BENDROJO TEISMO NUTARTIS (šeštoji kolegija)
2014 m. rugsėjo 3 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Saugomos geografinės nuorodos įregistravimas – „Edam Holland“ – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑112/11
Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse eV, įsteigta Berlyne (Vokietija), atstovaujama advokatų M. Loschelder ir V. Schoene,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą G. von Rintelen ir M. Vollkommer, vėliau G. von Rintelen ir F. Jimeno Fernández,
atsakovę,
palaikomą
Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos C. Wissels, J. Langer, M. Noort, B. Koopman ir M. Bulterman,
ir
Nederlandse Zuivelorganisatie, įsteigtos Zutermere (Nyderlandai), atstovaujamos advokatų P. van Ginneken, F. Gerritzen ir C. van Veen,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2010 m. gruodžio 2 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1121/2010 dėl pavadinimo įregistravimo saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre [„Edam Holland“ (SGN)] (OL L 317, p. 14)
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir A. M. Collins,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 2008 m. kovo 1 d. Europos Bendrijų Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (santrauka paskelbta OL C 57, p. 39) 6 straipsnio 2 dalimi, paskelbė įregistravimo paraišką. Šioje Nederlandse Zuivelorganisatie (toliau –NZO) paraiškoje, kurią Komisijai pateikė Nyderlandų Karalystė, buvo prašoma įregistruoti saugomą geografinę nuorodą (toliau – SGN) „Edam Holland“.
2 2008 m. birželio 26 d. ieškovė Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse eV, remdamasi 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, p. 12) 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė Vokietijos valdžios institucijoms prieštaravimo pareiškimą dėl aptariamos SGN įregistravimo (OL L 93, p. 12).
3 Šiame prieštaravimo pareiškime ieškovė apibūdino save kaip sūrio Edam gamintojų ir platintojų susivienijimą, kuriam priklausančios įmonės 2007 m. pardavė 141 385 tonas sūrio Edam (94 361 toną pagamino jos pačios). Grindžiant prieštaravimo pareiškimą, be kita ko, buvo pažymėta, kad be aiškių paaiškinimų pavadinimo „Edam Holland“ įregistravimas kenktų bendrinio pavadinimo „Edam“ vartojimui.
4 2008 m. liepos 18 d. Vokietijos Federacinė Respublika pateikė Komisijai prieštaravimo pareiškimą dėl aptariamos SGN įregistravimo. 2008 m. birželio 26 d. ieškovės prieštaravimo pareiškimas (žr. šios nutarties 2 punktą) buvo pridėtas prie Vokietijos Federacinės Respublikos prieštaravimo pareiškimo.
5 2008 m. spalio 21 d. Komisija Nyderlandų Karalystei pranešė, kad, jos nuomone, Vokietijos Federacinės Respublikos prieštaravimas yra priimtinas. Ji taip pat paragino Nyderlandų Karalystę ir Vokietijos Federacinę Respubliką pradėti atitinkamas konsultacijas, kad pasiektų susitarimą, kaip numatyta Reglamento Nr. 510/2006 7 straipsnio 5 dalyje.
6 2009 m. gegužės 29 d. Nyderlandų Karalystė informavo Komisiją, kad jai nepavyko susitarti su Vokietijos Federacine Respublika.
7 2010 m. gruodžio 2 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1121/2010 dėl pavadinimo įregistravimo saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre [„Edam Holland“ (SGN)] (OL L 317, p. 14, toliau – ginčijamas reglamentas). Iš aptariamos SGN specifikacijos matyti, kad sūris „Edam Holland“ gaminamas Nyderlanduose iš karvių pieno, gauto Nyderlandų pieno ūkiuose (specifikacijos 4.2 punktas).
Procesas ir šalių reikalavimai
8 2011 m. vasario 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės pareiškimą, kuriuo ji pareiškė šį ieškinį.
9 2011 m. balandžio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimu ši byla buvo paskirta nagrinėti Bendrojo Teismo pirmajai kolegijai.
10 2011 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimis Nyderlandų Karalystei ir NZO buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
11 2013 m. sausio 31 d. sprendimu byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui.
12 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
13 2013 m. lapkričio 15 d. taikydamas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė šalių atsakyti į kelis klausimus. Konkrečiai, šalių buvo paklausta apie ieškovės suinteresuotumą pareikšti ieškinį; toks suinteresuotumas yra ieškinio priimtinumo sąlyga. Šalys šį prašymą įvykdė per nustatytus terminus.
