Byla T‑296/11

Cementos Portland Valderrivas, SA

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo prašoma pateikti informacijos – Prašomos informacijos reikalingumas – Pakankamai svarūs įrodymai – Teisminė kontrolė – Proporcingumas“

Santrauka – 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Parengtinio tyrimo stadija prieš išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus – Bendrojo Sąjungos teisės principo, pagal kurį turi būti suteikta apsauga nuo savavališko ar neproporcingo viešosios valdžios kišimosi, paisymas – Komisijos pareiga turėti pakankamai svarių įrodymų, kad būtų galima įtarti konkurencijos taisyklių pažeidimą – Įrodymų pakankamo svarumo vertinimas

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis)

2.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Prašymo teisinių pagrindų ir tikslo nurodymas – Reikalavimas, kad egzistuotų reikalingumo ryšys tarp prašomos informacijos ir tiriamo pažeidimo – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis)

3.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

4.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Komisijos įgaliojimai – Riba – Reikalavimas, kad egzistuotų reikalingumo ryšys tarp prašomos informacijos ir tiriamo pažeidimo – Prašomos informacijos viešumas

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalis)

5.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Komisijos įgaliojimai – Įgaliojimas pateikti prašymą, į kurį atsakius prašomi duomenys taps oficialūs – Ribos

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnis)

6.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Prašymas pateikti informaciją – Komisijos įgaliojimai – Riba – Proporcingumo principo paisymas – Įmonei nustatytas terminas atsakymui pateikti – Proporcingumo vertinimas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis)

1.      Tyrimo priemonės, kurių Komisija ėmėsi administracinės procedūros pagal Reglamentą Nr. 1/2003 parengtinio tyrimo stadijoje, be kita ko, patikrinimai ir prašymai pateikti informacijos, pagal savo pobūdį reiškia kaltinimą padarius pažeidimą ir gali turėti didelę įtaką įtariamų įmonių padėčiai. Dėl to svarbu vengti šioje administracinės procedūros stadijoje negrįžtamai pažeisti teisę į gynybą, nes patvirtintos tyrimo priemonės gali turėti lemiamą reikšmę renkant įmonių veiksmų, už kuriuos joms gali kilti atsakomybė, neteisėtumo įrodymus.

Todėl negalima reikalauti, kad Komisija per parengtinio tyrimo stadiją nurodytų ne tik ketinamus patikrinti įtarimus dėl pažeidimo, bet ir požymius, t. y. įrodymus, kuriais remdamasi ji įtaria esant padarytą SESV 101 straipsnio pažeidimą. Iš tiesų tokia pareiga paneigtų teismų praktikoje nustatytą tyrimo veiksmingumo apsaugos ir suinteresuotosios įmonės teisės į gynybą apsaugos pusiausvyrą.

Vis dėlto negalima daryti išvados, jog Komisija iki sprendimo pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį priėmimo neprivalo turėti įrodymų, kuriais remdamasi įtaria, kad yra padarytas SESV 101 straipsnio pažeidimas.

Iš tiesų reikalavimas saugoti bet kurio – fizinio ar juridinio – asmens privačios veiklos sferą nuo valstybės institucijų savavališko ar neproporcingo kišimosi yra bendrasis Sąjungos teisės principas. Siekiant laikytis šio bendrojo principo, sprendimu, kuriuo prašoma pateikti informacijos, turi būti siekiama surinkti dokumentus, reikalingus tam tikrų faktinių ir teisinių aplinkybių, apie kurias Komisija jau turi tam tikros informacijos, tikrumui ir apimčiai patikrinti, esant pakankamai svarių įrodymų įtarti, jog buvo pažeistos konkurencijos taisyklės.

Šiuo klausimu šių įrodymų pakankamo svarumo vertinimas turi būti atliktas atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ginčijamas sprendimas priimamas parengtinio tyrimo stadijoje, kuri skirta Komisijai leisti surinkti visą svarbią konkurencijos normų pažeidimą ar jo nebuvimą patvirtinančią informaciją ir suformuluoti pirminę poziciją dėl procedūros ir jos vėlesnės eigos. Kad tai padarytų, Komisija turi teisę išsiųsti prašymus pateikti informacijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį arba imtis patikrinimų pagal to paties reglamento 20 straipsnį. Iš tiesų negalima šioje stadijoje, iki sprendimo, kuriuo prašoma pateikti informacijos, priėmimo, reikalauti, kad Komisija turėtų pažeidimo buvimą patvirtinančių įrodymų. Vadinasi, pakanka, kad minėti įrodymai sukeltų pagrįstą įtarimą dėl įtariamų pažeidimų padarymo tam, kad Komisija galėtų prašyti pateikti papildomos informacijos, priimdama sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį.

