BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. vasario 4 d.(*)
„Garso ir vaizdo sektoriaus rėmimo programa (MEDIA 2007) – Paramos tarptautiniam Europos filmų platinimui priemonės – Kvietimas teikti paraiškas pagal 2013 m. atrankinę paramos schemą – EACEA aktas, kuriuo ieškovei pranešama apie jos paraiškos, susijusios su filmu „Only God Forgives“, atmetimą – Atmetimą patvirtinantis EACEA aktas, kuriame pateikiama naujų motyvų – Kompetencija – Komisijos ir EACEA funkcijų pasidalijimas – Ribota kompetencija – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, kurį galima ginčyti – Priimtinumas – Pareiga motyvuoti – Ilgalaikės 2012–2013 m. gairės – Susitarimas dėl materialaus arba fizinio platinimo – Išankstinio pranešimo EACEA nebuvimas – Paraiškos neatitikimas reikalavimams“
Byloje T‑676/13
Italian International Film Srl, įsteigta Romoje (Italija), atstovaujama advokatų A. Fratini, B. Bettelli ir M. Bottino,
ieškovė,
prieš
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą (EACEA), atstovaujamą H. Monet ir D. Homann, padedamų advokatų D. Fosselard ir A. Duron,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti sprendimą, kuriuo atmetama ieškovės paraiška dėl dotacijos filmui „Only God Forgives“ skyrimo, pateikta pagal Kvietimą teikti paraiškas EACEA/21/12 MEDIA 2007 – Parama tarptautiniam Europos filmų platinimui – 2013 m. atrankinė paramos schema (OL C 300, 2012, p. 5), kuris buvo paskelbtas vadovaujantis 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1718/2006/EB dėl Europos [garso ir vaizdo] sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (OL L 327, p. 12) nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva ir C. Wetter (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. rugsėjo 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2012 m. spalio 5 d. buvo paskelbtas Kvietimas teikti paraiškas EACEA/21/12 – MEDIA 2007 – Parama tarptautiniam Europos filmų platinimui – 2013 m. atrankinė paramos schema (OL C 300, 2012, p. 5), siekiant pagal atrankinę schemą atrinkti keletą projektų, kurie bus finansuojami, ir taip skatinti ir remti naujausių ne nacionalinių Europos filmų tarptautinį platinimą.
2 Šis kvietimas buvo parengtas vadovaujantis 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1718/2006/EB dėl Europos [garso ir vaizdo] sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (OL L 327, p. 12) nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kurio turinys buvo patikslintas ilgalaikėse MEDIA 2007 programos gairėse (toliau – gairės), o jos pridėtos prie kvietimo teikti paraiškas.
3 Gairių 5 punkte „Atrankos kriterijai“ esančiame 5.1 punkte „Reikalavimus atitinkančios bendrovės“ nustatyta:
„<…>
Kino produkcijos (kino salėse) platintojas privalo atitikti šiuos kriterijus:
1) turėti teisę platinti filmą atitinkamos teritorijos kino salėse;
2) užtikrinti filmo platinimą atitinkamos teritorijos kino salėse (nustatyti filmo išleidimo datą, planuoti, tikrinti ir įgyvendinti platinimą ir reklaminę kampaniją) ir
3) sumokėti sumas, kurias sudaro su platinimu susijusios išlaidos (taip pat žr. 5.5 punktą „Reikalavimus atitinkantys pasiūlymai“).
Subranga leidžiama tik tam tikrais atvejais su sąlyga, kad:
– apie ją buvo pranešta Įstaigai,
– ją įrodo apmokėtos sąskaitos,
– ji atitinka 10 punkte nurodytą subrangos taisyklę.
Tuo atveju, kai platinimo veikla užsiima įvairios bendrovės, apie sutartis (susitarimus), sudarytas (sudarytus) tarp šių bendrovių, turi būti pranešta Įstaigai. Įstaiga paprastai laiko, kad bendrovė atitinka reikalavimus, jei atitinkamoje teritorijoje ji vykdo faktišką filmo platinimą. Įstaigos sprendimas yra neginčijamas.
Leidžiama naudotis konkrečiomis fizinių platintojų paslaugomis, pavyzdžiui, kino salių rezervavimu, filmo kopijų pateikimu į apyvartą ir pajamų surinkimu. Tokie fiziniai platintojai negali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus finansinei paramai gauti.
<…>“
4 Gairių 5.5 punkte „Reikalavimus atitinkantys pasiūlymai“ nustatyta:
„<…>
Kartu su paraiškos forma reikia pateikti oficialų paties pareiškėjo raštą ir visus kitus paraiškos formoje nurodytus dokumentus.
<…>
Įstaiga pasilieka teisę pareiškėjo paprašyti pateikti kitą papildomą informaciją.
<…>“
5 Pagal gairių 13 punktą „Pasiūlymų teikimo procedūra“:
„<…>
13.2 Paraiškos forma
<…>
Be to, visi paraiškos dokumentai turi būti išsiųsti paštu, pateikiant:
– spausdintą elektroninės paraiškos formą,
– visus suvestiniame sąraše nurodytus dokumentus.
<…>
13.3 Paraiškos dėl dotacijos skyrimo pateikimas
<…>
Išsiuntus paraišką nebegali būti pakeistas joks dokumentas. Vis dėlto, esant būtinybei išsiaiškinti tam tikrus aspektus, Įstaiga gali susisiekti su pareiškėju.
<…>
Visi neatrinkti pareiškėjai bus informuojami raštu.
Pareiškėjas privalo pateikti informaciją apie visus susitarimus dėl platinimo, kurie galėtų būti svarbūs sprendžiant dėl jo paraiškos, įskaitant tuos, apie kuriuos jis jau informavo, kai prašė skirti finansinę paramą pagal programą MEDIA paskelbtą ankstesnį kvietimą teikti paraiškas. Paraiškos, kuriose pateikiami ne visi reikalaujami dokumentai, bus laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.