14 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
15 Komisija, Nyderlandų Karalystė ir NZO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
16 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnį Teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu, išklausęs šalis, gali apsvarstyti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą. Sprendimas priimamas laikantis to paties reglamento 114 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.
17 Šioje byloje Bendrasis Teismas, manydamas, kad viskas pakankamai aišku iš bylos dokumentų, nusprendė ją nagrinėti nesiimant tolesnių veiksmų.
18 Pirmiausia reikia pažymėti: kadangi ieškovė yra asociacija, iš principo ji gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo tik jeigu gali nurodyti tam tikras ypatingas aplinkybes, visų pirma susijusias su procedūra, arba jeigu visi ar kai kurie jos atstovaujami nariai patys galėjo pareikšti priimtiną ieškinį (šiuo klausimu žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, Rink. p. II‑2169, 50 punktą; 1999 m. balandžio 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Unione provinciale degli agricoltori di Firenze ir kt. / Komisija, T‑78/98, Rink. p. II‑1377, 36 punktą ir 2012 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo nutarties Federcoopesca ir kt. / Komisija, T‑366/08, neskelbiamos Rinkinyje, 34 punktą).
19 Komisija, Nyderlandų Karalystė ir NZO mano, kad ieškinys nepriimtinas dėl to, kad ieškovė arba jos nariai nėra suinteresuoti pareikšti ieškinį arba neturi tokios teisės.
20 Ieškovė teigia, kad ieškinys yra priimtinas. Pirma, jos nuomone, kadangi šis klausimas ginčijamame reglamente nėra konkrečiai išaiškintas, suteikiama aptariamos SGN apsauga taikoma dviem saugomą pavadinimą sudarantiems elementams, įskaitant žodį „Edam“. Tai neigiamai veikia ieškovės narių komercinę veiklą. Antra, dėl ginčijamo reglamento kyla pavojus, kad tam tikros pakuotės, ant kurių užrašytas žodis „Edam“ ir pateikti paveikslėliai, kuriuose daroma užuomina į Nyderlandų Karalystę, galėtų būti laikomi prieštaraujančiais Reglamentui Nr. 510/2006. Trečia, ieškovė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pieno sektoriuje veiklą vykdančios įmonės nebegali Vokietijoje gauto pieno parduoti tam, kad iš jo būtų gaminamas sūris „Edam Holland“. Taip kliudoma ieškovės narių ekonominei veiklai. Ketvirta, ieškovė pažymi, kad pati suinteresuota pareikšti ieškinį, nes Komisija nagrinėjamu atveju atmetė jos prieštaravimą. Penkta, atsakyme, pateiktame įgyvendinant proceso organizavimo priemones, ieškovė teigia, kad yra suinteresuota pareikšti ieškinį, nes dėl ginčijamo reglamento jos nariams kils grėsmė būti persekiojamiems dėl žodžio „Edam“ vartojimo, o gamintojai, turintys teisę naudoti su aptariama SGN susijusį kokybės ženklą, turi konkurencinį pranašumą, palyginti su jos nariais.
21 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškinio dėl panaikinimo priimtinumas siejamas su sąlyga, kad jį pareiškęs fizinis ar juridinis asmuo yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Šis suinteresuotumas turi būti jau atsiradęs ir aktualus bei vertinamas ieškinio pareiškimo dieną (2005 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sniace / Komisija, T‑141/03, Rink. p. II‑1197, 25 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Salvat père & fils ir kt. / Komisija, T‑136/05, Rink. p. II‑4063, 34 punktas).
22 Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats dokumento panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių arba, kitaip tariant, tam tikrais atvejais ieškinio baigtis gali būti naudinga jį pareiškusiai šaliai (žr. 2004 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MCI / Komisija, T‑310/00, Rink. p. II‑3253, 44 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
23 Be to, būtent ieškovė turi įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį (1989 m. liepos 31 d. Teisingumo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutarties S. / Komisija, 206/89 R, Rink. p. 2841, 8 punktas; 2003 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Schmitz-Gotha Fahrzeugwerke / Komisija, T‑167/01, Rink. p. II‑1873, 58 punktas ir 2013 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo nutarties Post Invest Europe / Komisija, T‑413/12, neskelbiamos Rinkinyje, 23 punktas).
