Byla T‑288/15
Ahmed Abdelaziz Ezz ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į padėtį Egipte – Lėšų įšaldymas – Priimtinumas – Tikslai – Tam tikrų asmenų įtraukimo į sąrašą kriterijai – Ieškovų įtraukimo į tam tikrų asmenų sąrašą pratęsimas – Faktinis pagrindas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Teisinis pagrindas – Proporcingumas – Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą – Nekaltumo prezumpcija – Teisė į gerą administravimą – Teisės klaida – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuosavybės teisė – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“
Santrauka – 2018 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo (penktoji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Kito akto, nei cituojamasis, nurodymas ieškinyje dėl rašybos klaidos – Nuoroda, nepašalinanti galimybės nustatyti ginčo dalyko
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)
2. Procesas – „Res judicata“ galia – Sąjungos teismo sprendimai dėl ieškovo įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą – Apimtis
3. Europos Sąjungos teisė – Sąjungos vertybės ir tikslai – Vertybės – Teisinės valstybės principo laikymasis – Teisinė valstybė – Sąvoka
(ESS 2 straipsnis)
4. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Šių priemonių pobūdis – Grynai apsaugos priemonės – Baudžiamojo pobūdžio nebuvimas
(ESS 21 ir 29 straipsniai; Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP)
5. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Kontrolės apimtis – Priemonės pagrįstumo įrodymas – Tarybos pareiga įvertinti būtinybę prašyti nacionalinių valdžios institucijų suteikti papildomos informacijos arba įrodymų – Apimtis
(ESS 2 straipsnis, 3 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 2 dalies b punktas ir 23 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/172/BUSP, (BUSP) 2015/486, (BUSP) 2016/411 ir (BUSP) 2017/496)
6. Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių taikymo tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – ESS 29 straipsnis – Leistinumas
(ESS 21, 23, 24 ir 29 straipsniai; Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnis, sprendimai (BUSP) 2015/486, (BUSP) 2016/411 ir (BUSP) 2017/496)
7. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Kontrolės apimtis – Ribota bendrųjų taisyklių kontrolė – Kontrolė, apimanti faktinių aplinkybių vertinimą ir įrodymų patikrinimą, aktų, taikomų specifiniams subjektams, atveju
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/172/BUSP, (BUSP) 2015/486, (BUSP) 2016/411 ir (BUSP) 2017/496)
8. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Kontrolės apimtis – Teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į priimant sprendimą žinomas aplinkybes
(SESV 263 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/172/BUSP, (BUSP) 2015/486, (BUSP) 2016/411 ir (BUSP) 2017/496)
9. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Asmenų, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, ir su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų lėšų įšaldymas – Valstybės lėšų pasisavinimas – Sąvoka – Savarankiškas ir vienodas aiškinimas – Platus aiškinimas
(Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnio 1 dalis)
10. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, atsižvelgiant į padėtį Egipte – Vėlesnis sprendimas, kuriame ieškovo pavardė palikta asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Pareiga pranešti individualias ir konkrečias priežastis, pateisinančias priimtus sprendimus – Pareiga leisti suinteresuotajam asmeniui veiksmingai pareikšti nuomonę dėl jo atžvilgiu nurodytų motyvų – Apimtis
(Tarybos sprendimai 2011/172/BUSP, (BUSP) 2015/486, (BUSP) 2016/411 ir (BUSP) 2017/496)
11. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Institucijų pareiga sutikti su suinteresuotųjų šalių nuomone – Nebuvimas – Pareiga atsakyti į visus šalių argumentus – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnis)
1. Reikalavimas, pagal kurį, kaip nurodyta Procedūros reglamento 76 straipsnyje, ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, reiškia, jog ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Sąjungos teismas – nagrinėti ieškinį, prireikus – be jokios kitos papildomos informacijos, kuria būtų galima pasiremti.
Vis dėlto, jei ieškinio turinys leidžia nustatyti ginčijamus aktus, galima perkvalifikuoti ieškinio reikalavimus, kuriuose nagrinėjami aktai yra nurodyti netiksliai arba klaidingai. Taip yra rašybos klaidos atveju, kai ieškovas savo ieškinyje pamini vieno akto numerį, tačiau nurodo kito akto nuostatas bei jo visą pavadinimą ir prie šio ieškinio prideda to kito akto kopiją.
(žr. 38‑40 punktus)
2. Ankstesniuose ieškiniuose ginčytų ieškovo pradinio įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ar šio įtraukimo pratęsimo teisėtumo negalima ginčyti pateikiant Bendrajam Teismui klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti minėtais Europos Sąjungos teismo sprendimais, nes tai būtų nesuderinama su res judicata galia, kurią yra įgijusi ne tik šių sprendimų rezoliucinė dalis, bet ir jai pagrįsti pateikti motyvai.