<…>“
6 2013 m. kovo 22 d. ieškovė Italian International Film Srl pateikė paraišką dėl dotacijos, skirtos filmui „Only God Forgives“ („Atleidžia tik Dievas“, toliau – filmas) platinti Italijoje, skyrimo.
7 2013 m. birželio 4 d. vienas iš Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) pareigūnų, kuriam pavesta nagrinėti prašymus skirti dotacijas, informavo ieškovę, kad pageidauja gauti kelis papildomus dokumentus. 2013 m. birželio 6 d. ieškovė pateikė tam tikrus dokumentus ir EACEA pridėjo juos prie ieškovės paraiškos, kad galėtų pradėti jos vertinimą.
8 2013 m. birželio 20 ir 21 d. posėdžiuose už prašymų skirti dotacijas vertinimą atsakingas komitetas (toliau – vertinimo komitetas) pažymėjo, kad filmą Italijoje platino ne pati ieškovė, o bendrovė 01 Distribution, todėl jos paraiška negalėjo būti atrinkta. Taigi vertinimo komitetas perdavė Europos Komisijai sprendimo atmesti paraišką pasiūlymą.
9 Per 2013 m. liepos 26 d. posėdį MEDIA 2007 komitetas prie Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato (GD) pateikė nuomonę, kurioje, neskaitant su ieškove nesusijusių dviejų pakeitimų, buvo pakartotas vertinimo komiteto pasiūlymas.
10 Priimdama 2013 m. rugpjūčio 2 d. Įgyvendinimo sprendimą C(2013) 5212 final dėl individualaus sprendimo skirti dotacijas pagal programą MEDIA 2007 – Atrankinė paramos platinimui schema (toliau – 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas) Komisija laikėsi komiteto MEDIA 2007 nuomonės (minėto sprendimo 3 konstatuojamoji dalis), todėl ieškovė nebuvo įtraukta į dotacijas už filmo platinimą gaunančių pareiškėjų sąrašą, pateikiamą minėto sprendimo priede.
11 2013 m. rugpjūčio 7 d. EACEA, naudodama standartinę formą ir savo antspaudą, pranešė ieškovei apie 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo turinį ir nurodė, kad „pareiškėja pati neužtikrins filmo platinimo kino salėse“.
12 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu ieškovė ginčijo šį atmetimo motyvą ir pateikė EACEA tam tikras pastabas. Visų pirma ieškovė nurodė, kad ji iš tiesų yra filmo kino salėse platintoja ir kad tai matyti iš prie minėto rašto pridėtų dokumentų. Šiame rašte ji nurodė komercines priežastis, dėl kurių buvo pirmiausia rodomas 01 Distribution logotipas, ir pareiškė apgailestaujanti, kad dėl to Komisija galėjo manyti, jog ieškovė nėra filmo platintoja. Todėl ji paprašė persvarstyti 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, apie kurio turinį jai buvo pranešta 2013 m. rugpjūčio 7 d.
13 2013 m. spalio 8 d. raštu EACEA atsakė į ieškovės pastabas nurodydama, kad ji su jomis nesutinka, nes nors pagal gairių 5.1 punktą gali būti leidžiama su fiziniu platintoju sudaryti subrangos sutartį dėl sąskaitų išrašymo ir pajamų surinkimo, dėl šio leidimo keliamas reikalavimas, pagal kurį EACEA reikia pranešti apie atitinkamus susitarimus. EACEA pažymėjo, kad 2013 m. birželio 4 d. ji susisiekė su ieškove siekdama gauti papildomų paaiškinimų (žr. šio sprendimo 7 punktą), tačiau ši jos neinformavo apie 2013 m. balandžio 26 d. su 01 Distribution pasirašytą susitarimą dėl filmo platinimo, nors tai buvo būtina siekiant, kad vertinimo komitetas tinkamai įvertintų ieškovės galimybę gauti dotaciją. Galiausiai EACEA nurodė „apgailestaujanti dėl to, kad [privalo] patvirtinti, jog pagal pirminę vertinimo komiteto rekomendaciją šis projektas neatitinka reikalavimų“.
14 Minėtame rašte EACEA taip pat informavo ieškovę apie įmanomus šio sprendimo (toliau – 2013 m. spalio 8 d. raštas) apskundimo būdus ir terminus.
Procesas ir šalių reikalavimai
15 Ieškovė pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. gruodžio 18 d.
16 2014 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu dokumentu EACEA, remdamasi 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
17 2014 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo rašytines pastabas, kuriose ieškovė ginčijo EACEA pateiktus nepriimtinumo pagrindus.
18 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 114 straipsnio 4 dalimi, EACEA pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pridėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
19 2014 m. spalio 27 d. EACEA pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2014 m. gruodžio 12 d. buvo pateiktas dublikas, o 2015 m. sausio 26 d. – triplikas.
20 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2013 m. spalio 8 d. sprendimą <...>,
– nurodyti EACEA imtis „tolesnių priemonių“,
– priteisti iš EACEA bylinėjimosi išlaidas.
21 EACEA Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną arba bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio dalyko
22 Reikia priminti, kad ieškinys buvo pareikštas dėl 2013 m. spalio 8 d. rašte, kaip tvirtina ieškovė, esančio sprendimo, o ne dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo. Tai aiškiai nurodyta ieškinyje. Be to, nors tiesa, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. ieškovė paprašė persvarstyti pastarąjį sprendimą, 2013 m. rugpjūčio 7 d. naudojant standartinę formą jai buvo pranešta ne apskritai apie patį 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, kuris nepaminėtas šioje formoje, o tik apie šio sprendimo turinį ir motyvą, ir tik EACEA pareikštame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime šis sprendimas nurodytas kaip jai skirtas.