24 Taip pat reikia priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, pagal kurią sprendimas, dėl kurio pareiškiamas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, įvykdoma tik tuomet, kai ginčijama priemonė tiesiogiai veikia asmens teisinę padėtį.
25 Pirma, dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad galimybės laisvai vartoti žodį „Edam“ neturėjimas neigiamai veikia ieškovės narių komercinę veiklą, reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje numatyta:
„Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas yra įregistruojamas registre.
Nepaisant pirmosios pastraipos nuostatų pavadinimą „Edam“ galima ir toliau naudoti Sąjungos teritorijoje, jeigu laikomasi Sąjungos teisinės tvarkos principų ir taisyklių.“
26 Ginčijamo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[p]agal Reglamento <...> Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą žodį „Edem“ galima ir toliau naudoti, jeigu laikomasi Sąjungos teisinės tvarkos principų ir taisyklių“.
27 Ginčijamo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytoje Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtinta: „[k]ai įregistruoto pavadinimo sudėtyje bendriniu laikytinas žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimas, to bendrinio pavadinimo vartojimas atitinkamam žemės ūkio produktui ar maisto produktui žymėti nelaikomas prieštaraujančiu pirmos pastraipos a ir b punktams.“
28 Galiausiai aptariamos SGN specifikacijos santraukos, pateiktos ginčijamo reglamento priede, 4.8 punkte nurodyta, kad būtent iš pavadinimo „Edam Holland“ vartotojui turi būti aišku, kad sūris „Edam Holland“ skiriasi nuo kitų sūrių „Edam“.
29 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamame reglamente aiškiai numatyta, jog pavadinimas „Edam“ gali būti toliau vartojamas, pavyzdžiui, prekiaujant sūriais, jeigu laikomasi Europos Sąjungos teisės sistemoje taikomų principų ir taisyklių.
30 Todėl ieškovės nariai negautų jokios naudos, jei ginčijamas reglamentas būtų panaikintas (šiuo klausimu, kiek tai susiję su kita SGN, žr. 18 punkte minėtos Nutarties Unione provinciale degli agricoltori di Firenze ir kt. / Komisija 33 punktą). Jos vis dar gali vartoti pavadinimą „Edam“ ir bet kuriuo atveju turi toliau laikytis Europos Sąjungos teisės sistemoje taikomų principų ir taisyklių.
31 Be to, kadangi ginčijamame reglamente numatyta, kad žodis „Edam“ gali būti toliau vartojamas prekiaujant sūriais, minėtas reglamentas tiesiogiai nedaro poveikio ieškovės narių teisinei padėčiai (šiuo klausimu, kiek tai susiję su kita SGN, žr. 2009 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C‑343/07, Rink. p. I‑5491, 41–45 punktus).
32 Dėl ieškovės atsakyme įgyvendinant proceso organizavimo priemones nurodytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo reglamento jos nariams kils grėsmė būti persekiojamiems dėl žodžio „Edam“ vartojimo, reikia priminti, jog ieškovė negali remtis būsimomis neaiškiomis situacijomis, kad pateisintų savo suinteresuotumą prašyti panaikinti ginčijamą aktą (žr. 2010 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Forum 187 / Komisija, T‑189/08, Rink. p. II‑1039, 84 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
33 Taigi suinteresuotumas pareikšti ieškinį gali būti kildinamas iš akivaizdžios grėsmės, kad ieškovės teisinė padėtis bus paveikta pareiškus ieškinius, arba iš to, kad ieškinio Sąjungos teisme pareiškimo dieną ieškinių grėsmė yra atsiradusi ir aktuali (žr. 2008 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TV 2 /Danmark ir kt. / Komisija, T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, Rink. p. II‑2935, 79 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
34 Nagrinėjamu atveju pakanka pažymėti, kad šiuo klausimu ieškovė tik tvirtina, bet niekaip neįrodo, jog ieškinio pareiškimo dieną nurodyta grėsmė buvo atsiradusi ir aktuali. Todėl šį argumentą reikia atmesti.
35 Antra, dėl aplinkybės, kad dėl ginčijamo reglamento kyla pavojus, jog tam tikros pakuotės, ant kurių užrašytas žodis „Edam“ ir pateikti paveikslėliai, kuriuose daroma užuomina į Nyderlandų Karalystę, galėtų būti laikomi prieštaraujančiais Reglamentui Nr. 510/2006, ieškovė taip pat pateikia tik teiginius, kuriais negalima įrodyti, jog nurodyta grėsmė ieškinio pareiškimo dieną buvo atsiradusi ir aktuali.