(žr. 35, 37–40, 43 punktus)

2.      Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalimi Komisijai nustatyta pareiga nurodyti prašymo pateikti informacijos teisinį pagrindą ir tikslą yra esminis reikalavimas, kad būtų nurodytas suinteresuotųjų įmonių pateikti prašomos informacijos pagrįstumas ir kad jos galėtų suvokti bendradarbiavimo pareigos apimtį, kartu apsaugant jų teisę į gynybą. Tuo remiantis darytina išvada, kad Komisija gali reikalauti pateikti tik tą informaciją, kuria remdamasi galėtų patikrinti įtarimus dėl pažeidimo, kuriais grindžiamas atliekamas tyrimas ir kurie yra nurodyti prašyme pateikti informacijos.

Atsižvelgiant į didelius Komisijos įgaliojimus atlikti tyrimus ir patikrinimus, būtent Komisija turi įvertinti informacijos, kurios ji prašo iš atitinkamų įmonių, reikalingumą. Dėl Bendrojo Teismo atliekamos šio Komisijos vertinimo kontrolės reikia priminti, kad, remiantis teismų praktika, „reikiamos informacijos“ sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiant Komisijai buvo suteikti aptariami įgaliojimai atlikti tyrimą. Taigi sąsajos tarp prašymo pateikti informacijos ir įtariamo pažeidimo reikalavimas įvykdomas, jeigu šioje procedūros stadijoje minėtas prašymas teisėtai gali būti laikomas turinčiu ryšį su tariamu pažeidimu, t. y. jei Komisija gali pagrįstai įtarti, jog dokumentas padės jai nustatyti įtariamą pažeidimą.

(žr. 36, 66 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 64 punktą)

4.      Nors tokia informacija, kaip antai tikslų adresą atitinkantys pašto indeksai, Komisijai yra prieinama nesant reikalo nurodyti ją pateikti, tai yra logiškas tik ieškovės turimos informacijos papildymas. Todėl galimas tos informacijos viešumas nesudaro kliūčių ją laikyti reikiama, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalį.

(žr. 74, 75 punktus)

5.      Kadangi informacijos teikimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį reikia suprasti ne tik kaip dokumentų pateikimą, bet ir kaip pareigą atsakyti į su tais dokumentais susijusius klausimus, Komisija gali prašyti pateikti ne tik duomenis, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo bet kokių suinteresuotosios įmonės veiksmų. Todėl Komisija gali įmonei pateikti klausimus, į kuriuos pateikus atsakymus tie duomenys tampa oficialūs.

Vis dėlto, naudojantis šia prerogatyva privalu laikytis bent dviejų principų. Pirma įmonei pateikiami klausimai negali versti jos prisipažinti padarius pažeidimą. Antra, atsakymų į šiuos klausimus pateikimas neturi būti našta, neproporcinga tyrimo poreikiams.

(žr. 80, 81 punktus)

6.      Prašymuose pateikti informacijos, kuriuos Komisija pateikia įmonei, turi būti laikomasi proporcingumo principo, o įmonei nustatyta pareiga jai pateikti informacijos neturi būti neproporcinga našta, palyginti su tyrimo poreikiais.

Siekiant įvertinti, ar našta, atsiradusi dėl pareigos atsakyti į klausimus per Komisijos nustatytą terminą, gali būti neproporcinga, reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad įmonei sprendimo, kuriuo prašoma pateikti informacijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį, adresatei, gali būti skirta ne tik vienkartinė arba periodinė bauda už neišsamią arba pavėluotai pateiktą ar išvis nepateiktą informaciją pagal atitinkamai Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies b punktą ir 24 straipsnio 1 dalies d punktą, bet ir bauda pagal minėto reglamento 23 straipsnio 1 dalies b punktą už pateiktą informaciją, kurią Komisija įvertino kaip neteisingą ar klaidinančią.

Iš to matyti, kad ypač svarbu išnagrinėti, ar terminas, nustatytas sprendime, kuriuo prašoma pateikti informacijos, yra tinkamas. Iš tiesų reikia, kad per tą terminą adresatas galėtų ne tik fiziškai pateikti atsakymą, bet ir įsitikinti, jog pateikta informacija yra išsami, teisinga ir neklaidinanti.

(žr. 86, 96, 97 punktus)