Dėl priimtinumo
23 EACEA pateikia tris nepriimtinumo pagrindus, susijusius, pirma, su apskundimo termino praleidimu, darant prielaidą, kad skundas turėjo būti pateiktas dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, antra, su tuo, kad 2013 m. spalio 8 d. raštas nėra asmens nenaudai priimtas aktas, nes toks yra tik 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, apie kurį buvo pranešta 2013 m. rugpjūčio 7 d., ir, trečia, su tuo, kad atsižvelgiant į 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą 2013 m. spalio 8 d. raštas yra tik patvirtinamojo pobūdžio.
24 Ieškovė ginčija šiuos nepriimtinumo pagrindus ir mano, kad jos ieškinys yra priimtinas.
Dėl apskundimo termino praleidimo
25 Iš šio sprendimo 22 punkto matyti, kad ieškinys buvo pareikštas dėl 2013 m. spalio 8 d. rašte, kaip teigia ieškovė, esančio sprendimo, o ne dėl kokio nors kito sprendimo. Vadinasi, nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą apskundimo termino praleidimu, nes skundas turėjo būti pateiktas dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kurio, kaip teigia ieškovė, nei data, nei forma nebuvo nurodyta iki šio teismo proceso, galima tik atmesti.
Dėl 2013 m. spalio 8 d. rašto sprendžiamojo pobūdžio
26 Reikia priminti, jog Europos Sąjungos institucijos, organo arba įstaigos rašto, kuriuo atsakoma į asmens prašymą, išsiuntimo jo adresatui nepakanka, kad tokį raštą būtų galima laikyti sprendimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl jo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 1993 m. sausio 27 d. Nutarties Miethke / Parlamentas, C‑25/92, Rink., EU:C:1993:32, 10 punktą; 1996 m. gegužės 22 d. Sprendimo AITEC / Komisija, T‑277/94, Rink., EU:T:1996:66, 50 punktą ir 2003 m. lapkričio 5 d. Nutarties Kronoply / Komisija, T‑130/02, Rink., EU:T:2003:293, 42 punktą).
27 Iš tikrųjų, ieškinys gali būti pareiškiamas dėl visų Sąjungos institucijų priimtų priemonių, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, ir tam tikrais atvejais pagal SESV 263 straipsnio penktoje pastraipoje nustatytas specialias taisykles dėl Sąjungos organų ir įstaigų priimtų priemonių panaikinimo su sąlyga, kad šiomis priemonėmis siekiama ieškinį pareiškusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui sukelti privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti įtaką tokio asmens interesams ir iš esmės keičiančių jo teisinę padėtį (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, Rink., EU:C:1981:264, 9 ir 10 punktus; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, Rink., EU:C:2011:656, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2015 m. kovo 13 d. Nutarties European Coalition to End Animal Experiments / ECHA, T‑673/13, Rink., EU:T:2015:167, 22 punktą).
28 EACEA yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga (2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Agapiou Joséphidès / Komisija ir EACEA, T‑439/08, EU:T:2010:442, 35 punktas), įkurta pagal 2005 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimą 2005/56/EB, įsteigiantį, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga“, kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse (OL L 24, p. 35), kuris buvo panaikintas ir pakeistas 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimu 2009/336/EB, kuriuo taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga, kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse (OL L 101, p. 26). Sprendime 2009/336, kuris buvo iš dalies pakeistas 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/797/ES (OL L 349, p. 68), o vėliau panaikintas, bet vis dar taikomas šioje byloje, nėra jokios nuostatos, priimtos pagal SESV 263 penktą pastraipą.
29 Todėl tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad 2013 m. spalio 8 d. raštas ieškovei sukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti įtaką jos interesams ir iš esmės keičiančių jos teisinę padėtį, ji galėtų pareikšti ieškinį dėl minėto rašto panaikinimo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo IBM / Komisija, EU:C:1981:264, 9 punktą; 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Deutsche Bahn / Komisija, T‑351/02, Rink., EU:T:2006:104, 35 punktą ir 2013 m. lapkričio 19 d. Nutarties 1. garantovaná / Komisija, T‑42/13, EU:T:2013:621, 20 punktą).
30 Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia tokių pasekmių, reikia įvertinti jo turinį (šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo IBM / Komisija, EU:C:1981:264, 9 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Nutarties SGL Carbon / Komisija, T‑308/02, Rink., EU:T:2004:119, 39 punktas ir 2012 m. spalio 9 d. Nutarties Région Poitou-Charentes / Komisija, T‑31/12, EU:T:2012:528, 32 punktas).
31 Viena vertus, tai, jog 2013 m. spalio 8 d. rašte EACEA vartojo terminą „sprendimas“, yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos Sąjungos teismas gali atsižvelgti, kad nustatytų nagrinėjamo akto turinį, tačiau remdamasis vien tuo jis negali pripažinti, kad šis raštas yra sprendimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Kita vertus, pateikdama nepriimtinumo pagrindą EACEA negali pagrįstai remtis savo tariamu kompetencijos priimti tokį sprendimą nebuvimu, nes jeigu atlikus bylos aplinkybių analizę bus padaryta išvada, kad 2013 m. spalio 8 d. raštas yra sprendžiamojo pobūdžio, klausimas dėl minėto rašto autoriaus kompetencijos turės būti nagrinėjamas pagal jame esančio sprendimo išorinį teisėtumą, o tai susiję ne su priimtinumu, bet su materialine teise.
32 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad 2013 m. spalio 8 d. raštu EACEA viršijo tai, kas būtina siekiant paprastai paaiškinti 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, apie kurio turinį ir motyvą ji pati pranešė. Ji ne tik paaiškino minėtą sprendimą, bet ir pati pareiškė savo nuomonę dėl ieškovės pateikto prašymo skirti dotaciją atmetimo.
