Byla T‑677/13
Axa Versicherung AG
prieš
Europos Komisiją
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su konkurencijos taisyklių taikymo procedūra – Prašymas dėl visų dokumentų – Atsisakymas leisti susipažinti – Prašymas dėl vieno dokumento – Turinys – Pareiga atlikti konkretų ir individualų nagrinėjimą – Su trečiojo asmens komercinių interesų apsauga susijusi išimtis – Su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga susijusi išimtis – Viršesnis visuomenės interesas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2015 m. liepos 7 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Komercinių interesų apsauga – Taikymas administracinėse bylose, susijusiose su konkurencijos taisyklių laikymosi kontrolės procedūromis – Bendroji pakenkimo su tokia procedūra susijusių interesų apsaugai dėl tam tikrų tokios bylos dokumentų atskleidimo prezumpcija
(SESV 101 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukos)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Įvairiomis išimtimis grindžiamas atsisakymas – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
3. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Atsisakymas leisti susipažinti – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Galimybė pasiremti bendromis prezumpcijomis, kurios taikomos tam tikroms dokumentų kategorijoms – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 7 dalys)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Apimtis – Taikymas administracinėse bylose, susijusiose su konkurencijos taisyklių laikymosi kontrolės procedūromis – Perdavimas asmeniui, galimai ketinančiam pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagrįstą tariamu SESV 101 straipsnio pažeidimu – Prašymo pateikėjo pareiga įrodyti būtinybę susipažinti su atitinkamais dokumentais – Apimtis
(SESV 101 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)
5. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Atsisakymas leisti susipažinti – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
6. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Atsisakymas leisti susipažinti – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Galimybė pasiremti bendromis prezumpcijomis, kurios taikomos tam tikroms dokumentų kategorijoms – Bendrosios prezumpcijos taikymas, kai prašymas pateikiamas dėl vienintelio dokumento –Leistinumas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)
7. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Taikymas administracinėse bylose, susijusiose su konkurencijos taisyklių laikymosi kontrolės procedūromis – Bendroji pakenkimo su atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo procedūra susijusių interesų apsaugai dėl tam tikrų tokios bylos dokumentų atskleidimo prezumpcija – Ribos – Pareiga nustatyti pusiausvyrą tarp rizikos, kad bus pakenkta atleidimo nuo baudų programos veiksmingumui, ir prašymo pateikėjo, kuris mano, kad nukentėjo nuo konkurencijos taisyklių pažeidimo, teisės į žalos atlyginimą
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 298/11)
8. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Individo privatumo ir neliečiamumo apsauga – Visų Reglamento Nr. 45/2001 nuostatų taikymas – Prašymo pateikėjo pareiga įrodyti, kad būtina atskleisti atitinkamus asmens duomenis – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 8 staipsnio b punktas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)
9. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Komercinių interesų apsauga –Taikymas informacijai, pateikiamai penkerių metų senumo arba senesniuose dokumentuose –Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka)
1. Siekdama pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentu, kurį atskleisti prašoma pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, suinteresuotoji institucija gali remtis bendromis prezumpcijomis, kurios taikomos tam tikroms dokumentų kategorijoms, nes panašūs svarstymai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus.
Tuo atveju, kai prašymas pateiktas dėl visų dokumentų, esančių su konkurencijos taisyklių taikymo procedūra susijusios bylos medžiagoje, Komisija turi teisę, nenagrinėdama kiekvieno iš šių dokumentų konkrečiai ir individualiai, daryti prielaidą, jog juos atskleidus iš principo gali būti pakenkta inspekcijų ir tyrimų tikslų apsaugai ir šioje procedūroje dalyvaujančių ir tokiomis aplinkybėmis glaudžiai susijusių įmonių komercinių interesų apsaugai. Tokia prezumpcija gali būti taikoma ne vien tuo atveju, kai prašymas pateiktas dėl visų su konkurencijos taisyklių taikymo procedūra susijusios bylos medžiagoje esančių dokumentų, ir ne vien tuo atveju, kai jis pateiktas dėl joje esančios bendros ir nediferencijuotos dokumentų visumos. Atvirkščiai, ją taip pat galima taikyti tuo atveju, kai prašymas pateiktas dėl visų konkrečiau apibrėžtos bylos medžiagoje esančių dokumentų visumos, kai tie dokumentai identifikuojami pagal nurodytas bendras jų savybes arba priklausymą vienai ar kelioms bendroms kategorijoms.
