Byla C‑416/17

Europos Komisija

prieš

Prancūzijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – SESV 49, 63 straipsniai ir 267 straipsnio trečia pastraipa – Apmokestinimas kelis kartus – Skirtingas požiūris dėl žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės įsteigimo valstybės – Nepagrįstai taikyto mokesčio prie šaltinio grąžinimas – Reikalavimai, susiję su tokį grąžinimą pateisinančiais įrodymais – Teisės susigrąžinti ribojimas – Diskriminacija – Nacionalinis galutinės instancijos teismas – Pareiga pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą“

Santrauka – 2018 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.        Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Patronuojančiosios bendrovės galimybė atskaityti iš mokesčio prie šaltinio, mokėtino paskirstant dividendus, mokesčio kreditą, susijusį su iš patronuojamosios bendrovės, įsteigtos rezidavimo valstybėje narėje, gaunamais dividendais – Šios galimybės nesuteikimas, kai dividendai gaunami iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės – Neleistinumas

(SESV 49 ir 63 straipsniai)

2.        Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Sumų patronuojančiajai bendrovei grąžinimas, kuris užtikrina tos pačios apmokestinimo tvarkos taikymą dividendams, kuriuos paskirsto minėtos bendrovės patronuojamosios bendrovės, įsteigtos vienoje valstybėje narėje, ir dividendams, kuriuos paskirsto patronuojamosios bendrovės, įsteigtos kitose valstybėse narėse – Grąžinimas, susijęs su patronuojančiosios bendrovės įrodymų, susijusių su mokesčio tarifu ir jos patronuojamųjų bendrovių sumokėta mokesčių suma, pateikimu – Leistinumas – Sąlygos

(SESV 49 ir 63 straipsniai)

3.        Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Sumų patronuojančiajai bendrovei grąžinimas, kuris užtikrina tos pačios apmokestinimo tvarkos taikymą dividendams, kuriuos paskirsto minėtos bendrovės patronuojamosios bendrovės, įsteigtos vienoje valstybėje narėje, ir dividendams, kuriuos paskirsto patronuojamosios bendrovės, įsteigtos kitose valstybėse narėse – Teisės susigrąžinti ribojimas – Mokesčio prie šaltinio grąžinimas, lygus pusei iš patronuojamosios bendrovės rezidentės gautų dividendų sumos – Mokesčio prie šaltinio grąžinimas, lygus trečdaliui iš patronuojamosios bendrovės nerezidentės gautų dividendų sumos – Nacionalinė sistema, leidžianti taikyti vienodą mokestinį vertinimą šiems dividendams – Leistinumas

(SESV 49 ir 63 straipsniai)

4.        Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Aiškinimo klausimai – Pareiga pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą – Apimtis – Pareiga pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą kilus pagrįstai abejonei – Nacionalinis teismas, nusprendęs, kad nėra pagrįstos abejonės – Sąjungos teisės nuostatų aiškinimas, kuris prieštarauja Teisingumo Teismo atliktam šių nuostatų aiškinimui nagrinėjant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas

(SESV 267 straipsnio trečia pastraipa)

1.      Nevykdo savo įsipareigojimų pagal SESV 49 ir 63 straipsnius valstybė narė, apskaičiuojant mokesčio prie šaltinio, sumokėto bendrovės rezidentės už dividendų, išmokėtų bendrovės nerezidentės, tarpininkaujant patronuojamajai bendrovei nerezidentei, paskirstymą, grąžinimo sumą atsisakiusi atsižvelgti į šiai antrai bendrovei taikytą apmokestinimą už pelną, susijusį su šiais dividendais, nors nacionalinė dvigubo ekonominio apmokestinimo sistema leidžia vien vidaus dalininkų grandinės atveju neutralizuoti bendrovės kiekvienai šios dalininkų grandinės pakopai paskirstytų dividendų apmokestinimą.

Šiuo klausimu, net jei Sąjungos teisė nenustato bendrų kompetencijos tarp valstybių narių pasidalijimo kriterijų, kiek tai susiję su dvigubo apmokestinimo Sąjungoje panaikinimu, ir net jei visos valstybės narės gali laisvai organizuoti paskirstyto pelno apmokestinimo schemą su sąlyga, kad nagrinėjamai schemai nebus būdinga SESV draudžiama diskriminacija, dividendų iš užsienio gaunančios bendrovės akcininkės padėtis yra panaši į nacionalinės kilmės dividendų gaunančios bendrovės akcininkės padėtį, nes abiem atvejais gautas pelnas iš principo gali būti apmokestintas kelis kartus.

SESV 49 ir 63 straipsniais valstybė narė, dividendams, kuriuos bendrovėms rezidentėms išmokėjo kitos bendrovės rezidentės, taikanti ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo schemą, įpareigojama vienodai vertinti ir bendrovių nerezidenčių rezidentėms išmokėtus dividendus, nebent skirtingas vertinimas pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais.

(žr. 35–37, 46 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.      Kalbant apie įrodymą, kad patronuojamoji bendrovė nerezidentė sumokėjo mokestį už paskirstytus dividendus, faktas, kad patronuojančioji bendrovė, prašanti grąžinti mokestį prie šaltinio, neatleidžiama nuo pareigos pateikti šį sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurių saugojimo terminas, numatytas nacionalinėje teisėje, baigėsi, nepažeidžia veiksmingumo principo, nes ši pareiga neapima daug ilgesnio laikotarpio nei teisės aktuose nustatytos pareigos saugoti administracinius ir apskaitos dokumentus trukmė.