33 Nors 2013 m. spalio 8 d. rašte pateikiamas gairių 5.1 punkto aiškinimas, šiuo aiškinimu siekiama ne nurodyti ieškovei 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuris, be kita ko, nebuvo paminėtas rašte (žr. šio sprendimo 22 punktą), priėmimo priežastis, o pagrįsti pačios EACEA atsisakymą „remiantis pirmine vertinimo komiteto rekomendacija“.
34 Taigi išnagrinėjus šį raštą matyti, kad EACEA norėjo jam suteikti privalomų teisinių pasekmių, nes jame paliktas išankstinis atsisakymas patenkinti ieškovės prašymą skirti dotaciją, o tai galėjo daryti įtaką pastarosios interesams ir taip atimti iš jos galimybę gauti dotaciją filmui Italijos teritorijoje platinti. Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 26–30 punktuose primintą teismo praktiką, darytina išvada, kad 2013 m. spalio 8 d. raštas iš tikrųjų yra sprendimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (toliau – 2013 m. spalio 8 d. sprendimas), todėl reikia atmesti EACEA nurodytą antrąjį nepriimtinumo pagrindą.
Dėl 2013 m. spalio 8 d. sprendimo patvirtinamojo pobūdžio
35 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką sprendimas laikytinas tik ankstesnio sprendimo patvirtinimu, jei jame nėra jokios naujos informacijos, palyginti su ankstesniu sprendimu, ir jei prieš jį priimant nebuvo iš naujo išnagrinėta ankstesnio akto adresato padėtis (1970 m. balandžio 14 d. Sprendimo Nebe / Komisija, 24/69, Rink., EU:C:1970:22, 8 punktas; 1980 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Grasselli / Komisija, 23/80, Rink., EU:C:1980:284, 18 punktas ir 2002 m. birželio 11 d. Sprendimo AICS / Parlamentas, T‑365/00, Rink., EU:T:2002:151, 30 punktas).
36 Tačiau reikia pripažinti, kad prieš priimdama 2013 m. spalio 8 d. sprendimą EACEA atliko ieškovės informacijos, kurią ši pateikė savo 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte, analizę ir tik tada nusprendė, kad pagal gairių 5.1 punktą minėta informacija jai turėjo būti perduota tuo momentu, kai ji susisiekė su ieškove, t. y. 2013 m. birželio 4 d., siekdama gauti „išsamesnių paaiškinimų apie bendrovės operacinį pajėgumą išleisti filmą“, nes tokia informacija būtų leidusi vertinimo komitetui atlikti „tikslų projekto įvertinimą“. Todėl darytina išvada, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, apie kurio turinį buvo pranešta 2013 m. rugpjūčio 7 d. naudojant standartinę formą, pagrindimas – faktas, kad ieškovė pati neužtikrins filmo platinimo kino salėse, o 2013 m. spalio 8 d. sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad ieškovė neperdavė EACEA informacijos, būtinos tiksliam projekto įvertinimui. Šiuo klausimu EACEA patikslino, kad galėjo būti leidžiama riboto pobūdžio subranga, pavyzdžiui, dėl bilietų ir sąskaitų išrašymo, su sąlyga, kad apie tai jai pranešta. 2013 m. spalio 8 d. sprendime nurodytas kitoks nei 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime esantis pagrindas patvirtina tai, kad buvo atsižvelgta į 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte ieškovės pateiktą naują informaciją, todėl šis sprendimas nėra patvirtinamojo pobūdžio.
37 Todėl reikia atmesti EACEA pateiktą trečiąjį nepriimtinumo pagrindą ir ieškinį pripažinti priimtinu.
Dėl esmės
38 Grįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia du pagrindus, susijusius, pirma, su pareigos motyvuoti pažeidimu ir, antra, su akivaizdžia vertinimo klaida, dėl kurios 2013 m. spalio 8 d. sprendimas yra neteisėtas.
39 EACEA tvirtina, kad nė vienas iš šių pagrindų nėra pagrįstas.
Dėl EACEA kompetencijos priimti 2013 m. spalio 8 d. sprendimą
40 Prieš pradedant, jeigu prireiks, nagrinėti du ieškinio pagrindus, reikia ex officio patikrinti, ar EACEA turėjo kompetenciją priimti 2013 m. spalio 8 d. sprendimą (dėl viešosios tvarkos išlyga grindžiamo pagrindo, susijusio su sprendimo, kurio teisėtumą turi įvertinti Sąjungos teismas, autoriaus kompetencijos neturėjimu, žr. 1960 m. gegužės 10 d. Sprendimo Vokietija / Vyriausioji valdyba, 19/58, Rink., EU:C:1960:19, p. 488; 2003 m. sausio 28 d. Sprendimo Laboratoires Servier / Komisija, T‑147/00, Rink., EU:T:2003:17, 45 punktą ir 2013 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, T‑240/10, Rink., EU:T:2013:645, 70 punktą); pažymėtina, kad šalys galėjo pagal rungimosi principą pareikšti savo pozicijas dėl šio klausimo, nes pati EACEA, pateikdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, tvirtina, kad ji nebūtų turėjusi kompetencijos priimti tokį sprendimą, kaip 2013 m. spalio 8 d. sprendimas, ir kad per teismo posėdį EACEA buvo pateikti įvairūs klausimai, visų pirma siekiant išsiaiškinti, ar ji turi kompetenciją persvarstyti tokį sprendimą, kaip 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, ir ar prašymų skirti dotacijas atmetimo atveju egzistuoja ribota kompetencija. Per teismo posėdį buvo paprašyta, kad ieškovė pateiktų savo nuomonę dėl šių klausimų ir dėl EACEA pateiktų atsakymų į šiuos klausimus. Iš to matyti, kad, kalbant apie pagrindą, susijusį su ginčijamo akto autoriaus kompetencijos nebuvimu, tiek rašytinėje, tiek žodinėje proceso dalyse buvo laikomasi rungimosi principo, kaip numatyta teismo praktikoje dėl ex officio iškelto pagrindo (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, Rink., EU:C:2009:742, 57 ir 60 punktus).
