Byla T‑369/03
Arizona Chemical BV ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Direktyva 67/548/EEB – Atsisakymas išbraukti kanifoliją iš pavojingų medžiagų sąrašo – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, kurio negalima ginčyti – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Senatis – Prieštaravimas dėl teisėtumo – Nepriimtinumas“
Nutarties santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių – Direktyvos dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo derinimo su technikos pažanga procedūra – Komisijos laiškas, kuriuo atmetamas tam tikrų atitinkamos medžiagos gamintojų prašymas išbraukti ją iš sąrašo – Netaikymas
(EB 230 straipsnis; Tarybos direktyvos 67/548 29 straipsnis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Direktyva dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo – Atitinkamiems ūkio subjektams procedūrinių garantijų nesuteikianti direktyva – Šių ūkio subjektų ieškinys dėl akto, priimto per direktyvos pakeitimo procedūrą – Nepriimtinumas
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Tarybos direktyvos 67/548 14 straipsnis ir VI priedo 1.7.2 punkto trečioji pastraipa, 4.1.3, 4.1.4 ir 4.1.5 punktai)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Visuotinai taikomas aktas – Rūpestingumo pareiga – Pareiga, priėmimo procedūroje dalyvavusiems ūkio subjektams nesuteikianti teisės pareikšti ieškinį
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)
4. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Senaties terminas – Atskaitos taškas – Atsakomybė dėl visuotinai taikomo akto – Žalingų akto pasekmių atsiradimo data
(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis)
5. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Senaties terminas – Atskaitos taškas – Tęstinio pobūdžio žala – Data, į kurią reikia atsižvelgti
(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis)
6. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinys, kuriuo siekiama Bendrijos institucijos padarytos žalos atlyginimo – Minėtų reikalavimų nesilaikymas – Nepriimtinumas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga
(Pirmosios instancijos teismo Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
1. Nepriimtinas yra ieškinys dėl panaikinimo, kurį į Direktyvos 67/548 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo I priedą įtrauktos jautrinančios medžiagos gamintojai pareiškė dėl Komisijos atsisakymo reguliavimo komitete pateikti šios direktyvos pakeitimo pasiūlymą dėl šios medžiagos išbraukimo iš sąrašo dvidešimt devintąjį kartą derinant direktyvą su technikos pažanga.
Iš tikrųjų, kad laiškas galėtų būti kvalifikuojamas kaip sprendimas EB 230 straipsnio prasme, nepakanka, kad jį būtų išsiuntusi Bendrijos institucija adresatui, atsakydama į pastarojo pateiktą prašymą, nes aktai, dėl kurių gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį, yra tik tokios priemonės, kurios sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti ieškovo interesus akivaizdžiai pakeičiant jo teisinę padėtį.
Šiuo atžvilgiu ginčijamas aktas įsiterpia į atitinkamoms medžiagoms būdingų savybių preliminaraus nagrinėjimo procedūrą, kuri, nors nėra skirta aptariamų ūkio subjektų individualiems interesams arba individualaus pobūdžio sprendimui jų atžvilgiu parengti, yra tik išankstinis visuotinai taikomo akto parengimo etapas, tai yra pasiūlymas pakeisti direktyvą, kaip numatyta Direktyvos 67/548 29 straipsnyje. Be to, jei asmenims būtų suteikta galimybė procedūrą, per kurią priimamos Direktyvą 67/548 keičiančios visuotinai taikomos priemonės, pakeisti į individualaus pobūdžio procedūrą, pateikiant Komisijai rašytinį prašymą, į kurį ši institucija turi atsakyti pagal EB 21 straipsnio trečiojoje pastraipoje įtvirtintą bendrąją gero elgesio taisyklę, tai prieštarautų pirmiau nurodytiems principams. Toks atsakymas, net jei jis yra galutinis, negali pakeisti procedūros, kuriai vykstant medžiagos klasifikuojamos arba išbraukiamos iš sąrašo, teisinio pobūdžio ir jo vieno nepakanka, kad jo adresatui būtų suteikta galimybė pareikšti ieškinį.
Be to, Bendrijos institucijos atsisakymas atšaukti ar pakeisti aktą pats savaime yra aktas, kurio teisėtumas gali būti tikrinamas pagal EB 230 straipsnį tik tuo atveju, jeigu aktas, kurį Bendrijos institucija atsisako atšaukti arba pakeisti, gali būti ginčijamas pagal šią nuostatą. Taigi pasiūlymas dėl šios direktyvos pakeitimo, kurio prašė ieškovės, taip pat nėra aktas, kurį galima ginčyti EB 230 straipsnio prasme, dėl jo tarpinio ir parengiamojo pobūdžio, nes dėl aktų ar sprendimų, kurių rengimas apima keletą etapų, iš esmės ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti tik dėl priemonių, kurios šios procedūros pabaigoje galutinai įtvirtina institucijos poziciją, išskyrus tarpines priemones, kurių tikslas parengti galutinį sprendimą.