(žr. 52 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 61 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 64 punktą)
5. Teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių bei žmogaus orumo Sąjunga turi paisyti imdamasi bet kokių veiksmų, įskaitant ir bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kaip matyti iš kartu aiškinamų ESS 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, 2 dalies b punkto ir 3 dalies, taip pat ESS 23 straipsnio nuostatų.
Konkrečiai dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpcijos paisymą pažymėtina, kad ši teisė užima ypatingą vietą demokratinėje visuomenėje, visų pirma baudžiamosiose bylose. Be to, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principai ir teisė į veiksmingą teisminę kontrolę yra esminės teisinės valstybės normos, o teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis yra grindžiama Sąjunga, kaip tai matyti iš ESS 2 straipsnio, ES sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulių. Reikalavimais, kylančiais iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpcijos paisymą, be kita ko, baudžiamosiose bylose, siekiama užtikrinti, kad galutinis sprendimas dėl nagrinėjamam asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumo būtų patikimas, ir neleisti, kad jį priimant būtų atsisakyta vykdyti teisingumą ar kad jis būtų priimamas savavališkai, nes taip būtų paneigta pati teisinė valstybė.
Sprendime 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte, nustatytos sistemos savybės nesuteikia pagrindo taikyti Tarybai nustatytos bendros pareigos priimant ribojamąsias priemones paisyti pagrindinių teisių, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis, išimtį, kurią taikant Taryba būtų atleista nuo pareigos tikrinti, ar Egipte yra užtikrinama pagrindinių teisių apsauga.
Taigi, pirma, kadangi Sprendimu 2011/172 įgyvendinama paramos Egipto valdžios institucijoms politika, grindžiama, be kita ko, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių stiprinimo ir palaikymo tikslais bei tarptautinės teisės principais, hipotezė, kad, atsižvelgiant į šiuos tikslus, šis sprendimas yra akivaizdžiai netinkamas dėl sunkių ir sistemingų pagrindinių teisių pažeidimų, negali būti visiškai atmesta.
Antra, jeigu teismo procesų buvimas Egipte iš principo yra pakankamai patikimas faktinis pagrindas įtraukti asmenis į sąrašą, pridėtą prie Sprendimo 2011/172, ir pratęsti šį įtraukimą, taip nėra tuo atveju, kai Taryba privalo daryti pagrįstą prielaidą, kad tokio teismo proceso pabaigoje priimtas sprendimas nebus patikimas, juo labiau kad Taryba iš principo neturi vertinti įrodymų, kuriais yra grindžiami tokie procesai, tikslumo ir reikšmingumo.
Taigi, kalbant apie tokią ribojamųjų priemonių sistemą kaip numatytoji Sprendime 2011/172, negalima atmesti, kad Taryba privalo patikrinti, ar teismo procesai, kuriais yra grindžiamos šios priemonės, gali būti laikomi patikimais, atsižvelgiant į nagrinėjamų asmenų pateiktus įrodymus, susijusius su teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, visų pirma teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, pažeidimais, jeigu tai yra objektyvūs, patikimi, tikslūs ir nuoseklūs įrodymai, kurie paskatintų kelti pagrįstus klausimus dėl šios teisės paisymo.
Taigi, atsižvelgdamas į šiuos principus, Bendrasis Teismas iš esmės turi išsamiai patikrinti, ar Taryba įvykdė jai tenkančią atidaus ir nešališko išnagrinėjimo pareigą, įsitikindama, kad atitinkamam ieškovui iškeltas baudžiamąsias bylas galima laikyti patikimomis. Visų pirma ši kontrolė reiškia, jog reikia patikrinti, ar Taryba pagrįstai nusprendė, kad turi pakankamai įrodymų, jog galėtų nuspręsti, kad taip yra šioje byloje, neatsižvelgiant į priešingus šio ieškovo teiginius.
Be to, nors pagal Sprendimą 2011/172 pritaikytas turto įšaldymas yra laikinas, jis turi reikšmingą neigiamą poveikį jame nurodytų asmenų laisvėms ir teisėms, todėl, siekiant užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp šio turto įšaldymo tikslo ir šių teisių ir laisvių apsaugos, labai svarbu, kad Taryba atitinkamais atvejais turėtų galimybę kontroliuojant Sąjungos teismui tinkamai įvertinti tokių pažeidimų atsiradimo riziką.
(žr. 58‑63, 66‑71, 213, 214 punktus)
6. Sprendimo 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte, kurio galiojimas pratęstas sprendimais 2015/486, 2016/411 ir 2017/496, 1 straipsnis teisėtai gali būti priimtas remiantis ESS 29 straipsniu.
Akto teisinio pagrindo kontrolė leidžia patikrinti jį priėmusio subjekto kompetenciją ir tai, ar šio akto priėmimo procedūra buvo teisėta. Be to, Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys.