41 Pirmiausia reikia priminti, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2009/336 7 konstatuojamoji dalis suformuluota taip: „Pavesti vykdomajai įstaigai atlikti su <…> programų įgyvendinimu susijusias užduotis galima aiškiai atskyrus programavimo etapus ir sprendimų dėl finansavimo priėmimą <...> ir projektų įgyvendinimą, kuris gali būti pavestas vykdomajai įstaigai.“ Be to, minėto sprendimo 8 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „[į]steigus vykdomąją įstaigą nekeičiami <...> Komisijai suteikti Tarybos įgaliojimai administruoti tam tikrus pagal įvairias programas vykdomų veiksmų etapus“.
42 Iš dalies pakeisto Sprendimo 2009/336 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad EACEA „atsako už šių Bendrijos programų tam tikrų dalių administravimą: <…>
28) paramos Europos garso ir vaizdo sektoriui programa (MEDIA 2007) (2007–2013 m.), patvirtinta <...> sprendimu Nr. 1718/2006/EB“.
43 Šio iš dalies pakeisto sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administruodama 1 dalyje minimas Bendrijos programų dalis EACEA „vykdo šias užduotis:
a) administruoja visas projektų įgyvendinimo pakopas vykdydama Bendrijos programas, kurios jai pavestos <…>;
b) priima biudžeto pajamų ir išlaidų vykdomuosius aktus ir, jei Komisija suteikia įgaliojimus, įgyvendina visus ar dalį veiksmų, kurių reikia Bendrijos programoms administruoti, ypač veiksmus, susijusius su dotacijų suteikimu ir sutarčių sudarymu“.
44 Vėliau 2009 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimu C(2009) 3355 final dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai suteiktų įgaliojimų atlikti užduotis, susijusias su Bendrijos programų švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse įgyvendinimu, kuris visų pirma apima Bendrijos biudžete įrašytų asignavimų panaudojimą, su pakeitimais, padarytais Sprendimu C(2010) 7095 final, buvo įgyvendintas Sprendimas 2009/336. Programa MEDIA 2007 taip pat buvo nurodyta Sprendimo C(2009) 3355 final vizų 28 punkte. Šio sprendimo 5 straipsnio „Biudžeto įgyvendinimo užduotys“ 1 dalies a punkte nurodyta, kad EACEA „skiria dotacijas ir valdo susijusius susitarimus bei sprendimus“ ir kad „[š]iuo tikslu Komisija pavedė [EACEA] atlikti tam tikrus arba visus veiksmus, kurie būtini pradėti ir užbaigti dotacijų skyrimo procedūroms, išsamiai aprašytoms III priede“.
45 Iš dalies pakeisto Sprendimo C(2009) 3355 final I priedo 26 dalies trečioje įtraukoje primenama, kad EACEA prisideda prie daugumos programos MEDIA 2007 dalių įgyvendinimo ir valdymo, įskaitant platinimą.
46 To paties sprendimo III priede pateikiamos EACEA pavestos užduotys, prie kurių, be kita ko, pagal A 5 punktą priskiriami „projektų atranka arba tuo atveju, kai [pagal teisinį programų pagrindą] Komisija turi atrinkti projektus, atrankos, kurią Komisija turi atlikti laikydamasi komiteto procedūros, pasiūlymo parengimas“, pagal A 6 punktą priskiriamas „individualių sprendimų, susijusių su dotacijų skyrimu, pranešimas [jų gavėjams]“ ir pagal A 7 punktą – „prašymų persvarstyti [sprendimus skirti dotacijas] [nagrinėjimas]“.
47 Galiausiai, Sprendimo Nr. 1718/2006 (žr. šio sprendimo 2 punktą) 10 straipsnio 2 dalies e punkte numatyta, kad platinimo atveju bet kokiam pasiūlymui dėl Bendrijos lėšų, viršijančių 300 000 EUR sumą, skyrimo taikoma to paties sprendimo 11 straipsnio 2 dalies procedūra, o minėto sprendimo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „[minėtam] sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su visais kitais klausimais, priimamos [pagal Sprendimo Nr. 1718/2006] 11 straipsnio 3 dalyje nustatyt[ą] [procedūrą]“, o tai visų pirma apima pasiūlymus dėl Bendrijos lėšų, neviršijančių 300 000 EUR sumos, skyrimo platinimo srityje. Sprendimo Nr. 1718/2006 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisijai padeda komitetas, to paties straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatan[čio] Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), 4 ir 7 straipsnius, o 4 dalyje – į Sprendimo 1999/468 3 ir 7 straipsnius. Pastarojo sprendimo 3 straipsnyje buvo nustatyta patariamoji procedūra, o 4 straipsnyje – valdymo procedūra. Vis dėlto Sprendimas 1999/468 buvo panaikintas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, p. 13), 12 straipsnio pirma pastraipa; šio reglamento 13 straipsnyje pažymima, kad nuorodos į Sprendimo 1999/468 3 straipsnį dabar turi būti laikomos apimančiomis patariamąją procedūrą, nustatytą Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsniu, o nuorodos į Sprendimo 1999/468 4 straipsnį turi būti suprantamos kaip susijusios su nagrinėjimo procedūra, numatyta Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 4 dalies antrą ir trečią pastraipas.