36 Be to, pagal Sąjungos teisę draudžiama, kad maisto produkto ženklinimas galėtų klaidinti vartotoją, ypač kalbant apie šio maisto produkto kilmę [šiuo klausimu žr. bendrąjį principą, įtvirtintą 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463) 16 straipsnyje; taip pat žr. konkrečiai 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (OL L 109, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 75) 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį].
37 Atsakyme, kurį ieškovė pateikė įgyvendindama proceso organizavimo priemones, ji taip pat pripažino, kad šio sprendimo 36 punkte nurodytomis nuostatomis buvo siekiama „neleisti, kad dėl vartojamo žodžio „Edam“ ir nuorodų į [Nyderlandus] vartotojas būtų klaidinamas“.
38 Remiantis tuo, darytina išvada, kad panaikinus ginčijamą reglamentą ieškovės narės negautų jokios naudos, nes toks panaikinimas nepašalintų Sąjungos teisėje nustatytos pareigos neklaidinti vartotojų dėl maisto produktų kilmės (šiuo klausimu, kiek tai susiję su jau esama teisine pareiga, žr. 2007 m. liepos 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Commune de Champagne ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑212/02, Rink. p. II‑2017, 132 punktą).
39 Trečia, argumentas, kad būtų sudarytos kliūtys ieškovės narių ekonominei veiklai, nes pieno sektoriuje veiklą vykdančios įmonės nebegalėtų parduoti Vokietijoje gauto pieno tam, kad iš jo būtų gaminamas sūris „Edam Holland“, grindžiamas paprasčiausiais nepatvirtintais teiginiais. Konkrečiai kalbant, kai taikant proceso organizavimo priemones ieškovei buvo pateiktas atitinkamas klausimas, ji iš esmės pripažino, jog net jei jos nariai iš tikrųjų pardavinėtų pieną Nyderlanduose, būtų neįmanoma tiksliai nustatyti, kam jis panaudojamas. Taigi šiuo klausimu pateiktas argumentas neatitinka faktinių aplinkybių.
40 Prašymą, kurį ieškovė suformulavo įgyvendinant proceso organizavimo priemones pateiktame atsakyme, įpareigoti Komisiją ir į bylą įstojusias šalis įrodyti, kad Nyderlanduose parduodamas vokiškas pienas nebuvo naudojamas gaminant sūrį „Edam“, reikia atmesti, nes ieškovė pati turi įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį.
41 Kad ir kaip būtų, pagal ieškovės įstatų 2 straipsnį, atstovaudama pieno ir pieno produktų perdirbimo įmonių, kurios yra jos narės, interesams, ieškovė pradeda teismines ir neteismines procedūras ir palaiko jose reikalavimus, be kita ko, susijusius su prieštaravimu įregistruoti kilmės vietos nuorodas pagal Sąjungos taisykles. Remiantis šiais įstatais patvirtintų ieškovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3 punkte nurodyta, kad ieškovė „imasi veiksmų tik tuo atveju, jei jos nariai pateikia įregistravimo paraiškas arba paraiškas panaikinti įregistravimą ar atsisakyti įregistruoti“. Šioje byloje neginčijama, kad ieškovę sudarančios įmonės, kurios per ją pateikė paraiškas panaikinti įregistravimą arba atsisakyti įregistruoti, gamina arba platina sūrį „Edam“; tai matyti iš Vokietijos valdžios institucijoms pateikto prieštaravimo pareiškimo ir ieškovės Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio. Pačios pieno gamintojos, kurios galbūt yra ieškovės narės, neprieštaravo, kad aptariama SGN būtų įregistruota. Todėl darytina išvada, kad ieškovė bet kuriuo atveju negali įstoti į bylą atstovauti kai kurių jos narių, nepateikusių paraiškų panaikinti aptariamos SGN įregistravimą arba atsisakyti ją įregistruoti, interesams.
