Laikina versija

Byla T‑52/15

Sharif University of Technology

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Parama Irano vyriausybei – Mokslo tyrimų ir technologinės plėtros veikla karinėje ir su ja susijusiose srityse – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisės ir vertinimo klaidos – Teisė į nuosavybę – Proporcingumas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Reikalavimas atlyginti žalą“

Santrauka – 2016 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Parama Irano vyriausybei – Sąvoka – Priežastinio ryšio tarp parama Irano vyriausybei pripažintino elgesio ir branduolinių ginklų platinimo veiklos būtinumas – Nebuvimas

(Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir Sprendimo 2012/35/BUSP 13 konstatuojamoji dalis; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a ir d punktai)

2.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Parama Irano vyriausybei – Sąvoka – Mokslo tyrimų ir technologinės plėtros veikla karinėje ir su ja susijusiose srityse – Įtraukimas – Sąlyga

(Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 1 straipsnio 1 dalies c punktas ir 20 straipsnio 1 dalies c punktas; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 23 straipsnio 2 dalies d punktas)

3.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisės į saviraiškos laisvę ir informaciją ribojimas – Teisės į mokslą ribojimas – Teisės į nuosavybę ribojimas – Proporcingumo principo ribojimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 14 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimai 2010/413/BUSP ir 2014/776/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 1202/2014)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Vienos iš šių sąlygų nebuvimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

1.      Kalbant apie ribojamąsias priemones Iranui, kaip antai subjektų, teikiančių paramą Irano vyriausybei, lėšų įšaldymą, kriterijus, susijęs su paramos minėtai vyriausybei teikimu, nereiškia, kad turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp parama Irano vyriausybei pripažintino elgesio ir branduolinių ginklų platinimo veiklos.

Aišku, šis kriterijus apima ne bet kokią paramą Irano vyriausybei, o tik tas paramos formas, kurios dėl savo kiekybinės ar kokybinės svarbos prisideda prie Irano branduolinės veiklos. Paramos vyriausybei kriterijus, aiškinamas, kontroliuojant Sąjungos teismui, siejant jį su tikslu daryti spaudimą Irano vyriausybei, kad ši nutrauktų su branduolinių ginklų platinimo rizika susijusią veiklą, objektyviai apibrėžia ribotą kategoriją asmenų ir subjektų, kuriems gali būti taikomos lėšų įšaldymo priemonės.

Atsižvelgiant į lėšų įšaldymo priemonių tikslą, iš minėto kriterijaus nedviprasmiškai matyti, kad jis tiksliai ir konkrečiai taikomas atitinkamo asmens ar subjekto veiklai, kuri, net savaime neturėdama tiesioginio ar netiesioginio ryšio su branduolinių ginklų platinimu, gali jį skatinti, nes per ją Irano vyriausybei teikiami ištekliai arba materialinės, finansinės ar logistinės priemonės, leidžiančios tęsti platinimo veiklą.

Tačiau sąvoka „parama Irano vyriausybei“ nereiškia ryšio tarp šios paramos ir Irano Islamo Respublikos branduolinės veiklos įrodymo. Šiuo atžvilgiu nereikia painioti, pirma, Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 20 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 23 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinto kriterijaus, susijusio su parama Irano vyriausybei, su, antra, kriterijumi dėl „paramos Irano veiklai, susijusiai su didesne branduolinių ginklų platinimo rizika, arba Irano branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimu“, įtvirtintu šio sprendimo 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir šio reglamento 23 straipsnio 2 dalies a punkte. Taikant pirmąjį kriterijų nereikalaujama, kad būtų tam tikro laipsnio, net ir netiesioginė, sąsaja su Irano branduoline veikla, tačiau sąsaja turi būti taikant minėtąjį antrąjį kriterijų, susijusį su parama Irano branduolinei veiklai.

Kalbant apie paramos Irano vyriausybei kriterijų, iš Sprendimo 2012/35, kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas 2010/413 ir ginčijamas kriterijus įtrauktas į Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punktą, 13 konstatuojamosios dalies matyti, jog Taryba konstatavo, kad parama Irano vyriausybei padėtų jai vykdyti branduolinę veiklą, dėl kurios kyla ginklų platinimo pavojus, arba kurti branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemas, ir nusprendė išplėsti įtraukimo į sąrašus kriterijus bei nustatyti lėšų įšaldymo priemones ir asmenims, ir subjektams, kurie tai vyriausybei teikia paramą, nereikalaujant, kad ši parama būtų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su tokia veikla.