48 Šiuo klausimu reikia pridurti, kad gairių 4 punkto priešpaskutinėje pastraipoje nurodyta, kad didžiausia dotacijos vienam platintojui už vieną filmą suma bus 150 000 EUR, ir kad gairių 4 punkto paskutinėje pastraipoje patikslinama, kad EACEA pasilieka teisę nepaskirstyti visų turimų lėšų. Ši riba ir ši išlyga buvo pakartotos kvietimo teikti paraiškas EACEA/21/12 5 punkto trečioje ir ketvirtoje pastraipose.
49 Iš visų minėtų nuostatų matyti, kad EACEA kompetencija dotacijų, skiriamų paskelbus kvietimą teikti paraiškas EACEA/21/12 įgyvendinant programą MEDIA 2007, srityje apsiribojo, pirma, kiekvieno pareiškėjo dokumentų patikrinimu siekiant parengti „atrankos, kurią Komisija turi atlikti laikydamasi komiteto procedūros, pasiūlymą“ pagal iš dalies pakeisto Sprendimo C(2009) 3355 final III priedo A 5 punkte nurodytos alternatyvos antrą dalį, antra, „individualių sprendimų, [susijusių su] dotacijų [skyrimu], pranešimu [jų gavėjams]“ pagal minėto priedo A 6 punktą ir, trečia, „prašymų [persvarstyti sprendimus skirti dotacijas nagrinėjimu]“ pagal to paties priedo A 7 punktą.
50 Šiuo atveju remdamasi ieškovės pateikta informacija EACEA išnagrinėjo ieškovės paraiškos dokumentus ir 2013 m. birželio 4 d. elektroniniu laišku jos paprašė pateikti papildomos informacijos. Atsakydama į šį elektroninį laišką tos pačios dienos elektroniniu laišku ieškovė tvirtino esanti „filmų platintoja Italijoje“, tačiau nepateikė jokių tą patvirtinančių dokumentų, o 2013 m. birželio 6 d. EACEA pateikė papildomą informaciją, susijusią su jos, kaip platintojos, patirtimi, ypač per paskutinius penkerius metus. Atlikusi visų paraiškos dokumentų analizę EACEA pasiūlė Komisijai atsisakyti skirti dotaciją; pasibaigus Reglamento Nr. 182/2011 4 straipsnyje numatytai patariamajai procedūrai 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisija priėmė sprendimą, susijusį su pasiūlymu dėl Sąjungos lėšų, neviršijančių 300 000 EUR sumos, skyrimo platinimo srityje pagal Sprendimo Nr. 1718/2006 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Į 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo 3 konstatuojamąją dalį buvo perkelti 2013 m. liepos 26 d. komiteto MEDIA 2007 nuomonėje pateikti motyvai, nors, kiek tai susiję su ieškove, šis komitetas pats pakartojo vertinimo komiteto pasiūlymą (žr. šio sprendimo 8–10 punktus), pagal kurį filmą Italijoje platino bendrovė 01 Distribution, o ne pati ieškovė, todėl jos paraiška negalėjo būti atrinkta. 2013 m. rugpjūčio 7 d. EACEA pakartojo šį atmetimo motyvą ir standartinėje pranešimo formoje pažymėjo langelį, atitinkantį tokį aprašymą: „pareiškėjas pats neužtikrins filmo platinimo kino salėse“. 2013 m. rugsėjo 4 d. ieškovė EACEA pateikė raštą, kuris, be jokių abejonių, turi būti laikomas prašymu persvarstyti sprendimą dėl prašymo skirti dotaciją, kaip jis suprantamas pagal iš dalies pakeisto Sprendimo C(2009) 3355 final III priedo A 7 punktą.
51 Vadinasi, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, siekdama išnagrinėti šį prašymą EACEA galėjo nuspręsti tik paaiškinti 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą arba prašyti Komisijos jį pakeisti, o pastaroji galėtų skirti dotaciją arba atsisakyti ją skirti remdamasi kitais nei iš pradžių nurodytais motyvais. Iš tikrųjų EACEA jokiu būdu neturėjo kompetencijos pakeisti sprendimą, kurio negalėjo priimti.
52 Nors gairių 5.1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai platinimo veiklą dalijasi kelios bendrovės, apie sutartis (susitarimus), sudarytas (sudarytus) tarp šių bendrovių, turi būti pranešta EACEA, kuri nustato, kad reikalavimus paprastai atitinka bendrovė, kuri iš tikrųjų platina filmą [valstybės] teritorijoje, ir dėl to priima „neginčijamą <…> sprendimą“, ši formuluotė turi būti aiškinama taip: nagrinėdama prašymus EACEA privalo pareikšti savo galutinę poziciją, kad Komisijai pateiktų atrankos pasiūlymą ir kad nebūtų padarytas poveikis pareiškėjo galimybei vėliau šios institucijos sprendimą apskųsti administracine tvarka. Bet koks kitas aiškinimas prieštarautų iš dalies pakeisto Sprendimo C(2009) 3355 final III priedo A 7 punkto, įtvirtinančio teisę pateikti tokį skundą, aiškiai formuluotei.
53 Vadinasi, savo pačios atsisakymą grįsdama Komisijos nepripažintu motyvu EACEA neturėjo kompetencijos priimti 2013 m. spalio 8 d. sprendimą.
54 Vis dėlto iš nusistovėjusios teismo praktikos tokiose bylose, kurių aplinkybės buvo panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, matyti, kad esant ribotai kompetencijai ginčijamas sprendimas neturėtų būti panaikinamas dėl kompetencijos trūkumo, nes toks panaikinimas dėl ginčijamo sprendimo autoriaus kompetencijos neturėjimo gali lemti tik tai, kad ištaisius minėtą trūkumą nuo jo atsiradimo momento bus priimtas naujas sprendimas, iš esmės tapatus panaikintajam (šiuo klausimu žr. 1983 m. liepos 6 d. Sprendimo Geist / Komisija, 117/81, Rink., EU:C:1983:191, 6 ir 7 punktus; 1992 m. spalio 9 d. Sprendimo De Persio / Komisija, T‑50/91, Rink., EU:T:1992:104, 10, 22 ir 24 punktus ir 2010 m. sausio 19 d. Sprendimo De Fays / Komisija, T‑355/08 P, Rink. VT, EU:T:2010:16, 57 ir 58 punktus).
