produktų turimos reputacijos, įgytos dėl jų kokybės“(43).
78. Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu mėgdžiojimo draudimu siekiama užkirsti kelią kitiems gamintojams nesąžiningai pasinaudoti jau įregistruotų SKVN ir SGN reputacija.
79. Teisingumo Teismas teigia, kad „sąvoka „aliuzija [mėgdžiojimas]“ apima tokį atvejį, kai į produktui pažymėti vartojamą žymenį įeina saugomos geografinės nuorodos ar SKVN dalis, todėl vartotojas, susidūręs su atitinkamo produkto pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai suteikta ši nuoroda“(44). Svarbiausia, kad vartotojai pakankamai tiesiogiai ir nedviprasmiškai susietų atitinkamam produktui žymėti vartojamą žodį ir SGN.
80. Jurisprudencija, susijusi su „mėgdžiojimo“ sąvoka(45), iš esmės buvo suformuota atsakant į prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl prekių ženklų ar SKVN ir SGN saugomų pavadinimų. Sprendimai dėl apeliacinių skundų, pateiktų dėl Bendrojo Teismo priimtų sprendimų, kuriais aiškinama (ir taikoma) ši sąvoka, yra retesni.
81. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Bendrojo Teismo vertinimai, kuriuose pripažįstama arba paneigiama, kad nauju skiriamuoju žymeniu (prireikus prašoma įregistruoti SKVN arba SGN) mėgdžiojamas jau saugomas pavadinimas, yra „faktinio pobūdžio“ ir iš esmės negali būti ginčijami apeliacine tvarka(46).
82. Remiantis šia prielaida negalima pritarti apeliantų teiginiui, kad Bendrasis Teismas pritarė Komisijos argumentui dėl mėgdžiojimo buvimo nagrinėjamoje byloje. Tai yra fakto klausimas, dėl kurio galutinį žodį turi tarti Bendrasis Teismas ir kuris negali būti peržiūrėtas apeliacine tvarka.
83. Tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas pripažintų, kad šiuo klausimu pateikti argumentai gali būti peržiūrimi apeliacine tvarka, sutinku su Bendrojo Teismo vertinimu dėl mėgdžiojimo, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, buvimo.
84. Nuo 2015 m. prekyboje naudojami ginčijami pavadinimai yra susiję su ta pačia geografine vietove (Korsikos sala) kaip ir SKVN. Sintagma „Île de Beauté“ – tai įprasta sąvoka, kuri Prancūzijos vartotojui reiškia Korsikos salą(47). Nors pavadinimai nėra visiškai ar iš dalies homonimiški(48), egzistuoja sinonimija ir negalima paneigti mėgdžiojimo, kuriam nereikalingas fonetinis panašumas.
85. Produktų, kurių pavadinimą prašoma įregistruoti kaip SGN, ir SKVN jau žymimų produktų kokybės skirtumai nenurodyti etiketėje ir yra žinomi tik ypač gerai informuotai visuomenei. Iš šių skirtumų matyti, kad produktai, kuriems suteikta SGN, yra prastesnės kokybės ir ne taip glaudžiai susiję su gamybos vietove(49). Vartotojų suvokimo nepakanka, kad būtų galima teigti, jog prašomos įregistruoti SGN yra savarankiškos nuorodos ir skiriasi nuo įregistruotų SKVN, kai nesiremiama objektyviais tyrimais ir apklausomis(50).
86. Galiausiai apeliantai tvirtina, kad pagal skundžiamą sprendimą toje pačioje teritorijoje negali koegzistuoti skirtingų rūšių pavadinimai, skirti panašiems produktams žymėti.
87. Nors Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nepateikė aiškios pozicijos dėl šio argumento, jis išanalizavo SKVN ir SGN koegzistavimo atvejus(51) ir šiuo klausimu išdėstytuose savo motyvuose nenustatė jokios teisės klaidos. Apeliantų nurodyti SKVN ir SGN koegzistavimo pavyzdžiai buvo pripažinti priimtinais pagal jau panaikintas teisės normas (SKVN „Corse/Vin de Corse“ ir SGN „Île de Beauté“) arba iki Sąjungos geografinių nuorodų apsaugos sistemos įsigaliojimo (SKVN „Aceto balsamico tradizionale di Modena“ ir SGN „Aceto Balsamico di Modena“).
88. Pagal Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytą sistemą dviejų panašių pavadinimų, skirtų tiems patiems produktams toje pačioje vietovėje žymėti, koegzistavimas iš esmės turi būti draudžiamas, nes dėl vėlesnės SGN susilpnėtų tuo reglamentu ankstesnei SKVN suteikta apsauga ir būtų pakenkta SKVN reputacijai.
89. Vadinasi, apeliacinio skundo pirmasis pagrindas taip pat turi būti atmestas.
VII. Bylinėjimosi išlaidos
90. Kadangi šioje išvadoje nagrinėjami tik du apeliacinio skundo pagrindai, o kiti pagrindai neanalizuojami, negaliu pateikti pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantų.
VIII. Išvada
91. Siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo dėl 2023 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Cunsorziu di i Salamaghji Corsi – Consortium des Charcutiers Corses ir kt. / Komisija (T-34/22, EU:T:2023:386) pirmąjį ir antrąjį pagrindus.