Bylos T‑566/11 ir T‑567/11

Viejo Valle, SA

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Įregistruoti Bendrijos dizainai, vaizduojantys puodelį ir lėkštutę su išraižymais ir gilią lėkštę su išraižymais – Negaliojimo pagrindas – Valstybės narės autorių teisės saugomo kūrinio naudojimas be leidimo – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies f punktas“

Santrauka – 2013 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos dizainas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo kompetencija – Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo priežiūra – Ribos

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnis)

2.      Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindai – Valstybės narės autorių teisės saugomo kūrinio naudojimas be leidimo – Valstybės narės teisė, pagal kurią nustatoma autorių teisių įgijimo ir įrodymo tvarka

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis)

1.      Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 61 straipsnį, Bendrojo Teismo atliekama Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumo priežiūra atliekama atsižvelgiant į jam pateiktus teisės klausimus. Todėl Bendrojo Teismo kompetencija nėra nagrinėti jam pateiktus naujus pagrindus arba peržiūrėti faktines aplinkybes pagal pirmą kartą jam pateiktus įrodymus. Iš tikrųjų šių naujų pagrindų nagrinėjimas ir tokių įrodymų priėmimas prieštarautų Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 daliai, pagal kurią šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos nagrinėtos bylos dalyko.

Tačiau nėra atmetama galimybė Bendrajame Teisme pirmą kartą remtis nacionalinių teismų sprendimais, jei Apeliacinė taryba kaltinama ne tuo, kad neatsižvelgė į konkrečiame nacionalinio teismo sprendime esančias faktines aplinkybes, bet tuo, kad pažeidė Reglamento Nr. 40/94 nuostatą ir grįsdama šį pagrindą rėmėsi nacionalinių teismų praktika.

(žr. 37, 63 punktus)

2.      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 25 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002, 28 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį reikalaujama, kad prašymą pripažinti Bendrijos dizaino registraciją negaliojančia, grindžiamą pagal valstybės narės teisę saugomomis autoriaus teisėmis, pateikęs asmuo būtų šių teisių savininkas ir kad jis pateiktų Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) tai įrodančią informaciją.

Nagrinėjant klausimą, ar prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo yra autorių teisių savininkas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir klausimą dėl šios teisės įrodymo Tarnybai, negalima neatsižvelgti į valstybės narės, šiuo atveju Prancūzijos, teisę, kuria remiamasi grindžiant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Iš tiesų taikoma valstybės narės teisė šiuo atžvilgiu svarbi norint nustatyti autorių teisių į kūrinį, kuriuo remiamasi grindžiant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, įgijimo ir įrodymo tvarką.

(žr. 51, 52 punktus)