Be to, Komisija turi teisę taikyti tokią bendrąją prezumpciją tol, kol atitinkamos procedūros negalima laikyti baigta todėl, kad dar nepriimtas Komisijos sprendimas, arba todėl, kad pareikšta ieškinių dėl šio sprendimo panaikinimo ir jie dar nebuvo išnagrinėti, kai Komisija gavo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, esančiais šios su tokia procedūra susijusios bylos medžiagoje, ir dėl šio prašymo priėmė sprendimą. Be kita ko, galimybė taikyti bendrąją prezumpciją, kai nagrinėjamas prašymas leisti susipažinti su visais dokumentais, reiškia, kad dėl atitinkamų dokumentų visai netaikoma visiško ar net dalinio jų turinio atskleidimo pareiga.
(žr. 36, 37, 39–42 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 56 punktą)
3. Kalbant apie sprendimą neleisti susipažinti su dokumentu, kurį atskleisti prašoma pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, bendrosios prezumpcijos taikymas nepanaikina galimybės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis šio dokumento atskleidimą pagal minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalį. Šiuo tikslu prašymo pateikėjas turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, kurios pateisintų atitinkamo dokumento atskleidimą.
Tačiau reikalavimas patikrinti, ar ši bendroji prezumpcija iš tikrųjų taikoma, negali būti aiškinamas taip, kad atitinkama institucija turi individualiai išnagrinėti visus dokumentus, su kuriais konkrečiu atveju prašoma leisti susipažinti. Dėl tokio reikalavimo ši bendroji prezumpcija taptų neveiksminga, t. y. atitinkama institucija į bendro pobūdžio prašymą leisti susipažinti negalėtų atsakyti taip pat bendrai.
Be to, aplinkybė, kad prašomiems dokumentams yra daugiau nei penkeri metai, savaime negali paneigti bendrosios neatskleidimo prezumpcijos, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog šiame reglamente įtvirtintos išimtys gali būti taikomos trisdešimt metų ar, jei būtina, ilgiau.
(žr. 59, 60, 63 punktus)
4. Nors tiesa, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo ir kad tokia teisė sustiprina šių taisyklių efektyvumą, nes gali atgrasyti nuo kartelių kūrimo ar kitų dažnai nuslepiamų veiksmų, galinčių riboti arba iškreipti konkurenciją, ir taip prisidėti prie veiksmingos konkurencijos Sąjungoje išlaikymo, tačiau tokie bendri argumentai negali būti svarbesni už priežastis, pateisinančias atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, esančiais su konkurencijos taisyklių taikymo procedūra susijusioje bylos medžiagoje, pagrįstą tuo, kad visiems šiems dokumentams taikoma bendroji prezumpcija, pagal kurią jų atskleidimas iš principo pakenks inspekcijų ir tyrimų tikslų apsaugai.
Iš tiesų, siekiant užtikrinti veiksmingą teisės į žalos atlyginimą apsaugą, nebūtina, kad su tokia procedūra susijusioje bylos medžiagoje esantis dokumentas būtų perduotas asmeniui, kuris, remdamasis Reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, prašo leisti su juo susipažinti, kad galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes mažai tikėtina, kad toks ieškinys turi būti grindžiamas visais bylos medžiagoje, susijusioje su šia procedūra, esančiais įrodymais. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai asmuo, prašantis leisti susipažinti su šioje bylos medžiagoje esančiais dokumentais, jau yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes taip pat mažai tikėtina, kad šis ieškinys turi būti grindžiamas visa bylos medžiaga.
Todėl kiekvienas asmuo, kuris siekia, kad jam būtų atlyginta žala, jo paties manymu patirta dėl Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo, privalo įrodyti, kad jam būtina susipažinti su vienu ar kitu Komisijos bylos medžiagoje esančiu dokumentu, kad ši galėtų kiekvienu konkrečiu atveju atskirai palyginti interesus, kuriais pateisinamas tokių dokumentų atskleidimas ir jų apsauga, atsižvelgdama į visas svarbias bylos aplinkybes. Nesant tokios būtinybės, suinteresuotumas, kad būtų atlyginta dėl Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo patirta žala, negali būti laikomas viršesniu viešuoju interesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį.