55 Taigi reikia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju Komisija turėjo ribotą kompetenciją, nes pakeisdama ieškovės prašymo atmetimo motyvą tuo, kurį Komisija nurodė 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime, EACEA priėmė sprendimą, iš esmės tapatų Komisijos sprendimui, kurį ši priėmė turėdama kompetenciją ir susipažinusi su tais pačiais duomenimis kaip ir tie, kurie buvo perduoti 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu.
56 Kaip matyti iš šio sprendimo 3 punkte minėtų gairių 5.1 punkto, dotacijos už platinimą skyrimas reiškia, kad pareiškėjas pats platina filmą atitinkamos teritorijos kino salėse. Vis dėlto ši nuostata numato galimybę platintojui sudaryti riboto pobūdžio subrangos susitarimus su sąlyga, kad apie tai „buvo pranešta [EACEA]“. Toliau 5.1 punkte pakartojamas šis įpareigojimas, šįkart kalbant apie veiklos pasidalijimą ir nurodant, kad „[t]uo atveju, kai platinimo veiklą dalijasi kelios bendrovės, apie sutartis (susitarimus), sudarytas (sudarytus) tarp šių bendrovių, turi būti pranešta [EACEA]“. Tame pačiame punkte patikslinama, kad leidžiama naudotis konkrečiomis fizinių platintojų paslaugomis, pavyzdžiui, kino salių rezervavimu ir pajamų surinkimu.
57 Ieškovė teigia, kad iš tikrųjų ji yra filmo platintoja ir kad EACEA neturėjo būti pranešta apie susitarimą, kurį ji sudarė su bendrove 01 Distribution dėl kino salių rezervavimo, filmo kopijų pateikimo į apyvartą, pajamų surinkimo ir filmo paskelbimo naudojant pagrindinį logotipą 01 Distribution, nes šį susitarimą greičiausiai reikėtų laikyti vadinamosios „fizinio platinimo“ veiklos pavedimo trečiajam asmeniui sutartimi, kuri bet kokiu atveju skiriasi nuo subrangos sutarties.
58 EACEA ginčija šį aiškinimą.
59 Reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 56 punkto, iš tikrųjų pagal gairių 5.1 punktą platinimo susitarimai skirstomi į tris kategorijas, kurias atitinkamai sudaro subrangos susitarimai, platinimo veiklos pasidalijimo tarp įvairių veiklos vykdytojų susitarimai ir susitarimai dėl konkrečių darbų pavedimo „fiziniams platintojams“, kurie negalėtų gauti dotacijų. Vis dėlto tai, kad šie fiziniai platintojai negali gauti dotacijų, nereiškia, kad EACEA nereikia pranešti apie susitarimus dėl konkrečių darbų jiems pavedimo. Be to, tai numatyta siekiant patikrinti, ar toks susitarimas dėl fizinio platinimo faktiškai buvo sudarytas ir ar juo neviršijama konkreti jo taikymo sritis, todėl bet kuris pareiškėjas privalo kuo geriau informuoti EACEA apie prašymui skirti dotaciją nagrinėti būtinus duomenis, įskaitant tuos, kurių svarbos nesupratimas galėtų tapti kliūtimi priimti palankų sprendimą dėl prašymo skirti dotaciją.
60 Tokį aiškinimą dar labiau patvirtina tai, kad platintojo ir trečiųjų bendrovių sutarties sudarymas dėl tam tikrų platinimo užduočių užtikrinimo yra principo, pagal kurį platintojas pats privalo užtikrinti filmo platinimą, išimtis, o tai reiškia, kad ji turi būti aiškinama siaurai (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Baltic Agro, C‑3/13, Rink., EU:C:2014:2227, 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, Rink., EU:T:2012:247, 90 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Galiausiai, gairių 13.3 punkte nurodant pareigą „pateikti visus atitinkamus platinimo susitarimus“ primenama informacijos, reikalingos EACEA, svarba.
61 Reikia pridurti, kad šiuo atveju ieškovė turėjo papildomą galimybę papildyti savo paraišką, nes EACEA su ja susisiekė prašydama pateikti tam tikrus dokumentus. Tai turėjo atkreipti jos dėmesį į galimą minėtų dokumentų trūkumą ir ją paskatinti pateikti kuo išsamesnę informaciją.
62 Kitaip sakant, net jei sutartis, kuri saisto ieškovę su bendrove 01 Distribution, būtų tik fizinio platinimo sutartis, kaip tai suprantama pagal gairių 5.1 punktą (tokios išvados negalima padaryti remiantis paraiškos dokumentais), pateikdama prašymą skirti dotaciją ieškovė būtų privalėjusi apie šią sutartį pranešti EACEA, kad pastaroji ir Komisija galėtų, turėdamos visą informaciją šiuo klausimu, pateikti savo nuomones dėl logotipo 01 Distribution vaizdavimo filmo anonse ir plakatuose. Tačiau tik 2013 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo priėmimo, ieškovė savo rašto priede pranešė EACEA apie 2013 m. balandžio 26 d. su bendrove 01 Distribution sudarytą susitarimą.