Iš tiesų, veiksmingumo principo laikymasis reiškia, kad reikalaujami patvirtinantys dokumentai apmokestinančios valstybės narės mokesčių institucijoms gali leisti aiškiai ir tiksliai patikrinti, ar įvykdytos mokesčio lengvatos gavimo sąlygos.

Be to, galima reikalauti pateikti dėl kiekvieno dividendo įrodymus, susijusius su faktiškai taikyto mokesčio tarifu ir su faktiškai sumokėto mokesčio dėl kitose valstybėse narėse įsteigtų patronuojamųjų bendrovių gauto pelno suma tik su sąlyga, kad nebus praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pateikti kitose valstybėse narėse įsteigtų patronuojamųjų bendrovių mokesčio sumokėjimo įrodymą, be kita ko, atsižvelgiant į šių valstybių narių teisės aktus, susijusius su dvigubo apmokestinimo išvengimu, pelno mokesčio, kurį reikia sumokėti, registracija ir administracinių dokumentų saugojimu.

Šiuo klausimu prašymas pateikti šią informaciją turi būti pateiktas per tokį teisės aktais nustatytą administracinių arba apskaitos dokumentų saugojimo laikotarpį, koks numatytas pagal patronuojamosios bendrovės įsteigimo valstybės narės teisę, ir teisės aktuose numatyto dokumentų saugojimo termino pabaiga neatleidžia prašymą grąžinti pateikusios bendrovės nuo pareigos saugoti visą informaciją, kuria remdamasi ji gali įrodyti savo prašymo pagrįstumą.

(žr. 73–76, 78 ir 80 punktus)

3.      Dvigubo ekonominio apmokestinimo išvengimo schema, pagal kurią bendrovei, paskirstančiai iš bendrovės rezidentės gautus dividendus, suteikta mokesčio kredito suma nekintamai sudaro pusę šių dividendų sumos, tuo tarpu kai paskirstant patronuojamosios bendrovės nerezidentės išmokėtus dividendus sumokėto mokesčio prie šaltinio grąžinimo ribojimas atitinka trečdalį šių dividendų sumos, nėra diskriminacija.

Iš tiesų, nors iš jurisprudencijos matyti, jog Sąjungos teisė įpareigoja valstybę narę, kuri taiko ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo schemą dividendų, kuriuos rezidentams išmokėjo bendrovės rezidentės, atveju, vienodai vertinti ir bendrovių nerezidenčių rezidentams išmokėtus dividendus, pagal šią teisę valstybės narės neprivalo palankiau vertinti apmokestinamųjų asmenų, kurie investavo į užsienio bendroves, palyginti su investavusiais į nacionalines bendroves, ir neįpareigoja šios valstybės narės suteikti mokesčio kreditą už paskirstyto pelno apmokestinimą kitoje valstybėje narėje, kuris viršija mokesčio sumą, gaunamą taikant savo mokesčių teisės nuostatas.

Kadangi mokesčio prie šaltinio grąžinimo patronuojančiajai bendrovei ribojimas šiuo atveju trečdaliu paskirstytų dividendų sumos taip pat galutinai leidžia išvengti paskirstyto pelno dvigubo ekonominio apmokestinimo, kaip grąžinimas visuomet atitinka pusę dividendų, gautų iš dukterinės bendrovės rezidentės, tas pats ribojimas leidžia panaikinti skirtingą šių dividendų ir patronuojamosios bendrovės rezidentės išmokėtų dividendų vertinimą.

(žr. 89, 91, 95 ir 96 punktus)

4.      Nevykdo savo įsipareigojimų pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą valstybė narė, kurios teismas, kurio sprendimų negalima apskųsti teismine tvarka pagal nacionalinę teisę, nesikreipė į Teisingumo Teismą pagal tvarką, nustatytą SESV 267 straipsnio trečioje pastraipoje, siekdamas nustatyti, ar apskaičiuojant mokesčio prie šaltinio grąžinimo sumą, kai tą mokestį bendrovė rezidentė sumokėjo už paskirstytus dividendus, kuriuos jai išmokėjo bendrovė nerezidentė, tarpininkaujant patronuojamajai bendrovei nerezidentei, buvo galima neatsižvelgti į šiai antrai bendrovei taikytą apmokestinimą už pelną, susijusį su šiais dividendais, nors Sąjungos teisės aiškinimas jos jurisprudencijoje nebuvo toks akivaizdus, kad nekiltų pagrįstos abejonės.

Šiuo klausimu, ar tokia galimybė yra, reikia įvertinti atsižvelgiant į Sąjungos teisės ypatumus, į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama ją aiškinant, ir į riziką, kad jurisprudencija Europos Sąjungoje gali skirtis. Nacionalinio teismo pasirinktas sprendimas, pagrįstas Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu, kuris prieštarauja šių nuostatų aiškinimui nagrinėjant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, reiškia, kad nacionalinio teismo sprendimo priėmimo momentu buvo negalima atmesti pagrįstos abejonės dėl šio aiškinimo egzistavimo. Kai šis vertinimas leidžia konstatuoti, jog tokia abejonė egzistuoja, nacionalinis teismas, kurio sprendimai negali būti skundžiami teismine tvarka pagal vidaus teisę, turi kreiptis į Teisingumo Teismą, kad išvengtų klaidingo Sąjungos teisės aiškinimo grėsmės.

(žr. 110, 112–114 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)