(žr. 66–70, 163 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 92, 93 punktus)
6. Institucija, kuriai pateikiamas prašymas leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, gali remtis bendrąja atsisakymo leisti susipažinti prezumpcija, net jei nagrinėjamas prašymas pateiktas tik dėl vieno dokumento. Tačiau dėl tokios situacijos, kai bendrosios prezumpcijos taikymo tikslas nėra leisti bendrai nagrinėti prašymą, kuris pats yra bendras, institucija, kuri ketina ja remtis, turi patikrinti, ar vienai konkrečiai dokumentų kategorijai paprastai taikomi bendro pobūdžio svarstymai realiai taikomi dokumentui, kurį prašoma atskleisti.
Šis reikalavimas nebūtinai reiškia, kad institucija privalo konkrečiai įvertinti nurodytą dokumentą, kaip ir šios institucijos pareiga patikrinti, ar bendroji prezumpcija, kurią ji ketina taikyti nagrinėdama prašymą dėl visų dokumentų, iš tikrųjų taikoma, negali būti aiškinama taip, kad ji turi individualiai išnagrinėti visus dokumentus, su kuriais jos prašoma leisti susipažinti. Tačiau ne mažiau būtina, kad atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais atitinkama institucija faktiniu ir teisiniu požiūriu pakankamai pagrįstų, remdamasi pagrįstai numatoma rizika, kad bus konkrečiai ir realiai pakenkta vienam ar keliems interesams, saugomiems Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis išimtimis.
Be to, net ir tuo atveju, kai nagrinėdama prašymą, pateiktą dėl vieno dokumento, atitinkama institucija taiko bendrąją prezumpciją, ji privalo atskleisti prašyme nurodytą dokumentą arba jo dalį, kai nustato, kad dėl procedūros, su kuria tas dokumentas susijęs, savybių yra tokia galimybė.
(žr. 94, 100, 101, 116 punktus)
7. Kalbant apie pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais pateikiamą prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su atleidimo nuo baudų programa, Komisija iš esmės gali manyti, kad nuorodų į susirašinėjimą su bendrovėmis, pateikusiomis prašymą joms taikyti Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose, pateikimas gali pakenkti jos atleidimo nuo baudų programos veiksmingumui, kiek dėl šio pateikimo trečiajam asmeniui atskleidžiama komerciniu požiūriu svarbi informacija arba konfidencialios nuorodos, susijusios su šalių bendradarbiavimu, esančios šiuose dokumentuose. Iš tikrųjų, Komisijos parengtos atleidimo nuo baudų programos yra naudingos priemonės siekiant nustatyti ir nutraukti konkurencijos taisyklių pažeidimus ir taip padeda veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Šių programų veiksmingumui gali būti sutrukdyta su atleidimo nuo baudų procedūra susijusius dokumentus perdavus asmenims, norintiems pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Logiška, kad darant konkurencijos taisyklių pažeidimą dalyvavusius asmenis tokio dokumentų pateikimo perspektyva atgraso nuo naudojimosi tokiomis programomis.
Tačiau nors šie svarstymai gali pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, esančiais su konkurencijos taisyklių taikymo procedūra susijusioje bylos medžiagoje, jie nereiškia, jog gali būti sistemingai atsisakoma suteikti tokią galimybę, nes kiekvienas prašymas leisti susipažinti su nurodytais dokumentais kiekvienu atveju turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Iš tikrųjų, kadangi toks atsisakymas gali sukliudyti nacionaliniuose teismuose pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo ir suteikti atitinkamoms įmonėms, kurios jau galėjo bent iš dalies pasinaudoti teise į atleidimą nuo piniginės baudos, galimybę nukentėjusių šalių nenaudai taip pat išvengti savo pareigos atlyginti žalą, padarytą pažeidus SESV 101 straipsnį, reikalaujama, kad toks atsisakymas būtų pagrįstas svarbesniais pagrindais, susijusiais su nurodyto intereso apsauga ir taikomais kiekvienam dokumentui, su kuriuo neleista susipažinti.