63 Vadinasi, tik EACEA aiškinimas, kuriame pirmenybė teikiama kuo išsamesnei ir tinkamesnei informacijai, atitinka gero administravimo, būtent patikimo finansų valdymo ir Sąjungos biudžeto lėšų panaudojimo pagal numatytą paskirtį, principą (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo CEVA / Komisija, T‑428/07 ir T‑455/07, Rink., EU:T:2010:240, 126 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. balandžio 19 d. Sprendimo Aecops / Komisija, T‑53/11, EU:T:2013:205, 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Iš tikrųjų, pareiškėjo pateikta nepakankama arba klaidinga informacija, kelianti abejonių, ar platintojas atitinka taikytinuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, negalėtų leisti, kad EACEA Komisijai rekomenduotų finansuoti filmo platinimą. Be to, kaip paaiškinta gairių 13.3 punkte, paraiškos, kuriose pateikiami ne visi reikalaujami dokumentai, bus laikomos neatitinkančiomis reikalavimų. Taigi, atmesdama prašymą skirti dotaciją dėl to, kad ieškovė nepranešė apie jos sudarytą susitarimą su 01 Distribution (faktinis motyvo pagrindas nėra ginčijamas ieškovės), EACEA veikė taip, kaip Komisija, t. y. kompetenciją priimti tokį sprendimą turinti institucija, būtų pasielgusi pagal ribotą kompetenciją.
64 Vadinasi, pagal šio sprendimo 54 punkte nurodytą teismo praktiką kompetencijos trūkumas negalėtų lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo, nes toks panaikinimas dėl ginčijamo sprendimo autoriaus kompetencijos neturėjimo galėtų lemti tik tai, kad ištaisius minėtą trūkumą nuo jo atsiradimo momento būtų priimtas naujas sprendimas, iš esmės tapatus panaikintajam.
Dėl ieškinio pagrindų
65 Iš šio sprendimo 54 punkte minėtos teismo praktikos matyti, kad jei nustatoma, jog administracija veikė pagal ribotą kompetenciją, visi su jos sprendimu susiję pagrindai turi būti atmesti kaip nereikšmingi. Taip, be kita ko, yra kalbant apie pagrindus, susijusius su motyvų nenurodymu arba jų nepakankamumu (1976 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Morello / Komisija, 9/76, Rink., EU:C:1976:129, 11 punktas ir šio sprendimo 54 punkte minėto Sprendimo Geist / Komisija, EU:C:1983:191, 6 ir 7 punktai) ir iš principo su faktinių aplinkybių klaida, su teisės klaida arba su akivaizdžia vertinimo klaida (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Morello / Komisija, EU:C:1976:129, 11 punktą), nes administracija privalėjo pagrįsti savo padarytą išvadą.
66 Išsamumo dėlei svarbu patikslinti, kad ieškovės pateiktus prieštaringus motyvus aiškiai lėmė tai, kad buvo pateiktas kitoks nei 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime esantis ir EACEA nurodytas atmetimo motyvas (žr. šio sprendimo 36 punktą); tuo remdamasis Bendrasis Teismas paneigė, kad 2013 m. spalio 8 d. sprendimas yra patvirtinamojo pobūdžio aktas. Be to, kaip nuspręsta šio sprendimo 63 punkte, ieškovė negali veiksmingai ginčyti tokių motyvų, nes jie sutampa su tais, į kuriuos Komisija būtų privalėjusi atkreipti dėmesį, jei į ją būtų kreiptasi.
67 Galiausiai, dėl reikalavimo, kuriuo siekiama kad Bendrasis Teismas nurodytų EACEA imtis „tolesnių priemonių“, reikia priminti, jog vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį Bendrasis Teismas nėra kompetentingas nustatyti įpareigojimų Sąjungos institucijoms, organams ir įstaigoms (1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo European Night Services ir kt. / Komisija, T‑374/94, T‑375/94, T‑384/94 ir T‑388/94, Rink., EU:T:1998:198, 53 punktas ir 2014 m. sausio 27 d. Nutarties Stolz / Parlamentas ir Komisija, T‑582/13, EU:T:2014:69, 10 punktas).
68 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį visą reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas gali iš laimėjusios bylą šalies priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio, įskaitant elgesį iki proceso, ypač jeigu kita šalis išlaidų patyrė dėl nepagrįstais arba nesąžiningais pripažintų pirmosios šalies veiksmų.
70 Šiuo atveju, pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. pranešime, kuris buvo įteiktas tinkamai patvirtintas EACEA antspaudu, ieškovei nebuvo konkrečiai nurodyta nei tai, kad su ja susijusio sprendimo, kuriuo atsisakoma skirti dotaciją, autorius buvo Komisija, nei minėto sprendimo priėmimo data, t. y. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Tik pateikdama šį ieškinį ieškovė sužinojo šią informaciją. Be to, 2013 m. spalio 8 d. pati priimdama sprendimą, grindžiamą kitu nei Komisijos nurodytas motyvu, o vėliau paneigdama, kad šis sprendimas yra sprendžiamojo pobūdžio aktas, ir neprašydama Komisijos jį ištaisyti, EACEA privertė ieškovę atsidurti netikrumo padėtyje, kurią pastaroji galėjo pašalinti tik pateikdama ieškinį Bendrajam Teismui.
71 Antra, šios padėties atsiradimui įtakos turėjo ieškovės elgesys, nes savo prašyme skirti dotaciją ji nepateikė pagal gaires reikalaujamos informacijos, kuri EACEA būtų leidusi pateikti Komisijai tinkamą ir visais dokumentais pagrįstą pasiūlymą, ir taip ji pati iš šios įstaigos ir iš šios institucijos atėmė galimybę patikrinti, ar susitarimas, sudarytas su 01 Distribution, yra tik paprastas susitarimas dėl materialaus platinimo ir ar ieškovė yra vienintelė filmo platintoja.
72 Taigi, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes būtų teisinga nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Italian International Film Srl ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2016 m. vasario 4 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.