Atsižvelgiant į tai, pakanka, kad šiuo aktu būtų siekiama tikslų, susijusių su ESS 21 straipsnyje nurodytais tikslais, kad jis būtų laikomas priskiriamu bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP). Be to, atsižvelgiant į BUSP tikslų ir užduočių, išvardytų ESS 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje bei tokiose BUSP skirtose specialiose nuostatose, kaip ESS 23 ir 24 straipsniai, plačią aprėptį, minėto akto pagrįstumo ginčijimas atsižvelgiant į ESS 21 straipsnyje apibrėžtus tikslus neįrodo, kad šis aktas neturi teisinio pagrindo.
Todėl sprendimai 2015/486, 2016/411 ir 2017/496, kuriais tiesiog pratęsiamas Sprendimo 2011/172 galiojimas ir įgyvendinama ta pati politika, kuria, kaip nurodyta pastarojo sprendimo 1 konstatuojamojoje dalyje, siekiama palaikyti Egipto politikos ir ekonomikos stabilizavimo procesą, laikantis teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, atitinka šiuos reikalavimus.
Šiuo klausimu net darant prielaidą, kad situacija Egipte, į kurią atsižvelgdama Taryba priėmė Sprendimą 2011/172, pasikeitė, įskaitant tai, kad ji pasikeitė priešingai demokratizacijos procesui, kurį buvo siekiama remti šiuo sprendimu įgyvendinama politika, ši aplinkybė bet kuriuo atveju negali paveikti šios institucijos kompetencijos pratęsti šio sprendimo galiojimą remiantis ESS 29 straipsniu. Iš tiesų, nepaisant šios aplinkybės, tikslai, kurių siekiama sprendimais 2015/486, 2016/411 ir 2017/496 ir taisyklėmis, kuriomis pratęsiamas jų galiojimas, vis dėlto patenka į BUSP sritį.
(žr. 118, 122‑124 punktus)
7. Apskritai Taryba turi plačią diskreciją priimdama į bendros užsienio ir saugumo politikos sritį patenkančius aktus, nes tai yra sritis, kurioje Taryba priima politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus, o tai darant jai reikia atlikti sudėtingus vertinimus.
Be to, Taryba turi plačią diskreciją nustatydama bendruosius kriterijus, kuriais remiantis apibrėžiamas ratas asmenų, kuriems gali būti taikomos ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į tikslus, kuriais yra grindžiamos šios priemonės.
Taigi, kalbant apie šių kriterijų taikymo pratęsimą, jai turi būti suteikiama tokios pat apimties diskrecija.
Šiuo klausimu, kadangi vienintelis Sprendimu 2011/172 nustatytų ribojamųjų priemonių sistemos tikslas buvo padėti Egipto valdžios institucijoms nustatyti viešųjų lėšų pasisavinimą ir užtikrinti šių institucijų galimybę susigrąžinti šias lėšas, negalima atmesti, kad šios sistemos galiojimo pratęsimas išlieka reikšmingas ir tuo atveju, jeigu politinės ir teisminės aplinkybės klostosi demokratijos, teisinės valstybės ar pagarbos pagrindinėms teisėms pažangos nenaudai. Taigi Taryba turėjo įvertinti, ar tam, kad būtų pratęstas šiuo sprendimu atliktas pradinis ieškovų įtraukimas į asmenų, kuriems taikomi ginčijami sprendimai, sąrašą, ji, atsižvelgdama į turimus įrodymus, galėjo pagrįstai manyti, kad tolesnė pagalba Egipto valdžios institucijoms kovojant su viešųjų lėšų pasisavinimu ir toliau, net ir tokiomis aplinkybėmis, buvo tinkama priemonė skatinti siekti politinio šalies stabilumo ir teisinės valstybės principo paisymo šalyje tikslų.
Kita vertus, imantis ribojamųjų priemonių, kurios taikomos individualiai jose nurodytiems asmenims, Taryba privalo laikytis gero administravimo principo, pagal kurį reikalaujama, be kita ko, kad ji atidžiai ir nešališkai išnagrinėtų jai pateiktus įrodymus, visų pirma atsižvelgdama į šių asmenų pateiktas pastabas ir galimus kaltę paneigiančius įrodymus.
Todėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje užtikrinamas teisminės kontrolės veiksmingumas reikalauja, kad iš principo būtų išsamiai tikrinami motyvai, kuriais yra grindžiamas sprendimas įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Visų pirma Sąjungos teismas turi įsitikinti, kad šis sprendimas, kuris šiam asmeniui taikomas individualiai, yra grindžiamas pakankamai įtikinamu faktiniu pagrindu.