Taigi ryšio tarp paramos Irano vyriausybei ir branduolinių ginklų platinimo veiklos buvimas tiesiogiai nustatytas taikytinuose teisės aktuose. Šiomis aplinkybėmis paramos Irano vyriausybei kriterijus turi būti suprantamas taip, kad jis taikytinas bet kokiai paramai, kuri, nors tiesiogiai arba netiesiogiai nesusijusi su branduolinių ginklų platinimu, vis dėlto dėl savo kiekybinės arba kokybinės svarbos gali jį paskatinti, kai Irano vyriausybei suteikiami ištekliai arba finansinė, logistinė ar materialinė parama. Vadinasi, Taryba neprivalo įrodyti, kad egzistuoja ryšys tarp parama pripažįstamo elgesio ir paramos branduolinių ginklų platinimo veiklai, nes toks ryšys nustatytas taikytinose bendro pobūdžio taisyklėse.

(žr. 49–54 punktus)

2.      Iš Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui ir Reglamento Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui matyti, kad ribojamosios priemonės gali būti nustatytos asmenims arba subjektams, teikiantiems paramą Irano Islamo Respublikai įsigyjant karinėje arba su ja susijusiose srityse draudžiamas prekes ir technologijas, arba teikiantiems techninę pagalbą dėl šių prekių ar technologijų. Iš tikrųjų ryšys tarp pastarųjų ir branduolinių ginklų platinimo Sąjungos teisės aktų leidėjo įtvirtintas bendrosiose taikytinų aktų nuostatose.

Konkrečiai kalbant, Sprendimo 2010/413 1 straipsnio 1 dalies c punkte draudžiama tiekti, parduoti arba perduoti Irano Islamo Respublikai visų rūšių ginklus ir susijusius reikmenis, įskaitant karines transporto priemones ir įrangą. Be to, pagal Reglamento Nr. 267/2012 5 straipsnio 1 dalies a punktą draudžiama Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti techninę pagalbą, susijusią su Tarybos patvirtintame Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis bei technologijomis ar su tame sąraše nurodytų prekių tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane. Taigi Reglamente Nr. 267/2012 numatęs tokį draudimą, susijusį su tam tikra karine įranga, teisės aktų leidėjas nustatė ryšį tarp Irano Islamo Respublikos šios rūšies įrangos įgijimo ir Irano vyriausybės veiklos, dėl kurios kyla ginklų platinimo arba branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo pavojus.

Tokį aiškinimą patvirtina Saugumo Tarybos rezoliucijos 1737 (2006) ir 1929, paminėtos atitinkamai Sprendimo 2012/35, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413, 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse. Sąjungos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios ribojamųjų priemonių priėmimą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Saugumo Tarybos rezoliucijų, kurias jos įgyvendina, tekstą ir tikslą. Abiejose minėtose rezoliucijose daroma nuoroda į priimtinas konkrečias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias Irano Islamo Respublikos vykdomai padidintos rizikos technologijų, kuriomis remiamos jo branduolinės ir raketų programos, kūrimo veiklai. Konkrečiai kalbant, įrangos ir technologijų, kurias pagal minėtas rezoliucijas draudžiama tiekti Irano Islamo Respublikai, sąrašuose, į kuriuos daroma nuoroda Rezoliucijoje 1929, konkrečiai nurodyti palydovai ir bepiločiai orlaiviai.

Todėl parama Irano vyriausybės mokslo tyrimų ir technologinės plėtros veiklai karinėje ir su ja susijusiose srityse tenkina kriterijų, susijusį su paramos Irano vyriausybei teikimu, įtvirtintą Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punkte, kai kalbama apie įrangą ir technologijas, išvardytas bendrajame karinės įrangos sąraše, kurias Irano Islamo Respublikai draudžiama įsigyti.

(žr. 61–65 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 109, 110 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 120, 121 punktus)