Byla C‑108/10

Ivana Scattolon

prieš

Ministero dell’Istruzione, dell’Università e della Ricerca

(Tribunale di Venezia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Socialinė politika – Direktyva 77/187/EEB – Darbuotojų teisių apsauga įmonės perdavimo atveju – Sąvokos „įmonė“ ir „perdavimas“ – Viešosios teisės reglamentuojamas perdavėjas ir perėmėjas – Perėmėjo taikomos kolektyvinės sutarties taikymas nuo perdavimo dienos – Darbo užmokestis – Atsižvelgimas į darbo stažą, įgytą dirbant pas perdavėją“

Sprendimo santrauka

1.        Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Įmonių perdavimas – Darbuotojų teisių apsauga – Direktyva 77/187 – Taikymo sritis – Valstybės narės viešosios valdžios institucijos atliktas kitoje viešosios valdžios institucijoje dirbančių darbuotojų, kurie mokykloms teikia pagalbines paslaugas, perėmimas

(Tarybos direktyva 77/187)

2.        Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Įmonių perdavimas – Darbuotojų teisių apsauga – Direktyva 77/187 – Perėmėjo taikomos kolektyvinės sutarties taikymas nedelsiant perkeltiems darbuotojams – Draudimas mažinti darbo užmokestį – Apimtis

(Tarybos direktyvos 77/187 3 straipsnis)

1.        Valstybės narės viešosios valdžios institucijos atliktas kitoje viešosios valdžios institucijoje dirbančių darbuotojų, kurie mokykloms teikia pagalbines paslaugas, būtent vykdo priežiūros ir administracinės pagalbos užduotis, perėmimas yra įmonės perdavimas pagal Direktyvą 77/187 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo, kai tokie darbuotojai sudaro struktūrinę grupę darbuotojų, kuriems taikoma pagal tokios valstybės narės vidaus teisę darbuotojams numatyta apsauga.

Nors tiesa, kad pagal Direktyvos 77/187, iš dalies pakeistos Direktyva 98/50, 1 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2001/23 1 straipsnio 1 dalį į Direktyvos 77/187 taikymo sritį neįtraukti viešosios administracijos struktūrinis pertvarkymas ir vienos viešosios administracijos administracinių funkcijų perdavimas kitai, vis dėlto šios sąvokos apima tik tuos atvejus, kai perduodama su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu susijusi veikla. Jei būtų pritarta kitokiam aiškinimui, perkeldama tokius darbuotojus atitinkama viešoji administracija galėtų netaikyti Direktyvos 77/187 remdamasi vien tuo, kad perkėlimas yra susijęs su darbuotojų reorganizacija.

Direktyvoje 77/187 įtvirtintų normų taikymas tokiais atvejais neturi įtakos valstybių narių kompetencijai tobulinti savo viešąsias administracijas. Vienintelis šios direktyvos taikymo poveikis yra tai, jog užkertamas kelias tam, kad perkelti darbuotojai vien dėl perkėlimo atsidurtų mažiau palankioje situacijoje, palyginti su ta, kurioje buvo iki perkėlimo. Kaip matyti iš Direktyvos 77/187 4 straipsnio, pagal ją iš valstybių narių neatimama galimybė leisti darbdaviams iš dalies pakeisti darbo santykius nepalankia linkme, būtent kiek tai susiję su apsauga nuo atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio sąlygomis. Pagal šią direktyvą tik draudžiama, kad tokie pakeitimai būtų daromi atliekant perdavimą arba dėl jo.

(žr. 54, 58, 59, 66 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Kai dėl perdavimo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 77/187 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo, perkeltiems darbuotojams iš karto pradedama taikyti perėmėjo taikoma kolektyvinė sutartis ir kai tokioje sutartyje numatytos darbo užmokesčio sąlygos visų pirma susijusios su darbo stažu, pagal šios direktyvos 3 straipsnį draudžiama, jog gerokai sumažėtų perkeltų darbuotojų darbo užmokestis, palyginti su tuo, kurį jie gavo prieš pat perkėlimą, dėl to, kad apskaičiuojant jų pradinį darbo užmokestį pas perėmėją neatsižvelgta į jų dirbant pas perdavėją įgytą darbo stažą, kuris atitinka pas perėmėją dirbančių darbuotojų darbo stažą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar toks perdavimas lėmė tokį darbo užmokesčio sumažėjimą.

Nors tiesa, kad šio 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintą normą reikia suprasti taip, jog ja leidžiama, kad nuo perdavimo dienos perėmėjas turi teisę taikyti savo taikomoje kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sąlygas, įskaitant susijusias su darbo užmokesčiu, be to, ja perėmėjui ir kitoms sutarties šalims palikta galimybė perkeltų darbuotojų darbo užmokestį pritaikyti prie konkretaus perdavimo aplinkybių, vis dėlto pasirinkta tvarka turi atitikti šios direktyvos tikslą užkirsti kelią tam, kad perkelti darbuotojai atsidurtų mažiau palankioje situacijoje vien dėl šio perdavimo. Taigi naudodamasis šia galimybe perėmėjas negali nustatyti tokiems darbuotojams sąlygų, kurios bendrai būtų nepalankesnės nei taikytos iki perdavimo, arba dėl to negali atsirasti tokių pasekmių. Priešingu atveju Direktyva 77/187 siekiamo tikslo įgyvendinimui lengvai kiltų grėsmė bet kuriame kolektyvių sutarčių reglamentuojamame sektoriuje, o tai turėtų neigiamos įtakos šios direktyvos veiksmingam poveikiui.

Vis dėlto negalima veiksmingai remtis šia direktyva siekiant, kad įmonės perdavimo atveju būtų pagerintos darbo užmokesčio ar kitos darbo sąlygos. Be to, pagal šią direktyvą nedraudžiama, jog šiek tiek skirtųsi perkeltų darbuotojų ir perkėlimo momentu pas perėmėją jau dirbusių darbuotojų darbo užmokestis. Vertinant tokio skirtumo teisėtumą gali būti svarbūs kiti dokumentai ir teisės principai, tačiau šia direktyva tik siekiama užkirsti kelią tam, kad vien dėl perkėlimo pas kitą darbdavį darbuotojai atsidurtų nepalankesnėje padėtyje nei iki tol.

(žr. 74–77, 83 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)