Todėl vien rizikos, kad atitinkamas dokumentas konkrečiai pažeis viešąjį interesą, susijusį su nagrinėjamos atleidimo nuo baudų programos veiksmingumu, buvimas gali pateisinti šio dokumento neatskleidimą. Taigi kiekvieną kartą reikia nustatyti pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, pateisinančių nagrinėjamų dokumentų pateikimą arba jų apsaugą. Nustatant tokią pusiausvyrą reikia atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir ypač į prašymą pateikusio asmens interesą susipažinti su dokumentais, kuriuos jis nori gauti, siekdamas pagrįsti savo ieškinį dėl žalos atlyginimo, turint mintyje kitas jo galbūt turimas galimybes ir realiai žalingas pasekmes, kurių tokia galimybė susipažinti su dokumentais gali turėti, atsižvelgiant į viešąjį interesą ar kitų asmenų teisėtus interesus. Šie svarstymai juo labiau taikomi, kai asmuo, kuris laiko save nukentėjusiu nuo konkurencijos taisyklių pažeidimo ir kuris jau pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo nacionaliniame teisme, prašo Komisijos leisti susipažinti ne su atleidimo nuo baudų procedūros dokumentais, esančiais su procedūra, po kurios priimtas sprendimas, kuriame konstatuotas šis pažeidimas, susijusioje bylos medžiagoje, o tik su nuorodomis į šiuos dokumentus, esančiomis minėtos bylos medžiagos turinyje.
Iš tikrųjų, dėl visiško atsisakymo leisti susipažinti su tokiomis nuorodomis, įskaitant neutraliausius ar nereikšmingiausius jų elementus, gali tapti praktiškai neįmanoma arba bent jau pernelyg sunku identifikuoti į turinį įtrauktus atleidimo nuo baudų procedūros dokumentus ir gali būti kliudoma prašymo pateikėjui susidaryti nuomonę, ar šie dokumentai gali būti būtini pareikštam ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti, ir juo labiau nurodyti šios būtinybės priežastis. Būtent laikantis tokio reikalavimo numatyta sąlyga, kad šie dokumentai ne tik turi būti atskleisti ir pateikti teismui, kai nagrinėjami nacionaliniame teisme pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, bet ir kad Komisija pripažintų viršesnį viešąjį interesą, kai jai pateikiamas prašymas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Taigi bendras ir absoliutus atsisakymas gali praktiškai trukdyti suinteresuotajam asmeniui veiksmingai įgyvendinti Sutartimi užtikrinamą teisę į žalos atlyginimą.
(žr. 114, 118, 119, 121–124, 134 punktus)
8. Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriame nustatomas specialus režimas ir sustiprinama asmenų, kurių asmeniniai duomenys tam tikrais atvejais gali būti atskleisti visuomenei, apsauga, reikalaujama, kad galimas jų privataus gyvenimo ir integralumo pažeidimas visada būtų nagrinėjamas ir vertinamas visų pirma pagal Reglamentą Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo.
Šiuo klausimu Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte nurodyta, kad asmens duomenys perduodami duomenų gavėjui, tik jei jis įrodo tokių duomenų perdavimo būtinybę ir jei nėra priežasties manyti, kad toks perdavimas galėtų pažeisti teisėtus atitinkamo asmens interesus. Ši nuostata taikoma visiems Reglamentu Nr. 1049/2001 pagrįstiems prašymams leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų. Todėl kai asmuo, prašantis leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, nepateikia jokio aiškaus ir teisėto pagrindimo ir nenurodo kokio nors įtikinamo argumento, kuris patvirtintų tokių duomenų perdavimo būtinybę, atitinkama institucija negali įvertinti skirtingų esamų interesų.
(žr. 139, 141, 143 punktus)
9. Tiesa tai, kad prieš penkerius ar daugiau metų parengta informacija, iš kurios galima sužinoti verslo paslapčių ar kuri yra konfidenciali, turi būti laikoma istorine, nebent išimtiniu atveju būtų įrodyta, kad, nepaisant jos senumo, ši informacija apima pagrindinius duomenis apie įmonės, su kuria ji susijusi, komercinę padėtį. Be to, kuo ši komerciniu požiūriu svarbi informacija senesnė, tuo mažesnių neigiamų pasekmių gali kilti ją atskleidus. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokiai informacijai negali toliau būti taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis.
(žr. 154 punktą)