BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2011 m. gegužės 23 d.

Byla T‑493/09 P

Y

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Atleidimas iš darbo – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Y prieš Komisiją (F–29/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑393 ir II‑A‑1‑2099) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Y padengia savo ir Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Tarnautojų teisme, pakartojimas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

4.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Pareiga informuoti viršininką apie faktus, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, jog egzistuoja neteisėta veikla ar rimtas pažeidimas – Taikymo sritis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnis)

1.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalies ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto, be kita ko, matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas.

Šis reikalavimas nėra įvykdytas, jei kaltinimai susiję su teisės klaidomis, kuriomis remiantis negalima taip tiksliai, kaip reikalaujama, nustatyti šių dalių, ir juose nėra išplėtoti teisiniai argumentai, kuriais grindžiami ieškovo teiginiai.

(žr. 27 ir 28 punktus)

Nuoroda: 2010 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Collée, T‑78/09 P, 20 ir 21 punktai.

2.      Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnį apeliacinis skundas Bendrajame Teisme pateikiamas tik teisės klausimais, todėl tik Tarnautojų teismas gali nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitiktų jam pateiktų bylos dokumentų, ir jas įvertinti.

Tam, kad nebūtų pažeistas apeliacinio teismo vaidmuo, įrodymų iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos dokumentų, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo.

(žr. 34 ir 35 punktus)

Nuoroda: 1998 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo New Holland Ford prieš Komisiją, C‑8/95 P, Rink. p. I‑3175, 72 punktas; 2006 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3173, 54 punktas; 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 108 punktas; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bianchi prieš ETF, T‑338/07 P, 61 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

3.      Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalyje ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytų reikalavimų neatitinka apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami ar pažodžiui atpasakojami Tarnautojų teisme pateikti ieškinio pagrindai ir argumentai. Iš tiesų toks apeliacinis skundas yra prašymas paprasčiausiai peržiūrėti Tarnautojų teismo nagrinėtą ieškinį, o tai nepatenka į Bendrojo Teismo kompetenciją.

(žr. 57 punktą)

Nuoroda: minėto Sprendimo Parlamentas prieš Collée 22 punktas.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „institucijos veiksmai, <...> neturi <...> turėti jokių žalingų padarinių“ pareigūnui, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį pranešė informaciją, susijusią su faktais, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, kad, galbūt, egzistuoja neteisėta veikla, arba Europos Bendrijų pareigūnų pareigų pažeidimas, „jei pareigūnas veikė pagrįstai ir sąžiningai“. Net manant, kad šis sąžiningumo reikalavimas galėtų būti aiškinamas, kaip įpareigojantis atitinkamą pareigūną imtis veiksmų siekiant įrodyti šių teiginių tikrumą, tuo remiantis aiškiai ir bet kuriuo atveju negalima neinformuoti savo viršininko apie tokius veiksmus, ypač kai kalbama apie tyrimus, dėl kurių gali būti pakenkta institucijos įvaizdžiui. Suinteresuotasis asmuo taip pat negali pateisinti šių veiksmų tuo, kad viršininkas jam nekelia pasitikėjimo, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad pareigūnas informuoja apie šioje dalyje nurodytus faktus, jeigu, jo nuomone, tai daryti verta, generalinį sekretorių arba lygiavertes pareigas einančius asmenis, arba betarpiškai Europos kovos su sukčiavimu tarnybą.

(žr. 62 punktą)