(žr. 56, 60, 63–64, 66 punktus)
2. Tai, jog asmuo vienaip ar kitaip dalyvauja Bendrijos teisės akto priėmimo procese, šį asmenį konkrečiai išskiria nagrinėjamo akto atžvilgiu, o tai būtinai reiškia, jog šis aktas jam sukelia privalomų pasekmių, tik jei taikomi Bendrijos teisės aktai jam suteikia atitinkamas procedūrines garantijas. Taigi, kalbant būtent apie visuotinai taikomus aktus, kurių atžvilgiu iš esmės nei aktų rengimo procesas, nei aktų pobūdis pagal bendruosius Bendrijos teisės principus, kaip antai teisė būti išklausytam, nereikalauja paveiktų asmenų dalyvavimo, nebent jų dalyvavimas šioje procedūroje būtų aiškiai numatytas, nesant aiškiai užtikrintų procedūrinių teisių, bet kurio suinteresuotojo asmens galimybė, jei jis dalyvavo norminio akto rengime, pareikšti ieškinį dėl šio akto prieštarautų EB 230 straipsnio turiniui ir prasmei.
Šiuo atžvilgiu Direktyvoje 67/548 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo nėra nuostatos, kuri suinteresuotiesiems ūkio subjektams, pavyzdžiui, kalifoniją bei iš šios medžiagos gaunamus produktus gaminančioms ir parduodančioms įmonėms, suteiktų teisę pradėti šios direktyvos derinimo su technikos pažanga procedūrą, ar taisyklės, įpareigojančios Komisiją, prieš pateikiant pasiūlymą dėl derinimo, laikytis procedūros, kuriai vykstant šie subjektai naudotųsi procedūrinėmis garantijomis. Direktyvos 67/548 VI priedo 1.7.2 punkto trečioji pastraipa, numatanti atitinkamų ūkio subjektų galimybę, kai jie turi naujos informacijos, valstybės narės kompetetingoms institucijoms pateikti pasiūlymą, ir šio priedo 4.1.3, 4.1.4 ir 4.1.5 punktai bei tos pačios direktyvos 14 straipsnis, numatantys šių ūkio subjektų pareigą pranešti, Bendrijos lygiu jiems nesuteikia jokių procedūrinių garantijų. Taigi šios nuostatos neleidžia priimti ieškinio, kurį šie ūkio subjektai pareiškė dėl Komisijos atsisakymo reguliavimo komitete pateikti pasiūlymą dėl pakeitimo vykstant šiai derinimo procedūrai.
(žr. 72–74, 76–78, 80 punktus)
3. Vykstant procedūrai, per kurią priimami visuotinai taikomi aktai, institucijoms tenkanti rūpestingumo pareiga iš esmės yra objektyvi procedūrinė garantija, kylanti iš absoliučios ir besąlyginės Bendrijos institucijos pareigos, susijusios su akto parengimu, o ne su kokios nors individualios teisės įgyvendinimu. Iš to matyti, kad tokia pareiga, kurios apimtis skiriasi nuo individualaus pobūdžio aktų priėmimui skirtose administracinėse procedūrose egzistuojančios pareigos apimties, tiesiogiai nesuteikia teisių ūkio subjektams, dalyvaujantiems priėmimo procedūroje, ir nesuteikia jiems galimybės kreiptis į Bendrijos teismą.
(žr. 86–88 punktus)
4. Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje bylų prieš Bendriją su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais atveju numatytas penkerių metų senaties terminas nepradedamas skaičiuoti, kol nėra patenkintos visos žalos atlyginimo pareigai keliamos sąlygos. Šios sąlygos yra tokios: Bendrijos institucijų neteisėti veiksmai, nurodytos žalos tikrumas ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir nurodytos žalos. Su tikros žalos buvimu susijusi sąlyga yra įvykdyta, jeigu žala neišvengiama ir pakankamai tikrai numatoma, nors dar negali būti tiksliai apskaičiuota.
Kai Bendrijos atsakomybė kyla iš visuotinai taikomo akto, senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai atsiranda šio akto žalingos pasekmės, tai yra suinteresuotiesiems asmenims patyrus tikrą žalą.
(žr. 106–107 punktus)
5. Tęstinės žalos atveju Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje nurodytas senaties terminas taikomas ankstesniam nei penkeri metai iki senaties terminą nutraukiančio akto laikotarpiui ir netaikomas vėliau atsiradusiems reikalavimams. Šiuo atžvilgiu pagal 46 straipsnį senaties terminą nutraukiančiu aktu laikomas Teisingumo Teisme pareikštas ieškinys arba preliminarus reikalavimas, kurį nukentėjęs asmuo pateikė kompetentingai institucijai.
(žr. 116 punktą)
6. Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą, susijusį su ieškinio turiniu ir kurio nesilaikymas sudaro draudimą tęsti bylos nagrinėjimą viešosios tvarkos požiūriu, ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šis nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai ir kad Pirmosios instancijos teismas galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus be jokios kitos pagrindžiančios informacijos. Konkrečiau kalbant, ieškinyje, kuriuo siekiama Bendrijos institucijos tariamai padarytos žalos atlyginimo, turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti veiksmus, kuriais ieškovas kaltina instituciją, priežastys, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kurią jis teigia patyręs, bei žalos pobūdis ir dydis.
(žr. 119–120 punktus)