42 Ketvirta, ieškovės argumentas, kad ji pati suinteresuota pareikšti ieškinį, nes Komisija atmetė jos prieštaravimą, grindžiamas klaidinga prielaida. Konkrečiai kalbant, iš bylos dokumentų aiškiai matyti, kad tik Vokietijos Federacinė Respublika, o ne ieškovė buvo Komisijos pripažinta pateikusia priimtiną ieškinį (ginčijamo sprendimo 2 konstatuojamoji dalis). Ieškovė ieškinyje neginčijo šios išvados. Be to, tik Vokietijos Federacinė Respublika, o ne ieškovė buvo paraginta Komisijos pradėti atitinkamas konsultacijas, kad pasiektų susitarimą, kaip numatyta Reglamento Nr. 510/2006 7 straipsnio 5 dalyje. Taigi Komisija nepripažino ieškovės suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį. Ieškovė ieškinyje neginčijo šios išvados. Atsižvelgiant į tai, ieškovė negali remtis aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju Komisija atmetė jos prieštaravimą. Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 510/2006 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad teisėtą interesą turintys ir valstybėje narėje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ir juridiniai asmenys gali pateikti prieštaravimą dėl pasiūlymo įregistruoti ir pateikti minėtai valstybei narei tinkamai pagrįstą pareiškimą per 1 dalyje numatytą prieštaravimo pateikimo laikotarpį. O Reglamento Nr. 510/2006 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad „bet kuri valstybė narė“ gali pateikti prieštaravimą dėl pasiūlymo įregistruoti, pateikdama Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą. Taigi, priešingai, nei savo rašytiniuose dokumentuose tvirtina ieškovė, teisėtą interesą turintys ir valstybėje narėje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ir juridiniai asmenys neturi galimybės pateikti prieštaravimo tiesiogiai Komisijai (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Honig-Verband / Komisija, T‑35/06, Rink. p. II‑2865, 51 punktą).
43 Penkta, įgyvendinant proceso organizavimo priemones ieškovės pateiktame atsakyme nurodyta aplinkybė, kad gamintojai, turintys teisę naudoti su aptariama SGN susijusį kokybės ženklą, turi konkurencinį pranašumą, palyginti su jos nariais, taip pat yra paprasčiausias niekaip nepagrįstas teiginys. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad jos narių produktai iš tikrųjų konkuruoja su produktais, galinčiais turėti aptariamas SGN, arba kad produktai, kuriuos ieškovė laiko konkuruojančiais, neišvengiamai turi konkurencinį pranašumą dėl to, kad yra pažymėti minėtu kokybės ženklu.
44 Be to, remiantis Reglamentu Nr. 510/2006 negalima daryti išvados, kad juo buvo siekiama suteikti konkurencinį pranašumą gamintojams, galintiems turėti SGN. Visų pirma, Reglamentu Nr. 510/2006, be kita ko, buvo siekiama sudaryti „vienodas konkurencijos sąlygas“ kilmės nuorodas turinčių produktų gamintojams (minėto reglamento 6 konstatuojamoji dalis). Kadangi išsamesnių duomenų nepateikta, ieškovės argumentą reikia atmesti.
45 Taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente iš ieškovės narių nenumatyta atimti turimos teisės; jame numatyta suteikti naują teisę visiems ūkio subjektams, įskaitant to pageidaujančius ieškovės narius, kurių produktai atitinka minėtame reglamente numatytas specifikacijas. Todėl ieškovės nurodyta aplinkybė yra tik faktinė aplinkybė, kuria remiantis negalima daryti jokios išvados apie tam tikrą ginčijamo reglamento nepalankų poveikį jos narių teisinei padėčiai (šiuo klausimu žr. apeliacine tvarka apskųstos 2013 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo nutarties Andechser Molkerei Scheitz / Komisija, T‑13/12, 38 ir 39 punktus).
46 Maža to, ieškovės nurodyta aplinkybė, nesant specialių aplinkybių, neįrodo, jog yra įvykdyta tiesioginio poveikio minėtiems nariams sąlyga (šiuo klausimu žr. 1969 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eridania ir kt. / Komisija, 10/68 ir 18/68, Rink. p. 459, 7 punktą; 1998 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Comité d’entreprise de la Société française de production ir kt. / Komisija, T‑189/97, Rink. p. II‑335, 48 punktą ir 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo nutarties Etimine ir Etiproducts / ECHA, T‑343/10, Rink. p. II‑6611, 41 punktą). Todėl, ieškovei nenurodžius specialios aplinkybės, remiantis šiuo argumentu negalima daryti išvados, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės nariais.
47 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.
49 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą Nyderlandų Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą NZO padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse eV padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
3. Nyderlandų Karalystė ir Nederlandse Zuivelorganisatie padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2014 m. rugsėjo 3 d. Liuksemburge.
E. Coulon | | S. Frimodt Nielsen |