(žr. 130, 155, 211, 212 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 205 punktą)
9. Pagal Sprendime 2011/172 numatytą ribojamųjų priemonių sistemą viešųjų lėšų pasisavinimo sąvoką, kaip ji suprantama pagal Sprendimo 2011/172 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte, 1 straipsnio 1 dalį, reikia suprasti taip, kad ji apima bet kokį neteisėtą viešiesiems subjektams priklausančių ar jų kontroliuojamų lėšų panaudojimą priešingai numatytiems tikslams, visų pirma privatiems tikslams, jeigu šie subjektai dėl to patyrė žalą, kurią galima įvertinti finansiškai.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad tuo atveju, kai nacionalinės valdžios institucijos ieškovui inkriminuojamą veiką kvalifikavo pagal baudžiamąją teisę kaip viešųjų lėšų pasisavinimą, tai, kad viešųjų lėšų pasisavinimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal Sprendimo 2011/172 1 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama savarankiškai, nepriklausomai nuo bet kokios nacionalinės sistemos, nereiškia, kad ši sąvoka negalėtų apimti veikų, kurias šitaip pagal baudžiamąją teisę kvalifikavo Egipto valdžios institucijos. Atvirkščiai, ši sąvoka apima bent jau tuos veiksmus, kurie gali būti šitaip kvalifikuojami pagal Egipto baudžiamąją teisę.
(žr. 253, 255, 266 punktus)
10. Sąjungos teismai pagal SESV jiems suteiktą kompetenciją privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę pagrindinių teisių, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisinės sistemos dalis ir prie kurių priskirtinas teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymas, atžvilgiu.
Visų pirma vykstant procedūrai, susijusiai su sprendimo įtraukti ar palikti įtrauktą asmens pavardę į sąrašą asmenų ir subjektų, kurių turtas yra įšaldomas, priėmimu, pagal teisės į gynybą paisymo principą reikalaujama, kad kompetentinga Sąjungos institucija praneštų atitinkamam asmeniui šios institucijos turimus duomenis apie minėtą asmenį, kuriais grindžiamas jos sprendimas, kad šis asmuo galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinęs su informacija nuspręsti, ar reikia kreiptis į Sąjungos teismą. Be to, pranešdama šiuos duomenis kompetentinga Sąjungos institucija turi leisti šiam asmeniui veiksmingai pareikšti nuomonę dėl jo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nurodytų motyvų. Galiausiai, kalbant apie sprendimą, kuriuo atitinkamo asmens pavardė paliekama tokiame sąraše, šios dvigubos procedūrinės pareigos turi būti paisoma, priešingai nei pradinio įtraukimo atveju, prieš priimant šį sprendimą. Vis dėlto ši dviguba procedūrinė pareiga taikoma tik jeigu, pratęsdama atitinkamų asmenų įtraukimą į sąrašą, kompetentinga institucija remiasi naujais įrodymais. Be to, nagrinėjami asmenys bet kuriuo atveju visada turi teisę pateikti pastabas, kuria visų pirma gali pasinaudoti kaskart persvarstant jiems nustatytas ribojamąsias priemones.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš teisės būti išklausytam kyla kompetentingos institucijos pareiga motyvuoti savo sprendimą, nurodant individualias, specifines ir konkrečias priežastis, dėl kurių kompetentingos institucijos mano, kad atitinkamam asmeniui turi būti toliau taikomos ribojamosios priemonės, nepaisant galimų šio asmens pateiktų kaltę paneigiančių įrodymų.
Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas.
Tuo atveju, kai ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvas grindžiamas tuo, kad vyksta teismo procesai, Taryba turi patikrinti, visų pirma periodiškai peržiūrėdama šį įtraukimą į sąrašą, kad galimai jį pratęstų, kokia yra šių teismo procesų stadija, taip pat atitinkamais atvejais jų baigtį.
Taigi tam, kad būtų paisoma ieškovo teisės į gynybą ir veiksmingą teisminę gynybą, Taryba turi pateikti jam šią atnaujintą informaciją, kad ieškovas prieš priimant ginčijamus sprendimus galėtų pateikti pastabas šiuo klausimu ir, motyvuodama šiuos sprendimus, nurodyti jam priežastis, dėl kurių ji toliau manė, kad ieškovo įtraukimo į sąrašą pratęsimas yra pateisinamas.
(žr. 312‑316 punktus)
11. Nors pagal teisės į gynybą paisymo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijos sudarytų suinteresuotosioms šalims galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę, negali būti reikalaujama, kad minėtos institucijos su ja sutiktų. Tam, kad šių asmenų pareikšta nuomonė būtų veiksminga, reikia tik to, kad ši nuomonė būtų pareikšta laiku, kad Sąjungos institucijos galėtų su ja susipažinti ir atidžiai įvertinti jos reikšmę priimtino akto turiniui.
(žr. 330 punktą)